- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-12
- Bylos Nr.
- e2-248-1029/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01479-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Kairienė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- M. A.
- Advokatai
- Aldevinas Ščigla
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui M. A. dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. S. kreipėsi į teismą, prašydamas:
1) pripažinti, kad atsakovas M. A. pažemino ieškovo V. S. garbę ir orumą, viešai paskelbęs tikrovės neatitinkančius teiginius – „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir įpareigoti atsakovą viešai atsiprašyti ieškovo bei paneigti tikrovės neatitinkančius teiginius per atsakovo socialinę „Facebook“ platformą;
2) įpareigoti atsakovą M. A. panaikinti jo „Facebook“ paskyroje esantį (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašą, darytą (duomenys neskelbtini) administracijos patalpose;
3) priteisti iš atsakovo M. A. ieškovui V. S. 2000 Eur neturtinės žalos.
Ieškinyje ieškovas nurodo, kad atsakovas M. A. (duomenys neskelbtini), apie 12.45 val., atėjo į (duomenys neskelbtini) administracijos patalpas ir, viešai transliuodamas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, filmavo įstaigos patalpas ir darbuotojus, nereaguodamas į administratorės kelis kartus išsakytus prašymus palaukti vadovo. Pažymi, jog sulaukęs ieškovo į jo prašymą nutraukti filmavimą atsakovas nereagavo, nuėjo paskui ieškovą į jo kabinetą ir be leidimo užeiti į jį įėjo. Paaiškina, kad nors ieškovas nurodė atsakovui rūpimus klausimus pateikti raštu, tačiau atsakovas į tai nekreipė dėmesio, pakeltu tonu, nepagarbiai uždavinėjo klausimus ir teikė įžeidžiančius komentarus. Tvirtina, jog atsakovas ieškovui nurodė tikrovės neatitinkančius teiginius - „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“.
Motyvuojamoji dalis
Atkreipia dėmesį, kad paminėti atsakovo veiksmai nukreipti į ieškovą truko 26 minutes, tai patvirtina atsakovo „Facebook“ paskyroje likęs įrašas. Argumentuoja, jog atsakovo įžeidžiami teiginiai tapo žinomi ne tik (duomenys neskelbtini) darbuotojams, tačiau buvo paskleisti ir viešoje erdvėje – transliacija atsakovo „Facebook“ paskyroje buvo peržiūrėta keleto tūkstančių subjektų. Pabrėžia, kad atsakovas, paskleisdamas tikrovės neatitinkančius teiginius, viešai, stebint kitiems asmenims tiek gyvai, tiek per elektroninę erdvę, įžeidė ieškovą, pažemino jo garbę ir orumą. Teigia, kad nurodytų teiginių paskleidimo ir atitinkamai pasekmių mastas buvo didelis, nes išsakytus žodžius girdėjo ir matė itin plati visuomenės dalis, visuomenėje atitinkamai padaugėjo neigiamų nuostatų, kiek tai liečia ieškovo asmenį bei jo darbinę veiklą, buvo sumenkintas ieškovo orumas ir savivertė, pažeminta garbė. Vertina, kad ieškovui atsakovo veiksmais padaryta neturtinė žala siekia 2000 Eur, kuriuos prašo priteisti iš atsakovo. Akcentuoja, kad atsakovas turėjo asmeniškų priešiškų nuostatų ieškovo atžvilgiu, nes atsakovas už smurtą ieškovo atžvilgiu buvo patrauktas ir baudžiamojon atsakomybėn, nusikalstamą veiką įvykdžius taip pat