Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičičnei, Agnei Kuckailienei, Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorui Juozui Bagdonavičiui, kaltinamiesiems V. M., A. Š., R. T., jų gynėjams advokatams D. P., S. S., D. S., civilinių ieškovų atstovams L. K., advokatui T. D., teismo ekspertams D. V. ir P. P. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje: V. M., gim. (duomenys neskelbtini)Kaune, a. k. (duomenys neskelbtini) baltarusis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., aprašytų 2015-05-22 kaltinamajame akte, padarymu; A. Š., gim. (duomenys neskelbtini)Kaune, a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., aprašytų 2015-05-22 kaltinamajame akte, padarymu; R. T., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. (dvi veikos), 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. (trys veikos), aprašytų 2015-05-22 kaltinamajame akte, padarymu; nustatė: V. M. ir R. T., veikdami bendrininkų grupėje, padarė sukčiavimą; A. Š. ir R. T., veikdami bendrininkų grupėje, pasikėsino padaryti sukčiavimą: V. M., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su R. T., turėdamas išankstinį tikslą savo ir R. T. naudai apgaule įgyti svetimą turtą - iš draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ neteisėtai gauti draudimo išmoką už tariamai jo patirtą traumą ir nedarbingumo netekimą, 2011 m. kovo mėn. 24 d. V. M. sudarius su draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS“ draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį serija NAA Nr.00013538, laikotarpiui nuo 2011-04-03 iki 2012-04-02, R. T. sumokėjus draudimo įmoką 101,37 € (350 litų), 2011-05-16 R. T. nurodžius V. M. pateikti gydytojams melagingą pranešimą, kad patyrė galvos traumą buityje ir nuvežus V. M. į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikas, kur, vykdydamas išankstinį susitarimą, V. M., žinodamas, kad nepatyrė galvos traumos, pateikė gydytojams melagingus aiškinimus, kad patyrė galvos traumą, ko pasėkoje jis nuo 2011-05-16 iki 2011-05-23 buvo gydomas Kauno klinikų Galvos smegenų traumų skyriuje, jam skirtas ir taikytas reabilitacinis gydymas nuo 2011-05-24 iki 2011-06-17 AB Birštono sanatorijoje „Versmė“. Toliau vykdydamas išankstinį susitarimą, 2011-06-17 V. M. pateikė draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ Kauno filialui, esančiame Savanorių pr. 221, Kaune, melagingą pranešimą apie sveikatos sutrikimą, pateikdamas melagingą informaciją, kad 2011-05-16 namuose dažydamas lubas nukrito nuo kopėčių ir sumušė galvą, pasak namiškių, apie 15 min. buvo be sąmonės. Tokiu būdu V. M. apgaulės būdu savo ir R. T. naudai įgijo svetimą - draudimo kompanijai „If P&C Insurance AS“ priklausantį 1534,99 € (5300 litų) vertės turtą - draudimo išmokas - 2011-06-21 už patirtą traumą 521,32 € (1800 litų), o 2012-06-13 už nedarbingumo netekimą 1013,67 € (3500 litų), tuo padarydamas draudimo kompanijai „If P&C Insurance AS“ 1534,99 € (5300 litų) turtinę žalą, tai yra V. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. A. Š., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su R. T., turėdamas išankstinį tikslą savo ir R. T. naudai apgaule įgyti svetimą turtą - iš draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ neteisėtai gauti draudimo išmoką už tariamai jo patirtą traumą ir nedarbingumo netekimą, 2011 m. rugsėjo mėn. 6 d. jam sudarius su draudimo bendrove „If P&C Insurance AS“ draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį serija NAA Nr.00015511, laikotarpiui nuo 2011-09-06 iki 2012-09-05, R. T. sumokėjus draudimo įmoką 129,75 € (448 litus) bei 2012-08-21 nurodžius A. Š. pateikti gydytojams melagingą pranešimą, kad patyrė galvos traumą buityje ir A. Š. nuvažiavus į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikas, kur, vykdydamas išankstinį susitarimą, žinodamas, kad nepatyrė galvos traumos, pateikė gydytojams melagingus aiškinimus, kad patyrė galvos traumą, ko pasėkoje jis nuo 2012-08-21 iki 2012-08-28 buvo gydomas Kauno klinikų Galvos smegenų traumų skyriuje, jam skirtas ir taikytas reabilitacinis gydymas nuo 2012-09-03 iki 2012-09-27 AB Druskininkų sanatorijoje „Eglė“. Toliau vykdydamas išankstinį susitarimą, A. Š. 2012-09-28 pateikė draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ Kauno filialui, esančiam Savanorių pr. 221, Kaune, melagingą pranešimą apie sveikatos sutrikimą, pateikdamas melagingą informaciją, kad 2012-08-21 taisant šviestuvą nukrito nuo kopėčių ir susitrenkė galvą. Tokiu būdu A. Š. pasikėsino apgaulės būdu savo naudai užvaldyti svetimą - draudimo bendrovei „If P&C Insurance AS“ priklausantį 4344,30 € (15000 litų) vertės turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi draudimo bendrovė pinigų neišmokėjo, tai yra jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. R. T. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su V. M., turėdamas išankstinį tikslą savo ir V. M. naudai apgaule įgyti svetimą turtą - iš draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS neteisėtai gauti draudimo išmoką už tariamai V. M. patirtą traumą ir nedarbingumo netekimą, 2011 m. kovo mėn. 24 d. V. M. sudarius su draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS“ draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį serija NAA Nr.00013538, laikotarpiui nuo 2011-04-03 iki 2012-04-02, R. T. sumokėjus draudimo įmoką 101,37 € (350 litų), 2011-05-16 nurodė V. M. pateikti gydytojams melagingą pranešimą, kad V. M. patyrė galvos traumą buityje. Po ko, vykdydamas išankstinį susitarimą, V. M., žinodamas, kad šis nepatyrė galvos traumos, pateikė gydytojams melagingus aiškinimus, kad patyrė galvos traumą, ko pasėkoje jis nuo 2011-05-16 iki 2011-05-23 buvo gydomas Kauno klinikų Galvos smegenų traumų skyriuje, jam skirtas ir taikytas reabilitacinis gydymas nuo 2011-05-24 iki 2011-06-17 AB Birštono sanatorijoje „Versmė“. Toliau vykdydamas išankstinį susitarimą, 2011-06-17 V. M. pateikė draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ Kauno filialui, adresu Savanorių pr. 221, Kaune, melagingą pranešimą apie sveikatos sutrikimą, pateikdamas melagingą informaciją, kad 2011-05-16 namuose dažydamas lubas nukrito nuo kopėčių ir sumušė galvą, pasak namiškių, apie 15 min. buvo be sąmonės. Tokiu būdu R. T. apgaulės būdu savo ir V. M. naudai užvaldė svetimą - draudimo bendrovei „If P&C Insurance AS“ priklausantį 1534,99 € (5300 litų) vertės turtą- panaudojant neteisėtai įgytą svetimą, AB Swedbank V. M. išduotą elektroninę mokėjimo priemonę - mokėjimo kortelę Nr.4483081025326438, gavo V. M. vardu pervestas į V. M. nurodytą AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo išmokas - 2011-06-21 už patirtą traumą 521,32 € (1800 litų), o 2012-06-13 už nedarbingumo netekimą 1013,67 € (3500 litų), tuo padarydamas draudimo bendrovei „If P&C Insurance AS“ 1534,99 € (5300 litų) turtinę žalą, tai yra R. T. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso182 str. 1 d. Be to jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su A. Š., turėdamas išankstinį tikslą savo ir A. Š. naudai apgaule įgyti svetimą turtą- iš draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ neteisėtai gauti draudimo išmoką už tariamai A. Š. patirtą traumą ir nedarbingumo netekimą, 2011 m. rugsėjo mėn. 6 d. A. Š. sudarius su draudimo bendrove „If P&C Insurance AS“ draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį serija NAA Nr.00015511, laikotarpiui nuo 2011-09-06 iki 2012-09-05, R. T. sumokėjus draudimo įmoką 129,75 € (448 litus), 2012-08-21 nurodė A. Š. pateikti gydytojams melagingą pranešimą, kad A. Š. patyrė galvos traumą buityje ir nuvežė A. Š. į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikas. Po ko, vykdydamas išankstinį susitarimą, žinodamas, kad nepatyrė galvos traumos, A. Š. pateikė gydytojams melagingus aiškinimus, kad patyrė galvos traumą, ko pasėkoje jis nuo 2012-08-21 iki 2012-08-28 buvo gydomas Kauno klinikų Galvos smegenų traumų skyriuje, jam skirtas ir taikytas reabilitacinis gydymas nuo 2012-09-03 iki 2012-09-27 AB Druskininkų sanatorijoje „Eglė“. Toliau vykdydamas išankstinį susitarimą, A. Š. 2012-09-28 pateikė draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ Kauno filialui, adresu Savanorių pr. 221, Kaune, melagingą pranešimą apie sveikatos sutrikimą, pateikdamas melagingą informaciją, kad 2012-08-21 taisant šviestuvą nukrito nuo kopėčių ir susitrenkė galvą. Tokiu būdu R. T. pasikėsino apgaulės būdu savo naudai užvaldyti svetimą - draudimo bendrovei „If P&C Insurance AS“ priklausantį 4344,30 € (15 000 litų) vertės turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi draudimo bendrovė pinigų neišmokėjo, tai yra R. T. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. Dėl V. M. ir T. T. padarytų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis V. M. teisiamajame posėdyje parodė: „kaltu neprisipažįstu. Buvau apklaustas kelis kartus, taip pat ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Man buvo daromas spaudimas, pareigūnai darė spaudimą. Visą dieną mane apklausinėjo operatyviniai darbuotojai. Teisme teisėja mane apklausinėjo po mano pokalbio su operatyviniais darbuotojais, todėl likau prie tų parodymų, kuriuos daviau prieš tai. Aš buvau apsidraudęs mano buvusios įstaigos direktoriaus J. pasiūlymu, jis mirė 2013 metais. Draudimo įmokas mokėjo už draudimą T., man paprašius. Man buvo bėda su finansais, aš paprašiau paskolinti pinigų sumokėti. Paskolino man jis 350 litų, tiek, kiek reikėjo apsidraudimui. Daviau T. mokėjimo elektroninę kortelę, daviau ir PIN kodą, viskas su mano žinia, mano valia. Man niekas nesakė važiuoti į KMUK, su taksi, su G. nuvažiavome. Buvau KMUK, gydžiausi nuo galvos traumos, kuri buvo balandžio mėnesį. Neatsimenu tikslios datos. Man labai skaudėjo galvą, pykino. Manęs niekas nemokino taip kalbėti. Trauma atsirado nukritus nuo kopėčių, norėjau pradėti daryti remontą. Kadangi su finansais blogai buvo, reikėjo pasitvarkyti. Nepradėjau nei tvarkyti, taip atsitiko. 5300 litų iš draudimo – kadangi skolingas buvau T., daviau kortelę, kad nuimtų. Aš skolingas T. buvau 350 litų. Į kortelę kiek buvo pervesta nežinau, manau 5300 litų. T. atsiėmė iš skolos raštelio. 