Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarimas

institucijos, išnagrinėjusios administracinio nusižengimo bylą ne teismine tvarka– Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) atstovui Andrej Bondarenko dalyvaujant naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma „Zoom“,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal N. M. skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2022 m. sausio 17 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_34-3033 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis darbo inspektorius Andrej Bondarenko 2022 m. sausio 17 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_34-3033 N. M. atžvilgiu ir pripažino N. M. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ( toliau- ANK) 95 straipsnio 1 dalyje. Nenustačius atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių N. M. paskirta nuobauda- 2000 eurų bauda. Nutarime nurodoma, kad N. M., esant darbo sutarties požymiams, nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie darbuotojų G. B. ir A. M. įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešdamas VSDFV teritoriniam skyrius ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. 08.00 val. iki 2021 m. rugsėjo 10 d. 18.00 val. leido Švedijoje dirbti savo naudai G. B. ir A. M., t. y. ruošti pagrindus ir kloti trinkeles.

Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nusižengimas yra įrodytas byloje surinkta medžiaga. Pažymėjo, kad N. M., būdamas darbdaviu, esant darbo sutarčių požymiams, nesudaręs rašytinių darbo sutarčių ir apie darbuotojų G. B. ir A. M. įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešdamas VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nuo 2021-09-06 iki 2021-09-10 nelegaliai įdarbino ir leido G. B. bei A. M. dirbti savo naudai Švedijoje ruošiant pagrindus ir klojant trinkeles. Jis surado darbuotojus, nupirko jiems kelto bilietus, davė savo asmeninį automobilį, buvo sutaręs dėl darbo sąlygų ir t.t. Atstovas pažymėjo, kad nagrinėjant bylą surinkta rašytinė medžiaga patvirtino, kad N. M. prisidengdamas negaliojančiomis darbo sutartimis, išsiuntė G. B. ir A. M. į Švediją, įtikino, kad dirbs. Asmenys, tik sužinoję, kad yra neįdarbinti, grįžo namo. Institucija priimdama skundžiamą nutarimą nustatė, kad būtent N. M. turėjo suinteresuotumą asmenų darbu, jo sąsajos su UAB (duomenys neskelbtini)nenustatytos, nenustatyta, kad jis būtų veikęs UAB (duomenys neskelbtini)vardu. N. M. pats sutarė dėl jų darbo pobūdžio, laiko, vietos, atlyginimo, nuvykusius į Švediją asmenis pasitiko N. M. draugė, nuvykę asmenys buvo pavaldūs N. M. nurodytam asmeniui. Spręstina, kad asmenys dirbo N. M. naudai.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašė tenkinti jo skundą jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad ieškojosi darbo sau Švedijoje, nes ten gyvena jo draugė. Suradus darbą statybų srityje įmonėje (duomenys neskelbtini)paaiškėjo, kad darbdavys norėtų įdarbinti 3-4 žmonių brigadą. Tai paaiškino bendrovės darbų vadovas lietuvis A. B.. Ieškojo sau kolegų, įdėjo skelbimus į vietinę spaudą. Planavo, jog darbinsis Lietuvoje, tačiau vyks dirbti Švedijoje, gavę atitinkamos formos leidimą, nes Švedijoje darbintis atrodė per sudėtinga. Švedijos įmonėje turėjo dirbti lauko darbus, darbas truktų 1-2 mėnesius, atlyginimas turėjo būti nuo 13-15 eurų per valandą. Su pažįstamu asmeniu sutarė dėl įdarbinimo Lietuvos Respublikoje registruotoje įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), nes jo paties vadovaujama įmonė užsiėmė pervežimais, todėl manė, kad tai gali būti trukdis gauti A1 formos pažymėjimą dėl darbo užsienyje. Gavęs UAB (duomenys neskelbtini)darbo sutartis su vadovo parašais, jas pasirašymui pateikė G. B. ir A. M.. Pats su UAB (duomenys neskelbtini)darbo sutarties nesudarinėjo. Paaiškėjus, kad negalės vykti kartu su G. B. ir A. M., jiems davė savo automobilį, nupirko bilietus į keltą, pasirūpino tarptautiniais Covid- 19 pažymėjimais. A. pasirūpino apgyvendinimu, tiesiog padėjo, ir buvo sutarę, kad pinigus uždirbę asmenys grąžins. Asmenims jau išvykus į Švediją, UAB (duomenys neskelbtini)buhalterė kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl pažymėjimo A1 išdavimo, tačiau jai paaiškino, kad minėtas pažymėjimas išduodamas nebus, tikslių priežasčių įvardinti negalėjo. Apie tai G.b. ir A. M. iki darbo pradžios nepranešė. Po to paaiškėjo, jog turėję dirbti asmenys nuvykę į Švediją pirmą dieną vartojo alkoholį, antrą dieną nuėję į darbą nesugebėjo atlikti jiems pavestų darbų, todėl jų darbo buvo atsisakyta ir dėl šių aplinkybių ir ji pats prarado galimybę važiuoti į minėtą įmonę.

