Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-8-593/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-01-05
Bylos Nr.: 1A-8-593/2017
Teisminio proceso Nr.: 1-20-1-00752-2012-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Rezultatas: Nutartis: pakeisti nuosprendį BPK 328 str. 3 ir 4 punktuose numatytais pagrindais.

Teisėjai: Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis, Olegas Šibkovas
Nuteistasis: R. T., V. M., A. Š.
Kaltinamasis: V. M., A. Š., R. T.
Advokatai: Kristina Česnauskienė, Danius Svirinavičius, Irena Sabaitienė

Baudž. byla Nr. 1A-8-593/2017

Proceso Nr. 1-20-1-00752-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.7.; 2.4.6.4.4.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Olego Šibkovo, sekretoriaujant Mariui Žukauskui,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukevičiui,nuteistajam R. T., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,nuteistojo V. M. gynėjai advokatei Kristinai Česnauskienei,nuteistojo A. Š. gynėjai advokatei Irenai Sabaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. M., A. Š. ir nuteistojo R. T. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams. Jis įpareigotas bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose. V. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. A. Š. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 9 mėnesiams. A. Š. įpareigotas bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose. A. Š. dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. R. T. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies sudedant, ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 1 metams ir 6 mėnesiams. R. T. įpareigotas bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose. R. T. dėl kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš kaltinamųjų V. M., A. Š., R. T. priteista solidariai „(duomenys neskelbtini)” filialui 847 Eur atstovavimo išlaidų; priteista iš kaltinamųjų V. M. ir R. T. solidariai „(duomenys neskelbtini)” filialui 1534,99 Eur, Kauno teritorinei ligonių kasai iš V. M. ir R. T. solidariai 1234,48 Eur, o iš A. Š. ir R. T. solidariai 958,12 Eur.

VSDFV Kauno skyriui priteista solidariai iš A. Š. ir R. T. 1359,74 Eur, ir solidariai iš V. M. ir R. T. 5592,33 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. M. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su R. T., turėdamas išankstinį tikslą savo ir R. T. naudai apgaule įgyti svetimą turtą – iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai gauti draudimo išmoką už tariamai jo patirtą traumą ir nedarbingumo netekimą, 2011 m. kovo 24 d. V. M. sudarius su draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį serija NAA Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2011 m. balandžio 3 d. iki 2012 m. balandžio 2 d., R. T. sumokėjus draudimo įmoką 101,37 € (350 litų), 2011 m. gegužės 16 d. R. T. nurodžius V. M. pateikti gydytojams melagingą pranešimą, kad patyrė galvos traumą buityje ir nuvežus V. M. į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ (duomenys neskelbtini), kur, vykdydamas išankstinį susitarimą, V. M., žinodamas, kad nepatyrė galvos traumos, pateikė gydytojams melagingus aiškinimus, kad patyrė galvos traumą, ko pasėkoje jis nuo 2011 m. gegužės 16 d. iki 2011 m. gegužės 23 d. buvo gydomas (duomenys neskelbtini) skyriuje, jam skirtas ir taikytas reabilitacinis gydymas nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2011 m. birželio 17 d. AB (duomenys neskelbtini) sanatorijoje „(duomenys neskelbtini)“. Toliau vykdydamas išankstinį susitarimą, 2011 m. birželio 17 d. V. M. pateikė draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialui, esančiame (duomenys neskelbtini), melagingą pranešimą apie sveikatos sutrikimą, pateikdamas melagingą informaciją, kad 2011 m. gegužės 16 d. namuose dažydamas lubas nukrito nuo kopėčių ir sumušė galvą, pasak namiškių, apie 15 min. buvo be sąmonės. Tokiu būdu V. M. apgaulės būdu savo ir R. T. naudai įgijo svetimą – draudimo kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 1534,99 € (5300 litų) vertės turtą – draudimo išmokas – 2011 m. birželio 21 d. už patirtą traumą 521,32 € (1800 litų), o 2012 m. birželio 13 d. už nedarbingumo netekimą 1013,67 € (3500 litų), tuo padarydamas draudimo kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ 1534,99 € (5300 litų) turtinę žalą.A. Š. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su R. T., turėdamas išankstinį tikslą savo ir R. T. naudai apgaule įgyti svetimą turtą – iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai gauti draudimo išmoką už tariamai jo patirtą traumą ir nedarbingumo netekimą, 2011 m. rugsėjo 6 d. jam sudarius su draudimo bendrove „(duomenys neskelbtini)“ draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį serija NAA Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2011 m. rugsėjo 6 d. iki 2012 m. rugsėjo 5 d., R. T. sumokėjus draudimo įmoką 129,75 € (448 litus) bei 2012 m. rugpjūčio 21 d. nurodžius A. Š. pateikti gydytojams melagingą pranešimą, kad patyrė galvos traumą buityje ir A. Š. nuvažiavus į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ (duomenys neskelbtini), kur, vykdydamas išankstinį susitarimą, žinodamas, kad nepatyrė galvos traumos, pateikė gydytojams melagingus aiškinimus, kad patyrė galvos traumą, ko pasėkoje jis nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 28 d. buvo gydomas (duomenys neskelbtini) skyriuje, jam skirtas ir taikytas reabilitacinis gydymas nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. iki 2012 m. rugsėjo 27 d. AB (duomenys neskelbtini) sanatorijoje „(duomenys neskelbtini)“. Toliau vykdydamas išankstinį susitarimą, A. Š. 2012 m. rugsėjo 28 d. pateikė draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialui, esančiam (duomenys neskelbtini), melagingą pranešimą apie sveikatos sutrikimą, pateikdamas melagingą informaciją, kad 2012 m. rugpjūčio 21 d. taisant šviestuvą nukrito nuo kopėčių ir susitrenkė galvą. Tokiu būdu A. Š. pasikėsino apgaulės būdu savo naudai užvaldyti svetimą - draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 4344,30 € (15000 litų) vertės turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi draudimo bendrovė pinigų neišmokėjo.R. T. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su V. M., turėdamas išankstinį tikslą savo ir V. M. naudai apgaule įgyti svetimą turtą – iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai gauti draudimo išmoką už tariamai V. M. patirtą traumą ir nedarbingumo netekimą, 2011 m. kovo 24 d. V. M. sudarius su draudimo bendrove „(duomenys neskelbtini)“ draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį serija NAA Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2011 m. balandžio 3 d. iki 2012 m. balandžio 2 d., R. T. sumokėjus draudimo įmoką 101,37 € (350 litų), 2011 m. gegužės 16 d. nurodė V. M. pateikti gydytojams melagingą pranešimą, kad V. M. patyrė galvos traumą buityje. Po ko, vykdydamas išankstinį susitarimą, V. M., žinodamas, kad šis nepatyrė galvos traumos, pateikė gydytojams melagingus aiškinimus, kad patyrė galvos traumą, ko pasėkoje jis nuo 2011 m. gegužės 16 d. iki 2011 m. gegužės 23 d. buvo gydomas (duomenys neskelbtini) skyriuje, jam skirtas ir taikytas reabilitacinis gydymas nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2011 m. birželio 17 d. AB (duomenys neskelbtini) sanatorijoje „(duomenys neskelbtini)“. Toliau vykdydamas išankstinį susitarimą, 2011 m. birželio 17 d. V. M. pateikė draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ Kauno filialui, adresu (duomenys neskelbtini), melagingą pranešimą apie sveikatos sutrikimą, pateikdamas melagingą informaciją, kad 2011 m. gugužės 16 d. namuose dažydamas lubas nukrito nuo kopėčių ir sumušė galvą, pasak namiškių, apie 15 min. buvo be sąmonės. Tokiu būdu R. T. apgaulės būdu savo ir V. M. naudai užvaldė svetimą – draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 1534,99 € (5300 litų) vertės turtą – panaudojant neteisėtai įgytą svetimą, AB Swedbank V. M. išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), gavo V. M. vardu pervestas į V. M. nurodytą AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo išmokas – 2011 m. birželio 21 d. už patirtą traumą 521,32 € (1800 litų), o 2012 m. birželio 13 d. už nedarbingumo netekimą 1013,67 € (3500 litų), tuo padarydamas draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 1534,99 € (5300 litų) turtinę žalą.Be to jis nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su A. Š., turėdamas išankstinį tikslą savo ir A. Š. naudai apgaule įgyti svetimą turtą – iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai gauti draudimo išmoką už tariamai A. Š. patirtą traumą ir nedarbingumo netekimą, 2011 m. rugsėjo 6 d. A. Š. sudarius su draudimo bendrove „(duomenys neskelbtini)“ draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį serija NAA Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2011 m. rugsėjo 6 d. iki 2012 m. rugsėjo 5 d., R. T. sumokėjus draudimo įmoką 129,75 € (448 litus), 2012 m. rugpjūčio 21 d. nurodė A. Š. pateikti gydytojams melagingą pranešimą, kad A. Š. patyrė galvos traumą buityje ir nuvežė A. Š. į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ (duomenys neskelbtini). Po ko, vykdydamas išankstinį susitarimą, žinodamas, kad nepatyrė galvos traumos, A. Š. pateikė gydytojams melagingus aiškinimus, kad patyrė galvos traumą, ko pasėkoje jis nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 28 d. buvo gydomas (duomenys neskelbtini) skyriuje, jam skirtas ir taikytas reabilitacinis gydymas nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. iki 2012 m. rugsėjo 27 d. AB (duomenys neskelbtini) sanatorijoje „(duomenys neskelbtini)“. Toliau vykdydamas išankstinį susitarimą, A. Š. 2012 m. rugsėjo 28 d. pateikė draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialui, adresu (duomenys neskelbtini), melagingą pranešimą apie sveikatos sutrikimą, pateikdamas melagingą informaciją, kad 2012 m. rugpjūčio 21 d. taisant šviestuvą nukrito nuo kopėčių ir susitrenkė galvą. Tokiu būdu R. T. pasikėsino apgaulės būdu savo naudai užvaldyti svetimą - draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 4344,30 € (15 000 litų) vertės turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi draudimo bendrovė pinigų neišmokėjo.Visi trys kaltinamieji buvo kaltinami dar ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Tačiau teismas konstatavo, kad kaltinamajame akte nenurodoma, kokius konkrečiai dokumentus kaltinamieji, kiekvienas iš jų, darydami sukčiavimą (V. M. ir R. T.) ar pasikėsindami padaryti sukčiavimą (A. Š. ir R. T.) suklastojo. Teismas daro išvadą, kad melagingų duomenų apie tariamą traumą pateikimas gydytojui ar gydytojų komisijai negali būti laikomas dokumentų klastojimu: teismas daro išvadą, kad tai yra sukčiavimo sudėtinė dalis, būdas ir priemonė, kurios pagalba kaltinamieji įvykdė savo tikslą apgaule įgyti svetimą turtą arba tokio tikslo nepasiekė, nusikalstamai veikai nutrūkus dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių. Kaltinamieji V. M., A. Š. ir R. T. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, išteisintini nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.K. R. T. buvo kaltinamas ir pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (trys veikos). Prokuroras kaltinimą dėl šių veikų atsiėmė. Teismas iš aptartų įrodymų matė, kad kaltinamasis V. M. kaltinamajam R. T. gera valia ir savo noru atidavė savo mokėjimo kortelę, pasakė PIN kodą, leido kortele naudotis. Teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis R. T. nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje. (trys veikos) nepadarė, todėl jį išteisino nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas apkaltinamojo nuosprendžio dalyje konstatavo, kad V. M. ir R. T. atžvilgiu veika turi būti kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nustačius svetimo turto įgijimo apgaule faktą, o A. Š. ir R. T. atžvilgiu veika turi būti kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, nustačius svetimo turto įgijimo apgaule faktą, bet nusikalstamos veikos jie nebaigė.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. M. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jį išteisinti.

