- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-19
- Bylos Nr.
- e2A-2770-861/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00566-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Teisės riba“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Stolvika“
- Kategorijos
- 2.6.20.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisės riba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisės riba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stolvika“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Teisės riba“ 2024 m. balandžio 26 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, pagal kurį Tauragės apylinkės teismas išdavė teismo įsakymą dėl 242 Eur skolos, 0,69 Eur palūkanų, 8 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensavimo ir 11 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės UAB „Stolvika”.
2. Po prieštaravimų ieškovė UAB „Teisės riba“ 2024 m. gegužės 27 d. kreipėsi į Tauragės apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės UAB „Stolvika“ priteisti 242 Eur skolą, 2,07 Eur palūkanas, 8 proc. metines procesines palūkanas, 40 Eur kitų išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė nurodė, kad ji įsipareigojo suteikti atsakovei atstovavimo paslaugą išorinės kontrolės metu Prancūzijoje. Ieškovė pažymėjo, kad ieškovės partneriai susisiekė su kontrolę atliekančiais pareigūnais siekiant nustatyti baudos pagrindą bei taikytinos baudos dydžio pagrįstumą. Anot ieškovės, atsakovė apie teikiamos paslaugos turinį buvo informuota, apie jokį paslaugos rezultatą nebuvo ir negalėjo būti susitarta, nes pažeidimas, kurį nustatė kontrolė, buvo padarytas pačios atsakovės vairuotojo ir ieškovė negalėjo daryti įtakos, išskyrus atvejus, kai siekiama skirti baudą nesant teisinio pagrindo.
4. Ieškovė nurodė, kad atsakovė buvo raginama susimokėti, tačiau ji suteiktos paslaugos neapmokėjo. Dėl to ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti skolą iš atsakovės už suteiktą paslaugą.
5. Teismas 2024 m. birželio 6 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo tenkino ieškinį visiškai, tačiau prieštaravimuose atsakovė nurodė, kad atsakovė sutiko būti ieškovės kliente tik todėl, kad ieškovė nurodė galinti padėti išvengti baudos sumokėjimo. Ieškovė šios paslaugos nesuteikė, šalys nepasirašė susitarimo dėl taikomų paslaugų įkainių, todėl atsakovė neturi pareigos sumokėti ieškovės vienašališkai išrašytos sąskaitos.
6. Teismo posėdžio metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus reikalavimus ir argumentus. Ieškovės direktorė papildomai paaiškino, kad atsakovė buvo informuota apie suteikiamų paslaugų turinį, jų kainą. Atsakovė pažadėjo sąskaitą apmokėti, ieškovė paslaugas suteikė, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų apmokėti sąskaitą neįvykdė. Atsakovės direktorius nurodė, kad jokios konkrečios kainos su ieškove nesusitarė. Atsakovė manė, kad ji turi pareigą sumokėti sėkmės mokestį tik tokiu atveju, jei ieškovė padės išvengti baudos sumokėjimo. Atsakovės direktorius pažymėjo, kad jokių konsultacinių paslaugų atsakovei nereikėjo, nes atsakovė yra sudariusi metinę atstovavimo sutartį su kita įmone.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinio netenkino ir panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. priimtą preliminarų sprendimą. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
7.1. nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, dėl kokios konkrečiai paslaugos teikimo šalys susitarė. Ieškovės teigimu, pagal žodinį susitarimą ji įsipareigojo suteikti vienkartinę išorinės pagalbos kontrolės kelyje paslaugą, o atsakovės vertinimu, ieškovė įsipareigojo padėti išvengti baudos sumokėjimo;
7.2. teismas nustatė, jog ginčo šalys rašytinės sutarties dėl paslaugų teikimo nesudarė. Ieškovės nurodymu, situaciją reikėjo spręsti „čia ir dabar“, todėl, jos įsitikinimu, pakako atsakovės patvirtinimo telefonu, kad sutinka būti ieškovės kliente, ir įsipareigojimo apmokėti sąskaitą. Be to, ieškovė nurodė, kad sudarant atlygintines paslaugų sutartis, paslaugų teikėjas neįsipareigoja pasiekti rezultato. Atsakovės teigimu, jai nereikėjo konsultacinės paslaugos, nes ji turi sudariusi metinę atstovavimo sutartį su kita įmone, jai reikėjo konkrečios paslaugos su konkrečiu rezultatu – išvengti baudos sumokėjimo;