Liudytojas D. K. paaiškino, kad yra UAB (duomenys neskelbtini)direktorius, įmonė veikia Vilniuje, užsiima pervežimo paslaugomis. Paaiškino, kad bendrovės buhalterė nurodė, jog reikia padėti įdarbinant asmenis. Jis pasirašė darbo sutartis, jas perdavė buhalterei. Buvo kalbama, kad asmenis įdarbinti reikia tik dėl pažymėjimo A1 gavimo, turėti darbo santykių su jokiais asmenimis neketino. Sužinojęs, kad reikės dėl jų mokėti mokesčius, apie jų įdarbinimą Sodrai nepranešė. Mano, kad nepranešus Sodrai , asmenys nebuvo įdarbinti ir sudarytos sutarys neturėjo jokios reikšmės.

Liudytojas G. B. paaiškino, kad bylai aktualiu laikotarpiu spaudoje rado skelbimą dėl reikalingų darbuotojų, susisiekė skelbime nurodytu telefono numeriu. Pakalbėjęs su atsiliepusiu vyru, sužinojo, kad darbas bus Švedijoje komandiruotėse, statybose, pobūdis- trinkelių klojimas, gyvens netoli Stokholmo, preliminariai aptarė, kad komandiruotė truks 2 mėnesius, užmokestis turėjo būti 12 Eur už valandą. Turėjo būti sudaroma darbo sutartis, suprato, jog jo darbdavys bus N. M.. Su N. M. susitiko Marijampolėje, tuo pat metu susipažino ir su A. M.. N. M. minėjo, kad vyks dirbti kartu. Marijampolėje pateikė prašymą įsidarbinti, šį prašymą N. M. priėmė ir pateikė pasirašyti darbo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini). Jis šią sutartį pasirašė. N. M. pasakė, kad kartu su A. M. bus siunčiami į komandiruotę, nupirkto kelto bilietus iš Ventspilio į Švediją. Iki Ventspilio vyko N. M. duotu automobiliu, automobilis buvo suteiktas važinėjimui ir į darbo vietą Švedijoje. N. M. nurodė, kad juos pasitiks vyras vardu A., jis bus darbų vadovas, gyvenamąja vieta taip pat buvo pasirūpinta, buvo paaiškinta, jog ją suteiks įmonė. Išvykdami su savimi turėjo tik UAB (duomenys neskelbtini)darbo sutartį ir Covid -19 tarptautinius pažymėjimus. Švedijoje darbų vadovas A. davė darbo priemones, aprangą, nurodė, ką dirbti. Jis klojo trinkeles, dirbdavo po 8 valandas per dieną. Padirbus dvi dienas, jam paskambino iš Užimtumo tarnybos ir pasakė, kad nėra jokių duomenų apie jo įdarbinimą. Apie tai pasakė darbų vadovui A.. Šis juos ramino, sakė dirbti toliau, įvardijo, kad čia tik bandomasis laikotarpis. Tačiau jie nusprendė grįžti į Lietuvą, grįžo N. M. automobiliu, tačiau jau savo lėšomis.