3.1. Skunde jis teigia, kad jokio nusikaltimo nepadarė. 2011 m. pavasarį, gali būti, kad balandžio mėnesį, jam buvusios darbovietės UAB “ (duomenys neskelbtini)“ direktorius K. J. pasiūlė apsidrausti nuo mirties, traumų, nelaimingų atsitikimų, jis neminėjo konkrečios draudimo bendrovės. Apeliantas sutiko, bet pats nevažiavo į draudimo bendrovę, kadangi negalavo, todėl padavė savo asmens tapatybės kortelę K. J. ir po kelių dienų K. J. atvežė jam draudimo nuo nelaimingų atsitikimų polisą, išduotą (duomenys neskelbtini) draudimo. Ant poliso jis nepasirašė, įmokos nemokėjo, ant kvito nepasirašė. 2011 m. gegužės 16 d. namuose norėdamas daryti remontą apeliantas nukrito nuo sulankstomų kopėčių ir stipriai susitrenkė galvą. Ligoninėje gulėjo apie savaitę laiko, o grįžęs per G. susitarė su R. T., kad šis savo automobiliu jį nuveš į (duomenys neskelbtini) esančią sanatoriją. Iš R. T. pagal paskolos raštelį buto remontui jis buvo pasiskolinęs neterminuotai 7000 litų, dar prieš apsidraudžiant. Kai baigėsi reabilitacija, R. T. atvyko su žmona N. T., kurią matė pirmą kartą. Važiuojant minėjo R. T., kad kai gaus draudimo išmoką, grąžins skolą. Prie draudimo bendrovės R. T. laukė automobilyje, o apeliantas su N. T. nuėjo į draudimo bendrovę, kur N. T. padėjo užpildyti prašymą dėl draudimo išmokos, kadangi jis lietuviškai rašo su klaidomis, jis tik pasirašė dokumentus. Grįžęs į automobilį padavė R. T. savo (duomenys neskelbtini) kortelę su PIN kodu, kad jis galėtų nusiimti pervestus pinigus, nes internetine bankininkyste apeliantas nesinaudojo. Teko butą pardavinėti už skolas. 2011 m. rugsėjo 27 d. Kauno 1-ojo teritorinio skyriaus komisija jam nustatė 60 procentų darbingumo lygio netekimą, kuris buvo tęsiamas, o negaunant iš draudimo pilnos išmokos, jis surašė Pretenziją dėl draudimo išmokos išmokėjimo, ką nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Vėliau jam padarė didelį psichologinį poveikį policijos darbuotojai, grasinę suėmimu, todėl save ir R. T. apkalbėjo, kad tariamai nebuvo traumos, kad sukčiavo. Nagrinėjant bylą apylinkės teisme apeliantas labai jaudinosi, todėl davė padrikus parodymus. Tačiau teismas neteisingai įvertino įrodymus ir savo išvadas pagrindė prielaidomis. Nurodytieji liudytojai niekaip negalėjo paneigti, kad V. M. ruošėsi pradėti buto remontą, o liudytojo N. M. parodymai yra neteisingi ir šališki, nes šis liudytojas dirbo (duomenys neskelbtini) draudiminio tyrimo departamento tyrėju.

