Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenimis A. Š. ir V. M. (V. M.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos dalis nutrauktina, likusi skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Dėl Tarnybos 2017 m. gegužės 9 d. sprendimo

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio „Išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka“ 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Aiškinant šią normą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentuota, jog teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas reikalauja, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka būtų aiškiai numatyta įstatyme, o įstatymo nuostatos, nustatančios privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, negali būti aiškinamos plečiamai. Taigi, asmuo neprivalo laikytis ne įstatyme, o žemesnės teisinės galios teisės akte nustatytos išankstinės administracinio ginčo nagrinėjimo tvarkos, ir jei įstatyme nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, asmuo viešojo administravimo subjekto priimtą individualų aktą, kuris sukelia teisines pasekmes, gali skųsti tiesiogiai teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 19, 2010, l. 461–462, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-495-146/2016).

Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir NSIĮ) 23 straipsnis reglamentuoja ginčų dėl Tarnybos priimtų sprendimų nagrinėjimą. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Tarnybos nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija. Tokios pačios nuostatos įtvirtintos ir Tvarkos aprašo 41 punkte. Taigi, privaloma išankstinė tvarka nustatyta ginčams dėl Tarnybos priimtų sprendimų. Ginčui aktualus Tvarkos aprašo 35 punktas, reglamentuojantis galimas sprendimų rūšis atliekant pakartotinį darbingumo lygio vertinimą.

Minėta, kad Tarnyba 2017 m. gegužės 9 d. rašte, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą pakartotinai įvertinti V. M. ir A. Š. darbingumo lygius, atsižvelgiant į Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-245-246/2016 nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjui paaiškino, kad darbingumo lygio nustatymo tvarką reglamentuoja Tvarkos aprašo 35 punktas. Tarnyba, nustačiusi, kad nurodytiems asmenims nebegalioja nustatytieji darbingumo lygiai, nurodė, kad negali atlikti pakartotinio darbingumo lygio vertinimo, nes tokia tvarka nėra reglamentuota Tvarkos apraše. Pažymėjo, kad Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, pati negali pasinaikinti savo priimtų sprendimų.

Teismas, įvertinęs Tarnybos ginčijamo rašto turinį, daro išvadą, kad jis negali būti vertinamas kaip Tarnybos sprendimas, priimtas vadovaujantis Tvarkos aprašo 35 punkte.

Remiantis NSIĮ 18 straipsniu, darbingumo lygį nustato Tarnyba. Darbingumo lygio tvarką detalizuoja Tvarkos aprašas, kuris, be kita ko, nustato ir pakartotinį darbingumo lygio vertinimą. Pakartotinis darbingumo lygis nustatomas remiantis Tvarkos aprašo VI skyriuje įtvirtinta tvarka. Būtent Tvarkos aprašo 35 punkte nurodyti atvejai, kai Tarnyba atlieka pakartotinį darbingumo vertinimą, t. y. baigiantis nustatytam darbingumo lygio terminui, bet ne vėliau kaip paskutinę nustatyto darbingumo lygio termino dieną; 35.2. pasikeitus asmens sveikatos būklei, darbingumo lygio priežastims; asmeniui ir/ar pensiją arba išmoką mokančiai institucijai nesutinkant su NDNT teritorinio skyriaus priimtu sprendimu; vykdant Ginčų komisijos sprendimą; 35.5. jeigu atlikus NDNT teritorinių skyrių priimtų sprendimų patikrinimą paaiškėja, kad sprendimas priimtas nepagrįstai (35.1–35.5 papunkčiai).

Pareiškėjas skunde nenurodė konkretaus punkto, kuriuo remdamasis prašo atlikti pakartotinį darbingumo vertinimą dėl prašyme nurodytų asmenų. Šiuo atveju Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, gali priimti tik tokius sprendimus, kurie jai teisės aktuose, šiuo atveju Tvarkos apraše, suteikti. Pati Tarnyba negali plečiamai taikyti Tvarkos aprašo nuostatų ir atitinkamai pakartotinai vertinti asmenų darbingumą, nebegaliojant minėtiems asmenims nustatytiems darbingumo lygiams.

Pareiškėjas teigia, kad jis remiasi baudžiamojoje byloje nustatytais faktais. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-245-246/2016 V. M. ir A. Š. pripažinti kaltais, t. y. V. M. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, A. Š. – BK 22 straipsnio 1 dalyje bei 182 straipsnio 1 dalyje. Be to, tenkintas VSDFV Kauno skyriaus civilinis ieškinys, t. y. teismas solidariai priteisė iš A. Š. ir R. T. 1 359,74 Eur bei iš V. M. ir R. T. – 5 592,33 Eur.

Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartimi baudžiamojoje byloje 1A-8-593/2017 panaikino pirmosios instancijos nuosprendžio dalį ir pakeitė nuosprendį, t. y. civilinį ieškinį, kuriuo priteista solidariai iš A. Š. ir R. T. 1 359,74 Eur bei solidariai iš V. M. ir R. T. 5 592,33 Eur, paliko nenagrinėtą. Minėtoje nutartyje Kauno apygardos teismas konstatavo, kad tiek iš kaltinimo, tiek iš skundžiamame nuosprendyje nurodytų įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, kad V. M., A. Š. ir R. T. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, nustatytais laikotarpiais ir aplinkybėmis, savo naudai įgijo svetimą – draudimo kompanijai „If P & C Insurance AS” filialui priklausantį nustatytos vertės turtą – draudimo išmokas. Tuo tarpu nei vienas iš nuteistųjų nebuvo kaltinami tuo, kad apgaulės būdu užvaldė VSDFV Kauno skyriui priklausančias lėšas, kurios susidarė nepagrįstai išmokėjus netekto darbingumo pensijas V. M. ir A. Š.. Kadangi šioje byloje suformuluotame kaltinime nurodytas tik V. M., A. Š. ir R. T., kaip bendrininkų, veikimas siekiant savo naudai įgyti svetimą – draudimo kompanijai „If P & C Insurance AS” filialui priklausantį nustatytos vertės turtą – draudimo išmokas, o ne šių bendrininkų veikimas siekiant savo naudai įgyti ir svetimą turtą – VSDFV Kauno skyriui priklausančias lėšas, t. y. šioje byloje nenagrinėjant klausimo dėl galimai nusikalstamais veiksmais padarytos žalos VSDFV Kauno skyriui, šio ieškovo pareikštas civilinis ieškinys šioje byloje negali būti nagrinėjamas, kadangi yra nesusijęs su nuteistiesiems inkriminuotomis veikomis.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad minėta baudžiamoji byla yra išnagrinėta ir kasacine tvarka, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje 2K-208-976/2017 atmesti nuteistųjų (V. M. ir A. Š.) kasaciniai skundai.

Šiuo atveju pareiškėjo skundo argumentai, kad VSDFV Kauno skyriui dėl nuteistųjų simuliuotos ligos buvo padaryta žala, yra pareiškėjo subjektyvus vertinimas. Šioje byloje negali būti nagrinėjamas žalos, padarytos pareiškėjui, atlyginimo klausimas, su tokiu reikalavimu pareiškėjas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Be to, ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad dėl simuliuotų galvos traumų V. M. laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. iki 2015 m. gegužės 31 d., o A. Š. laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 28 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. nepagrįstai buvo mokamos nustatyto dydžio valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, laikytinos pareiškėjo pateiktu situacijos vertinimu. Tokių sprendimų minėtų asmenų atžvilgiu nebuvo priimta. Be to, baudžiamojoje byloje apygardos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo pateiktas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu būtent dėl to, kad šioje byloje nenagrinėtas klausimas dėl galimai nusikalstamais veiksmais padarytos žalos VSDFV Kauno skyriui. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad Tarnyba nepriėmė sprendimo pagal Tvarkos aprašo 35 punktą dėl pareiškėjo prašyme nurodytų asmenų pakartotinio darbingumo lygio, o skundžiamame rašte atsakė į pareiškėjo prašymą.

Pažymėtina, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl viešojo intereso gynimo yra abstraktūs i, teismo vertinimu, pareiškėjas šioje byloje gina jo galimai pažeistą subjektinę teisę, siekdamas atlyginti VSDFV biudžetui padarytą žalą.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad VSDFV Kauno skyrius, nesutikdamas su Tarnybos atsakymu, jį turėjo skųsti ABTĮ 29 straipsnyje nustatyta apskundimo tvarka. Jokios specialios apskundimo tvarkos, nesant Tarnybos priimto sprendimo dėl pakartotinio darbingumo lygio (Tvarkos parašas 35 punktas), teisės aktuose nėra nustatyta. Tokiu atveju taikytinas bendrasis ABTĮ 29 straipsnyje nustatytas terminas.

Pats pareiškėjas pasirinko savo teisių gynimą ir su skundu dėl Tarnybos 2017 m. gegužės 9 d. rašto kreipėsi į Ginčų komisiją, o ne į teismą. Pažymėtina, kad nors Tarnyba rašte ir nebuvo nurodžiusi jo apskundimo tvarkos, tačiau pareiškėjas, būdamas viešojo administravimo subjektas, turėjo galimybę, įvertinęs ginčijamo rašto turinį, jį ginčyti teisme ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad ne kiekvienas raštas laikytinas sprendimu, kiekvienu atveju vertinamas jo turinys.