7.3. remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad ieškovė su atsakove aiškinosi atsakovei kilusios teisinės problemos pobūdį, jos išsprendimo galimybes (2024 m. balandžio 8 d. elektroniniai laiškai). Ieškovės pasitelktas verslo partneris, siekdamas išsiaiškinti situaciją, skambino atsakovės vairuotojui bei kalbėjo su Prancūzijos kelių kontrolės institucijoms. Atsakovė išreiškė sutikimą būti ieškovės kliente ir apmokėti sąskaitas už suteiktas paslaugas. Ieškovė 2024 m. balandžio 9 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą (serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovei – 242 Eur dydžio sąskaitą už teisinę konsultaciją. Atsakovė su šia kaina nesutiko, nurodė, kad ieškovė nepadėjo išspręsti susiklosčiusios probleminės situacijos ir išvengti baudos sumokėjimo;
7.4. teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad ji abipusiu šalių susitarimu įsipareigojo suteikti atsakovei tik teisinę konsultaciją be konkretaus rezultato. Nors ieškovė nurodė, kad ji atsakovei suteikė išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jos teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, tačiau šių savo argumentų, išskyrus savo pačios paaiškinimus, nepagrindė įrodymais. Nors atsakovė sutiko būti ieškovės kliente ir apmokėti už paslaugas, tačiau ieškovė neįrodė, jog atsakovė buvo informuota, kad ji įsipareigoja sumokėti tik už teisinę konsultaciją nepasiekiant konkretaus rezultato. Ieškovė taip pat neįrodė, jog atsakovė buvo informuota apie paslaugos kainą;
7.5. įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė atsakovei suteikė šalių susitarime numatytas paslaugas, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė turi teisę į atlygį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė UAB „Teisės riba“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
8.1. ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog neįrodė, kad įsipareigojo suteikti atsakovei tik teisinę konsultaciją be konkretaus rezultato. Nurodo, kad, jeigu paslaugų teikimo sutartyje nėra numatyta, jog paslaugų teikėjas privalo pasiekti konkretų rezultatą, paslaugos laikomos suteiktomis, jeigu jos buvo teikiamos pagal sutartį ir laikantis profesinių standartų (LR CPK 6.718 straipsnis);
8.2. atsakovės atsisakymas apmokėti sąskaitą motyvuojant tuo, kad nebuvo išspręsta problema, yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįsipareigojo konkrečiam rezultatui, buvo susitarta dėl susisiekimo su inspektoriais ir konsultacijos. Pasiūlyme, su kuriuo buvo supažindinta atsakovė, taip pat nėra nurodyta, jog paslaugų teikėjas privalo pasiekti konkretų rezultatą, o paslaugų teikimas apima tik rezultato siekimą;
8.3. nagrinėjamu atveju, esant būtinybei veikti skubiai, dėl teikiamų paslaugų kainos buvo susitarta telefonu, apie tai informuojant atsakovę ir susitariant, kad prieš paslaugos teikimą atsakovė turi patvirtinti paslaugos apmokėjimą elektroniniu paštu (ką ji ir padarė). Ieškovės vertinimu, ji veikė sąžiningai, atitinkamai supažindindama atsakovę su paslaugų apimtimi ir kaina, laikydamasi sutarties laisvės ir šalių sąžiningumo principų, įtvirtintų LR CK 6.158 straipsnyje bei bendrųjų prievolių vykdymo principų, numatytų CK 6.200 straipsnyje;
8.4. ieškovė pateikė elektroninius susirašinėjimus, sąskaitą faktūrą bei (duomenys neskelbtini) patvirtinimą apie atliktus veiksmus, kas įrodo suteiktų paslaugų faktą ir jų atitiktį susitarimo sąlygoms. Tai yra pakankami įrodymai tam, kad teismas pripažintų ieškovės teisę į atlyginimą už suteiktas paslaugas;
8.5. atsakovės elektroniniame laiške išreikštas atsisakymas priimti sąskaitą nėra pagrįstas, nes nėra įrodymų, kad ieškovė pažeidė susitarimo sąlygas arba netinkamai suteikė paslaugas;
8.6. atkreipia dėmesį, kad atsakovės atstovas transporto skyriuje dirba nuo 2008 m. birželio 20 d., o tai aiškiai rodo jo patirtį šioje srityje. Dėl ilgametės praktikos jis puikiai supranta, kad jeigu buvo atliktas pažeidimas ir dėl to yra paskirta teisėta bauda, ji yra neišvengiama;
8.7. nurodo, kad atsakovė prieš sudarydama susitarimą su ieškove ne kartą yra turėjusi kontrolės kelyje ir partnerių atstovavimo patirtį pagrįstų baudų skyrimo atvejų, todėl atsižvelgiant į tai, vertinti, kad atsakovei buvo pažadėtas rezultatas nežinant atstovavimo pagrindų ar tai, kad atsakovė nesuprato paslaugos turinio ir turėjo kitokį lūkestį, nėra pagrindo.