3.2. Apeliantas teigia, kad nors jo kaltė grįsta ir Deontologine išvada, tačiau ji yra tik tikėtino pobūdžio, padaryta nepilnai įsigilinus į visus medicininius duomenis, viršijant eksperto D. V. kompetencijos ribas, o kitų apelianto kaltę pagrindžiančių duomenų nėra, tuo tarpu jo parodymus patvirtina eilė šioje byloje surinktų įrodymų - kaltinamojo R. T. parodymai. Liudytojai G. J., N. T., gydytojas A. B. taip pat patvirtino apelianto parodymus. E. P. P. savo išvadoje, kuria jis patvirtino ir teisme nurodė, kad V. M. 2011 m. gegužės 16 d. patyrė galvos traumą, į tai nurodo anamnezės duomenys; neurologės gyd. R. B. konsultacija, kurios metu ji konstatavo galvos sumušimo žymes. Apeliantas teigia, kad dėl galvos smegenų traumos VšĮ Kauno klinikų galvos smegenų traumų skyriuje jis buvo gydomas nuo 2011 gegužės 16 d. iki 2011 m. gegužės 23 d., o nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2011 m. birželio 17 d. taikytas reabilitacinis gydymas. Be to, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1 teritorinis skyrius 2011 m. rugsėjo 27 d. jam oficialiai nustatė darbingumo lygį 40 procentų. 2013 m. gegužės 25 d. apeliantui nustatytas darbingumo lygis 50 procentų. Netektas darbingumas nustatytas dėl centrinės nervų sistemos sužalojimo padarinių ir kitų ligų, dėl galvos smegenų traumos padarinių.

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Š. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują, kuriuo jį išteisinti, o jam priteistus civilinius ieškinius atmesti.

4.1. Skunde jis teigia, kad jokio nusikaltimo nepadarė, 2013 m. spalio 11 d. apklausiamas policijoje parodė tikras aplinkybes, kad 2011 metais apsidraudė nuo nelaimingų atsitikimų draudimo bendrovėje “ (duomenys neskelbtini)”, įmokėjo vienkartinį apie 400 litų įnašą. Tais pačiais metais su žmona nusprendė parduoti butą, kadangi jo neišgalėjo išlaikyti, todėl tuo tikslu nusprendė savo jėgomis padaryti nedidelį buto kosmetinį remontą. 2012 m. rugpjūčio 21 d., apie 16-17 val. užsilipęs ant kopėtėlių neišlaikė pusiausvyros ir nukrito. Su žmona nuvyko į KMUK, kur buvo gydomas apie savaitę laiko, po to buvo nukreiptas reabilitacijai į sanatoriją, kur buvo gydomas 24 dienas. R. T. pažadėjo nuvežti jį į draudimo bendrovę ir tai, kad dokumentus padės sutvarkyti jo žmona N. T.. Pastaroji draudimo bendrovėje užpildė reikiamus dokumentus, o apeliantas tik pasirašė, bet jokios piniginės išmokos negavo. Per tą laiką pateikė dokumentus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Kauno 1 - jam teritoriniam skyriui, kur jam buvo nustatytas 45 procentų darbingumas dėl patirtos galvos traumos. Tačiau po to jo atžvilgiu policijos darbuotojai panaudojo didelę psichologinę prievartą ir gąsdindami suėmimu reikalavo, kad A. Š. prisipažintu kaltu, ką jis ir padarė, tai patvirtindamas ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur davė parodymus be gynėjo, o dėl tokios pareigūnų prievartos apeliantas po to net susirgo depresija. Apeliantas teigia, kad tikrai patyrė traumą ir buvo gydomas pagrįstai, o todėl jam priklausė draudimo išmoka. Skunde teigiama, kad Deontologinė specialistų išvada yra paremta spėlionėmis, o specialistas D. V. parodymus teisme taip pat davė abejodamas. Be to, specialistas pripažino, kad jis su kolegomis atskirose dalyse nepilnai atliko savo tyrimą. Apylinkės teismas nepagrįstai atmetė eksperto P. P. išvadą, kurioje viskas aiškiai nurodyta, o pasirėmė nepagrįsta specialistų tyrimo išvada ir vieno iš tą išvadą davusių specialistų parodymais, kurie paremti prielaidomis. Kaltinamųjų gynėjai prašė paskirti byloje teismo medicinos ekspertizę, bet apylinkės teismas tuos prašymus nepagrįstai atmetė. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė liudytojo A. B., t. y. gydytojo, N. T. ir R. Š. parodymus, kurie patvirtino apelianto parodymus, bet nepagrįstai rėmėsi liudytojo N. M. parodymais, nes šis liudytojas savo parodymuose padarė tik savo, kaip suinteresuoto nemokėti draudimo išmokos kompanijos darbuotojo, prielaidą dėl apelianto kaltės.

5. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. T. gynėjas prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria nuteistas R. T. ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuo R. T. išteisinti, o jam pareikštus ieškinius atmesti, nepriteisti proceso išlaidų, panaikinti jam paskirtą kardomąją priemonę.

5.1. Skunde gynėjas teigia, kad R. T. kaltė neįrodyta. Pastarasis nuosekliai neigė savo kaltę ir parodė, kad paprašytas jis vežė į sanatoriją V. M., o A. Š. nevežė, V. M. elektroninę mokėjimo kortelę paėmęs buvo, nes V. M. buvo iš jo pasiskolinęs 7000 Lt ir žadėjo grąžinti pardavęs savo butą, surašė paskolos raštelį, kuris pateiktas teismui. R. T. kaltę paneigia kaltinamųjų V. M., A. Š., liudytojų A. B., G. J., R. Š., N. T. parodymai, gydytojo P. P. išvados, jo parodymai teisme. Skunde teigiama, kad R. T. kaltė grįsta tik kaltinamųjų V. M. ir A. Š. parodymais pas ikiteisminio tyrimo teisėjus apklausų protokolais ir dviem Deontologinėmis specialistų išvadomis, eksperto D. V. parodymais teisme. Tačiau gynėjas mano, kad šie įrodymai nėra pakankami, jog paneigti V. M. ir A. Š. patirtas traumas, kurie bijodami būti suimami, sutiko save apkalbėti ikiteisminiame tyrime. Deontologinės išvados bei jas davusio specialisto parodymai yra tik spėjamojo pobūdžio. Teisme specialistas D. V. pripažino, kad prieš tas išvadas duodamas jis buvo supažindintas ir su tais bylos duomenimis, kurių vertinimas nėra jo kompetencijos apimtyje, todėl toks ekspertinis tyrimas neatitinka BPK normų. D. V. dar patvirtino ir tai, kad jis net nematė, netyrė ne tik kompiuterinės tomografijos tyrimų, bet ir rentgenogramų. Kaltinamųjų gynyba pagrįstai prašė pirmosios instancijos teismo išreikalauti visas A. Š. ir V. M. ligų istorijas, jas pateikti nešališkiems ir kvalifikuotiems ekspertams, paskiriant teismo medicinos ekspertizę, bet tokius prašymus teismas atmetė. Tuo tarpu liudytojo N. M. parodymai, turi būti vertinami kaip suinteresuoto asmens, nes jis yra draudimo įmonės darbuotojas. Gynėjas teigia, kad nuosprendyje išdėstytos rašysenos specialistų išvados ir fotonuotraukos taip pat nepatvirtina kaltinimo. Byloje nėra duomenų, kas R. T. būtų kaip nors sukčiavęs kokios nors draudimo įmonės atžvilgiu, jis dirba, gyvena šeimoje. Skunde teigiama, kad taip vertindamas įrodymus teismas iš esmės pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, todėl turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis R. T. atžvilgiu ir tuo pagrindu atmesti ieškiniai, nepriteistinos jokios proceso išlaidos, o paskirta kardomoji priemonė panaikinta.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas T. D. prašo V. M. ir R. T. apeliacinius skundus atmesti, bei priteisti iš jų ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis R. T. ir jo gynėjas prašė gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų V. M. ir A. Š. gynėjai prašė jų ginamųjų skundus tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