Kadangi pareiškėjas 2017 m. liepos 18 d. teismui pateikė skundą dėl Tarnybos 2017 m. gegužės 9 d. rašto, kurį gavo tą pačią dieną, tai darytina išvada, kad skundą teismui pateikė praleidęs terminą skundui paduoti. Pažymėtina, kad VSDFV keliami didesni teisiniai reikalavimai ir šiuo atveju netinkamas savo pažeistų teisių gynimas negali būti pripažįstamas svarbia priežastimi atnaujinti terminą skundui paduoti (ABTĮ 30 straipsnis).

Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Tarnybos 2017 m. gegužės 9 d. raštą Nr. R-15587 nutraukiama (ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl Ginčų komisijos 2017 m. birželio 16 d. rašto Nr. SD-515 „Dėl skundo nagrinėjimo“

Pareiškėjas, be kita ko, byloje ginčija ir Ginčų komisijos 2017 m. birželio 16 d. raštą, kuriuo ji atsakė į VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. birželio 1 d. Ginčų komisijoje gautą raštą.

Komisija ginčijamame rašte padarė išvadą, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriuje pakartotinis A. Š. ir V. M. darbingumo lygio vertinimai nebuvo atlikti, sprendimai nepriimti, todėl Ginčų komisija nenagrinėjo 2017 m. gegužės 9 d. rašto ir atitinkamai negalėjo priimti NSIĮ 23 straipsnio 13 dalyje nustatyto sprendimo. Pažymėjo, kad ginčijamas Tarnybos raštas yra informacinio pobūdžio ir tokio pobūdžio raštų vertinimas nepriskirtinas Ginčų komisijos kompetencijai.

Teismas su Ginčų komisijos 2017 m. birželio 16 d. rašte padarytomis išvadomis sutinka.

Pagal Tvarkos aprašo 41 punktą, jeigu asmuo, pensiją ar išmoką mokanti institucija nesutinka su Tarnybos direktoriaus sprendimu dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo, šis sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo dokumentų, nurodytų 17 punkte, gavimo dienos (pensiją ar išmoką mokančios institucijos informavimo dienos) gali būti skundžiamas Ginčų komisijai. Tokių ginčų nagrinėjimo tvarką detalizuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-171 „Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašas“ (toliau – ir Ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašas).

Pagal Ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašo 12 punktą, pradėtos skundų (prašymų) bylos perduodamos Ginčų komisijos pirmininkui, kuris sprendžia, ar priklauso Ginčų komisijos kompetencijai nagrinėti gautą skundą (prašymą), ar skundas (prašymas) paduotas nepraleidus skundo (prašymo) padavimo termino, ir paveda komisijos nariui nagrinėti skundą (prašymą).

Taigi, įvertinus Ginčų komisijos 2017 m. birželio 16 d. rašto turinį, matyti, kad Ginčų komisijos pirmininkas tinkamai įvertino rašte nustatytas faktines aplinkybes dėl pakartotinio darbingumo lygio įvertinimo ir padarė pagrįstą išvadą, kad neturi teisinio pagrindo nagrinėti pareiškėjo pateikto prašymo. Teismo vertinimu, nesant priimto Tarnybos sprendimo, Ginčų komisija neturi teisės nagrinėti prašymų (skundų). Pažymėtina, kad Ginčų komisija nėra viešojo administravimo subjektas ir jos paskirtis, kaip išankstinės ginčų dėl priimtų Tarnybos sprendimų, nagrinėti ginčus, t. y. skundus dėl Tarnybos priimtų sprendimų.

Atkreiptinas dėmesys, kad ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. A1-2 patvirtinti Ginčų komisijos nuostatai. Nuostatų 2 punkte nustatyta, kad Ginčų komisijos paskirtis – nagrinėti ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Tarnybos.

Teismo vertinimu, sprendimus dėl asmens darbingumo lygio priima tik Tarnyba, o Komisija tik sprendžia ginčus dėl Tarnybos priimtų sprendimų.

Konstatuotina, kad Ginčų komisija sprendime tinkamai taikė ir aiškino jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus (NSIĮ, Tvarkos aprašas ir Ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašas) ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kad neturi teisinio pagrindo nagrinėti 2017 m. gegužės 9 d. Tarnybos raštą Nr. R-15587. Pareiškėjas nepaneigė Ginčų komisijos padarytų išvadų.

Teismas, atsižvelgęs į anksčiau šioje byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti Ginčų komisijos 2017 m. birželio 16 d. raštą Nr. SD-515 „Dėl skundo nagrinėjimo“ atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 8 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. R-15587 „Dėl V. M. ir A. Š. darbingumo lygių peržiūrėjimo“ nutraukti.

Likusią pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.