Kauno apygardos teismo nutartis

2020-07-14 · Civilinė byla Nr. e2S-1156-924/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-14
Bylos Nr.
e2S-1156-924/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03689-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Paliokas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kačerginės rezidencija“
Ieškovas
Daugiabučio gyvenamojo namo Kačerginės rezidencijos savininkų bendrijos
Kategorijos
Civiline? byla Nr. e2S-1156-924-2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03689-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kačerginės rezidencija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-395-429/2020 pagal ieškovės Daugiabučio gyvenamojo namo Kačerginės rezidencijos savininkų bendrijos patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kačerginės rezidencija“ dėl neužbaigtų statybinių darbų nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 23 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo priteisė ieškovei Daugiabučio gyvenamojo namo Kačerginės rezidencijos savininkų bendrijai iš atsakovės UAB „Kačerginės rezidencija“ 22 613,05 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (22 613,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 301,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Valstybei iš atsakovės priteisė 17,91 Eur išlaidų, susijusių su dokumentų siuntimu.

Šalies argumentai

2. 2020 m. balandžio 9 d. atsakovė UAB „Kačerginės rezidencija“ pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė atnaujinti praleistą terminą pareiškimui paduoti. Nurodė, kad apie sprendimą už akių atsakovas sužinojo tik 2020 m. kovo mėnesį, kitais būdais sprendimas už akių atsakovei nebuvo įteiktas. Atsakovės atstovas prie EPP sistemos esančios bylos kortelės buvo prijungtas 2020 m. balandžio 1 d. Atsakovė dėl svarbių priežasčių nepateikė savo pozicijos raštu, nepateikė savo poziciją pagrindžiančių rašytinių įrodymų, nebuvo išklausyta teisme. Terminą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleido, kadangi atsakovės vadovo gyvenime yra santuokinio gyvenimo krizė - jam šeimyninio gyvenimo gerovė yra prioritetinė prieš teisinį juridinio asmens atstovavimą. Atsakovės vadovas vyko į JAV, siekdamas susigrąžinti sutuoktinę, jautėsi sugniuždytas, šeimos gydytojas atsakovės vadovui įtaria pasireiškusią depresiją dėl ilgai trunkančių emocinių kančių. Jis vienintelis atsakovės darbuotojas ir vadovas, dėl savo būsenos negalėjo pasirūpinti tinkamu atsakovės atstovavimu.

Atsiliepimas

3. Ieškovė pateikė teismui atsiliepimą į atsakovės prašymą, kuriame prašo netenkinti prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo ir sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurie objektyviai pagrįstų termino praleidimo priežastis, taip pat pažymėjo, jog atsakovė termino praleidimo metu jungėsi prie EPP sistemos ir gynė interesus per atstovus kitose civilinėse bylose.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi: atmetė atsakovės prašymą dėl praleisto įstatyme nustatyto termino atnaujinimo; atsisakė priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo; prašymo dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimo už akių stabdymo vykdomojoje byloje Nr. 0114/20/00193 nesprendė.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog sprendimas už akių atsakovei per EPP išsiųstas 2020 m. sausio 27 d. ir laikomas įteiktu 2020 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka, pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė turėjo pateikti iki 2020 m. vasario 17 d. įskaitytinai. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teisme gautas 2020 m. balandžio 9 d., todėl atsakovė prašo atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti.

Šalies argumentai

6. Teismas vertino, jog pagrindinė priežastis, kliudžiusi atsakovei įstatymo nustatytu terminu pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra atsakovės vadovo bloga psichologinė būsena dėl šeimyninių aplinkybių ir sutiko, jog psichologinė asmens būklė galėtų būti svaria priežastimi, objektyviai trukdančia įstatymo nustatytais terminais realizuoti teisę ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus. Vis dėlto teismas pažymėjo, jog prašymas atnaujinti procesinį terminą turi būti ne tik motyvuotas, tačiau ir rašytiniais įrodymais pagrįstas (CPK 78 straipsnio 4 dalis), tačiau šiuo atveju atsakovės atstovas tokių įrodymų nepateikė. Nurodė, jog prie prašymo yra pateiktas santuokos liudijimas, kuris patvirtina santuokos sudarymo faktą, tačiau tikrai nepatvirtina, šeimyninės krizės.