8. Nuteistųjų V. M., A. Š., R. T. gynėjo apeliaciniai skundai atmetami, tačiau skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, t. y. civilinių ieškinių klausimo (Baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 4 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Dėl BK 182 str. 1 d. požymių buvimo nuteistųjų V. M., A. Š., R. T. veiksmuose

9. Pažymėtina, kad pagal BK 182 str. 1 d., baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą. Svetimas (tai yra kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis) turtas gali būti įgyjamas taip pat ir civilinių sutarčių pagrindu, tačiau tokiu pagrindu turtas įgyjamas teisėtai, sutarties sudarymo metu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės, kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdo, panaudojimas prieš turto savininkus ar teisėtus valdytojus. Sukčiavimo esmė ir yra apgaulės panaudojimas, dėl ko svetimas turtas įgyjamas neteisėtai. Apgaulė – tai turto savininko ar teisėto valdytojo suklaidinimas ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko nuosavybėn. Sukčiavimo atveju apgaulė naudojama būtent kaip turto savininko (valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo būdas. Apgaulė sukčiaujant yra esminė, o tai reiškia, kad suklaidinimas privalo turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kaltininkui.

9.1. Nors nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visi trys nuteistieji V. M., A. Š., R. T. ir neigė savo kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau jų kaltė pagrįsta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Apklausiamas apylinkės teisme V. M. neigė savo kaltę, tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina šio nuteistojo parodymus duotus viso bylos tyrimo metu, kuriuos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Apylinkės teisme, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, perskaičius 2014-06-04 specialiuoju liudytoju apklausto V. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, nustatyta, kad V. M. nurodė, jog G. J. pasiūlė jam apsidrausti, padaryti, kad jis gautų traumą ir gauti kažkokią kompensaciją. V. M. apsidraudė ir nuvažiavo į klinikas. Jį ištyrė ir paguldė į ligoninę, o tyrė dėl to, kad gavo galvos traumą. Jam pasakė, kad sakytų, jog krito ir sutrenkė galvą. Pirmą įnašą už draudimą sumokėjo R. T.. Pasiūlė R. T. gauti pinigų iš draudimo, pasakė, kad gaus invalidumą, o V. M. sutiko. Su tuo draudimu skola nesusijusi. Pasiskolino su sąlyga, kad atiduos tada, kai R. T. gaus draudimo pinigus. Jam tos sumos neatvežė, kai gavo draudimo pinigus už traumą. Jį nuvežė į K. R. T.. Kai nuvažiavo į klinikas, V. M. pasakė, kad krito, jį pykina, galvą skauda. Jam taip liepė sakyti R.. Kai paguldė, šalia buvo R. ir daktaras. R. T. susirado V. M. ir jį nuvežė į sanatoriją. Grįžo iš sanatorijos į Kauną su (duomenys neskelbtini), kuris atvažiavo su sutuoktine. Atvažiavus į Kauną, su jo sutuoktine nuėjo į draudimo kompaniją, užpildė dokumentus. Toliau surinkus visus dokumentus, R. pasiūlė nuvažiuoti dėl invalidumo, nuvežė visus dokumentus. Pridavė, kad paskaičiuotų invalidumą. Prieš tai buvo nuvykęs į medicinos įstaigą, kad nustatyti ligos laipsnį. V. M. į komisiją atvežė R., parodė kur nueiti. B. R. atvažiavęs, kad V. M. pasirašytų pretenziją, kad ne visą sumą išmokėjo draudimas. Invalidumo pensiją gauna dėl šio sužalojimo, kurio nebuvo iš tikrųjų, ir pagal kitas ligas. Komisijai dėl invalidumo nustatymo sumelavo apie savo sveikatos būklę. Ką sakyti komisijai patarė R. T.. Taigi, netikėti būtent šiais V. M. ikiteisminio tyrimo teisėjai duotais parodymais, teisėjų kolegija neturi pagrindo, nes tokius pačius parodymus jis davė ir prieš tai 2014 m. birželio 2 d. apklausiamas pas tyrėją, kur jam tinkamai buvo išaiškintos visos jo teisės ir jis pasirašytai patvirtino, kad jo parodymai surašyti teisingai. Todėl apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai rėmėsi ne V. M. teisme duotais parodymais, o jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose jis pripažino savo kaltę ir išsamiai apibūdino visas šio nusikaltimo padarymo kartu su R. T. aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

9.2. Kitas nuteistasis A. Š. teisme taip pat neigė savo kaltę, tačiau vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, apylinkės teismas perskaitė jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjai, kuriuose 2014-06-11 apklaustas specialiuoju liudytoju parodė, kad su R. T. jie pažįstami nuo mažens. A. Š. jis pasiūlė gauti invalidumą, pasakęs, kad galima padaryti. Pasakė, kad reikia apsidrausti, o kam apsidrausti, A. Š. nežinojo. A. Š. apsidraudė, pinigus sumokėjo. Dviese su R. T. sugalvojo, kad A. Š. gali susižeisti. R. T. pasakė, kad A. Š. tariamai nukrito ir tai parodys. Nuvažiavęs į klinikas pasakė, kad nukrito, susitrenkė galvą, pasidarė bloga. Reikėjo grįžus iš sanatorijos draudime tvarkyti kažkokius popierius, jam tai pasakė R. T.. Atrodo, kad į draudimą ėjo su N. T., R. T. su savo sutuoktine ir A. Š. atvažiavo iki draudimo mašina, A. Š. pasakė, kad neprimato ir T. už jį pasirašė dokumentuose. R. T. pasakė, kad jei A. Š. gaus pinigus, pasakytų R. T.. Po ligoninės ir sanatorijos nuėjo pas daktarus su R. T.. Jam atrodo, kad iš pradžių R. T. vienas užėjo pas gydytoją, o paskui jie abu. Pasižiūrėjo daktaras kaip sveikata, padarė jam tyrimus ir jie išėjo. Paskui ėjo į komisiją dėl invalidumo, ėjo vienas. R. T. jam pasakė kur eiti, jis tik privežė A. Š. prie įstaigos, kur invalidumus tvarko. Pinigus draudimui – 400 litų už jį įnešė R. T., jis A. Š. mašina nuvežė į klinikas. Su R. T. susitikus prieš apklausą, jis nurodė sakyti, kad nukrito, susidaužė galvą ir viskas, kad jį nuvežė žmona į ligoninę, o iš tikrųjų į ligoninę nuvežė R. T.. A. Š. nekrito nuo niekur, kai darė remontą. Kai važiavo į ligoninę, buvo be jokių galvos sumušimų, o nuvykęs pasakė, kad nukrito ir susitrenkė galvą. Kai važiavo pas gydytoją ir dėl invalidumo, R. T. sakydavo, kad A. Š. sakytų, jog galvą skauda ir tiek. Netikėti būtent šiais A. Š. ikiteisminio tyrimo teisėjai duotais parodymais, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Nors šios apklausos metu A. Š. buvo nepagrįstai įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, laikyti šiuos parodymus niekiniais pagrindo nėra, nes tokius pačius parodymus jis davė ir prieš tai 2014 m. birželio 10 d. apklausiamas pas tyrėją, kur jam tinkamai buvo išaiškintos visos jo teisės ir jis pasirašytai patvirtino, kad jo parodymai surašyti teisingai. Todėl apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai rėmėsi ne A. Š. teisme duotais parodymais, o jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose jis pripažino kaltę ir išsamiai apibūdino visas šio nusikaltimo padarymo kartu su R. T. aplinkybes. Apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad A. Š. ir V. M. pakeitė parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės bei siekdami padėti jos išvengti R. T..

