Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Zigmo Pociaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo E. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo terminas nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

K. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nuosprendį. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Procesas dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto civilinio ieškinio nutrauktas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartimi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš E. N. ir K. K. netenkinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. N. ir K. K. nuteisti už tai, kad, pavartodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą:

Jie 2016 m. liepos 15 d., apie 22.30 val., veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, išėjo į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kiemą, (duomenys neskelbtini) mieste, pasiimti telefonu užsisakytos ir atvežtos picos ir gėrimų. Picą atvežusiam S. S. E. N. delnu sudavė per dešinę ausį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, po to iš jo abu pagrobė 50 Eur vertės picų krepšį su jame buvusiomis 3 picomis, kurių bendra vertė 29,50 Eur, tris dėžutes padažo, kurių bendra vertė 1,80 Eur, ir 2 butelius gaiviųjų gėrimų, kurių bendra vertė 4 Eur, priklausančius MB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei. Tokiu būdu E. N. ir K. K., pavartoję fizinį smurtą, iš S. S. pagrobė 85,30 Eur vertės MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.

Nuteistasis E. N. apeliaciniu skundu prašo neskirti laisvės atėmimo bausmės. Apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į tai, jog E. N. teisiamas pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę, labai gailisi, atlygino padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiojo ir sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu. Nurodoma, kad apylinkės teismas E. N. prisipažinimo nevertino kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir skyrė griežtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, apylinkės teismas į bausmę neįskaitė E. N. suėmimo Jungtinėje Karalystėje laiko.

Apeliaciniame skunde prašoma įvertinti, jog E. N. turi nepilnametį sūnų, su savo gyvenimo drauge išsiskyrė, o tai paskatino jį elgtis neatsakingai ir vartoti alkoholį. E. N. savo elgesį vertina kritiškai, nurodo esąs pasikeitęs, o ateityje sieks prisidėti prie savo vaiko išlaikymo ir finansiškai remti jo mamą. Nuteistasis pasižada dirbti ir daugiau nedaryti nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismo prašoma taikyti BK 64¹ straipsnį ir sutrumpinti vienu trečdaliu laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą, pritaikius BK 75 straipsnį, atidėti.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). E. N. apeliaciniu skundu savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nusikaltimo kvalifikacijos neginčija. Apeliaciniu skundu prašoma paskirti švelnesnę bausmę, pritaikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką Jungtinėje Karalystėje ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, remiantis BK 75 straipsnio nuostatomis. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako nuosprendyje.

Pirmiausia pažymėtina, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 6 d. nuosprendyje nurodė, jog E. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, taip pat, kad nukentėjusiajam atlygino padarytą žalą, o atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupe. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė, kad atsižvelgė į aplinkybes, jog E. N. prisipažino, gailisi, atlygino žalą nukentėjusiajam, tačiau vis dėlto, net ir nurodęs šias reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas jų reikšmės tinkamai neįvertino, parinkdamas ir paskirdamas konkretų bausmės dydį. E. N. pripažinus kaltu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą, jam buvo paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kolegija daro išvadą, kad 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė už apysunkio nusikaltimo padarymą, kai nustatyta ir nuteistojo atsakomybę sunkinančių, ir lengvinančių aplinkybių, yra pernelyg griežta. Nors BK 180 straipsnio 1 dalies normoje kaip būtinieji nusikaltimo sudėties požymiai nėra išskirti ir bausmės skyrimui reikšmės neturi nei pagrobto turto vertė (jeigu pagrobtas turtas nėra didelės vertės, nes tuomet nusikalstama veika būtų kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 3 dalį), nei dėl fizinio smurto pavartojimo kilę padariniai nukentėjusiajam (nebent tai yra sunkus sveikatos sutrikdymas arba gyvybės atėmimas, nes tuomet nusikalstamos veikos kvalifikuojamos kaip idealioji sutaptis), nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes, skirdamas bausmę, turėjo atsižvelgti. Pažymėtina, kad picą atvežusiam S. S. E. N. delnu sudavė per dešinę ausį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, taigi sveikatos sutrikdymas nebuvo padarytas, kartu dėl vienkartinio nestipraus smūgio sudavimo per ausį nebuvo sukelti liekamieji reiškiniai. Atkreiptinas dėmesys, jog pagrobto turto vertė nesiekia nedidelės pagal BK 190 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgus į jauną pažeidėjų amžių, galima preziumuoti, jog nusikaltimas buvo padarytas gerai neapgalvojus kilsiančių pasekmių, tinkamai neįvertinus nusikalstamų veiksmų pavojingumo.

BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Nagrinėjamu atveju aplinkybės, jog E. N. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, atlygino padarytą žalą, rodo, jog nuteistasis iš tiesų kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sumažinti bei sušvelninti dėl padarytos nusikalstamos veikos kilusias neigiamas pasekmes ne tik sau, bet ir nukentėjusiajam. Būtina įvertinti ir tai, jog skiriama bausme yra siekiama ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet taip pat paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nagrinėjamu atveju, ypač atsižvelgiant į jauną E. N. amžių ir jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus geriau pasiekti paskyrus švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, negu yra paskirta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Taigi atsižvelgdamas į visa tai, kas aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas mažina Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirtą E. N. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę iki 1 metų laisvės atėmimo.