Atsiliepimas

7. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsiliepime nurodytu ieškovės argumentu, jog pateiktas skrydžio bilietas į JAV taip pat negali patvirtinti, kad ši kelionė buvo skirta sutuoktinės susigrąžinimui į Lietuvą, o pateikta pažyma dėl sutuoktinės įsidarbinimo parodo tik jos darbo vietą ir gaunamą atlygį.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas vertino, kad atsakovės atstovas nors ir nurodo, jog A. K. gydytojas įtaria jam pasireiškusią depresiją, tačiau šiai aplinkybei patvirtinti jokie įrodymai nėra pateikti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad A. K. buvo aktyvus teisminiuose procesuose ir siekė apginti teisinėmis priemonėmis teises kitose bylose, tai teismas išsiaiškino patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, ir nustatė, jog būtent atsakovė, kaip apeliantė, gynė savo teises nuo 2019 m. balandžio 23 d. apeliaciniame procese Panevėžio apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2A-119-755/2020 (sprendimas priimtas 2020 m. kovo 25 d.), taip pat nustatyta, kad A. K., kaip UAB „Ami technologijos“ direktorius, 2020 m. sausio 21 d. pasirašė atstovavimo sutartį su advokate dėl atstovavimo Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2A-385-230/2020. Atsižvelgęs į nustatytas faktinės aplinkybes teismas sprendė, jog A. K. nebuvo tokios būsenos, jog, būdamas vieninteliu darbuotoju ir vadovu, negalėtų pasirūpinti tinkamu atstovavimu šioje civilinėje byloje.

9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog 2019 m. birželio 11 d. atsakovės vadovui buvo įteiktas šaukimas ir dokumentai, todėl jis buvo tinkamai informuotas apie pradėtą procesą, ir elgdamasis atsakingai ir rūpestingai turėjo galimybę tinkamai atstovauti savo teises šioje civilinėje byloje, teikti įrodymus ir būti išklausytas teisme. Teismas vertino, kad šioje situacijoje atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis ir siekia vilkinti procesą, nes, įvertinus atsakovės argumentus ir juos neva pagrindžiančius įrodymus, akivaizdu, jog objektyvių priežasčių, dėl kurių galėtų būti atnaujinamas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atnaujinti, nėra.

10. Teismas sprendė, kad prašymą pateikusiam asmeniui nenurodžius jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių praleistas procesinis terminas (CPK 287 straipsnio 1 dalis), pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsisakoma priimti. Taip pat nurodė, jog atsisakius priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nėra teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl įsiteisėjusio Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimo už akių stabdymo vykdomojoje byloje Nr. 0114/20/00193.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

11. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartį ir atsakovės 2020 m. balandžio 9 d. prašymą tenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai taikė CK 1.5 straipsnio normas, nesivadovavo teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais. Netinkamas šių teisės normų kompleksinis taikymas nepagrįstai suvaržė atsakovės realias galimybes pasinaudoti apeliacijos teise, įtvirtinta Konstitucijoje, vidaus ir tarptautinės teisės normose (Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacija Nr. R/95/5).

1.2. Teismas netinkamai vertino atsakovės prašyme nurodytas aplinkybes dėl svarbių priežasčių, lėmusių termino pateikti prašymą peržiūrėti sprendimą už akių, praleidimą.

Žemesnės instancijos teismas

1.3. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės prašymą dėl atsakovės vadovo santuokinio gyvenimo krizę patvirtinančių įrodymų nebuvimo, tačiau tokia teismo pozicija yra neteisinga, kadangi asmeninius išgyvenimus ir pablogėjusius žmonių santykius pagrįsti rašytiniais įrodymais nėra galimybių, taigi, vien dėl rašytinių įrodymų nepateikimo, fizinio asmens atstovaujamam juridiniam asmeniui atimti teisę į apeliaciją — neteisinga, neprotinga ir nesąžininga.

Atsiliepimas

12. Ieškovė atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo nepanaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-395-429/2020 ir atsakovės prašymo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Prašyme dėl praleisto termino atnaujinimo, sprendimo už akių peržiūrėjimo akcentuojama tai, kad atsakovės vadovas yra vienintelis darbuotojas, kad per teismo nustatytą terminą negalėjo pasirūpinti atsiliepimo parengimu ir pateikimu yra neįtikinamas, ir neargumentuotas jokiais faktiniais įrodymais.

12.2. Atsakovė dažnai prisijungia prie EPP sistemos, nes 2020 m. kovo 25 d. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės civilinę bylą, UAB „Kačerginės rezidencija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d, sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2610-534/2019 pagal ieškovės UAB „Kačerginės rezidencija“ ieškinį atsakovei P. M. dėl skolos priteisimo. Šis faktas paneigia, kad atsakovė negalėjo dalyvauti civilinėje byloje Nr. e2-395-429/2020 vykusiuose teismo posėdžiuose ir, kad negalėjo tinkamai pasirūpinti kito atstovo suradimu, jei tinkamai pasirūpinta civilinės bylos Nr., e2-2610-534/2019 atstovavimu. Atsakovės vadovas būdamas atsakingas ir rūpestingas privalėjo pasirūpinti tinkamu atstovavimu civilinėje byloje Nr. e2-395-429/2020. Šie faktai įrodo, kad atsakovės vadovas piktybiškai vilkino teismo procesą, ignoravo Kauno apylinkės teismo nurodymus dalyvauti teismo posėdžiuose bei pateikti atsiliepimą į pareikštą Daugiabučio gyvenamojo namo Kačerginės rezidencijos savininkų bendrijos ieškinį.