9.3. N. R. T. teisme neigė savo kaltę, o ikiteisminio tyrimo metu jis parodymų nedavė. Teisme jis nurodė, kad V. M. ir A. Š. pažįsta seniai, bet A. Š. į sanatoriją nevežė, negali paaiškinti kaip V. M. ir A. Š. pateko pas tą patį gydytoją. Jis V. M. buvo paskolinęs 7000 litų, kurių jam negrąžino. Tačiau tokie R. T. parodymai yra paneigti aukščiau nurodytų kitų dviejų nuteistųjų V. M. ir A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos patvirtina kiti bylos duomenys, o jais netikėti teismas neturi pagrindo. Todėl R. T. parodymai vertinami kaip neatitinkantys objektyvios tikrovės ir laikytini jo gynybine versija.

9.4. Kaip patvirtinantys nuteistųjų V. M., A. Š. ir R. T. kaltę vertinami ir kiti byloje esantys įrodymai. L. N. M. parodė, kad dirbo draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini) tyrimo departamento tyrėju. 2012 m. turėjo keletą analogiškų įvykių Kaune, kai skirtingi asmenys, ar remontavo ,,liustrą“, ar užuolaidas kabino, krisdavo nuo kopėčių, susitrenkdavo galvą, prarasdavo sąmonę, atsirasdavo jų artimieji, kviesdavo greitąją medicinos pagalbą, veždavo į (duomenys neskelbtini), pas tą pat budintį gydytoją, kuris juos apžiūrinėjo, guldė į ligoninę. Kitas gydytojas nustatinėdavo nedarbingumą, siųsdavo į sanatoriją. Jie visi buvo (duomenys neskelbtini) draudime apdrausti, prašė išmokų, kurias išmokėjo. Tokiu būdu atkreipė dėmesį, kadangi tos pačios aplinkybės, tas pat gydytojas. Nuvažiavus į Kauną, turėjo du apdraustuosius V. M. ir A. Š., bandė juos surasti, apklausti. V. M. iki to laiko jau buvo gavęs iš draudimo, jo manymu, mažą išmoką. Parašė papildomą prašymą dar sumokėti pinigų. Atvažiavus į Kauną jis pasakė, kad negavo nei vieno lito, nors dalį pinigų draudimas jau buvo pervedęs. Papasakojo aplinkybes, kad buvo ta situacija, jis nukrito iki draudimo poliso sudarymo, jį surado pažįstamas vardu R., nuvežė į ligoninę, pasiūlė apdrausti, apdraudė (duomenys neskelbtini) draudime. Po visų popierių pasirašymo, atstovybėje Kaune, paėmė jo banko kortelę, V. M. pasakė R. PIN kodus, pasakė, kad jokios išmokos negavo iš draudimo. 5300 litų galėjo būti pervesta. R. liudytojas ieškojo per analitines bazes, telefono numerį, google. Tiriamasis darbas privedė prie to, kad tai R. T.. Pradėjo žiūrėti kas apie jį žinoma, kiek pamena, buvo du panašūs įvykiai, vienas iš jų Lietuvos draudime, kai remontavo padangą, ji sprogo, kažkas nutiko su sveikata. Kitas įvykis buvo, kai šokinėjo į baseiną, buvo žala. Tokiu būdu nustatė, kas tas R. T., pamatė, kad prieš kurį laiką jo žmonai pervedė draudimas už analogišką situaciją 25 000 – 27 000 litų. V. M., kiek liudytojas pamena, remiantis duota medžiaga iš IF, apsidraudė po traumos. R. pasiūlė V. M. apdrausti jį. Kaip V. M. minėjo draudimo įmoką sumokėjo R. T..

9.5. Liudytojas A. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) klinikoje, smegenų galvos traumų skyriuje, neurochirurgu. Jis nurodė, kad smegenų sutrenkimui objektyvių požymių nėra. Subjektyvūs – pirmas tai sąmonės netekimas, tai ką pasako ligonis, kai neatsimena įvykių iki traumos arba po traumos, gali atmintis sugrįžti, gali ir negrįžti. Galima tą ir susimuliuoti. Viskas nustatoma ligonio pasitikėjimo pagrindu. Iš liudytojos N. T. parodymų matyti, kad ji kaip ir jos vyras R. T. buvo apsidraudusi nuo nelaimingų atsitikimų ir dėl traumos gavo apie 25 000 litų draudimo išmoką. Be to, ši liudytoja padėjo V. M. ir A. Š. tvarkyti reikalus dėl draudimo. Pažymėtina ir tai, kad vertinant V. M. apylinkės teisme duotų parodymų nepatikimumą matyti, kad apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog liudytojų D. P., S. M., A. K., R. K. parodymai, teisiamajame posėdyje apžiūrėtos fotonuotraukos, paneigia V. M. parodymus, kad jis remontavo butą. Deontologinėje specialistų išvadoje Nr. DG 98/14(03) teigiama, kad dėl galimai 2011m. gegužės 16 d. patirtos traumos (duomenys neskelbtini) skyriuje V. M. nustatyta diagnozė: galvos smegenų trauminė liga (ūmus periodas, lengva forma, galvos smegenų sukrėtimas, galvos sumušimas). Diagnozė nustatyta remiantis nusiskundimais ir anamneze, nepagrįsta objektyviais duomenimis, todėl atmestina: objektyvūs išoriniai galvos sužalojimai neužfiksuoti. Dėl galvos smegenų traumos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriuje V. M. nuo 2011 m. gegužės 16 d. iki 2011 m. gegužės 23 d. taikytas gydymas ir nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2011m. birželio 17 d. taikytas reabilitacinis gydymas yra nepagrįstas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1 teritorinis skyrius V. M. 2011 m. rugsėjo 27 d. nustatė darbingumo lygį 40 procentų ir netektą darbingumą 60 procentų. 2013 m. gegužės 25 d. V. M. nustatytas darbingumo lygis 50 procentų ir netektas darbingumas 50 procentų. Netektas darbingumas nustatytas dėl centrinės nervų sistemos sužalojimo padarinių (T90.5) ir kitų ligų. Nustatyta darbingumo netekimo dalis dėl galvos smegenų traumos padarinių yra nepagrįsta.