350 litų ir 5300 litų. Aš negavau pinigų, nes T. buvau skolingas ir 350 litų ir 5300 litų. Aš skolingas buvau 7000 litų, jis man paskolino Išleidau pinigus. Mano prašymu parašė prašymą draudimui T.. Nusikaltimo aš nepadariau. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją daviau kitokius parodymus dėl jaučiamo iš policijos pareigūnų spaudimo. Civilinių ieškinių nepripažįsta”. Teismas, vadovaudamasis LR BPK 276 str. pagarsino kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui. Iš jų matyti, kad 2014-06-04 specialiuoju liudytoju Kauno apylinkės teisme teisėjos J. V. apklaustas V. M. parodė, kad sutinka duoti parodymus. Žino dėl ko vyksta ikiteisminis tyrimas, - dėl išmokos draudimo kompanijos. Pažįsta G., jis draugas. Jie buvo susitikę prie parduotuvės, pabendravo ir pradėjo bičiuliautis. G. J. pasiūlė V. M. apsidrausti, padaryti, kad V. M. gautų traumą ir gauti kažkokią kompensaciją. V. M. apsidraudė ir nuvažiavo į klinikas. Jį ištyrė ir paguldė. Tyrė dėl to, kad gavo galvos traumą. Jam pasakė, kad jis pasakytų, jog krito ir sutrenkė galvą. Nuvažiavo į Klinikas R. Audi automobiliu. Viskas vyko 2011 metais. R. T. pažįstu per G.. Jie pažįstami tarpusavyje. V. M. susipažino su R. T. 2010 metais. Pirmą įnašą už draudimą sumokėjo už jį R. T.. Draudimo polisą gavo, bet ne jis jį pasirašęs buvo. Draudimas metams, kompanija „IF“ draudimo adresas Savanorių pr.229 atrodo. Datos, kada pasiūlė apsidrausti, neprisimena. G. pasiūlė su R.. Buvo trise, G., R. ir V. M.. Pasiūlė R. gauti pinigų iš draudimo. Pasakė, kad V. M. gaus invalidumą. V. M. sutiko. Apie sumas nekalbėjo. V. M. pasiskolino pas R. 7000 lt, parašė skolos raštelį, tuos pinigus gavo faktiškai. Pasiskolino, nes norėjo daryti remontą, bet nepadarė. Pinigus išleido, buvo sunki materialinė padėtis, mama sirgo. V. M. stengsis surasti darbą ir grąžinti skolą. Su tuo draudimu skola nesusijusi. Pasiskolino prieš draudimo sutarties sudarymą. Pasiskolino su sąlyga, kad atiduos tada, kai R. gaus draudimo pinigus. V. M. davė jam banko kortelę su prisijungimo duomenimis. Jam tos sumos neatvežė, kai gavo draudimo pinigus už traumą, jam neatvežė nei vieno cento. Nežino, kodėl į klinikas jį vežė. Jam nepasirodė, kad daktaras ten pažįstamas. Jis nepasirašė draudimo poliso, jie jam atvežė polisus, bet ne su jo parašu. Jo duomenys ten buvo surašyti. G. buvo tarpininkas. Jo duomenis žinojo, R. paprašė jo asmens kortelės, viską užpildė ir grąžino kortelę su užpildytais polisais. Pinigus, tuos, kuriuos pasiskolino, išleido. R. pasakė, kad kažkurią dieną atvažiuos ir nuveš į Klinikas. Jį nuvežė į Klinikas R. T.. Neatsimena tikslios datos. Kai nuvažiavo į klinikas, V. M. pasakė, kad krito, jį pykina, galvą skauda. Jam taip liepė sakyti R.. Jį paguldė ir jis visą savaitę gulėjo. Šalia buvo R. ir daktaras, kai paguldė. Daktaras buvo vyras, pavardės neatsimena. Gydantis gydytojas buvo tas pats, kur paguldė. R. T. ligoninėje pas jį nesilankė. Gulėjo savaitę, po to išleido į namus. Buvo surinkti visi dokumentai iš ligoninės, buvo kreipimasis važiuoti į Birštono sanatoriją. Siuntimą parašė daktarai. Su T. nebendravo. R. T. sužinojo, kad V. M. reikia vežti į sanatoriją pagal kreipimąsi. R. T. susirado V. M. ir jį nuvežė į sanatoriją. Jis susirado V. M. telefonu, paskambino. R. pats žinojo, kad V. M. reikia į sanatoriją. R. vežė jį į sanatoriją. Nuvežė, prisistatė ir V. M. liko pagal reabilitacijos kursą-17 dienų. Grįžo į Kauną su R.. R. atvažiavo jo pasiimti su sutuoktine. Taip numanė, kad sutuoktinė, jos vardo nežino. Atvažiavus į Kauną, su jo sutuoktine nuėjo į draudimo kompaniją, užpildė dokumentus. Dokumentus užpildė jo sutuoktinė, nes V. M. nenorėjo suklysti, klaidų padaryti. Ji pasiūlė užpildyti dokumentus. Kažkokiom standartinėm frazėm pildė dokumentus, nieko V. M. neklausė. Asmens duomenis užrašė nuo jo asmens dokumento. Daugiau viską pildė pati. Užpildė asmens duomenis, sąskaitos numerį, kortelės duomenis. Ten jo sąskaitos numeris, jis turėjo sutarties blanką iš „Swedbank“, ten ir buvo duomenys. Jis pasirašė pranešimą pats. Toliau jis nuvažiavo namo, o jie nuvažiavo savo keliu. Toliau surinkus visus dokumentus, R. pasiūlė nuvažiuoti dėl invalidumo, nuvežė visus dokumentus. Pridavė, kad paskaičiuotų invalidumą. Prieš tai buvo nuvykęs į medicinos įstaigą, kad nustatyti ligos laipsnį. Iki to laiko nebuvo gavęs iš draudimo pinigų. Ar R. buvo gavęs pinigus, nežino. Komisijoje buvo apklaustas, kas jam blogai. Į komisiją atvyko, R. pavežė iki vietos, parodė kur nueiti ir jis nuėjo. Buvo priimtas, patikrintas, apklaustas kaip jaučiasi. Jam buvo procentinis darbingumo laipsnio nustatymas. Kiek procentų darbingas. Su tais dokumentais nuvyko į soc.skyrių. Po tos komisijos nebendravo su R. T.. Neatsimena, kada vėl susitiko. Atvažiavo iš Vilniaus draudimo kompanijos atstovas ir apklausė, ar V. M. draustas, ar ne, ar gavo draudimo išmoką ar ne. Kompanijos atstovas pateikė, kad draudimo sutartis surašyta ne jo, ne jo parašas. Kai atstovas išvyko, pradėjo tyrimą daryti. Buvo R. atvažiavęs, kad