- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-17
- Bylos Nr.
- AN2-193-530/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00167-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- N. M.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos Valtybinės darbo inspekcijos prie SADM Vilniaus teritorinis skyrius
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2022 m. balandžio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. N. M. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) vyriausiojo darbo inspektoriaus A. B. 2022 m. sausio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK) 95 straipsnio 1 dalyje. Nenustačius atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių N. M. buvo skirta 2000 eurų bauda. Nutarime nurodoma, kad N. M., esant darbo sutarties požymiams, nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie darbuotojų G. B. ir A. M. įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau –VSDFV) teritoriniam skyrius ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. 08.00 val. iki 2021 m. rugsėjo 10 d. 18.00 val. leido Švedijoje dirbti savo naudai G. B. ir A. M., t. y. ruošti pagrindus ir kloti trinkeles.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su Institucijos 2022 m. vasario 22 d. priimtu nutarimu, N. M. minėtą nutarimą apskundė Marijampolės apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti. Marijampolės apylinkės teismas skundžiamu nutarimu jo skundą atmetė ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą, konstatuodamas, kad N. M. veiksmai kvalifikuoti tinkamai ir atitinka nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, požymius, o jam paskirta nuobauda yra adekvati ir pilnai atitinkanti ANK 34 straipsnio nuostatas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde N. M. nesutikdamas su Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu prašo jį panaikinti ir liudytoju apklausti A. B. apie darbuotojų paieškos, įdarbinimo ir atleidimo aplinkybes bei administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
3.1. Skunde nurodoma, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nebuvo pilnai ištirtos faktinės aplinkybės, kadangi ne visi asmenys, galintys pasisakyti apie bylai reikšmingas aplinkybes, buvo apklausti liudytojais, o kai kurių liudytojų nurodytos aplinkybės buvo iškraipytos ir tai lėmė netinkamą faktinių aplinkybių ištyrimą bei bylai reikšmingos tiesos nenustatymą. Kadangi apylinkės teismas skundžiamą nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje priėmė, apklausęs liudytojais tariamus darbuotojus G. B. ir A. M. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių D. K.. Nors šioje byloje yra informacija, kad darbus Švedijoje organizavo (duomenys neskelbtini) darbų vadovas A. B., tačiau jis šioje byloje liudytoju apklaustas nebuvo, o tai neatitinka ANK 569 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto siekio ir imperatyvo teisėjams byloje nustatytą tiesą „pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstų išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu“. Taigi, šioje byloje susiklostė tokia situacija, kad aiškinantis bylos aplinkybes, liudytojais buvo apklausti tik suinteresuoti asmenys, t. y. tariamai nelegaliai įdarbinti darbuotojai, kurie parašė skundą - suinteresuoti asmenys, palaikantys savo skunde išdėstytus teiginius ir UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorius - suinteresuotas asmuo, siekiantis poziciją formuoti tokiu būdu, kad jam ateityje nekiltų atsakomybė už darbo sutarties pasirašymą ir pranešimo VSDFV nepateikimą. Tuo tarpu aiškinantis bylos aplinkybes, nebuvo apklaustas liudytoju A. B., kuris, veikdamas (duomenys neskelbtini) vardu, ieškojo darbuotojų ir organizavo darbus, t. y. veikė kaip darbdavio atstovas. Šis asmuo būtų galėjęs pateikti liudijimą ne tik apie darbuotojų įdarbinimo procesus (kaip jie buvo įdarbinti, kokie dokumentai buvo pasirašyti, galbūt buvo pasirašytos darbo sutartys su (duomenys neskelbtini) , jeigu jos nebuvo pasirašytos, tai kodėl ir pan.), tačiau ir apie G. B. ir A. M. atleidimo iš darbo aplinkybes, t. y. jų vartotą alkoholį, negebėjimą atlikti pavestus darbus. Kadangi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens žiniomis, dėl alkoholio vartojimo ir kompetencijų nebuvimo šie asmenys buvo atleisti iš darbo, nemokant darbo užmokesčio ir tai sukėlė G. B. bei A. M. pyktį, taip pat kartu užkirto kelią įsidarbinti (duomenys neskelbtini) ir jam pačiam.