Atsiliepimas
9. Atsakovė UAB „Stolvika“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
Šalies argumentai
9.1. pabrėžė, kad atsakovė sutiko būti kliente išimtinai dėl to, kad ieškovė nurodė galinti padėti išvengti baudos sumokėjimo. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo susitarta dėl atstovavimo, konsultavimo kontrolės kelyje teikimo, tačiau faktinių aplinkybių šis teiginys neatitinka, pateikti prie bylos ieškovės ir atsakovės susirašinėjimai elektroniniais laiškais, skirtingai nei nurodo ieškovė, to visiškai nepagrindžia. Atsakovė nei žodžiu, nei raštu nebuvo informuota, kad jai bus suteikta konsultavimo ir atstovavimo paslauga ir ši vienkartinė paslauga teikiama tik sumokėjus 200 Eur + PVM kainą už vieną kontrolės atvejį;
9.2. nurodo, kad turėdama metinę atstovavimo sutartį su kita įmone ir sumokėjusi jai atlygį už šias paslaugas, ji nesikreiptų į ieškovę dėl tapačios konsultavimo ir atstovavimo paslaugos suteikimo;
9.3. nurodo, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie bylotų, kad buvo susitarta dėl konsultavimo paslaugos suteikimo ir remiasi tik savo pačios įsitikinimais. Faktas, kad atsakovė nepriėmė ieškovės siųsto išorinės kontrolės pasiūlymo dar kartą patvirtina, jog atsakovei nereikėjo konsultavimo/atstovavimo paslaugos, ji su tuo nesutiko, kadangi ilgą laiką šias paslaugas jai teikia kita įmonė;
9.4. atkreipia dėmesį, jog pateiktame metų paslaugos pasiūlyme nėra nurodytų kainų, todėl nėra aišku, kodėl ieškovė apeliaciniame skunde remiasi šiuo dokumentu. Be to, pačiame pasiūlyme yra nurodyta, kad ieškovė specializuojasi nepagrįstų baudų gavimu užsienyje – sprendimais ir galimybėmis baudą panaikinti ir ją sumažinti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
12. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė teikia naujus rašytinus įrodymus – elektroninius laiškus.
13. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
14. Ieškovė, teikdama apeliacinės instancijos teismui elektroninius laiškus, kaip naujus įrodymus, prašo juos prijungti prie bylos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių įrodymų prijungimas į bylą iš esmės nekeistų sprendimo esmės ir neturėtų lemiamos įtakos kitokio sprendimo priėmimui, todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, jie nepriimami ir nevertinami.
Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
15. Paslaugų sutarties samprata įtvirtinta CK 6.716 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Taigi paslaugų sutartimi paprastai neįsipareigojama sukurti tam tikrą rezultatą, tačiau galimybė susitarti ir dėl tam tikro rezultato nustatyta CK 6.718 straipsnio 5 dalyje. CK XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma.
16. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad šalis siejo žodinė atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei teisinę konsultaciją, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei atlygį. Šalių ginčas kilo dėl jų sudarytos paslaugų sutarties turinio, dėl to, ar ieškovė įvykdė sutartį ir, atitinkamai, ar turi teisę reikalauti atlygio. Kadangi šalys nesudarė rašytinės sutarties, dėl jų žodžiu sudarytos sutarties turinio, jos sąlygų sprendžiama vadovaujantis civilinės teisės normų įtvirtintomis ir teismų praktikoje suformuluotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, vertinant byloje esančių duomenų visumą.
17. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių ir pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020).
18. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo nuoseklioje ir išplėtotoje praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020; 2023 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-421/2023).