V. M. pasirašytų pretenziją, kad ne visą sumą išmokėjo draudimas. R. buvo surašęs pretenziją, dėl ne visos išmokėtos sumos. V. M. tą pretenziją pasirašė, padėjo savo parašą. Iki to laiko nebuvo išsisprendusi paskola, paskolos raštelis buvo pas R. T.. V. M. nebuvo grąžinęs jam pinigų, ir R. T. jam skolos raštelio negrąžino. Tą pretenziją V. M. pasirašė dėl to, kad nebuvo pilnai išmokėta draudimo suma, jam taip pasakė R. T.. Ta pretenzija vyko dėl kažkur 10000 litų likučio, galėjo būti 14 000 litų. Pasiskolino iš R. T. 7000 litų ne remontui, sau. Po tos pretenzijos bendravo su R. T.. Kai surašė pretenziją, nežino, kokie veiksmai vyko iš draudimo kompanijos jo atžvilgiu. Galvos traumų neturėjo. Invalidumo pensiją gauna dėl šio sužalojimo, kurio nebuvo iš tikrųjų, ir pagal kitas ligas. Komisijai dėl invalidumo nustatymo sumelavo apie savo sveikatos būklę. Ką sakyti komisijai patarė R. T.. Gydytojų buvo ne vienas. Klinikose palatos gydytojas buvo A. B., ar priėmė tas pats gydytojas, neatsimena. Į sanatoriją siuntė tas pats, kuris gydė, A. B.. Kad su R. gydytojas bendrautų, V. M. nematė. R. T. kur gyvena, V. M. nežino. G. pažįsta, jis gyvena prie Klinikų, telefoną jo turi. Kitų panašių faktų nežino. G. buvo tarpininkas, jis paaiškino V. M.. G. savo atžvilgiu mažai kalbėjo, nesakė kad taip pat yra su draudimu daręs. V. M. atgavo iš R. savo asmens ir banko kortelę, po visko atvežė, kai tik iš bankomato nuėmė pinigus, nepamena kada. Dar po to bendravo su juo. R. žinojo, kad pas V. M. buvo agentas iš draudimo atvykęs, V. M. jam pasakė. Draudimo pinigų nei pats, nei per R. nėra gavęs (b.l.77-80, t. 2). Aprašęs kaltinamojo V. M. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis teisiamajame posėdyje pakeitė savo parodymus, duotus ikiteisminio bylos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui. Pagal LR BPK 189 straipsnio 3 d. prokuroro iniciatyva įtariamąjį apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas tuo atveju, kai manoma, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis gali pakeisti savo parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis pakeitė parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas bei siekdamas padėti jos išvengti kitiems kaltinamiesiems. Aprašytų argumentų pagrindu teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindžia kaltinamojo V. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui ir kitais toliau aptariamais įrodymais. Kaltinamasis R. T. ikiteisminio bylos tyrimo metu parodymų nedavė. Teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad: „kaltinamuosius pažįsta, Š. jau trisdešimt metų, M. aštuonerius metus. G. J. pažįstu apie dvidešimt metų.. Mano žmona taip pat buvo apsidraudusi, gavo draudimo išmoką. Aš buvau apsidraudęs, gavau draudimo išmoką dalinai. Montavo padangą, ji sprogo. Vežė į sanatoriją M., Š. nevežė. M. elektroninę mokėjimo kortelę paėmęs buvau, jis pats ją man davė. Jis jam buvo paskolinęs 7000 litų. Negrąžino jis man jų. Paskolos raštelis pas M. nebuvo niekada. Pas mane raštelis, ne pas M.. Turi raštelį, kuris rašytas M., jo parašai yra. Prašo pridėti prie bylos raštelį, lai patikrina ekspertizė, kada rašytas raštelis. Negali paaiškinti kaip M. ir Š. pateko pas tą patį gydytoją. Draudimo išmokos jam, jo žmonai išmokėti. Civilinių ieškinių nepripažįsta”. Teismas kaltinamojo R. T. parodymų nelaiko parodymais, atitinkančiais objektyvią tikrovę ir laiko juos parodymais, kuriuos kaltinamasis duoda, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo atžvilgiu priimamą nuosprendį teismas grindžia anksčiau aprašytais V. M. parodymais, toliau aprašomais kitais įrodymais, surinktais byloje, kuriais grindžiamas visų trijų kaltinamųjų atžvilgiu šioje byloje priimamas nuosprendis.Dėl A. Š. ir T. T. padarytų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis A. Š. teisiamajame posėdyje parodė: „buvau priverstas meluoti, kai mane apklausinėjo ikiteisminio tyrimo metu. Kai valdyboje buvau, manęs nuo pat ryto atvažiavo, nusivežė į valdybą, nusivedė į atskirą kabinetą. Teisme turėjau sakyti tą patį, ką sakiau policijoje. Buvau policijoje nuvestas į atskirą kabinetą. Teisme turėjau sakyti taip, kaip sakiau policijoje, važiavo tas pats darbuotojas. Nusikaltimų aš nepadariau. Aš jau senai apsidraudęs, jau mane tėvai drausdavo, kai dirbau darbe automatiškai drausdavo. Kai pasiliuosavau reklamas draudimo mačiau, susigalvojau draustis, kiek kartų pats drausdavausi nepasakysiu. Kas metus anksčiau drausdavausi, kai dirbau. Man T. nesiūlė apsidrausti. Nebuvo KMUK T.. Buvau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Atsimenu du kartus, vieną dieną iš pat ryto iš namų paėmė mane dviese, nuvežė be šaukimų į valdybą iš karto, apklausinėjo mane, sakė viską jei žino. Pirmą kartą ten buvau. Paskui pas kvotėją nuvedė, kitą rytą vėl dviese atvažiavo, paskui jau tiesiai į teismą. Kai advokatė buvo, tada tvirtinu parodymus. Pirmą kartą 2013-10-11 buvau apklaustas tyrėjos Č., 2014-06-10 buvau apklaustas pas I. Pas Č. manęs ne tiek klausinėjo. Pas Č. ką sakiau tvirtinu parodymus. Birželio 