3.2. Skunde teigiama, kad bylos nagrinėjimo metu liudytojai G. B. ir A. M. yra paliudiję, jog jie buvo sutikę dirbti Švedijoje registruotoje įmonėje. Jiems paliudijus, jog jie sutiko darbintis užsienyje registruotame juridiniame asmenyje, nėra suprantama, kokiu pagrindu jie tariamai įsivaizdavo dirbantys Lietuvos įmonėje, ar kodėl neva už jų įdarbinimą yra atsakingas N. M.. Tačiau šios liudytojų nurodytos aplinkybė apskritai neatsispindi skundžiamame nutarime ir yra ignoruojamos, tokiu būdu G. B. ir A. M. liudijimai yra faktiškai iškraipomi, siekiant pagrįsti N. M. nenaudingas aplinkybes.
3.3. Skunde pažymima, kad N. M. skųsdamas Institucijos nutarimą aiškiai apibrėžė, koks buvo jo vaidmuo santykyje su G. B. ir A. M.. Jis aiškiai parodė ir paaiškino, kad siekdamas dirbti (duomenys neskelbtini), surado G. B. ir A. M. ir su (duomenys neskelbtini) atstovu A. B. suderino, kad jie visi 3 dirbs (duomenys neskelbtini), gaus 13- 15 Eur/val. darbo užmokestį. Jis veikė iniciatyviai, kadangi turėjo norą išvykti, uždirbti užsienyje pajamų ir nenorėjo tos galimybės praleisti. Jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (ši įmonė laikinai nevykdo veiklos), daugybę metų veikiantis kaip valdymo organas, todėl yra įpratęs visus procesus tinkamai suvaldyti, minimizuoti rizikas, rasti jų valdymo sprendimus, t. y. pasiekti rezultatą. Tuo tarpu jo iniciatyvus veikimas, siekiant, kad jie visi 3 būtų įdarbinti, šioje byloje visiškai klaidingai laikoma tariamu nelegalaus darbo organizavimu. Su tuo jis kategoriškai nesutinka, nes to nepatvirtina byloje esantys duomenys. Kadangi jis veikdamas aktyviai ir siekdamas, jog nekiltų jokių rūpesčių dėl įdarbinimo, rūpinosi, kad jie visi 3 (jis, G. B. ir A. M.) laiku ir tinkamai nuvyktų į Švediją, o Švedijoje nekiltų jiems jokių rūpesčių dėl dokumentų tinkamumo, taip pat, kad G. B. ir A. M. dirbtų kokybiškai, kas leistų jam taip pat artimiausiu metu atvykti ir įsidarbinti (duomenys neskelbtini) (kaip buvo minėta ankstesniame skunde, dėl pasikeitusių aplinkybių jis planavo į Švediją atvykti šiek tiek vėlesniu laiku). Jis suprato, kad jeigu G. B. ir A. M. į Švediją nenuvyks (pvz., pramiegos keltą) ar nuvykę negalės įsidarbinti dėl kokių nors formalių priežasčių (pvz., reikiamų dokumentų neturėjimo), ar įsidarbins, bet dirbs nekokybiškai, tai ir jis praras galimybę dirbti toje įmonėje, kadangi bus rekomendavęs įmonei nepatikimus asmenis, kas automatiškai sąlygotų ir jo pačio nepatikimumą prieš tą įmonę. Todėl, būdamas atsakingas ir rūpestingas, iš karto su G. B. ir A. M., kaip buvo rašyta ankstesniame skunde, susitarė, kad jie į Švediją vyks su jo automobiliu, taip pat jis nupirks kelto bilietus (G. B. ir A. M. neturėjo pinigų bilietams; vėliau bilietų kaina paprasčiausiai bus grąžinta kaip skola) bei pasirūpins Al pažymėjimais, nes jo įsitikinimu ir žiniomis, Al pažymėjimas turėjo leisti jiems dirbti Švedijoje, jeigu būtų keblumų įsidarbinti tiesiogiai (duomenys neskelbtini).