Liudytojas A. M. patvirtino paaiškinimo metu duotus parodymus (b.l.42-45) ir paaiškino, kad bylai aktualiu laikotarpiu spaudoje rado darbo pasiūlymą, dėl darbo tarėsi su N. M. pas N. M. darbo kabinete. Jam buvo siūlomas pagalbinio darbuotojo darbas, pažadėtas atlyginimas 3500 Eur per mėnesį, paaiškinta, kad gyvens Stokholme, darbo laikotarpis- 2 mėnesiai. Pasirašė darbo sutartį. Kas pasirašytoje darbo sutartyje buvo darbdaviu- neatsimena, kokia tvarka bus atsiskaitoma už darbą nesitarė. Kelione į Švediją bei gyvenamąja vieta buvo pasirūpinta. Švedijoje dirbo po 8-9 valandas, buvo suteikti darbo įrankiai ir apranga, dirbo dvi dienas. Darbų vadovas A. atleido iš darbo ir išmetė iš buto.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas skirti administracinę nuobaudą paliktinas nepakeistas ir pareiškėjo skundas netenkintinas (ANK 642 str.1 d.1p.).

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Teismas konstatuoja, kad susipažinus su pateikta medžiaga bei išklausius paaiškinimų, nenustatė tiek administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu jokių proceso normų pažeidimo, kurios esmingai būtų suvaržę ar pažeidę traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises, todėl naikinti priimto nutarimo šiuo aspektu neturi jokio teisinio pagrindo.

Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis). Taigi, nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis. Nagrinėjamu atveju N. M. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu dėl to, kad būdamas darbdaviu, esant darbo sutarčių požymiams, nesudaręs rašytinių darbo sutarčių ir apie darbuotojų G. B. ir A. M. įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešdamas VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nuo 2021-09-06 iki 2021-09-10 nelegaliai įdarbino ir leido G. B. bei A. M. dirbti savo naudai Švedijoje, ruošiant pagrindus ir klojant trinkeles. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) N. M. pažeidė imperatyvias Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalies, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 32 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią darbo sutartis — tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Nuostata, kad darbo sutartis turi būti rašytinė ir sudaryta dviem egzemplioriais įtvirtinta ir Darbo kodekso 43 straipsnio 1 dalyje. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys .ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Darbdavio pareiga pranešti apie darbuotojo darbo pradžią įtvirtinta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013). Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnyje nurodyta, kad Darbdavys- asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo.

Sutinkamai su vieningai nelegalaus darbo bylose formuojama teismų praktika, pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiais asmenimis, parodymai. Neabejotina, jog ir šiuo atveju, sprendžiant N. M. kaltės klausimą, būtina atidžiai patikrinti tiek jo paties, tiek ir galimai nelegaliai dirbusių asmenų, tiek liudytojo parodymus bei paaiškinimus, juos įvertinti visų duomenų kontekste ir tik tuomet vertinti, ar yra ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis.

Administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad VDI buvo gautas G. B. prašymas apie tai, kad 2021 m. rugsėjo 7 d. kartu su kolega A. M. buvo išsiųsti UAB (duomenys neskelbtini)dirbti į Švediją komandiruotei 2 mėnesiams. Nuvykti nuo gyvenamosios iki darbo vietos jiems buvo duotas automobilis Opel Astra, numeriais (duomenys neskelbtini) Į Švediją atvyko rugsėjo 8 d. , pradėjo dirbti nuo rugsėjo 8 d. iki rugsėjo 11d. imtinai. Dirbo lauke, klojo trinkeles(duomenys neskelbtini). Gyveno maždaug 20 km atstumu adresu(duomenys neskelbtini). Rugsėjo 13 d. gavo skambutį iš užimtumo specialistės, kuri pranešė faktą, kad dirba nelegaliai, nes nemato SODROS sistemoje. Po šios žinios su kolega kreipėsi į darbdavį, kuris toliau melavo sakydamas, kad dirba bandomajame laikotarpyje ir jis neprivalo to pranešti SODRAI. Darbo sutartyje tokia sąlyga nenurodyta. Po šių žinių, nenorėdami turėti daugiau problemų svetimoje šalyje, nusipirko bilietus ir grįžo namo į Lietuva. Darbo užmokestis taip ir nebuvo išmokėtas. Patikslindamas savo prašymą G. B. paaiškino, kad sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė 2021m. rugsėjo 5 dieną (duomenys neskelbtini)su darbdaviu N. M.. Į Švediją keliavo keltu iš Venspilio, Latvija, į Nynashamn, Švedija. Kelto bilietus į priekį pirko darbdavys N. M.. Pinigų kelionės išlaidoms ir kurui negavo. Kurą pylė už savo pinigus. Darbo įrankius gavo Švedijoje, kaip ir darbo aprangą. Po darbo įrankius ir darbo aprangą grąžino dar būdami Švedijoje. Automobilį OPEL darbdavys davė kelionei į Švediją ir naudotis pasiekiant darbo vietą. Grįžus į Lietuvą A. M. atidavė jį darbdaviui. Kurą į automobilį pylė už savo pinigus. Pagal fiktyvią darbo sutartį vyko į Švediją. Tikslų adresą davė darbdavys N. M.. Buto nuomą apmokėjo darbdavys. Grįždami darėsi greituosius PGR testus, už juos mokėjo patys. Būdami Švedijoje susirašinėjo su N. M., o telefonu kalbėjosi ir su darbų vadovu A., pavardės nepamena. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pala skundą teismo posdėyje A. M., paaiškino iš esmės analogiškas įdarbinimo ir darbo aplinkybes, kaip ir G. B..

