- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-07-19
- Bylos Nr.
- A6.-1740-738/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01027-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Birutė Drozdienė
- Pažeidėjas
- A. R.
dalyvaujant pareiškėjos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei I. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškime dėl administracinio nusižengimo ir nuobaudos paskyrimo nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Bendrovė) vadovas A. R., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2017-07-01 iki 2018-01-31, nustatyta, kad A. R. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė I. G. pagarsino pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo A. R. atžvilgiu esmę bei prašė skirti A. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatytos baudos vidurkį- 4350 Eur. Taip pat nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo operatyvaus patikrinimo pažymos surašymo iki bylos parengimo teismui, bei iki bylos nagrinėjimo padengė mokestinę nepriemoką 2328,25 Eur., 768,25 Eur ir 165 Eur sumomis.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. R. paaiškino, kad Bendrovės vadovu jis dirba nuo 2013 metų. 2017 m. gegužės mėnesį VMI jo vadovaujamoje Bendrovėje atliko mokestinį tyrimą, kurio metu ir buvo nustatyta mokestinė nepriemoka biudžetui nuo 2014-03-01. Buvo paskirta bauda. Po to, mokestinės nepriemokos suma nedidėjo, didėjo tik palūkanos. Bendrovė nuolat stengėsi padengti savo įsiskolinimą VMI, kelis kartus bandė pasiekti mokestinį susitarimą dėl įmokų išdėstymo, kad būtų įmanoma išgelbėti bendrovės veiklą. Tačiau VMI nesutiko atidėti ar išdėstyti nepriemokos mokėjimą. Vykdant priverstinį išieškojimą, Bendrovės sąskaitoms bankuose, esančiuose Lietuvoje, buvo uždėtas areštas. UAB „(duomenys neskelbtini) “, siekdama išsaugoti vykdomą veiklą, darbuotojus, užtikrinti jiems atlyginimus, buvo priversta atidaryti sąskaitą užsienio bankuose. Apie finansinius atsiskaitymus vykdytus per minėtąją sąskaitą jis geranoriškai, tyrimo metu pateikė duomenis. Be to, kaip pažymėjo ir VMI atstovė, Bendrovė mokestinę nepriemoką dalinai dengė.
Motyvuojamoji dalis
ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pakartotinis kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) – užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių septynių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.
ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas padaromas tyčia, t. y. įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su visais kreditoriais. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai skolininkas, neturėdamas pakankamai lėšų įvykdyti visus atsiradusius piniginius įsipareigojimus, pirmiau patenkina reikalavimą, priklausantį žemesnei eilei arba tai pačiai eilei, tačiau atsiradusį vėliau.
CK 6.930¹ straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
VMI 2018m. birželio 21 d. Kauno apylinkės teismui pateikė prašymą iškelti administracinio nusižengimo bylą A. R. už kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį. Pareiškime bei pateiktuose duomenyse matyti, kad operatyvaus patikrinimo metu buvo tikrintas Bendrovės piniginių lėšų judėjimas už laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2018-01-31 pagal pateiktus kasos knygos išrašus, atskaitingų asmenų avansines apyskaitas, įvertintas vykdomų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais laikymosi eiliškumas. Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovės vadovas A. R. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, o ne VMI prie FM, tokiu būdu buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta.
Siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2018-02-14 Bendrovėje pradėtas operatyvus patikrinimas pagal 2018-02-07 operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. (21.132-08) 1FR1043-110, tikrinamas laikotarpis nuo 2017-07-01 iki 2018-01-31, bei 2018-03-09 surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08)- FR1042-1182. Todėl, kaip teigiama pareiškime, nuo šio datos (2018-03-09) VMI prie FM tapo žinoma apie galimai padarytą teisės pažeidimą.
VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis pavedimo išrašymo dieną, t. y. 2018-02-07, Bendrovės skola valstybės biudžetui buvo 45.400,07 Eur, iš jos: 37.461,25 Eur -pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir 7.882,72 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017-07-03, pateikus patikslintas deklaracijas už įvairius laikotarpius nuo 2014-03-01), 47,00 Eur - gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir 8,56 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017-06-16), 054 Eur -mokesčio už aplinkos teršimą (toliau –ATM) delspinigių.
Bendrovės deklaruota mokestinė nepriemoka biudžetui susidarė nuo 2014-03-01. Priverstinis išieškojimas iš atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose vykdomas nuo 2017-07-13.
Bendrovės mokestinė nepriemoka 2018-06-20 nelikviduota ir sudaro 45.185,62 Eur. Per laikotarpį, nuo operatyvaus patikrinimo pažymos surašymo dienos (2018-03-09) iki pareiškimo teismui ruošimo dienos (2018-06-18), Bendrovė įmokėjo 2328,25 Eur. Iki teismo posėdžio dienos Bendrovė mokestinei nepriemokai padengti dar įmokėjo 768,25 Eur ir 165 Eur.