3.4. Anot administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, teismas skundžiamame nutarime nepagrįstai sureikšmina Al formos teikimo aplinkybę. Neva, Al formos turėjimas šioje situacijoje nebuvo reikalingas, todėl jis darbino tuos 2 darbuotojus Lietuvoje. Su kuo kategoriškai jis nesutiktina, kadangi tai yra teismo spėjimas ir prielaida, neturinti bylai reikšmės ir nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Tai, jog jis klydo dėl dokumentų funkcijos, neįrodo, kad jis nelegaliai darbino darbuotojus. Kadangi jis buvo įsitikinęs, jog šie dokumentai jiems reikalingi ir esant poreikiui galės būti panaudoti Švedijoje. Dar kartą pabrėžtina, kad jis tiesiog veikė aktyviai, kadangi turėjo interesą, kad G. B. ir A. M. nuvyktų į (duomenys neskelbtini), dirbtų kokybiškai ir tai leistų netrukus prie jų prisijungti jam pačiam, tačiau visos šios aplinkybės skundžiamame nutarime nebuvo tirtos arba buvo tirtos paviršutiniškai, dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas.
3.5. Skunde konstatuotina, kad jam yra taikoma administracinė sankcija vien dėl to, kad jis, veikdamas motyvuotai, organizuotai ir rūpestingai, pasirūpino, kad G. B. ir A. M. vyktų į užsienį ir ten įsidarbintų su tikslu netrukus pačiam ten nuvykti, įsidarbinti ir būti komandos dalimi. Iš pirmo žvilgsnio tai panašu į darbo organizavimą, tačiau teismui neapklausus visų liudytojų, neįvertinus visų faktinių aplinkybių, paviršutiniškai vertinant nustatytas aplinkybes, teikiant prioritetą Institucijos išdėstytoms prielaidoms, buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas skundžiamas nutarimas.
3.6. Skunde papildomai pažymima, kad nors teismas skundžiamame nutarime pažymėjo, kad G. B. ir A. M. turi pagrindą „apkalbėti dėl atsiradusios konfliktinės situacijos negrąžinant jiems perduoto vykimui į Švediją automobilio", tačiau ši aplinkybė pirmosios instancijos teisme nebuvo visiškai tirta, neišsiaiškintas šių aplinkybių išsidėstymas laike, neįvertinta, kad kreipimasis į Instituciją buvo kerštas, kurį sąlygojo žalos transporto priemonei padarymas, kuriam esant administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pareikalavo grąžinti automobilį ir atlyginti žalą. Taigi akivaizdu, kad G. B. ir A. M. kerštaujant nurodė aplinkybes ir priderino prie savo turimų įrodymų, siekdami sukelti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui kuo didesnę žalą, kad jis atsisakytų savo reikalavimų dėl žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
N. M. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas N. M. nesutinka, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje sudėties požymiai.
6. Aukštesnysis teismas pažymi, tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų pakankamumo ir vertinimo aspektu, sutinka tiek su Institucijos, tiek su apylinkės teismo išvadomis dėl N. M. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, įtvirtintą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais duomenimis teisinio pagrindo nėra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu. Tuo tarpu vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantas, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutarimą bei administracinę teiseną N. M. atžvilgiu nutraukti.
8. Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį administracinę teisinę atsakomybę darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia nelegalus darbas.
9. Nelegaliu darbu pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo kaip administracinio nusižengimo sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).
10. Pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnį darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai.
11. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 33 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 1 dalis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 straipsnio 2 dalis).
12. Nagrinėjamu atveju N. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį dėl to, kad esant darbo sutarties požymiams, nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie darbuotojų G. B. ir A. M. įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs VSDFV teritoriniam skyrius ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. 08.00 val. iki 2021 m. rugsėjo 10 d. 18.00 val. leido Švedijoje dirbti savo naudai G. B. ir A. M., t. y. ruošti pagrindus ir kloti trinkeles. Nesutikti su tokia nusižengimo sudėtimi, įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktus ir ištirtus duomenis, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.