ieškovo darbovietėje. Paaiškina, jog dėl minėtų atsakovo veiksmų buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena ir atsakovas (duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato nutarimu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 2 dalį (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas). Minėtas nutarimas buvo panaikintas Šiaulių apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutarimu, kuriame teismas nurodė, kad nukentėjusiojo V. S. atžvilgiu pasakyti žodžiai „melagis“ gali nuteikti nemaloniai ir yra nepateisinami.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas V. S. paaiškino, kad su atsakovu M. A. visuomet elgėsi pagarbiai, tačiau ne tik asmeniškai sulaukė jo įžeidinėjimų, bet ir jo šeimos nariai įžeidinėjami, aptariamos jų kūno formos. Pažymėjo, kad vadovauja virš 300 žmonių kolektyvui ir, po atsakovo paviešinto vaizdo įrašo, darbuotojai klausdavo, kokios yra gynybos priemonės. Visi darbuotojai jaudinasi, kai ateina atsakovas – nes jis viską filmuoja, nors (duomenys neskelbtini) dėl asmens duomenų apsaugos filmuoti negalima, įžeidinėja. Teigia, kad įstaigoje nustatytos taisyklės atsakovui negalioja, jis piktnaudžiauja žurnalisto teisėmis, tyčiojasi, žemina. Prašo priteisti 2000 Eur sumą atsižvelgiant į tai, kad vaizdo įrašas buvo išplatintas visam pasauliui, visam (duomenys neskelbtini). Vertina, kad atsakovas žemina jį dėl jo kompetencijų, išsilavinimo. Atkreipia dėmesį, kad turi daug pažįstamų žmonių, su niekuo nesipyksta, tačiau visi artimieji ir pažįstami klausinėja, kas čia vyksta. Pažymėjo, kad negali atsakyti žurnalistui į klausimus nepasiruošęs, kartais norint atsakyti į klausimą reikalinga ir surinkti informaciją, atsakoma įstatymo nustatyta tvarka, niekada nebuvo skundų, visada atsako ir bendrauja su žurnalistais. Tuo tarpu bendraujant su atsakovu nuolat vyksta įžeidinėjimas, patyčios. Pabrėžė, jog po paviešinto vaizdo įrašo krito kolektyvo pasitikėjimas juo, kaip įstaigos vadovu, suprastėjo dalykinė reputacija. Kadangi tenka nuolat priimti sprendimus, darbuotojai pradėjo nepasitikėti, klausinėti, kodėl vienokie ar anokie sprendimai priimami. Pasitarimų metu taip pat reiškiamas nepasitikėjimas direktoriumi, abejojama tuo, ką jis sako. Be to, jei jau atėjęs žurnalistas gali direktorių įžeidinėti, tai darbuotojai bijo ir dėl savęs. Asmeniškai taip pat jaučiasi įžeistas, nes sąžiningai moka mokesčius valstybei, todėl skaudu, kai yra kaltinamas dėl dingusio (duomenys neskelbtini), pinigų (duomenys neskelbtini). Jaučiasi nesmagiai, nes yra kaltinamas tuo, ko nėra. Nurodo, kad buvo virš 3000 atsakovo vaizdo įrašo peržiūrų, taip pat buvo komentarų, bet tiksliai jų nepamena. Patirtą neturtinę žalą įvertino pinigais pagal tai, kiek žmonių pasiekė ta žinia, kiek išplito atsakovo vaizdo įrašas. Ir pažįstamiems žmonėms nesmagu, bendraujant visi duoda patarimus, ką daryti, ne visada teisėtus. Atsakovo priešiškumas jam prasidėjo praėjus metams kai 2015 m. buvo (duomenys neskelbtini), metams bėgant konfliktas vis gilėjo.
Ieškovo atstovas advokatas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti.