Iš pateiktos Bendrovės „Luminor“ AB atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT664010051003544364 išrašų už laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2017-08-08 nustatyta, kad laikotarpio pradžioje pinigų likutis sąskaitoje buvo 845,28 Eur, įplaukos 8.998,18 Eur, išlaidos 9.843,45 Eur, (iš kurių sumokėta: 7.752,47 Eur už prekes ir paslaugas, 381,70 Eur sumokėta Sodrai, 1.709,28 Eur sumokėta VMI), likutis sąskaitoje 2017-08-08 buvo 0,01 Eur.
Iš pateiktos Bendrovės sąskaitos Revolut Nr. LT243920090018723750 išrašų už laikotarpį nuo 2017-09-05 iki 2018-01-31 nustatyta, kad tikrinamu laikotarpiu įplaukos buvo 67.716,81 Eur, išlaidos 67.712,39 Eur (iš kurių sumokėta 18.445 Eur darbo užmokesčio, 49.061,86 Eur tiekėjams už prekes ir paslaugas, 201,11 Eur sumokėta Sodrai), likutis sąskaitoje 2018-01-31 buvo 4,42 Eur.
ANK 40 str. nurodyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.
Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarimu A. R. pripažintas kaltu pagal LR ANK 120 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1400 Eur bauda administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-134-358/2018. A. R., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, buvo nubaustas už atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos pažeidimą už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-07-31. O šioje nagrinėjamoje byloje VMI pareiškimu A. R. už kreditorių teisių pažeidimą prašoma nubausti už laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2018-01-31, kaip padarytą pakartotinai, tai yra laikotarpiu, kai Kauno apylinkės teismo nutarimas dar nebuvo priimtas ir A. R. dar nebuvo pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo pagal ANK 120 str. 1 d. Todėl A. R. administracinis nusižengimas laikotarpiu nuo 2017-07-01- iki 2018-01-31 negali būti vertinamas kaip padarytas pakartotinai. Be to šioje nagrinėjamoje byloje A. R. inkriminuojamas administracinio nusižengimo laikotarpis nuo 2017-07- 01, kai tuo tarpu už nusižengimą padarytą 2017 m. liepos mėnesio laikotarpyje jis nubaustas 2018 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu. A. R. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 120 str. 1 d., tai yra nubaustas už atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos pažeidimą, už analogišką pažeidimą dėl tos pačios mokestinės nepriemokos. Šioje byloje VMI prašo tą patį asmenį nubausti už analogišką nusižengimą padarytą pakartotinai. Tačiau nesant pakartotinumo požymių, A. R. padarytas nusižengimas galėtų būti pripažintas tęstiniu, tačiau jis už tai jau yra nubaustas.
Be to VMI pareiškime nurodyta UAB “ (duomenys neskelbtini) ” skola valstybės biudžetui yra mokestinė nepriemoka, tuo tarpu A. R. traukiamas administracinėn atsakomybėn už kreditorių reikalavimų patenkinimo eiliškumo pažeidimą, o ne už vengimą ar atsisakymą sumokėti mokesčius. Mokestinė nepriemoka nėra administracinio teisės pažeidimo pasekmė, ji išieškoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyta tvarka. Tokios praktikos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo jurisprudencijoje, kurioje pažymėta, kad atsakingas dėl neįvykdytų mokestinių prievolių asmuo mokesčių įstatymų pagrindu yra juridinis asmuo kaip mokesčio mokėtojas – mokestį išskaičiuojantis asmuo (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 17, 18 punktai). Šios mokestinės prievolės kyla mokesčių įstatymu nustatytais pagrindais – įvykus apmokestinamai atitinkamu mokesčiu ūkinei ar finansinei operacijai. Taigi, mokestinė prievolė savo prigimtimi nėra žala, nes nėra neteisėtų veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-22-976/2018).
Nors VMI pareiškime teigiama, kad pagal 2018-02-07 operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. (21.132-08) 1FR1043-110, buvo tikrinamas laikotarpis nuo 2017-07-01 iki 2018-01-31, bei 2018-03-09 surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08)- FR1042-1182 ir todėl nuo šio datos (2018-03-09) VMI prie FM tapo žinoma apie galimai padarytą teisės pažeidimą. Tačiau VMI pareiškime nurodo, kad Bendrovės deklaruota mokestinė nepriemoka biudžetui susidarė nuo 2014-03-01. Priverstinis išieškojimas iš atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose vykdomas nuo 2017-07-13, tai yra po atlikto mokestinio tyrimo.