13. Iš liudytojo G. B. duotų paaiškinimų tiek Institucijai, tiek pirmosios instancijos teismui matyti, kad jis 2021 m. rugsėjo 5 d. Marijampolėje sudarė darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ suprasdamas, kad jo darbdavys bus N. M., kadangi pastarasis pateikė jam šią sutartį pasirašyti. Iš N. M. sužinojo, kad darbas bus Švedijoje, komandiruotėse, 2 mėnesių laikotarpiui. Jis turės kloti trinkeles bei jam bus mokamas 12 Eur už valandą užmokestis. 2021 m. rugsėjo 7 d. jis kartu su kolega A. M. išvyko į Švediją, kur juos turėjo pasitikti darbų vadovas A. Kelto bilietais į priekį ir automobiliu, kuriuo vyko ir kuriuo paskui naudojosi Švedijoje vykdamas į darbą pasirūpino N. M., jis taip pat davė tikslų adresą ir pasirūpino buto nuoma. L. Š. dirbo rugsėjo 8-11 d. po 8 valandas per dieną ir ten būdamas telefonu susirašinėjo su N. M., o darbinę aprangą, darbo priemones ir nurodymus ką dirbti koordinavo Švedijoje esantis darbų vadovas A. Iš Užimtumo tarnybos specialistės sužinojęs, kad jis dirba nelegaliai, buvo raminamas, kad tai tik bandomasis laikotarpis, tačiau jis nusprendė grįžti į Lietuvą, į kurią grįžo N. M. duotu automobiliu, tačiau darbo užmokestis jam taip ir nebuvo išmokėtas.
14. Iš liudytojo A. M. tiek teisme, tiek savo paaiškinime duotų parodymų matyti, kad atvykus į Marijampolėje esantį ofisą jis susitiko su N. M.. Ten pasirašė darbo sutartį, kurios vienas egzempliorius liko pas N. M., kitas buvo atiduotas jam. Viso sutarties turinio jis neprisimena, tačiau dėl darbo tarėsi su N. M.. Jam buvo siūlomas pagalbinio darbininko darbas Švedijoje, 2 mėnesių laikotarpiui, sakė bus mokamas 2500-3500 Eur atlyginimas per mėnesį. Automobilį vykimui į Švediją davė N. M., taip pat padarė Covid-19 testus bei nupirko kelto bilietą, už gyvenamą plotą liudytojui mokėti taip pat nereikėjo. Į Švediją važiavo kartu su G. B., ten nuvykus 2021 m. rugsėjo 7 d., juos pasitiko N. M. draugė. Rugsėjo 9 d. su kitu lietuviu jis vyko į darbo vietą, kur juos pasitiko A., jis išdavė darbo drabužius bei batus ir pasakė ką turės dirbti. Dirbo dvi dienas po 8-9 val. Kartu atvykęs G. B. dirbo kitame objekte, į kurį vyko N. M. Lietuvoje duotu automobiliu. Rugsėjo 11 d. ryte atvykęs A. į jų gyvenamąją vietą išvijo jį ir G. B., sakydamas, kad jie dingtų iš čia. Po to jie dar dvi naktis nakvojo automobilyje, kadangi N. M. žadėjo jiems nupirkti kelto bilietus į Lietuvą, tačiau nesulaukę 2021 m. rugsėjo 16 d. į Lietuvą grįžo patys. Automobilį N. M. grąžino 2021 m. spalio mėnesio viduryje.
15. Liudytoju apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. K. neneigė, kad jis pasirašė darbo sutartis ir jas perdavė buhalterei, kuri teigė, jog reikia padėti įdarbinti žmones. Jis paaiškino, kad buvo kalbama apie tai, jog asmenis įdarbinti reikia tik dėl pažymėjimo A1 gavimo. Turėti darbo santykių su jokiais asmenimis jis neketino, todėl sužinojęs, kad reikės dėl jų mokėti mokesčius, apie jų įdarbinimą Sodrai nepranešė.