Atsakovas M. A. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovas yra viešasis asmuo, kadangi nuo 2018 m. yra (duomenys neskelbtini) direktorius, todėl visuomenė turi pagrįstą didesnį interesą žinoti apie joje veikiančius asmenis, galinčius daryti įtaką visuomenės ir jos narių gyvenimui. Pabrėžia, jog ieškinyje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovui sukelti pažeidimai dėl atsakovo paskleistos informacijos socialiniame tinkle būtų buvę skaudūs ar pakenkę jo profesinei karjerai. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas ir toliau eina tas pačias pareigas, jo atžvilgiu nebuvo atliekami tarnybiniai patikrinimai, visuomenės požiūriu jis tebėra nepriekaištingos reputacijos. Tvirtina, kad ieškovas pareiškė ieškinį ne dėl duomenų, o dėl pagrįstai susiformavusios atsakovo nuomonės išsakymo iš tų duomenų, kuriuos atsakovas surinko apie ieškovą kaip apie viešąjį asmenį. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas (duomenys neskelbtini). Mano, jog toks viešojo asmens elgesys, kai jis kandidatuoja į (duomenys neskelbtini), tačiau atsisako eiti pareigas, kad liktų gerokai didesnes pajamas užtikrinančiose pareigose gali būti vertinamas kaip (duomenys neskelbtini) apgaudinėjimas. Pažymi, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu pripažinta, kad ieškovas neteisėtai buvo pripažintas laimėjęs konkursą (duomenys neskelbtini) vietai užimti. Teigia, jog ieškovas turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, todėl jis privalėjo suprasti konkurso metu paskelbtus reikalavimus kandidatams. Argumentuoja, jog 2017 m. vasarą bėgimuose „(duomenys neskelbtini)“ bėgant su ieškovu, jis paneigė gandus, jog planuoja užimti (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, nes nėra (duomenys neskelbtini) ir neturi tinkamo išsilavinimo, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jis rinko informaciją apie (duomenys neskelbtini) finansinę būklę. Atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) nusipirko beveik tris kartus pigiau nei ieškovo sudaryta komisija, todėl teigia, kad atsakovo nuomonė apie biudžeto lėšų taškymą pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovas M. A. teigė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad pas V. S. ėjo kaip žurnalistas paklausti dėl nupirkto (duomenys neskelbtini) stalo, tikslas buvo parodyti visuomenei, kur tas stalas yra, tačiau ieškovas su juo elgėsi visiškai nepagarbiai, nebendravo su juo, neatsakė į klausimus, melavo. Pripažino, kad gal ir pats „persūdė“, bet vertino ieškovą remdamasis visais turimais duomenimis apie jį. Tik kai atvyko policija, ieškovas ne atsakovui, o pareigūnams pasakė, kad stalo nėra.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja apklausta D. N. nurodė, kad po M. A. vaizdo įrašo sulaukė daug skambučių ir gatvėje sutikti žmonės klausinėjo – kas darosi (duomenys neskelbtini), koks čia vadovas, kokia situacija. Pati nesinaudoja socialiniu tinklu „Facebook“, įrašą ji matė, nes kolegės parodė. Mano, kad atsakovas, prieš transliuodamas viešai, neįsitikino situacijos teisingumu. Po vaizdo įrašo žmonių reakcija į direktorių pasikeitė – daugelis žiūrėjo su pašaipa, kiti buvo nustebę, dar kitiems kilo abejonių, ar vadovas galėjo netinkamai ar neteisėtai pasielgti. Vadovas prarado autoritetą darbuotojų akyse, nes kiti nei nesigilina kaip yra iš tiesų. Darbovietėje atsirado pašaipėlės, replikos, žodeliai V. S. atžvilgiu.
Liudytoja apklausta S. L. nurodė, kad kai į (duomenys neskelbtini) ateina M. A., visi darbuotojai jaučia įtampą, stengiasi išvengti bendravimo su juo. Vadovas V. S. po M. A. vizito būna suirzęs. Visuomet, kai M. A. transliuoja vaizdo įrašą iš (duomenys neskelbtini), pasipila skambučiai – vieni juokiasi iš darbuotojų, kiti iš direktoriaus, visi reiškia savo nuomonę. Po M. A. paviešinto vaizdo įrašo apie stalo pirkimą buvo pašiepiančių komentarų, kiti nesupranta, kaip direktorius negali apsiginti. Žmonės vis tiek svarsto, aptarinėja, dvejoja, gal iš tiesų taip yra, kaip rodoma vaizdo įraše. Tiek direktoriui, tiek (duomenys neskelbtini) specialistei paskui tenka aiškintis darbuotojams. Vaizdo įrašą matė visi darbuotojai ir ne tik jie, visa apskritis žiūri, nes net iš (duomenys neskelbtini) buhalterė matė, skambino ir klausė, kas čia (duomenys neskelbtini) vyksta. Tikrai daug skambučių būna, tenka aiškintis.