12.3. Atsakovės nurodomų aplinkybių – atsakovės vadovo santuokinė krizė ir galimai atsakovės vadovui pasireiškusi depresija, negalima priskirti prie svarbių priežasčių, kurių pagrindu galėtų būti tenkinamas prašymas dėl praleisto termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atnaujinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl praleisto termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atnaujinimo ir priimti pareiškimą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl sprendimo už akių priėmimo

14. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (CPK 285 straipsnio 5 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).

15. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas, tačiau prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (CPK 287 straipsnio 1 dalis). Aptartas reglamentavimas suponuoja išvadą, jog pareiškėjui, siekiančiam atnaujinti praleistą terminą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, keliami du pagrindiniai reikalavimai: 1) terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir 2) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos nėra praėję trys mėnesiai. Toks įstatyme nustatytas reglamentavimas grindžiamas civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, skatina bylos dalyvius aktyviai naudotis procesinėmis teisėmis ginant savo interesus teisme, tačiau nei CPK 287 straipsnyje, nei kitose CPK normose nėra tiesiogiai reglamentuota procesinė situacija, kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda šalis, kuri nebuvo tinkamai informuota apie procesą ir neturėjo galimybės ginčyti jai pateiktų ieškinio reikalavimų.

16. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl procesinio termino atnaujinimo, aktualiu tampa klausimas, ar asmeniui, prašančiam peržiūrėti sprendimą už akių, buvo tinkamai pranešta apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012).

17. Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių buvo priimtas atsakovei be pateisinamos priežasties neatvykus į teismo posėdį, negavus pareiškimo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant ir esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis). Apeliantė tvirtina, jog apie sprendimą už akių sužinojo tik 2020 m. kovo mėnesį, kitais būdais sprendimas už akių atsakovei nebuvo įteiktas. Atsakovės atstovas prie EPP sistemos esančios bylos kortelės buvo prijungtas 2020 m. balandžio 1 d. Atsakovė dėl svarbių priežasčių nepateikė savo pozicijos raštu, nepateikė savo poziciją pagrindžiančių rašytinių įrodymų, nebuvo išklausyta teisme. Terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti praleido, kadangi atsakovės vadovo gyvenime yra santuokinio gyvenimo krizė - jam šeimyninio gyvenimo gerovė yra prioritetinė prieš teisinį juridinio asmens atstovavimą.

18. Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyto 20 dienų termino atnaujinimo, yra ypač svarbu nustatyti, ar sprendimą už akių teismas priėmė nepažeisdamas sprendimo už akių priėmimą reglamentuojančių teisės normų.

19. CPK 117 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. CPK 175¹ straipsnyje numatyta galimybė teismo procese naudoti informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis.

20. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantė UAB „Kačerginės rezidencija“ nėra vienas iš CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nurodytų asmenų, kurie privalo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis. Naudojimosi EPP sistema sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 6P-95-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Paslaugų gavėjas (šiuo atveju EPP sistema besinaudojantis asmuo – apeliantė) aktyvuodamas paskyrą (pirmą kartą prisijungia prie EPP sistemos ir autentifikuojasi minėtų taisyklių nustatyta tvarka), patvirtina, kad susipažino su minėtomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šiuo sutikimu kartu laikoma, kad paslaugų gavėjas sutiko gauti procesinius dokumentu jo paskyroje) (Taisyklių 7.2 punktas).

21. Taisyklių 34 punkte numatyta, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą.

22. Nagrinėjamu atveju iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad apeliantė UAB „Kačerginės rezidencija“ yra sudariusi sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju, yra EPP sistemos vartotoja. Todėl nesant duomenų, kad apeliantės LITEKO VEP paskyra būtų neaktyvi, ar, kad šioje byloje atsakovė būtų atšaukusi savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsakovei visus procesinius dokumentus siuntė per LITEKO VEP posistemį. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad sprendimas už akių atsakovei per EPP išsiųstas 2020 m. sausio 27 d. ir laikomas įteiktu 2020 m. sausio 28 d. CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka, pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė turėjo pateikti iki 2020 m. vasario 17 d. įskaitytinai, tačiau pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teisme gautas 2020 m. balandžio 9 d.