10 d. buvau apklaustas, tada jau teisme buvau apklaustas, šių parodymų netvirtinu. Tą pat dieną buvau paguldytas po teismo iš karto. Norėjau kitaip pas teisėją kalbėti, bet man sakė kalbėti ką vakar kalbėjau. Man negerai su sveikata buvo. Aš turėjau traumą, buvo įvykis. Įvykis įvyko, kai butą remontavau. Sugalvojau patvarkyti butą ir parduoti. Plyšiai buvo, pasistačiau kopėčias, kėdutę. Tvarkiau. Norėjau ,,liustrą“ nukabinti, pakrypo ir nukritau. Kai griuvau, susitrenkiau nieko iš karto lyg, žmonos nebuvo. Atėjo žmona iš parduotuvės man vis skaudėjo, pradėjo pykinti pradėjo ir išvažiavau. Aš nuvažiavau su žmona pas gydytoją, priimamajame užregistravo, palaukiau paskui, kai atėjo laikas priėmė, paguldė, vežiojo per gydytojus, ką darė nežinau. Aš nieko gydytojo neprašiau, gydytojai patys mane vežiojo visur. Dėl traumų man neteko gauti išmokų, nesikreipiau iki to įvykio į draudimą. Mane tėvai apdrausdavo kai vaikas buvau. Tai pirmas, vienas kartas, kai kreipiausi į draudimą dėl išmokos. Buvo pokalbis su T. apie invalidumą, kad gali padaryti, tai buvo prieš tris metus. Aš pats už draudimą sumokėjau, pats pasirašiau ant kvito įmokos. Kai grįžau iš sanatorijos, man dokumentus padėjo T. užpildyti. Nesitariau ir neveikiau bendrininkų grupėje su T., kad gauti apgaule draudimo bendrovės pinigus. Man nenurodė T. pateikti gydytojams melagingą pranešimą, nenurodė man T. meluoti gydytojams. Nepateikiau melagingos informacijos draudimo bendrovei. Kai trauma įvyko, tada tik draudimui ir pranešiau apie įvykį. Parodymuose kur pagarsinti, save ir R. apkalbėjau. Mane paėmė iš pat ryto. Man spaudimą padarė. Spaudimą padarė man ne kvotėjai, o prieš tai du vyrukai, policijoje prieš apklausą. Kai buvau pas teisėją apklausiamas advokato neturėjau. Man nebuvo sudaryta galimybė samdytis advokato. Prieš pirmą apklausą mane iškvietė, o antrą kartą atvažiavo pas mane į sodą, pakėlė mane, nuvežė į valdybą. Paskui paleido, liepė niekur neiti. Paklausiau gal dar pažvejoti galiu, sakė neiti niekur, po kelių dienų vėl atvažiavo. Antrą dieną pas teisėją mane vežė, jie iš namų mane paėmė, į valdybą, tada pas teisėją. Vienas vyrukas, kuris pas teisėją apklausoje ir dalyvavo. Negaliu pasakyti, nežinau to vyruko iš Valdybos pavardės. Vyrukai grasino, kad jie viską žino, kad aš meluoju, kad mane pasodins. Civilinių ieškinių nepripažįsta”. Teismas, vadovaudamasis LR BPK 276 str. pagarsino kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui. Iš jų matyti, kad 2014-06-11 specialiuoju liudytoju Kauno apylinkės teisme teisėjos A. V. apklaustas A. Š. parodė, kad su R. T. jie pažįstami nuo mažų dienų, augo viename kieme ir nuo tada palaikė ryšį. A. Š. pasiūlė invalidumą, kurį jis norėjo gauti. Jam tai pasiūlė R. T., pasakė, kad galima padaryti. A. Š. kalbėjosi su juo, sakė, kad iki pensijos liko nedaug, darbo negauna, būtų gerai gauti invalidumą. T. pasakė, kad galima padaryti. Pokalbis vyko gal prieš 3 m. Nežino, kur T. dirbo, bet A. Š. pasakė, kad pažiūrės, ar ką gali padaryti. Pasakė, kad reikia apsidrausti, o kam apsidrausti, A. Š. nežino. A. Š. apsidraudė, pinigus sumokėjo. Nuėjo į draudimą „IF“ po pokalbio su T., kad reikia apsidrausti. Tada A. Š., vienas atrodo, nuėjo apsidrausti, bet dabar nepamena. 400 litų su kažkiek mokėjo už draudimą, mokėjo tuos pinigus jis iš savo uždirbtų pinigų. Turėjo pasirašyti dokumentus draudime, bet dabar mato, kad ten parašas ne jo. Neprisimena, ar jis pasirašė kažką draudime, turėjo pasirašyti, bet dabar nepamena. Teisingai sakė tyrėjai, kad ant dokumentų parašas ne jo, jam policininkai parodė tuos dokumentus, parašą ant jų parodė ir jam atrodo, kad ne jo ten parašas buvo. Paskui ruošėsi su žmona parduoti butą po tėvuko mirties, galvojo pasiremontuoti. Dviese su R. T. sugalvojo, kad A. Š. gali susižeisti. R. T. pasakė, kad A. Š. atseit nukrito ir tai parodys. Į klinikas pats nuvažiavo, kur tuo metu buvo R. T., A. Š. nepamena, su juo nebuvo. Nuvažiavęs į klinikas pasakė, kad nukrito, susitrenkė galvą, pasidarė bloga, tai jam darė tyrimus ir apie savaitę gulėjo ligoninėje. Po to jį paleido iš ligoninės. Reikėjo važiuoti į sanatoriją, nuvažiavo, pabuvo. Reikėjo grįžus iš sanatorijos kažkokius popierius tvarkyti draudime, jam tai R. T. pasakė. Ne tankiai susisiekdavo su R. T., bet jis prie A. Š. uošvių tame pačiame kieme gyveno. A. Š. nežinodavo kur jam eiti ir ką daryti, klausdavo R. T.. jam R. T. pasakė, kad reikia į draudimą eiti. A. Š. atrodo, kad jis ėjo su N. T. į draudimą. T. pažinojo iš anksčiau, nes ji R. T. žmona. T. juos atvežė iki draudimo su mašina, bet į draudimą su žmona nuėjo, A. Š. pasakė, kad neprimato ir T. už jį pasirašė ant dokumentų su jo leidimu. A. Š. nekalbėjo su draudimu, kiek jie mokės. Paskui atvažiavo iš Vilniaus du vyrukai, pakvietė į draudimą, klausinėjo jo. A. Š. kitaip jiems sakė, pasakė, kad užsigavo, jie sakė, kad tai neteisybė, gąsdino, kad jį pasodins. Tuo viskas ir baigėsi. Pas tuos vyrukus buvo vienas. Jis turėjo sąskaitą banke, kad pinigus pervesti, sąskaitą buvo žmonos. Draudimas nepervedė jokių pinigų į sąskaitą, nežino