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad: -automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso L. M., gyv. (duomenys neskelbtini); -kelto bilietų rezervaciją patvirtinančiame dokumente nurodyti keleivių duomenys: A. M. ir G. B.. Pirkėjo informacijoje nurodytas: N. M., gyv. (duomenys neskelbtini); -telefono numeriu (duomenys neskelbtini)naudojasi N. M.; -telefoniniame susirašinėjime tarp G. B. ir N. M. kalbama apie vykimą į Švediją, darbą vietoje; -UAB (duomenys neskelbtini)informavo, kad planavo G. B. ir A. M. įdarbinti ir siųsti dirbti į užsieni, jie atėjo pas buhalterę, susitvarkė sutartis, o kita dieną pasakė, jog nebedirbs jie persigalvojo ir išvažiavo dirbti su kita įmone; -N. M. ir UAB(duomenys neskelbtini), kurios direktorius yra N. M., neigia darbo santykius su G. B. ir A. M..

Teismas kritiškai vertina N. M. parodymus dėl asmenų įdarbinimo aplinkybių, kur jis nurodęs, kad ketino įdarbinti Lietuvos Respublikoje ir tik gauti A1 formą dėl asmenų išvykimo dirbti, šie paaiškinimai klaidinantys. Pažymėtina, kad viešai skelbiamoje Sodros informacijoje nurodoma, kad A1 pažymėjimas- dokumentas, įrodantis, kad darbuotojas yra/buvo draudžiamas socialiniu draudimu Lietuvoje A1 pažymėjime nurodytu laikotarpiu ir kitoje užsienio valstybėje už tą laikotarpį nereikia mokėti socialinio draudimo įmokų. Paprastai A1 pažymėjimas reikalingas: asmenims, kurie sudarė kelias darbo sutartis, su skirtingais darbdaviais keliose užsienio valstybėse (pvz. sudaryta darbo sutartis su Lietuvos darbdaviu ir kita darbo sutartis sudaryta su Švedijos darbdaviu); asmenims, kurie registravo kelias savarankiškas veiklas skirtingose užsienio valstybėse (pvz. savarankiška veikla registruota Lietuvoje ir kita savarankiška veikla registruota Lenkijoje); asmenims, kurie sudarė darbo sutartį vienoje valstybėje ir registravo savarankišką veiklą kitoje valstybėje (pvz. Lietuvoje sudaryta darbo sutartis ir Lenkijoje registruota savarankiška veikla). Šiuo atveju, akivaizdu, kad būtent Lietuvos Respublikoje asmenys turėjo būti tinkamai įdarbinti, minėtas pažymėjimas nėra skirtas tam, kad asmenys galėtų dirbti išvykę į užsienį, jis tik patvirtina, jog asmuo būtent Lietuvos Respublikoje yra draudžiamas socialiniu draudimu, net ir dirbdamas Švedijos Karalystėje. Aplinkybės, jog asmenys vyko darbintis būtent Švedijos Karalystėje registruotoje įmonėje apskritai liko nepatvirtintos liudytojų.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigė savo kaltę, tačiau teismas kritiškai vertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, kadangi jie iš esmės neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių. Teismas atsižvelgia į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi ir yra dėl pažeidimo traukiamas administracinėn atsakomybėn, todėl įmanomais ir pasirinktais būdais realizuoja savo teisę į gynybą.