23. Vis dėlto, kasacinės instancijos teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 28 punktas). Iš to seka, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių, esant CPK 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams, tik tokiu atveju, kai įsitikina, kad asmuo, dėl kurio priimamas sprendimas už akių, realiai buvo informuotas apie pradėtą civilinę bylą.

24. Nustačius minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju, apeliantei turint prisijungimą prie EPP, per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, neatvykus į teismo posėdį, bei nepateikus pareiškimo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, teismas formaliai galėjo priimti sprendimą už akių. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę patikrinti LITEKO sistemoje, ar bylos šalis tikrai yra susipažinusi su jai siųstais procesiniais dokumentais. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tokių aplinkybių nenurodė. Todėl atsižvelgiant į bylos šalių lygiateisiškumo principą, į tai, kad atsakovė praleido 20 dienų terminą pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, tačiau neviršijo naikinamojo 3 mėnesių termino, atsakovei pareiškimą dėl sprendimo už akių priėmimo grindžiant ne tik tuo, kad teismas negalėjo priimti sprendimo už akių, bet ir pateikiant naujus įrodymus, jos nuomone, galinčius turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien termino praleidimas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti negalėjo būti pagrindu užkirsti kelią atsakovei ginti galimai pažeistas savo teises. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis buvo nustatyta, kad atsakovės vadovas buvo aktyvus teisminiuose procesuose ir siekė apginti teisinėmis priemonėmis atsakovės teises kitose bylose, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu tai neįrodo, jog atsakovė 2020 m. sausio 28 d. tikrai susipažino su jai siųstais procesiniais dokumentais.

25. Pastebėtina ir tai, kad teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka net ir esant procesinėms prielaidoms priimti sprendimą už akių, jeigu jis mano, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimą; CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą“ negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti, ypač tais atvejais, kai byloje pateiktų įrodymų duomenys yra fragmentiški, prieštaringi, netikslūs, yra kitokių jų esminių trūkumų arba neaiškios bylos aplinkybės, ir tai trukdo teismui padaryti vienareikšmes išvadas priimant sprendimą; teismas negali priimti sprendimo už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018).

26. CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas panaikina šį sprendimą ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, netenkindamas prašymo dėl termino atnaujinimo pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, nepasisakė dėl atsakovės prie prašymo dėl termino atnaujinimo pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti pridėtų įrodymų, neįvertino ar pateikti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes, atsakovei tvirtinant, kad: ieškovė negalėjo ieškiniu perimti kitų asmenų teisių ir pareigų, bei reikalauti iš atsakovės nuostolių už neatliktus darbus, kuriuos atsakovė įsipareigojo atlikti sutartimi, sudaryta su M. G. bei M. D.; tinkama ieškovė šioje byloje yra ne daugiabučio namo savininkų bendrija, o konkretaus buto savininkai, kuriems atsakovė neįvykdė įsipareigojimų, prisiimtų butų pirkimo-pardavimo sutartimi; ieškovė neįrodė, jog atsakovė privalėjo atlikti darbus tokia apimtimi, kokią nurodo ieškovė į bylą pateiktoje darbų sąmatoje; sprendimas už akių yra neteisingas, kadangi ieškovė pareikalavo išlaidų ne tik už atsakovo sutartyje, sudarytoje su M. G. bei M. D., neatliktus darbus, bet ir kitokius darbus, kurių atsakovė neįsipareigojo atlikti, ieškinys yra pareikštas dėl skirtingos rūšies nuosavybės objektų, vertina, jog pirmosios instancijos teismui turėjo kilti abejonių dėl ieškinio pagrįstumo ir bylos aplinkybių, o jas išsiaiškinti galima tik bylą nagrinėjant iš esmės. Be to, tai, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ieškovė pateikė papildomus įrodymus, neva patvirtinančius jos pareigų tinkamą atlikimą, šių įrodymų netyrus pirmosios instancijos teisme priimant sprendimą už akių, tik patvirtina konstatuotas aplinkybes, jog priimant sprendimą už akių nebuvo ištirti visi leistini įrodymai tinkamam ir teisingam teismo sprendimui priimti.

28. Sprendžiant klausimus dėl sprendimo už akių peržiūros yra susiformavusi nuosekli teismų praktika, jog net ir be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai ar nepateikusio procesinio dokumento šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2012; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012).

29. Apibendrinant tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti terminą pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, kartu nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas tenkina pareikštą atskirąjį skundą – panaikina skundžiamą nutartį ir atnaujina praleistą pareiškimo dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-395-429/2020 peržiūrėjimo pateikimo terminą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimo, šis klausimas perduotinas pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kačerginės rezidencija“ praleistą pareiškimo dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-395-429/2020 peržiūrėjimo pateikimo terminą ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Edvardas Paliokas