nieko apie jokius pinigus, jų nematė. Turėjo būti kažkokie pinigai už draudimą, bet A. Š. nieko negavo. Neklausė T. apie pinigus, jis pasakė, kad jei A. Š. gaus pinigus, pasakytų T.. A. Š. ant sąskaitos eidavo tik už invalidumą, o jokių didesnių pinigų negavo. Iš po ligoninės, po sanatorijos, išrašė gydytojas jam popierius, jis nuėjo pas daktarus su T.. Ėjo pas šeimos daktarą. A. Š. prisiregistravo Šilainiuose, o paskui persiregistravo. R. T. nuvedė A. Š. pas gydytoją moteriškę, tikriausiai ji buvo jo šeimos gydytoja, bet ją jis matė pirmą kartą. A. Š. pats persiregistravo pas kitą gydytoją. Nuėjo su R. T. pas gydytoją. Jam atrodo, kad iš pradžių R. T. vienas užėjo pas gydytoją, o paskui jie abu. Pasižiūrėjo daktaras kaip sveikata ir jie išėjo, padarė tyrimus jam. Paskui ėjo į komisiją dėl invalidumo, ėjo vienas. T. jam pasakė kur eiti, jis tik privežė A. Š. prie įstaigos, kur invalidumus tvarko. Už invalidumą gauna nepilnai 400 ar 500 litų. Nesiūlė T. iš tų pinigų kažkokios dalies. Ką sakė apklausos metu 2014-06-10, viskas yra tiesa. T. įnešė draudimui 400 litų už jį. A. Š. į klinikas R. T. su mašina nuvežė, automobiliu AUDI gal. Dabar R. T. AUDI turi, o ar su ja vežė, tikrai nežino. Neprisimena, ar prieš ar prieš apklausą pas R. Č. buvo su kažkuo susitikęs. Teisėjai pagarsinus 2014-06-10 specialaus liudytojo apklausos protokolo ištrauką „Ant 2011-09-06 draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudimo liudijimo ir ant pinigų priėmimo kvito raštas yra ne mano. 2013-10-11, kai mane apklausė tyrėja R. Č., yra netiksli, kai gavau šaukimą vykti apklausai, aš apie tai pranešiau R. T. ir mes susitikome, aptarėme, kaip turiu kalbėti, taip ir papasakojau tyrėjai.“ A. Š. į teisėjos klausimus atsakė, kad teisingi parodymai, susitiko prieš apklausą su R. T.. R. T. sakė sakyti, kad nukrito, susidaužė galvą ir viskas, kad jį nuvežė žmona į ligoninę, o iš tikrųjų į ligoninę nuvežė T. A. Š. nekrito nuo niekur, kai darė remontą. Kai važiavo į ligoninę, buvo be jokių galvos sumušimų, o nuvykęs pasakė, kad nukrito ir susitrenkė galvą. Po 2014-06-10 apklausos žmona bendravo su R. T., ką kalbėjo, negali pasakyti. Iš draudimo A. Š. nieko negavo, tik invalidumą. R. buvo pasamdęs advokatą dėl to, kad negauna A. Š. pinigų iš draudimo. A. Š. nežino kaip tas teismas vyksta, jis niekur nėra buvęs. Jis apsidraudė, bet pinigų negavo. Ar R. T. pinigus gavo, nežino. T. pasamdė advokatą, kad draudimas pinigų nemoka, jis A. Š. taip sakė. A. Š. nežino, kas vyko toliau, jis to advokato visai nematė. Advokatas kažką rašė, advokatas P. G., atrodo. Pas advokatą ofise su T. kartu buvo, T. su juo kalbėjo, kažką A. Š. pasirašė pas advokatą. A. Š. suprato, kad draudimas nemoka, kadangi sąskaitoje nėra pinigų. A. Š. nežadėjo nieko T., jis sakė, kad pinigai turi būti. A. Š. nežino, kam tie pinigai turėjo būti, ar jam, ar T.. T. sakė, kad nokoka pinigų ir reikia advokatą samdyti, kad sumokėtų. Į teismą A. Š. nėjo. Neklausė R. T. ar gavo pinigus iš draudimo, nes mano, kad į jo sąskaitą turėjo eiti pinigai. Draudimui savo sąskaitos numerį davė. Nežino gydančio gydytojo klinikose pavardės, nežino, ar T. jį pažįsta, nežino ar T. bendravo su gydytoju. Kai važiavo pas gydytoją ir dėl invalidumo, T. sakydavo, kad A. Š. sakytų, jog galvą skauda ir tiek”( b.l. 144-146, t. 2). Aprašęs kaltinamojo A. Š. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis teisiamajame posėdyje pakeitė savo parodymus, duotus ikiteisminio bylos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui. Pagal LR BPK 189 straipsnio 3 d. prokuroro iniciatyva įtariamąjį apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas tuo atveju, kai manoma, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis gali pakeisti savo parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis pakeitė parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas bei siekdamas jos išvengti kitiems kaltinamiesiems. Aprašytų argumentų pagrindu teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindžia kaltinamojo A. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui ir kitais toliau aptariamais įrodymais. Kaltinamasis R. T. kaltu neprisipažino, parodė, kad A. Š. į sanatoriją nevežė. Dėl kokių aplinkybių tiek A. Š., tiek V. M. Klinikose pateko pas tą patį gydytoją, negali paaiškinti. Civilinių ieškinių nepripažįsta. Kaltinamojo R. T. parodymų teismas nevertina kaip įrodymų, atitinkančių objektyvią tikrovę ir vertina juos kaip parodymus, kuriuos R. T. duoda, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apkaltinamąjį nuosprendį teismas grindžia teisiamajame posėdyje aptartais kaltinamųjų A. Š. ir V. M. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais ir kitais įrodymais, aprašomais toliau. Liudytojas N. M.: „kaltinamąjį V. M. žinau. Dirbau draudimo bendrovėje IF, jei kalbant apie laikotarpį, kai buvo įvykis. Dirbau draudiminio tyrimo departamento tyrėju. 