Liudytoju apklaustas V. T. nurodė, kad asmeniškai pažįsta V. S., nedirba (duomenys neskelbtini). Matė M. A. įkeltą vaizdo įrašą „Facebook“ paskyroje, bendras pažįstamas atsiuntė nuorodą. Iškart paskambino V. S. klausti, kas čia vyksta, tačiau ieškovas nieko konkrečiai nepasakė. Pažymėjo, kad net jo 81 metų tėvas (duomenys neskelbtini) miestelyje, kuriame gyvena, po paviešinto vaizdo įrašo girdėjo apkalbas neva V. S. kažką pavogė.
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl garbės ir orumo įžeidimo.
Šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu bei byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog atsakovas M. A. 2019 m. (duomenys neskelbtini), apie 12.45 val., atėjo į (duomenys neskelbtini) administracijos patalpas ir, viešai transliuodamas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, filmavo įstaigos patalpas ir darbuotojus. Vaizdo įrašo metu atsakovas žurnalistas M. A. ieškovui (duomenys neskelbtini) direktoriui V. S. nurodė tokius teiginius: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „kad (duomenys neskelbtini)“.
Ieškovas ieškinyje tvirtina, jog minėti atsakovo paskleisti teiginiai pažemino jo garbę ir orumą ir sukėlė jam neturtinę žalą. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, teigdamas, jog pasakyti teiginiai yra pagrįstai susiformavusios jo nuomonės apie ieškovą, kaip viešąjį asmenį, išsakymas.
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (įstatymo redakcija galiojusi (duomenys neskelbtini)) 2 straipsnio 36 dalyje nuomonė yra apibūdinta kaip visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Šio įstatymo 2 straipsnio 88 dalyje žinia yra apibūdinta kaip visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis Nr. 3K-3-141-690/2016).
Susipažinus su atsakovo paskelbto viso vaizdo įrašo, transliuoto (duomenys neskelbtini) socialiniame tinkle „Facebook“ turiniu, t. y. atsižvelgiant į pasakytų teiginių kontekstą, darytina išvada, jog paskelbti teiginiai yra atsakovo reakcija į tam tikras praeityje buvusias ar esamas aplinkybes, juose nėra nurodoma konstatuojamojo pobūdžio informacija apie faktus, tai yra atsakovo asmeninis tam tikrų aplinkybių vertinimas. Vaizdo įrašo kontekstas, kurio metu buvo pasakyti ginčo teiginiai, yra neigiamo pobūdžio, nes jame ieškovas įvardinamas kaip taškantis biudžeto mokėtojų lėšas, neteisėtai pasirašinėjantis dokumentus, melagis. Tokiu būdu yra nurodoma vertinamojo pobūdžio apibendrinta informacija, prielaidos apie ieškovą, subjektyvi atsakovo nuomonė dėl tam tikrų aplinkybių, todėl šie teiginiai laikytini atsakovo paskelbta nuomone apie ieškovą.
Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje nurodomi reikalavimai nuomonei – ji gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Teismų praktikoje pripažįstama, jog reiškiama nuomonė turi turėti faktinį pagrindą ir turi būti reiškiama sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d nutartis Nr. 3K-3-30/2014).
Įvertinus atsakovo atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodytus argumentus, jog ieškovas atsakovui yra sakęs, kad neplanuoja dalyvauti (duomenys neskelbtini) pareigose, tačiau praėjus kuriam laikui dalyvavo konkurse į (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo konstatuota, kad ieškovas neteisėtai buvo pripažintas laimėjęs konkursą (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigoms užimti, į tai, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) rinkimuose, tačiau atsisakė eiti (duomenys neskelbtini) pareigas, kad galėtų dirbti (duomenys neskelbtini) direktoriumi, į atsakovo nurodytas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) stalo pirkimo kainas, teismas daro išvadą, jog atsakovas teiginiuose nurodytai nuomonei pareikšti turėjo faktinį pagrindą.
Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei kituose tarptautinės ir nacionalinės teisės aktuose įtvirtinta asmens teisė laisvai skleisti informaciją (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis) nėra absoliuti, ji ribojama įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Taigi saviraiškos laisve turi būti naudojamasi sąžiningai ir laikantis etikos normų, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti.