Baudžiamasis įstatymas numato, jog teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalys). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje yra nuspręsta į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo terminą nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentu, kad nepagrįstai į paskirtos bausmės laiką nebuvo įskaitytas kardomojo sulaikymo ir suėmimo laikas, kurį E. N. išbuvo Jungtinėje Karalystėje. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba raštu „Dėl E. N., gim. (duomenys neskelbtini), sulaikymo“ informavo, jog Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyboje buvo gautas SIRENE Jungtinės Karalystės nacionalinio biuro pranešimas apie tai, kad 2017 m. kovo 31 d. 10 val. Jungtinės Karalystės policijos pareigūnai sulaikė E. N. (t. 2, b. l. 179). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos rašte „Dėl E. N., gim. (duomenys neskelbtini), paieškos“ nurodyta, kad 2017 m. balandžio 21 d. kaltinamasis E. N. pagal išduotą Europos arešto orderį iš Jungtinės Karalystės buvo etapuotas į Lietuvą bei uždarytas į Klaipėdos AVPK areštinę (t. 2, b. l. 188). Remdamasis šiais duomenimis, vadovaudamasis BK 66 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas tenkina apeliacinio skundo dalį ir į nuteistajam E. N. paskirtą bausmę įskaito jo sulaikymo ir suėmimo laiką Jungtinėje Karalystėje nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2017 m. balandžio 20 d. (21 diena).

Apeliaciniame skunde nuteistasis E. N. taip pat prašo taikyti BK 64¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Pažymėtina, jog BK 64¹ straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, taip pat nebuvo užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje numatytos sutrumpinto įrodymų tyrimo sąlygos, kad tuo atveju, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymu tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Be to, kai keli kaltinamieji kaltinami padarę vieną ar kelias nusikalstamas veikas, sutrumpintą įrodymų tyrimą galima atlikti tik tuo atveju, jeigu BPK 273 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos gali būti pritaikytos visiems kaltinamiesiems (BPK 273 straipsnio 2 dalis). Taigi nors E. N. prisipažino ir tikėtina būtų sutikęs su sutrumpintu įrodymų tyrimu, tačiau jo bendrininkas K. K. dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino, todėl byloje sutrumpintas įrodymų tyrimas negalėjo būti atliekamas. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog BK 64¹ straipsnio nuostatos negali būti taikomos, todėl nuteistajam E. N. paskirta bausmė vienu trečdaliu nemažinama.

Apeliaciniame skunde E. N. prašo jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ir ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, galimas be realaus laisvės atėmimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2009).

Nagrinėjamu atveju konstatuojama, jog taikyti E. N. bausmės vykdymo atidėjimą nėra pakankamo pagrindo. Nuteistojo E. N. padaryta veika yra tyčinė ir savanaudiška, buvusi nukreipta ne tik į svetimo turto neteisėtą pagrobimą, bet taip pat ir į kito asmens sveikatą. Nors nuteistasis akcentuoja, kad yra neteistas, tačiau šis teiginys teisingas tik iš dalies. Lietuvoje E. N. yra neteistas, tačiau yra teistas už nusikalstamų veikų padarymą Didžiojoje Britanijoje (t. 1, b. l. 136–165). Užsienyje E. N. padarytos veikos savo pobūdžiu yra panašios į tą, už kurios padarymą E. N. buvo nubaustas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžiu. Taigi E. N. jau yra teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas (vagystes), nukreiptas į vieną labiausiai saugomų teisinių gėrių – privačią nuosavybę. Pažymėtina, kad, remiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašu apie fizinį asmenį, matyti, jog E. N. nusikalstamas veikas užsienyje darė sistemingai (t. 1, b. l. 136–165), be to, po nusikalstamos veikos, už kurios padarymą jis yra nubaustas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, jis įtariamas padaręs naujų nusikalstamų veikų (t. 1, b. l. 137–138). Šios aplinkybės rodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.

Nors nuteistasis akcentuoja, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, tačiau ši aplinkybė jau buvo nustatyta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendyje, kuriame ji vertinta kaip lengvinanti E. N. atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam E. N. realią laisvės atėmimo bausmę, jau įvertino ir atsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau ji nelaikytina paneigiančia anksčiau išvardytus ir aptartus byloje esančius duomenis, kurie rodo, jog bausmės tikslai nebūtų pasiekti nuteistajam atidėjus bausmės vykdymą. Be to, pastebėtina, kad E. N. yra ne kartą baustas už administracinės teisės pažeidimus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 128–133). Taigi apeliacinės instancijos teismas pritaria Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendyje padarytai išvadai, jog nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Apibendrindama visa tai, kas aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. N. už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė per griežtą bausmę, nepagrįstai neįskaitė E. N. sulaikymo ir suėmimo laiko išbūto Jungtinėje Karalystėje į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką, todėl yra pagrindas šią Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžio dalį pakeisti.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendį pakeisti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį E. N. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, E. N. į paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti jo sulaikymo vykdant Europos arešto orderį Jungtinėje Karalystėje laiką nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2017 m. balandžio 20 d. (21 diena).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.