Bendrovės skola VMI atsirado nuo 2014-03-01 ir priverstinis išieškojimas iš atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose vykdomas nuo 2017-07-13. VMI nutyli esminę aplinkybę, kad bendrovė nuolat stengėsi padengti savo įsiskolinimą VMI ir net kelis kartus bandė pasiekti mokestinį susitarimą dėl įmokų išdėstymo ar atidėjimo, kad būtų įmanoma išgelbėti bendrovės veiklą. Vykdant priverstinį išieškojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekdama išsaugoti vykdomą veiklą, darbuotojus, užtikrinti jiems atlyginimus, buvo priversta atidaryti sąskaitą užsienio bankuose. Apie finansinius atsiskaitymus vykdytus per minėtąją sąskaitą, geranoriškai, tyrimo metu nurodė ir pateikė duomenis, A. R., tai yra padėjo VMI jos atliekamo patikrinimo metu. Be to, Bendrovė mokestinę nepriemoką dalinai dengia.
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, atsiskaitymo metu pareikšti reikalavimai reiškia visus pradelstus (privalomus sumokėti) reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018). CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos normos tikslas yra užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau – viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus. Toks įstatymų leidėjo atsiskaitymo eiliškumo ir darbuotojo prioriteto ir atitinkamai darbdavio prievolės nustatymas yra susijęs tiek su nacionalinės, tiek su tarptautinės teisės reikalavimais – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje numatyta konstitucinė kiekvieno žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą, gauti teisingą apmokėjimą už jį ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, o valstybė šią žmogaus teisę užtikrina sudarydama ekonomines, socialines ir įstatymines prielaidas, įskaitant ir apsaugą vienos iš svarbiausių darbuotojų teisių – teisės į atlyginimo išmokėjimą laiku. Darbo užmokestis yra priskirtinas prie svarbiausių darbo santykių aspektų. Tarptautinės darbo organizacijos rekomendacijoje Nr. 198 „Rekomendacija dėl darbo santykių“ išvardyti kriterijai (kurių vienas – periodinis atlyginimo mokėjimas), E. T. direktyvos Nr. 91/533/EEB2straipsnyje yra nustatyta darbdavio pareiga, priimant darbuotoją į darbą, suteikti informaciją apie darbo užmokesčio, kurį darbuotojas turi teisę gauti, pradinę bazinę sumą, kitas jo sudedamąsias dalis ir išmokėjimo dažnumą, Žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kt.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-478-157/2016).
Taigi A. R., išmokėjęs įmonės darbuotojams atlyginimus, nors tuo metu įmonė buvo skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai, šios kreditorės teisių nepažeidė, nes pirmiau atsiskaityti su darbuotojais jį įpareigojo įstatymas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis.
Nuostatos dėl dvigubo baudimo negalimumo yra įtvirtintos ANK 2 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, jog niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką.
Pridėtinės vertės mokesčio nesumokėjimo egzistavimo, nustatytos ir kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nepažeidžiant dvigubo nubaudimo principo, faktinės aplinkybės, kurios nustatytos ir kurių pagrindu buvo formuotas kaltinimas A. R., šalintina vadovaujantis ANK 591 straipsnio 8 punktu, nes priešingu atveju jis būtų du kartus patrauktas administracinėn atsakomybėn už tuos pačius veiksmus.
Mokesčių administravimo Įstatymo 19 straipsnyje nustatyti pagrindiniai Valstybinės mokesčių inspekcijos uždaviniai. Šie uždaviniai apima ne tik siekį įgyvendinti mokesčių įstatymus bei užtikrinti, kad mokesčiai į biudžetą būtų sumokėti, bet ir padėti mokesčių mokėtojams įgyvendinti savo teises ir atlikti pareigas. Nei vienam iš jų MAĮ nesuteikia prioriteto kitų uždavinių atžvilgiu. Valstybinės mokesčių inspekcijos uždaviniai įgyvendinami, kai centrinis ir vietos mokesčių administratoriai atlieka įstatymų jiems pavestas funkcijas. Byloje nėra duomenų, kad VMI vykdytų MAĮ 19 straipsnio 1dalies 1 punkto nuostatas bei MAĮ 27 straipsnyje nustatytą pareigą bendradarbiauti su mokesčių mokėtoju. Institucijos noras susigrąžinti visą skolą iš karto yra nenaudingas nei vienai šaliai, nei Valstybei nes įmonė neturėdama tokių pinigų turėtų nutraukti savo veiklą. Įmonei neturint turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nuostolių patirtų VMI, o tuo pačiu ir valstybė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 5 dalimi, 591 straipsnio 8 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 120 str. 2 d., A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.