9.6. Šią išvadą rengęs vyresnysis teismo medicinos ekspertas D. V. ją patvirtino ir papildomai parodė, kad, kai V. M. pakliuvo į (duomenys neskelbtini), vakare, objektyvių išorinių galvos sužalojimo žymių neužfiksuota, bet nėra tai atžymėta išvadoje. Konstatuotas pakaušio skausmingumas, tai nėra sužalojimas, skausmingumas gali pasireikšti dėl daug priežasčių. Netrukus kai jis atvyko buvo atliktas tomografinis tyrimas ir patologijos nenustatyta. Kitą dieną konsultavus asmenį, kita gydytoja pakitimų akių dugne nerado. Vėliau, kai išrašytas iš stacionaro ir pakliuvo į Kauno klinikinę ligoninę, jam nustatyta galvos smegenų išeminė liga, o ne trauma. Jis laiko, kad V. M. serga galvos smegenų išemine liga, stuburo ligomis, skydliaukės patologija, todėl nustatyta diagnozė galvos traumos išliekamieji reiškiniai ir potrauminė liga yra nepagrįsta. Kompiuterinis tomografas yra objektyvus šiuolaikinis tyrimas, atlikus šitą tyrimą trauminės patologijos nenustatyta. Daug kelia abejonių aplinkybės – griuvimui nuo kopėčių tokia nurodoma trauma nebūdinga, niekur kitur nėra jokių sužalojimų – galūnės sveikos, nubrozdinimų nėra, kraujosruvų taip pat. Tiriant galvos traumas aprašomi minkštieji audiniai, bet čia taip pat nieko nebuvo nustatyta. Eliminuota aplinkybė, kad nuo traumos sužalojimai padaryti. V. M. atvykus apžiūrėjo gydytoja neurologė ir pasakyta, kad girnelių refleksų nėra, atlikti tyrimai ir nieko nenustatyta. Susimuliuoti simptomus įmanoma, reikia ilgai žiūrėti į judanti objektą ir prie kitų ligų galima susimuliuoti simptomus. Smegenų tankis jeigu pakitęs tai tomografas nustato, bet tai nustatyta nebuvo. Deontologinėje specialistų išvadoje Nr. DG 86/14(03) teigiama, kad dėl galimai 2012 m. rugpjūčio 21 d. patirtos traumos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ (duomenys neskelbtini) galvos smegenų traumų skyriuje A. Š. nustatyta diagnozė: galvos smegenų trauminė liga (ūmus periodas, lengva forma), galvos smegenų sukrėtimas, subarachnoidinis kraujavimas, juosmens 1 slankstelio kairės pusės skersinės ataugos lūžis, kūno sumušimai. Diagnozė nepagrįsta objektyviais duomenimis ir nustatyta remiantis abejotinais papildomų tyrimų rezultatais: nebuvo išorinių sužalojimų; atlikus galvos smegenų kompiuterinį tomografinį tyrimą, nenustatyta subarachnoidinio kraujavimo požymių; atlikus stuburo radiologinį tyrimą, juosmens 1 slankstelio skersinės ataugos lūžimas tik įtartas, bet nepatvirtintas; abejotini 2012 m. rugpjūčio 24 d. atliktos juosmeninės punkcijos ir likvoro tyrimo rezultatai. Iš esmės darbingumo lygis ir netektas darbingumas nustatyti remiantis NDNT pateiktais medicininiais dokumentais, todėl diagnozės: centrinės nervų sistemos sužalojimo padariniai bei stuburo lūžimo padariniai yra nepagrįstos ir NDNT buvo suklaidinta. Akių dugno tyrimas atliktas, stazijos nenustatytos, o tai galvos smegenų traumos nepatvirtina. Tyrimas rodė uždegimo požymius, bet jie neatitiko kitų požymių būdingų nustatytai diagnozei. Liudytojas mano, kad tai susiję su anksčiau nustatytomis ligomis – buvo padidintas kraujospūdis, galima ir simuliacija, o šito paneigti negalima. Abejoti deontologine specialisto išvada Nr. DG 98/14(03) ir ją rengusio vyresniojo teismo medicinos eksperto D. V. teisme duotais parodymais pagrindo nėra, nes šie duomenys patvirtina V. M. ir A. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes apie galvos traumų simuliavimą. Todėl V. M., A. Š., taip pat R. T. gynėjo apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais dėl minėtos išvados ir ją rengusio specialisto parodymų neteisingumo atmetami kaip nepagrįsti. Tuo pagrindu atmetami ir apeliacinių skundų motyvai, kad apylinkės teismas nepagrįstai atmetė nuteistųjų gynybos prašymus skirti naują medicinos ekspertizę.

9.7. Net ir iš pirmosios instancijos teisme gynybos pateiktos teismo medicinos išvados rengėjo gydytojo P. P. parodymų matyti, kad anamnezė pagrinde susideda iš paciento nusiskundimų, bet tokius simptomus pasitarus su ekspertais galima susimuliuoti. Kitoje dalyje apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė gydytojo P. P. rengta išvada, nes ekspertas išvadą surašė neturėdamas bylos medžiagos ir su ja nesusipažinęs, nepakankamai aprašydamas V. M. ir A. Š. sveikatos duomenis. Įvertinus aukščiau išdėstytus įrodymus ir bylos duomenis, galima daryti pagrįstą išvadą, kad V. M. ir A. Š. simuliavo tariamas traumas ir tai kiekvienas iš jų, darė bendrininkaudamas su nusikalstamų veikų iniciatoriumi R. T.. Faktą, kad R. T. buvo abiejų nusikaltimų iniciatorius patvirtina tai, kad V. M. ir A. Š. parodė, jog visa iniciatyva kilo būtent iš R. T., kuris turėjo patirties gaunant draudimo išmokas, pats visur dalyvavo, pamokė V. M. ir A. Š. ką reikia sakyti, nuvežant į gydymo įstaigą, parenkant dieną, kad budėtų tas pats gydytojas. Todėl konstatuojama, kad V. M. ir R. T. teisingai nuteisti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nustačius svetimo turto įgijimo apgaule faktą, o A. Š. ir R. T. teisingai nuteisti pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., nustačius pasikėsinimo įgyti svetimą turtą apgaule faktą bei nustačius, kad nusikalstama veika nebuvo baigta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo nuteistųjų valios. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog net tuo atveju, jeigu galvos sumušimai abiem nuteistiesiems ir būtų diagnozuoti, tačiau nustačius, jog nebuvo įvykio, kurio metu, jie galėjo būti padaryti – kritimo nuo kopėčių ar pan., sužalojimai būtų vertinami kaip padaryti tyčia, arba nustačius, jog sužalojimai buvo padaryti iki draudimo sutarčių sudarymo – abiem atvejais nebūtų pagrindo tai laikyti draudiminiu įvykiu. Tuo pagrindu nuteistųjų V. M. ir A. Š., taip pat R. T. gynėjo apeliaciniai skundai, kuriuose visi trys nuteistieji neigia savo kaltę ir prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują – juos išteisinantį nuosprendį, atmetami kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į aukščiau padarytas išvadas, atmetamas ir R. T. gynėjo skundo motyvas, kad vertindamas įrodymus teismas iš esmės pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus.