Išanalizavus byloje esančią medžiagą ir nelegaliai dirbusių asmenų parodymus konstatuotina, kad jie sutampa tarpusavyje ir vieni kitus papildo, todėl nėra pagrindo jais nesivadovauti. Nors N. M. parodė, kad šie asmenys turi pagrindą jį apkalbėti dėl atsiradusios konfliktinės situacijos negrąžinant jiems perduoto vykimui į Švediją automobilio, šio automobilio apgadinimo, tačiau šių liudytojų nurodomas aplinkybes patvirtina kiti byloje surinkti duomenys bei nustatytos faktinės aplinkybės, todėl nėra pagrindo spręsti, jog liudytojai dėl šios priežasties kerštauja N. M. jį apkaltindami nelegaliu įdarbinimu. Konstatuotina, kad surinkta dokumentinių įrodymų- nelegalaus darbo tyrimo akto išvada ir priedai, nelegaliai dirbusių asmenų parodymai su priedais- visuma leidžia pagrįstai teigti, kad G. B. ir A. M. nuo 2021-09-06 iki 2021- 09-10, sutarę su N. M. dėl darbo pobūdžio, laiko , vietos, apmokėjimo, nelegaliai dirbo būtent darbdavio N. M. naudai. Teismas sutinka su institucijos argumentais, kad tokią išvadą patvirtina tai, kad būtent N. M. asmeniškai apmokėjo G. B. ir A. M. kelionę keltu (kelionės rezervacijos lapas Nr. 88712139), kelionei į darbinių funkcijų atlikimo vietą perdavė jiems L. M. vardu registruotą automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė darbų atlikimo vietą ir asmenį, turėsiantį pasitikti G. B. ir A. M., organizuoti jų apgyvendinimą ir darbą. Tai, kad N. M. kontroliavo G. B. ir A. M. darbą Švedijoje patvirtina ir byloje pateiktas G. B. ir N. M. susirašinėjimas trumposiomis SMS žinutėmis (b.l. 22-29). Tyrimo metu gauta G. B. darbo sutartis, pasirašyta dėl įdarbinimo UAB(duomenys neskelbtini), vertintina kaip N. M. siekis nelegaliai įdarbinant G. B. ir A. M. įtikinti juos, kad jie oficialiai dirba UAB (duomenys neskelbtini), taip pat pažymėtina, kad tyrimo metu N. M. sąsajos su minėta įmone nenustatytos (b.l.30,31,32,33). Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad yra įrodyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo sudėties, požymiai, t. y. nustatyta, kad G. B. ir A. M. realiai dirbo N. M. naudai, t. y. jo, kaip darbdavio nurodymu nuo 2021-09-06 nuvyko į Švediją ir iki 2021-09-10 vykdė jo nurodytų asmenų darbo paliepimus, rengdami pagrindus ir klodami trinkeles. Tarp G. B., A. M. ir N. M. susiklostė darbo santykiai, nes su N. M. kaip darbdaviu, buvo sutarta dėl jų darbo grafiko, darbo vietos (komandiruotės), atlyginimų, jiems buvo nurodytas asmuo, kurio nurodymus jie, kaip darbuotojai, turėjo vykdyti. Nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių, nes darbo sutartys su G. B. ir A. M. pasirašytos nebuvo, apie jų įdarbinimą, ne vėliau kaip vieną dieną iki numatomos darbo pradžios, nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui.

Teismas įvertinęs skundą padavusio, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, liudytojų parodymus bei byloje surinktus rašytinius duomenis, sprendžia, kad N. M. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, požymius. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamą nusižengimą tyrusi institucija, pagrįstai nustatė ir padarė išvadą, kad jis padarė administracinį nusižengimą, dėl kurio patrauktas atsakomybėn. Teismas taip pat konstatuoja, kad mažesnė nei vidurkis nuobauda, nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, savo dydžiu yra adekvati padarytam administraciniam nusižengimui. Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pavojingumą ir pobūdį, į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, paskirta nuobauda pilnai atitinkanti ANK 34 straipsnio nuostatas. Naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

N. M. skundo netenkinti.

Palikti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2022 m. sausio 17 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_34-3033 nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.