2012 m. turėjome keletą analogiškų įvykių Kaune, kai skirtingi asmenys, ar remontavo ,,liustrą“, ar užuolaidas kabino, krisdavo nuo kopėčių, susitrenkdavo galvą, prarasdavo sąmonę, atsirasdavo jų artimieji, kviesdavo greitąją medicinos pagalbą, veždavo į KMUK, pas tą pat budintį gydytoją, kuris juos apžiūrinėjo, guldė į ligoninę. Kitas gydytojas nustatinėdavo nedarbingumą, siųsdavo į sanatoriją. Jie visi buvo IF draudime apdrausti, prašė išmokų, mes išmokėjome. Tokiu būdu atkreipė dėmesį, kadangi tos pat aplinkybės, tas pat gydytojas, A. B. kreipėsi į mane, paprašė padėti ištirti įvykius. Nuvažiavus į Kauną, turėjome M. ir Š., du apdraustuosius, tam laikui, bandžiau juos surasti, apklausti. Pagal nurodytus adresus buvo bendrabučiai, kur jie negyveno, tačiau pavykus nustatyti kur M. gyvena, nuvažiavau, kalbėjomės apie įvykius. M. iki to laiko jau buvo gavęs iš mūsų mažą, jo manymu, išmoką. Parašė papildomą prašymą dar sumokėti pinigų. Atvažiavus į Kauną jis pasakė, kad negavo nei vieno lito, nors mes dalį pinigų jau pervedę. Papasakojo aplinkybes, kad buvo ta situacija, jis nukrito iki draudimo poliso sudarymo, jį surado pažįstamas vardu R., jei neklystu, kadangi daug jau laiko praėjo. Surado jį R., nuvežė į ligoninę, pasiūlė apdrausti jį, apdraudė IF draudime. Po visų popierių pasirašymo, atstovybėje, Kaune, paėmė jo banko kortelę, M. pasakė R.i PIN kodus, pasakė, kad jokios išmokos negavo iš mūsų. 5300 litų galėjo būti pervesta. R. ieškojome per analitines bazes, telefono numerį, google. Tiriamasis darbas privedė prie to, kad tai R. T.. Pradėjome žiūrėti kas apie jį žinoma, kiek pamenu buvo du panašūs įvykiai, vienas iš jų Lietuvos draudime, kai remontavo padangą, ji sprogo, kažkas nutiko su sveikata. Kitas įvykis buvo, kai šokinėjo į baseiną, buvo žala. Tokiu būdu nustatėme, kas tas R. T., pamatėme, kad prieš kurį laiką jo žmonai pervedėme už analogišką situaciją, 25.000-27.000 litų. Kai M. davė parodymus, kad negavo pinigų, kad jo banko kortelė pas kitą asmenį, pas mus ,,ėjo“ jo skundai, prašymai. Padariau kopijas, parodžiau, jis pasakė, kad nepasirašinėjo, kad tai ne jo parašai. Buvo surinkta medžiaga, atiduota policijai. Išmokos galėjo būti dalijamos kaip už traumą ir nedarbingumo netekimą. Iš medžiagos, kiek gavau iš IF, įrašyta, kad prašė papildomai pinigų. Š. ar buvo išmokėta draudiminė išmoka negaliu pasakyti. Apskaičiuota galėjo būti. Nei su vienu iš gydytojų man neteko bendrauti. Šiuo metu dirbu kitoje draudimo kompanijoje, jau aštuoneri metai tuo užsiimu, tai pakankamai retas atvejis, kai bandoma tokiais būdais sukčiauti, daugiau sukčiavimų su automobiliais. O tokie epizodai pakankamai reti. M., kiek pamenu, remiantis duota medžiaga iš IF, apsidraudė po traumos. R. pasiūlė jam apdrausti jį. Kaip nustatėme T.. Kaip M. minėjo draudimo įmoką sumokėjo R. T.”. Liudytojas A. B. parodė: „Per metus turiu po kelis šimtus ligonių, iš matymo gal kaltinamieji ir matyti. Negaliu tiksliai pasakyti. Dirbu KMUK Neurochirurgijos klinikoje, smegenų galvos traumų skyriuje, neurochirurgu. Sutapimas, kad kaltinamieji visi paguldyti man budint. Mūsų budėjimai yra paskirstyti, tam tikrai grupei žmonių šiek teik daugiau budėjimų nei kitiems. Tai, kad atlikus tyrimą V. M. nerasta traumos, jis paguldytas dėl to, kad yra įvairios kategorijos žmonių, mes esame grandis, pirma pristato į ligoninę, paskui apžiūri daktaras, paskui neurologo konsultacija, visiems atliekama tomografija. Jei ligonis yra vyresnio amžiaus žmogus, jis guldamas stebėjimui, kad nesivystytų komplikacijų. Paguldoma paties ligonio nusiskundimų pagrindu. Galima ir simuliuoti. Šiuo atveju nežinau žmogaus diagnozės. Jei diagnozė – smegenų sukrėtimas, tai smegenų sukrėtimo objektyvių požymių šiuo metu (kažkada kita sistema buvo) ankstesnis metodas išimtas iš klinikinės praktikos, tas metodas, kuris taikomas anksčiau buvo. Šiuo metu jau pereita į kitus tyrimus, neuronitus, o senojo tyrimo neatliekama, 2011 metais jau nebuvo atliekamas. N. T. galėjo būti taip pat mano budėjimo metu paguldyta. Tai ar žmogus draustas nebuvo žinoma, ligonis guldomas nepriklausomai ar buvo apsidraudęs. Smegenų sutrenkimui objektyvių požymių nėra. Subjektyvūs - pirmas tai sąmonės netekimas, tai ką pasako ligonis, kai neatsimena įvykių iki traumos arba po traumos, gali atmintis sugrįžti, gali ir negrįžti. Galima tą ir susimuliuoti. Viskas nustatoma ligonio pasitikėjimo pagrindu. Tomografija, tai chirurginiu požiūriu žiūrėti, traumos sunkumui nustatyti. Buvo atliekama reforma, kai mažino neurochirurgų budėjimo postą, panaikino jį, atidavė neurologams, ne visiem tada darėme tomografiją, dabar kai ateina ligoniai daro visiem šimtu procentu. Tomografijos tyrimas trunka apie penkias minutes, magnetinis rezonansas ilgiau, tačiau magnetinis rezonansas traumos požiūriu mažai informatyvus. Traumos požiūriu manau, kad daugiau tomografija informatyvi. Kol nebuvo tomografo buvo pagal ligonio nusiskundimus viskas nustatoma. Kai pradėjo daryti kompiuterinę tomografiją nustato apie smegenų tankį, jei tankis smegenų nepakitęs, sužalojimą galima nustatyti, bet ne sukrėtimą, medžiagos sužalojimą, kraujo išsiliejimą labai jau gana žymų. Jis tada parodo konkrečiai. Smegenų sumušimas ir smegenų sukrėtimas