9.8. V. M. ir A. Š. savo apeliaciniuose skunduose teigia, kad policijos darbuotojai jiems padarė didelį psichologinį poveikį, grasino suėmimu, todėl jie pripažino savo kaltę ir davė tokius parodymus, kuriais apkalbėjo R. T.. Tačiau dėl tariamo pareigūnų poveikio nei V. M., nei A. Š. ikiteisminio tyrimo metu ir baigiant ikiteisminį tyrimą jokių pastabų nepateikė, apie tai nenurodė ir apklausose pas ikiteisminio tyrimo teisėjus, juolab, kad A. Š., nors ir nepagrįstai, buvo įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, todėl turėjo galimybę paneigti, kaip jis teigia, neteisingus parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Taigi, toks jų skundų motyvas vertinamas kaip bandymas pateisinti savo duotų parodymų keitimą ir prieštaravimą vieni kitiems. A. Š. skunde teigia, kad apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodymus davė be gynėjo. Tačiau iš liudytojo apklausos protokolo, kur A. Š. davė parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją (2 t., 144-146 b. l.) matyti, kad jis pasirašytinai supažindintas su teise liudytojui turėti atstovą, tačiau tokia teise jis nepasinaudojo. Jo skundo motyvas, kad dėl pareigūnų prievartos jis net susirgo depresija, yra deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas. Nuteistojo R. T. gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad šio nuteistojo kaltė neįrodyta, jo kaltę paneigia byloje esantys įrodymai, o jo kaltė grįsta tik kitų dviejų nuteistųjų parodymais pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir dviem Deontologinėmis specialistų išvadomis, eksperto D. V. parodymais teisme, kurie yra nepakankami paneigti dėl V. M. ir A. Š. patirtų traumų, tačiau tokie skundo motyvai atmetami kaip paneigti bylos duomenimis. Atmetami ir visų trijų apeliacinių skundų motyvai, kad teismas neteisingai vertino parodymus ir savo išvadas grindė prielaidomis, o liudytojo N. M. parodymai yra neteisingi ir šališki, nes šis liudytojas dirbo IF draudiminio tyrimo departamento tyrėju ir buvo suinteresuotas nemokėti draudimo išmokos. Tokių išvadų daryti kolegija neturi pagrindo, kadangi aplinkybes, kurios buvo nurodytos N. M. tiriant draudiminį įvykį nuteistasis V. M. patvirtino savo parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu, kuriais nesiremti nėra jokio pagrindo. Iš A. Š., taip pat R. T. gynėjo apeliacinių skundų matyti, kad jie prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir tuo pagrindu atmesti priteistus civilinius ieškinius. Tačiau padarius išvadą, kad V. M., A. Š., R. T. atžvilgiu apylinkės teisme priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priteistų civilinių ieškinių atmesti nėra pagrindo, o kitų motyvų dėl civilinių ieškinių nepagrįstumo apeliaciniuose skunduose nenurodyta. Analogiškai vertinamas ir R. T. gynėjo apeliacinio skundo prašymas nepriteisti proceso išlaidų apylinkės teisme. Be to, R. T. gynėjo apeliaciniame skunde prašoma panaikinti R. T. paskirtą kardomąją priemonę, tačiau pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme priėmus sprendimą dėl skundžiamo nuosprendžio, jis įsiteisėja ir yra vykdomas, o nuteistajam paskirta kardomoji priemonė bus panaikinta pradėjus vykdyti paskirtą bausmę. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo papildomai naikinti nuteistajam R. T. paskirtos kardomosios priemonės.

9.9. Atsižvelgiant į tai, jog R. T. pagal BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kaltinime nurodyta aplinkybė, jog R. T. savo ir V. M. naudai užvaldė svetimą – draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 1534,99 € (5300 litų) vertės turtą – panaudojant neteisėtai įgytą svetimą, AB Swedbank V. M. išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), nepagrįsta. Todėl iš aprašomosios nuosprendžio dalies šalintina aplinkybė, jog R. T. panaudota V. M. išduota kortelė buvo įgyta neteisėtai.

Dėl priteistų civilinių ieškinių

10. Skundžiamu nuosprendžiu priteisdamas civilinį ieškinį Kauno teritorinei ligonių kasai apylinkės teismas nurodė, kad nustačius aplinkybę, jog V. M. ir A. Š. sanatorijoje buvo reabilituojami nepagrįstai, laikytina, kad Valstybinės ligonių kasos ieškinys yra pagrįstas ieškinyje nurodomais pagrindais ir pateiktais įrodymais dėl gydymo išlaidų. Todėl Kauno teritorinei ligonių kasai iš V. M. ir R. T. skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas solidariai priteisė 1234,48 eurų, o iš A. Š. ir R. T. solidariai priteisė 958,12 eurų. Taip pat apylinkės teismas nurodė, kad nustačius aplinkybę, jog dėl kaltinamųjų padarytų nusikaltimų VSDFV Kauno skyrius permokėjo (nepagrįstai išmokėjo netekto darbingumo pensijas), VSDFV Kauno skyriui priteisė solidariai iš A. Š. ir R. T. 1359,74 eurų, o iš V. M. ir R. T. 5592,33 eurų. Tačiau su tokiu apylinkės teismo sprendimu šioje dalyje dėl Kauno teritorinės ligonių kasos ir VSDFV Kauno skyriaus civilinių ieškinių tenkinimo teisėjų kolegija sutikti negali.