16. Administracinėn atsakomybėn patrauktas N. M. viso proceso metu neigė organizavęs nelegalų darbą teigdamas, kad jis tiesiog veikė iniciatyviai ir surado G. B. ir A. M. norėdamas surinkti trijų asmenų brigadą, kadangi jis ir pats norėjo vykti į Švediją dirbti „(duomenys neskelbtini)“. Su šios įmonės atstovu A. B. buvo suderinęs, kad jie visi trys dirbs „(duomenys neskelbtini)“ ir gaus 13-15 Eur/val darbo užmokestį. Tačiau susiklosčius asmeninėms aplinkybėms ir jam negalint išvykti, jis sutarė, kad G. B. ir A. M. vyks į Švediją jo automobiliu, taip pat nupirko jiems kelto bilietus, kurių kaina vėliau bus grąžinta kaip skola. Tuo tarpu jis pats prie jų turėjo prisijungti vėliau, todėl buvo suinteresuotas, kad šie asmenys nuvyktų į Švediją ir turėtų reikiamus dokumentus.
17. Apygardos teismas įvertinęs aukščiau aptartus liudytojų G. B. ir A. M. parodymus, pažymi, kad jie tiek dėl įdarbinimo aplinkybių, tiek dėl N. M. atliktų veiksmų tarpusavyje visiškai sutampa ir vieni kitus papildo. Juos taip pat patvirtina ir kita byloje esanti medžiaga, t. y. dokumentas patvirtinantis kelto bilietų rezervaciją, kuriame be keleivių A. M. ir G. B. duomenų nurodyta ir pirkėjo N. M. informacija (b. l. 19-21), telefoninis susirašinėjimas tarp G. B. ir N. M., kuris patvirtina, jog buvo derinamos aplinkybės susijusios su darbu, automobiliu ir kelto bilietais (b. l. 24-29), darbo sutartis sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. K. ir G. B. (b. l. 30-31), G. B. prašymas priimti į darbą, adresuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui D. K. (b. l. 32), taip pat duomenys įrodantys, kad automobilis, kuriuo buvo vykstama į Švediją priklauso L. M. (b. l. 33). Liudytojų parodymų ir šių rašytinių duomenų, aukštesniojo teismo vertinimu, visiškai pakanka išvadai, kad tarp N. M. ir G. B. su A. M. buvo susiklostę faktiniai santykiai atitinkantys darbo sutarties požymius, kurie nebuvo tinkamai įforminti, t. y. nepasirašytos darbo sutartys ir apie šių asmenų įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Akivaizdu, jog A. M. ir G. B. dirbo N. M. naudai nelegaliai, kadangi šiems asmenims bendraujant buvo sutarta dėl darbo vietos (komandiruotėje Švedijoje), aptartas darbo užmokestis (G. B. atveju valandinis įkainis, A. M. – mėnesinis), darbo pobūdis (pagalbinio darbininko ir trinkelių klojėjo) ir darbo laikotarpis (2 mėnesiai), taip pat buvo nurodytas darbą Švedijoje kontroliuojantis asmuo. O pats N. M. be kita ko pasirūpino ir G. B. bei A. M. nuvykimu į Švediją (suteikė automobilį, nupirko kelto bilietus) bei su jais sudarė fiktyvias darbo sutartis. Ir nors apeliantas skunde nesutinka su tokiu faktinių aplinkybių vertinimu bei teigia, kad jis tiesiog veikė iniciatyviai, kadangi pats norėjo atvykti į Švediją dirbti, tačiau šiuos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, apygardos teismas vertina kritiškai. Byloje esančiame Institucijos 2021 m. gruodžio 6 d. nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini), N. M. buvo prašoma pateikti paaiškinimą dėl G. B. ir A. M. įdarbinimo aplinkybių, nurodant darbų užsakovą ir kitas tyrimui reikšmingas aplinkybes (b. l. 37), tačiau N. M. savo 2021 m. gruodžio 13 d. paaiškinime nieko nepaaiškino ir tik nurodė, kad jis su G. B. bei A. M. darbo reikalų neturėjo (b. l. 39), todėl darytina išvada, kad būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo po nepalankaus Institucijos sprendimo savo dėstomų įvykių versiją priderino prie byloje surinktų bei liudytojų pateiktų duomenų, taip siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.