Tiek EŽTT, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant dėl asmenų, paskleidusių duomenis apie viešąjį asmenį ir jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, atsakomybės, taip pat nuosekliai yra pažymimas duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys, t. y. jeigu duomenis paskleidęs asmuo veikė sąžiningai ir pagrindinis jo tikslas buvo informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį, jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti (yra viešasis interesas), tai informacijos netikslumai arba agresyvi atakuojanti kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę (žr., pvz., EŽTT 2007 m. liepos 12 d. sprendimą byloje A/S D. and O. prieš Latviją, pareiškimo Nr. 16657/03; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011).
Nagrinėjamu atveju, vertindamas minėtuose teiginiuose nurodytą atsakovo nuomonę apie ieškovą, teismas pažymi, jog šiai nuomonei pareikšti buvo pasirinkti žodžiai ir frazės, kurie yra įžeidžiamo pobūdžio, menkinantys ieškovą. Iš atsakovo paviešinto vaizdo įrašo (?18 min. iki ?27 min.) matyti, kad atsakovas, kuriam prieš tai buvo nurodyta, jog į klausimus ieškovas atsakys tik raštu, apie 10 minučių, be ieškovo sutikimo įėjęs į jo kabinetą, daugybę kartų klausinėjo ieškovo, kur yra stalas, o ieškovui neatsakinėjant į atsakovo klausimus, įžeidžiamai reiškė savo nuomonę apie ieškovą. Nors teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) einant į (duomenys neskelbtini) jo vienintelis tikslas kaip žurnalisto buvo informuoti visuomenę apie perkamą (duomenys neskelbtini) stalą, tačiau teiginius, kurie buvo pasakyti ieškovui – „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ (vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“), atsakovas siejo su aplinkybėmis (ieškovo dalyvavimu (duomenys neskelbtini) rinkimuose, civiline byla dėl konkurso į (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas), kurios nėra susiję su (duomenys neskelbtini) stalo pirkimu. Be to, šios aplinkybės nebuvo nurodytos vaizdo įraše, todėl viešai prieinamą vaizdo įrašą žiūrintiems asmenims galimai yra nežinomos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog iki atsakovo pokalbio su ieškovu, (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų specialistė D. N. atsakovui nurodė (žr. vaizdo įrašo ? 8 min. iki ?11 min), jog (duomenys neskelbtini) stalo pirkimo procedūros nėra baigtos, t. y. (duomenys neskelbtini) stalas dar nenupirktas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad šiose bylose taikoma nuomonės nepagrįstumo prezumpcija ir atsakovas turi įrodyti, kad jo paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovo ar kitaip specialiai jam pakenkti. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neįrodė, jog savo neigiamai nuomonei apie ieškovą išreikšti, juo labiau tam, kad informuotų visuomenę, kur yra (duomenys neskelbtini) stalas, buvo būtina naudoti įžeidžiančio ir žeminančio pobūdžio žodžius. Ketinimas atkreipti visuomenės atkreipti dėmesį į savo reiškiamą nuomonę panaudojant įžeidžiančio pobūdžio sąvokas, teismo vertinimu nelaikomas pateisinama ir proporcinga priemone. Laikytina, jog ginčo vaizdo įraše atsakovo nuomonė buvo paskelbta neetiškai, įžeidžiant ieškovą ir tokiu būdu pažeidžiant jo garbę ir orumą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 1.137 straipsnio 3 dalis numato, jog draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Remiantis CK 6.263 straipsnio 2 dalimi, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Konstatavus, jog atsakovas, paskelbdamas ginčo teiginius, pažeidė ieškovo garbę ir orumą laikoma, jog yra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), kurie sudaro pagrindą atsakovo civilinei atsakomybei kilti.