19. Iš CK nuostatų, reglamentuojančių atlygintinų paslaugų teikimą, darytina išvada, kad vienas paslaugų sutarčių ypatumų yra tas, jog paslaugos teikėjo ir kliento santykiai grindžiami pasitikėjimu. Tokia išvada kyla iš to, kad paslaugos teikėjas paprastai yra profesionalas, veikiantis srityje, kurią gerai išmano ir kurios klientas negali visiškai kontroliuoti. Toks santykių pobūdis lemia paslaugos teikėjo pareigą veikti kliento interesais.
20. CK 6.718 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis kriterijus, kuriuo visada privalo vadovautis paslaugų teikėjas: teikdamas paslaugas jis privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Taigi įstatyme įtvirtintas kliento interesų prioriteto principas. Paslaugų teikėjas, kurio interesai dėl jo turimų žinių ir patirties yra apsaugoti geriau nei kliento, visada turi teikti pirmumą kliento interesams, veikti jo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2012; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2010).
21. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą (veiksmus). Kitaip tariant, įsipareigojama dėti tam tikras rūpestingas pastangas atliekant veiksmus. Nuo to priklauso ir taikytina atsakomybė: jeigu įsipareigojama dėti pastangas vykdant tam tikrą veiklą, tai tokios prievolės skolininkas atsako už netinkamas pastangas (nerūpestingą veiklą), bet neatsakys dėl to, kad nebuvo sukurtas konkretus rezultatas, nes tokios pareigos jis neturėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2014).
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti skolą už suteiktas vienkartinės išorinės pagalbos kontrolės kelyje teikimo paslaugas. Šalys rašytinės paslaugų teikimo sutarties nesudarė. Pagal bylos duomenis matyti, jog 2024 m. balandžio 8 d. atsakovė telefonu susisiekė su ieškove dėl vienkartinės išorinės pagalbos kontrolės kelyje atveju teikimo paslaugos. Esant skubiai situacijai, atsakovė, patvirtindama ieškovės elektroniniu paštu siųstą laišką, sutiko būti ieškovės kliente ir įsipareigojo apmokėti sąskaitą. Atsakovė savo sutikimą būti ieškovės kliente grindžia faktu, jog ieškovė nurodė galinti padėti išvengti baudos sumokėjimo.
23. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės paslaugos teikimo apimtį, nustatė, kad ieškovė su atsakove aiškinosi atsakovei kilusios teisinės problemos pobūdį, jos išsprendimo galimybes (2024 m. balandžio 8 d. elektroniniai laiškai). Ieškovės pasitelktas verslo partneris, siekdamas išsiaiškinti situaciją, skambino atsakovės vairuotojui bei kalbėjo su Prancūzijos kelių kontrolės institucijoms. Atsakovė išreiškė sutikimą būti ieškovės kliente ir apmokėti sąskaitas už suteiktas paslaugas ir 2024 m. balandžio 9 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra (serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovei už teisinę konsultaciją. Atsakovė su šia kaina nesutiko, nurodydama, kad ieškovė nepadėjo išspręsti susiklosčiusios probleminės situacijos ir išvengti baudos sumokėjimo.
24. Jau nurodyta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sudaryta rašytinė atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, kurioje būtų aiškiai įvardytos šalių teisės ir pareigos, tiksliai apibrėžta ieškovės teiktinų paslaugų apimtis. Ieškovė, tvirtindama, kad sudarytame susitarime ji neįsipareigojo pasiekti konkretaus rezultato, t. y. padėti atsakovei išvengti baudos sumokėjimo, turėjo pateikti įrodymus tokiam argumentui pagrįsti (CPK 12, 178 straipsniai). Be deklaratyvaus pobūdžio teiginių, apeliantė nepateikė į bylą konkrečių įrodymų, iš kurių teismas galėtų nuspręsti, dėl kokių konkrečių ieškovės teiktinų paslaugų susitarė šalys būtent nagrinėjamu atveju. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, ginčo šalių elgesį, ieškovei atliekant veiksmus, susijusius su teisinės konsultacijos teikimu, konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti ir sutikti su pirmosios instancijos padaryta išvada, jog ieškovė neįrodė, kad susitarimu įsipareigojo tik dėl teisinių paslaugų suteikimo atsakovei be konkretaus rezultato sukūrimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
25. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad ieškovė, tvirtindama, jog šalys buvo sutarusios tik dėl teisinių paslaugų teikimo nepateikė įrodymų savo teiginiams pagrįsti (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl bylos baigties
26. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šalių ginčo faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi civilinio proceso teisės normų įtvirtintomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantės (ieškovės) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.