18. N. M. savo apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad A. M. ir G. B. turėjo būti įdarbinti Švedijoje, todėl prašo apklausti liudytoju A. B., kuris Švedijoje veikė kaip „(duomenys neskelbtini)“ darbdavio atstovas, tačiau apygardos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad jis pats duodamas parodymus apylinkės teisme nurodė, jog planavo darbintis Lietuvoje, o į Švediją turėjo vykti dirbti gavę atitinkamos formos leidimą (A1), nes Švedijoje darbintis atrodė per sudėtinga. Su pažįstamu asmeniu sutarė dėl įdarbinimo Lietuvoje registruotoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ tam, kad būtų gautas A1 formos pažymėjimas. Gavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartis su vadovo parašais, jas pasirašymui pateikė G. B. ir A. M.. Pats su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutarties nesudarinėjo. Liudytojais apklausti A. M. ir G. B. taip pat nurodė, kad pasirašė darbo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei su N. M. aptarė, kad darbas bus Švedijoje, komandiruotėse, 2 mėnesių laikotarpiui, taip pat kitas su darbu susijusias aplinkybes, todėl buvo įsitikinę, jog jų darbdavys yra būtent apeliantas. O tai apygardos teismo vertinimu tik įrodo, kad A. M. ir G. B. turėjo būti tinkamai įdarbinti Lietuvos Respublikoje ir akivaizdu, jog tai turėjo padaryti būtent N. M.. Jokių objektyvių duomenų patvirtinančių, jog šie asmenys vyko darbintis į Švediją byloje nėra, tokių įrodymų nepateikė ir apeliantas su apeliaciniu skundu. Tuo tarpu duomenų rinkimas aiškinantis įvykio aplinkybes nėra savitikslis. Duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas. Aukštesniojo teismo vertinimu byloje surinktų ir ištirtų duomenų visiškai pakanka nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo sudėties požymiams konstatuoti, todėl darytina išvada, kad N. M. nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį buvo patrauktas visiškai pagrįstai, nustačius, kad jis nelegaliai įdarbino ir leido savo naudai Švedijoje dirbti G. B. ir A. M..
19. Pažymint, kad priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliacinio skundo argumentai susiję su faktinių aplinkybių iškraipymu bei A. M. ir G. B. siekiu atkeršyti apeliantui dėl reikalavimo atlyginti padarytą žalą transporto priemonei ar susiklosčiusios konfliktinės situacijos dėl negražinto automobilio. Apygardos teismas išklausęs pirmosios instancijos teisme darytus teisiamųjų posėdžių įrašus bei įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą nenustatė, kad skundžiamame nutarime nustatytos faktinės aplinkybės būtų nurodytos ar interpretuotos neteisingai. Liudytojai G. B. ir A. M. duodami parodymus teisme patvirtino Institucijai nurodytas aplinkybes ir savo darbdaviu aiškiai įvardijo N. M.. O byloje esantis Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus raštas patvirtina, kad N. M. kreipusis į policiją A. M. automobilį „Opel astra“ 2021 m. spalio 4 d. grąžino savininkui - N. M. bei pastarasis nurodė, kad pretenzijų neturi, automobilis neapgadintas (b. l. 89). Todėl pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai, kad A. M. ir G. B. siekio atkeršyti N. M. nagrinėjamu atveju nenustatyta, kadangi apelianto kaltė įrodyta ne tik liudytojų parodymais, bet ir rašytine medžiaga. SMS žinutės patvirtina buvus sutartinius darbdavio ir darbuotojų santykius ( b.l. 22-29) ir tuo pačiu patvirtina liudytojų A. M. ir G. B. nurodytas aplinkybes. Akivaizdu, kad N. M. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi išmanė darbo įstatymus ir darbuotojų įdarbinimo tvarką, o tai, kad jis fiktyviai davė darbuotojams pasirašyti ant kitos įmonės vardu surašytų sutarčių, jo atsakomybės šis faktas niekaip nešalina.
20. Atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumą, spręstina, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje įrodytas, komentuojamo administracinio nusižengimo sudėtis N. M. veiksmuose yra, dėl ko jis pagrįstai buvo nubaustas Institucijos priimtu nutarimu. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais aukštesnysis teismas neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir N. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.