Ieškovas prašo teismo priteisti 2000 Eur neturtinę žalą. Patirtą neturtinę žalą grindė tuo, jog patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus, sumenko jo dalykinė reputacija, galimai buvo pakenkta jo ateičiai, t. y. galimybei ateityje kandidatuoti į kitas pareigas. Atsakovo teiginiuose paskleista nuomonė leidžia vaizdo įrašą žiūrinčiam asmeniui suprasti, jog ieškovas netinkamai naudoja biudžeto lėšas, neteisėtai pasirašinėja dokumentus, meluoja, o tai pažemina ieškovą, bloginą jo reputaciją. Bet kuris asmuo, susipažinęs su atsakovo paskleistais teiginiais, suabejotų ieškovo asmeniu ir jo kompetencija. Teismo vertinimu akivaizdu, jog ieškovas pamatęs apie save paskleistus atsakovo taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus. Atsakovo vaizdo įrašas buvo viešai paskelbtas (transliuotas tiesiogiai) socialiniame tinklapyje „Facebook“, kuris yra pakankami populiarus Lietuvoje, vaizdo įrašas peržiūrėtas apie 3500 kartų, šiai dienai jis tebėra įkeltas ir gali būti peržiūrėtas bet kurio asmens. Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos – (duomenys neskelbtini) darbuotojos D. N. ir S. L., patvirtino, jog po M. A. paviešinto vaizdo įrašo nukentėjo ieškovo dalykinė reputacija. Apklaustas liudytojas V. T. patvirtino, jog vaizdo įrašas buvo aptarinėjamas ir už (duomenys neskelbtini) ribų, t. y. (duomenys neskelbtini) mieste. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas daro išvadą, jog yra pagrindas pripažinti, jog ieškovas dėl atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia tiek į byloje nustatytas aplinkybes, tiek į tai, kad ieškovas yra viešas asmuo, todėl jam taikomos kritikos ribos yra itin plačios ir vertinamos kartu su visuomenės teise žinoti. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovo patirta neturtinė žala vertinama 500 Eur.
Pripažinus, kad M. A. „Facebook“ paskyroje esantis (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašas žemina ieškovo garbę ir orumą, tenkintas ir išvestinis ieškinio reikalavimas, t. y. atsakovas įpareigotinas panaikinti šį vaizdo įrašą.
Ieškovas ieškiniu taip pat prašė įpareigoti atsakovą viešai atsiprašyti bei paneigti tikrovės neatitinkančius teiginius per atsakovo socialinę „Facebook“ platformą. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, todėl tokiu atveju paneigimas kaip specifinis CK 2.24 straipsnyje nustatytas teisių gynimo būdas negali būti taikomas, nes nuomonės neįmanoma paneigti. Tuo tarpu ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą atsiprašyti yra netinkamas teisių gynimo būdas ir jo negalima pareikšti teisme. Įstatyme nenustatyta asmens teisė prašyti įpareigoti kitą asmenį atsiprašyti kaip pažeistų teisių gynimo būdas. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo įpareigoti atsiprašyti, taip pat yra išaiškinęs, kad už garbės ir orumo pažeidimą taikomos teisinės sankcijos neapima įpareigojimo atsiprašyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2006; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo 45,00 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikė įrodymus apie patirtas 1200,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Atsakovas pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022-03-22 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią patirtas 444,31 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovui išlaidas.
Teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, šalių advokatų darbo ir laiko sąnaudas, ir atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, daro išvadą, jog šalių išlaidos advokatų teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir įrodytos bei nėra pagrindo jų mažinti.
Kadangi ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies (62,5 proc.(100 proc. + 25 proc. /2)), tai teismas, proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams, ieškovui iš atsakovo priteisia 778,13 Eur, o iš ieškovo valstybei priteisia 166,62 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovui išlaidų, (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Iš ginčo šalių nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, kadangi proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams, priteistina suma yra mažesnė nei 5 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad atsakovas M. A. socialiniame tinklapyje „Facebook“ savo paskyroje (duomenys neskelbtini) viešai transliuodamas vaizdo įrašą, filmuotą (duomenys neskelbtini), paskleidė duomenis apie ieškovą - „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, kurie pažemino ieškovo V. S. garbę ir orumą.
Priteisti iš atsakovo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturinę žalą bei 778,13 (septynių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų, 13 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Įpareigoti atsakovą M. A. pašalinti jo „Facebook“ paskyroje (duomenys neskelbtini) įkeltą vaizdo įrašą, filmuotą (duomenys neskelbtini).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovo V. S. 166,62 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus, 62 ct) bylinėjimosi išlaidas, už atsakovui M. A. teiktą antrinę teisinę pagalbą (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank” AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, paskirtis – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.