10.1. Byloje esantys duomenys apie V. M. ir A. Š. sveikatos būklę neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad visos Kauno teritorinės ligonių kasos patirtos išlaidos susidarė būtent dėl V. M. ir A. Š. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis patirtų galvos traumų gydymo. Ieškinyje Kauno teritorinė ligonių kasa nurodo, kad V. M. atlikta kompiuterinė tomografija ir jis nuo 2011-05-16 iki 2011-05-23 gydytas dėl nepatikslintos trukmės sąmonės netekimo, o nuo 2011-05-24 iki 2011-06-17 suteikta reabilitacija AB (duomenys neskelbtini) sanatorijoje ,, (duomenys neskelbtini)“, kas pagrindžiama duomenimis apie šių paslaugų kainas (1 t., 65 b. l.), o A. Š. 2012-08-21 – 2012-08-28 buvo gydytas dėl nepatikslintos trukmės sąmonės netekimo, buvo atlikta medicininė intervencija – kūno padėties išlaikymas arba judrumo arba judėjimo įgūdžių lavinimas bei nuo 2012-09-03 iki 2013-09-27 suteikta reabilitacija AB ,, (duomenys neskelbtini)“ sanatorijoje (pagrįsta duomenimis apie paslaugų kainas (1., t. 65 b. l.). Tačiau iš bylos duomenų matyti, jog abu nuteistieji sirgo ir kitomis ligomis. Teisme apklaustas deontologinę specialisto išvadą rengęs vyresnysis teismo medicinos ekspertas D. V. parodė, kad jis laiko, jog V. M. serga galvos smegenų išemine liga, stuburo ligomis, skydliaukės patologija, nustatytas padidintas kraujospūdis. NDNT Kauno pirmasis teritorinis skyrius 2011 m. rugsėjo 27 d. nustatė V. M. 40 procentų darbingumo lygį nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. iki 2012 m. kovo 26 d. ne tik dėl intrakranijinio sužalojimo padarinių (po galvos traumos), bet ir dėl skydliaukės atrofijos (įgyta), o 2012 m. balandžio 30 d. – 40 procentų darbingumo lygį nuo 2012 m kovo 27 d. iki 2013 m. balandžio 29 d. dėl kitų patikslintos cerebrovaskulinės (smegenų kraujagyslių) ligų, dėl kitų krūtinės anginos formų ir dėl kitos patikslintos hipotirozės. NDNT Kauno ketvirtasis teritorinis skyrius 2013 m. gegužės 21 d. nustatė 50 procentų darbingumo lygi nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2015 m. gegužės 8 d. ir dėl hipertenzinės širdies ligos be širdies nepakankamumo (stazinio). Vertinant A. Š. sveikatos būklę pažymėtina, kad NDNT Kauno ketvirtasis teritorinis skyrius 2014 m. sausio 14 d. nustatė A. Š. 55 procentų darbingumo lygį dėl stuburo patologijos, stuburo pažeidimai įtarti ir jam kreipusis į (duomenys neskelbtini) dėl neva tai patirtos galvos traumos (apie tai, kad tuo pat metu jis būtų patyręs stuburo traumą – pacientas nenurodė). Šios aplinkybės patvirtina, kad V. M. ir A. Š., nevertinant kaltinimuose nurodytu laiku tariamai patirtos galvos traumos, turėjo sveikatos problemų, kurioms taip pat buvo reikalingas gydymas. Todėl įvertinus byloje esančius duomenis, daryti kategorišką išvadą, jog visas gydymas ir reabilitacija V. M. ir A. Š. buvo taikyta išimtinai tik dėl galvos traumų, o ne dėl kitų jų sveikatos problemų, pagrindo nėra. Iš pateikto ieškinio teismas negali daryti išvados, jog tuo atveju, jeigu V. M. ir A. Š. nebūtų nepagrįstai diagnozuota galvos trauma, dėl jų sveikatos būklės joks gydymas ir (ar) reabilitacija nuteistiesiems nebūtų skirtas. Įvertinus šias aplinkybes, bei abiejų nuteistųjų sveikatos būklę, nėra pagrindo daryti išvadai, jog ligonių kasos išlaidos, susijusios su V. M. ir A. Š. gydymu buvo patirtos išimtinai tik dėl nusikalstamų nuteistųjų veiksmų. Sveikatos draudimo įstatymo 38 straipsnis numato draudžiamųjų teises taikant privalomąjį sveikatos draudimą, pagal kurį draudžiamieji turi teisę pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą, ir gauti privalomojo sveikatos draudimo garantuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Todėl būtent ieškovas turi įrodyti tiek žalos padarymo faktą (tai, jog nagrinėjamoje situacijoje nuteistiesiems V. M. ir A. Š. nepriklausė gauti visų ar dalies jiems suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų), tiek ir žalos dydį, susidariusį gydant nepagrįstai diagnozuotas galvos traumas. Tokie duomenys nagrinėjant bylą pateikti nebuvo. Nesant galimybės civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti negavus papildomos medžiagos, civiliniam ieškovui pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tai yra pagrindas skundžiamą nuosprendį keisti BPK 328 str. 4 p. pagrindu.

10.2. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat priteista VSDFV Kauno skyriui solidariai iš A. Š. ir R. T. 1359,74 eurų, o iš V. M. ir R. T. 5592,33 eurų padarius išvadą, kad dėl kaltinamųjų padarytų nusikaltimų VSDFV Kauno skyrius permokėjo (nepagrįstai išmokėjo netekto darbingumo pensijas). Tačiau tiek iš kaltinimo, tiek iš skundžiamame nuosprendyje nurodytų įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, kad V. M., A. Š. ir R. T. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, nustatytais laikotarpiais ir aplinkybėmis, savo naudai įgijo svetimą – draudimo kompanijai „(duomenys neskelbtini)” filialui priklausantį nustatytos vertės turtą – draudimo išmokas. Tuo tarpu nei vienas iš nuteistųjų nebuvo kaltinami tuo, kad apgaulės būdu užvaldė VSDFV Kauno skyriui priklausančias lėšas, kurios susidarė nepagrįstai išmokėjus netekto darbingumo pensijas V. M. ir A. Š.. Kadangi šioje byloje suformuluotame kaltinime nurodytas tik V. M., A. Š. ir R. T., kaip bendrininkų, veikimas siekiant savo naudai įgyti svetimą – draudimo kompanijai „(duomenys neskelbtini)” filialui priklausantį nustatytos vertės turtą – draudimo išmokas, o ne šių bendrininkų veikimas siekiant savo naudai įgyti ir svetimą turtą – VSDFV Kauno skyriui priklausančias lėšas, t. y. šioje byloje nenagrinėjant klausimo dėl galimai nusikalstamais veiksmais padarytos žalos VSDFV Kauno skyriui, šio ieškovo pareikštas civilinis ieškinys šioje byloje negali būti nagrinėjamas, kadangi yra nesusijęs su nuteistiesiems inkriminuotomis veikomis. Tai taip pat sudaro pagrindą skundžiamą nuosprendį pakeisti ir civilinį ieškinį, kuriuo priteista VSDFV Kauno skyriui solidariai iš A. Š. ir R. T. 1359,74 Eur, o solidariai iš V. M. ir R. T. 5592,33 Eur, palikti nenagrinėtą.

Dėl proceso išlaidų

11. Byloje gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus raštai, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos V. M., išlaidas sudaro atitinkamai 34,74 Eur ir 81,06 Eur, o A. Š., išlaidas sudaro 104,22 Eur (4 t., 113, 122, 127 b. l.). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų nepriteistinos.

11.1. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui buvo pateiktas civilinio ieškovo draudimo kompanijos „(duomenys neskelbtini)” atstovo advokato T. D. atsiliepimas į V. M. ir R. T. apeliacinius skundus. Advokatas taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurios atsirado dėl šio atsiliepimo surašymo, kurias pagal pateiktą sąskaitą faktūrą sudaro 847 Eur (4 t., 105 b. l.). Prašymas priteisti išlaidas pagrįstas, tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr.1R-77 redakcija patvirtintus Rekomenduojamus civilinėse bylose priteistinus užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalius dydžius, prašoma priteisti suma mažintina. Rekomendacijose nurodoma, jog advokato paslaugų dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (2016 m. II ketvirtis – 771,9 Eur) ir pagal tai, rekomendacijose numatyta maksimali suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 1,3 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (kas šiuo metu atitiktų 1029,2 euro). Atsižvelgiant į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, draudimo kompanija ,, (duomenys neskelbtini)“ procese dalyvavo nuo jo pradžios, būtinybės vykti į teismą nebuvo ir advokatas į jį nevyko, įvertinus ginčo sumos dydį, advokato darbo laiko sąnaudas, surašant vieno su puse lapo atsiliepimą, tai, kad sprendžiamas teisinis klausimas nebuvo naujas, kolegija laikosi nuomonės, jog nėra pagrindo priteisti beveik maksimalią rekomendacijose priteistą sumą, todėl ji mažinama iki 250 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

N. V. M., A. Š. ir nuteistojo R. T. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendį dalyje dėl civilinių ieškinių pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista solidariai iš V. M. ir R. T. 1234,48 Eur bei solidariai iš A. Š. ir R. T. 958,12 Eur. Pripažinti Kauno teritorinei ligonių kasai teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria VSDFV Kauno skyriaus civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista solidariai iš A. Š. ir R. T. 1359,74 Eur bei solidariai iš V. M. ir R. T. 5592,33 Eur. VSDFV Kauno skyriaus ieškinį palikti nenagrinėtą.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, jog R. T. naudota V. M. išduota mokėjimo kortelė įgyta neteisėtai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti draudimo kompanijai „(duomenys neskelbtini)” iš nuteistųjų V. M. ir R. T. lygiomis dalimis 250 Eur proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Kęstutis DargužisDaiva JankauskienėOlegas Šibkovas