- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-19
- Bylos Nr.
- e2-270-330/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00960-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- M. M., T. Ž., V.R.
- Atsakovas
- K. M., G. B., J. D., D. V., L. L.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovų M. M., T. Ž. ir V.R. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2499-259/2018, kuria atsisakyta priimti ieškovų M. M., T. Ž., V.R. ieškinį atsakovams K. M., G. B., J. D., D. V., L. L. dėl neteisėto daikto užvaldymo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai M. M., T. Ž., V. R. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovams K. M., G. B., J. D., D. V., L. L. dėl neteisėto daikto užvaldymo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.
3. Teismas nustatė, kad ieškinys Kauno apygardos teisme buvo pareikštas pagal atsakovo K. M. gyvenamąją vietą Kauno mieste, kurią nurodė ieškovai. Teismas pažymėjo, kad atsakovas K. M. gyvenamąją vietą yra deklaravęs Klaipėdos mieste, o ieškovai, nurodydami, kad atsakovo faktinė gyvenamoji vieta yra Kauno mieste, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Šią aplinkybę teismas pripažino pakankama daryti išvadą, kad ieškinys nagrinėjamu atveju buvo pareikštas pažeidžiant bendrąsias teismingumo taisykles.
4. Atsižvelgęs į tai, kad ir pačių ieškovų gyvenamoji vieta yra Klaipėdoje, teismas sprendė, jog bylą nagrinėjant ieškovų ir atsakovų gyvenamosios vietos teisme, bus užtikrintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas. Teismas akcentavo aplinkybę, jog ieškiniu įrodinėjama žala ieškovams atsirado Klaipėdoje, kur yra ginčo turtas. Tuo pagrindu teismas pripažino, kad ieškinyje pateiktų reikalavimų vykdytinumas, vertinant šių reikalavimų pobūdį ir byloje dalyvaujančių asmenų gyvenamąsias vietas, būtų lengvesnis bylą nagrinėjant Klaipėdoje, kur yra ir dauguma bylai reikšmingų įrodymų, kuriais ieškovai grindžia savo reikalavimus.
III. Atskirųjų skundų argumentai
5. Atskiraisiais skundais ieškovai M. M., T. Ž. ir V. R. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį priimti nagrinėti Kauno apygardos teisme. Skundai grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas, nurodęs, kad ieškovai nepateikė įrodymų apie atsakovo K. M. gyvenamąją vietą Kaune, turėjo prašyti, kad ieškovai pašalintų šiuos trūkumus.
5.2. Atsakovas K. M. yra jūrininkas, o sugrįžęs į Lietuvą gyvena Kaune su savo motina, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra. Atsakovo atstovės (advokatės) kontora yra šalia Kauno apygardos teismo rūmų, todėl jai būtų labai patogu dalyvauti teismo procese.
5.3. Ieškovams atstovaus vienas advokato padėjėjas. Ieškovė M. M. gyvena Didžiojoje Britanijoje, ieškovas V. R. – JAV, o T. Ž. atvyks į teismą automobiliu. Dėl šių aplinkybių nebūtų kliūčių bylą nagrinėti Kauno apygardos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti kaip neteisingą ieškovų pateiktą ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirųjų skundų ribų.
7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą, kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, realizuojama tam tikra tvarka, kurią numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas ir kiti įstatymai, bei juose numatyti priskirtinumo ir teismingumo institutai, reglamentuojantys jurisdikcinę teismų kompetenciją. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
8. Pagal CPK 29 straipsnio nuostatą ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnio 1 dalis). Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 straipsnio 1 dalis).
9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors duomenys apie fizinių asmenų gyvenamąją vietą kaupiami viešame Gyventojų registre, pagal CK 2.17 straipsnio 1 dalį registro duomenys apie fizinio asmens gyvenamąją vietą yra tik vienas iš gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų. Byloje dalyvaujančio asmens pateiktame procesiniame dokumente turi būti nurodyta nebūtinai asmens deklaruota gyvenamoji vieta, bet ta, kurioje šis faktiškai gyvena ir turi galimybę gauti jam siunčiamus procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2012; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017, 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).
10. Ieškovai teigia, kad ieškinį pareiškė pagal vieno iš atsakovų K. M. faktinę gyvenamąją vietą Kaune, kur gyvena atstovo motina, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra. Apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pastabai, jog nagrinėjamu atveju nepateikti duomenys, patvirtinantys, kad būtent ieškinyje nurodytu adresu yra šio atsakovo faktinė, nuolatinė gyvenamoji vieta, su kuria jis yra labiausiai susijęs ir kad atsakovas šiuo metu savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vietą priskiria Kauno mieste. Atitinkama ieškovų pozicija grindžiama vien subjektyviu vertinimu, jog atsakovo faktinio buvimo Kauno mieste aplinkybę esą sąlygoja nuolatinės priežiūros jo motinai reikalingumas. Tokių deklaratyvių teiginių, kurių pateikimo šaltinis nėra nė pats atsakovas, akivaizdžiai nepakanka apspręsti (nulemti) bylos teisingumą. Ieškovai, nesutikdami su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, jokių duomenų, reikšmingų tikrinant jų pareikštą poziciją dėl bylos teismingumo, nepateikė.
11. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog šis teisminis ginčas tarp šalių nėra pirmas ir vienintelis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Išnagrinėtose ir šiuo metu dar tebenagrinėjamose civilinėse bylose, kuriose įvairia procesine padėtimi dalyvauja (dalyvavo) K. M. ir M. M., nurodomas tas pats atsakovo K. M. gyvenamosios vietos adresas Klaipėdoje. Pastabų ir prieštaravimų dėl šio adreso aktualumo kitose civilinėse nepareiškė ir pats atsakovas. Priešingai, jo teiktuose procesiniuose dokumentuose vėlgi nurodomas tas pats adresas Klaipėdoje. Šio adreso nurodymas procesiniuose dokumentuose nesudarė kliūčių, susijusių su atsakovo informavimu apie bylos procesą. Iš nagrinėjamų bei išnagrinėtų bylų medžiagos, fiksuotos teismų informacinėje sistemoje, nenustatytos ir deklaruotos atsakovo gyvenamosios vietos pasikeitimo aplinkybės. Apeliaciniam teismui nenurodyti ir ieškovų ieškinio teismingumo keitimo tikslai, atsižvelgiant į pagrįstą pirmosios instancijos teismo pastebėjimą, jog beveik visų šalių gyvenamosios vietos yra Klaipėdoje. Tokiu atveju apskritai neaiškia ir abejotina tampa ieškovų pozicija dėl patogumo bylą nagrinėti Kauno apygardos teisme. Juolab kad išskyrus ieškovų subjektyviais pamąstymais grindžiamus teiginius apie vieno iš atsakovų galimą faktinę gyvenamąją vietą Kaune, kitų šalių ryšio su Kauno miestu nenustatyta ir neįrodinėta. Kita vertus, patogumo kriterijus pagal įstatymą nelemia bylos teismingumo.
12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, įvertinęs duomenis viešajame registre apie atsakovo K. M. gyvenamąją vietą, šio atsakovo procesiniuose dokumentuose anksčiau nurodytą gyvenamąją vietą, sprendžia, kad ieškovai nepateikė duomenų, pagrindžiančių atsakovo faktinės gyvenamosios vietos buvimą Kaune.
13. Apibendrinęs tai, kas nurodyta, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias bylų teismingumo klausimą, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, priėmė teisingą nutartį, kurią naikinti apeliantų skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.