nėra vienas ir tas pats. Topografiniu tyrimu yra nustatomas sumušimas arba suspaudimas, kito pobūdžio kraujo išsiliejimas, kurį skubiai reikia operuoti. Jei A. Š. buvo atliekama punkcija, tai, kad sumaišomas tyrimas, atliekamas kitam ligoniui nebūna tokios tikimybės. Neįmanoma sumaišyti ligoninėje, dalyvauja palatos sesutė, tvarstomojo sesutė. Punkcija buvo A. Š. daryta. Sukrėtimo atveju gali nesimatyti išsiliejimo. Išsiliejimas povoratinklinės galvos smegenų dangalai. Galvos smegenų dangalų yra daug, šis paskutinis arčiausia smegenų. Dažniausia iš smulkių kraujagyslių. Pjūviai daromi kas trys milimetrai ir panašiai. Punkcija konkrečiai parodo, kadangi smegenų skystis galvoje ir stuburo kanalai susiekia. Pakitimai įvykę galvos smegenyse atsispindi ir nugaros smegenyse. Punkcija yra informatyvesnis smegenų sukrėtimo atveju tyrimas nei tomografijos tyrimas ko gero su tuo sutinku. Įvertinus tyrimus, matant žmogų, per savo praktiką gal sugebam atskirti ar žmogus simuliuoja, jei yra laiko gal kartais daugiau pastebime. Preziumuojame, kad sako tiesą”. G. J. parodė, kad pažįsta V. M. ir R. T.. 2011 metais jam paskambino M., pasakė, kad nukrito nuo kažkur, nežinau nuo ko nukrito. Nuvažiavus pas jį, pats M. duris atidarė. Sakė, kad vėmė, bloga. Pradėjo daryti remontą bute ir nukrito. Jis to nematė, Nuvežė M. į KMUK, ten M. buvo paguldytas į ligoninę. R. nuvežė į sanatoriją jį paskui, M. neturėjo pinigų. Tai, kad jis buvo apsidraudęs, nežinojo. Liudytoja R. Š. parodė, kad žino, jog jos vyras buvo apsidraudęs nuo nelaimingų atsitikimų. Jis nugriuvo. Pats nuėjo į draudimą, pinigų turėjo, nes buvo gavęs palikimą. T. pažįstu jau virš 50 metų, nuo vaikystės. 2012 metais jis pradėjo remontuoti butą. Pati nematė, kaip vyras nugriuvo, ji buvo parduotuvėje. Vyras sakė, kad nukrito nuo kopėčių. Jį pykino. Medicininės pagalbos nekvietėme, nes telefonas buvo išsikrovęs. galvojome kad greičiau nuvažiuoti patiems. Su autobusu į priėmimo skyrių nuvažiavo, pasakė, kad paguldys. Nuvežė jį paguldyti. Prašiau T., kad ji nuvažiuotų į draudimą, tada, kai grįžo po reabilitacijos iš Druskininkų. Vyras gavo invalidumo grupę. Draudimo išmokų negavo, nežinau dėl kokių priežasčių. Aprašęs G. J. ir R. Š. parodymus teismas konstatuoja, kad jie nematė, kaip susižalojo kaltinamieji M. ir Š.. Abiem atvejais greitoji pagalba nebuvo kviečiama. Kaltinamasis Š. į ligoninę nuvažiavo autobusu. Liudytoja N. T. parodė: „2008-07-11 sudariau sutartį su If draudimu. Kiek mokėjau įmokų, negaliu tiksliai pasakyti, virš 200 litų įmoka. Draudžiausi gyvybės draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. Nuo kėdės nukritau vasarą. Kiek laiko po apsidraudimo praėjo nepamenu, galimai metai, gal praėjo pusmetis po to. Valiau langus, užuolaidas kabinau, išsprūdau i nukritau. Namuose tada buvo vyras. Gydžiausi. Darbingumo praradimas man buvo nustatytas, pirmą kartą metams. 40 procentų darbinga buvau. Draudimo išmokų man buvo išmokėta apie 25000 litų, per kelis kartus išmokos buvo. M. aš nepažįstu. Kai vežėme jį iš sanatorijos, man pasiūlė vyras kartu važiuoti, tada vieną kartą jį ir mačiau, kai Birštone jis pas mus įsėdo į mašiną. Atvažiavome į Birštoną, parvežti M. į Kauną iš sanatorijos. Apie vyro ir M. santykius, reikalus jų, aš nieko nežinau. Kiek žinau M., kai grįžome į Kauną paprašė palydėti į tą pat draudimo bendrovę, aš padėjau jam užpildyti draudimo dokumentus. Ką iš dokumentų pats paminėjo, tą aš užpildžiau. Minėjo, kad ruošėsi daryti remontą ir nukrito, susitraumavo. Š. pažįstu. Pildžiau Š. dokumentus, jis buvo If draudime apsidraudęs. Š. susitrenkė galvą. Pagal jo pasakojimą nukrito. Dokumentus pildžiau If draudime. Kas apdraudė Š., kas M. nežinau. Š. žmona sakė, kad Š. pats apsidraudė. Kas M. apdraudė aš nežinau. Pildžiau pranešimą apie sužalojimą draudimui. M. vardu sąskaitos aš neatidarinėjau. Apie M. sąskaitą nežinojau, pats M. prašyme nurodė sąskaitos numerį, jį parašiau. Š. pranešimą apie sužalojimą rašiau taip pat. Daugiau nebuvo jokių reikalų”. Aprašęs liudytojos N. T. parodymus teismas konstatuoja, kad ji kaip ir jos vyras kaltinamasis R. T. buvo apsidraudusi nuo nelaimingų atsitikimų ir dėl traumas gavo apie 25000 litų draudimo išmoką. Teismas taip pat konstatuoja, kad ši liudytoja padėjo kaltinamiesiems M. ir Š. tvarkyti reikalus dėl draudimo. Liudytoja R. K. parodė, kad 2012 metais iš Z. M. pirko butą, tada dalyvavo ir V. M.. Butas, kurį pirko buvo apleistas, vonios neturėjome, jaučiama smarvė, klozetas kiauras buvo, dėl to buvo nemalonus kvapas. Sienos kvapo prisigėrusios buvo. Kaimynai minėjo, kad bute lankėsi prieš tai asocialūs asmenys. Ne kartą kaimynai sakė, kad gerai, kad atsirado nauji gyventojai. Lubos, kai pirkome butą, nebuvo naujai dažytos, nesimatė neseno remonto pėdsakų. Liudytojas A. K. parodė, 2012 metais su žmona pirko butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas buvo neremontuotas. Tame bute nebuvo matyti neseno remonto ženklų. Nebent kažkada tapetai klijuoti, gal kada grindys dažytos. Tokių, kad nesenai atliktas būtų remontas ženklų nebuvo. Už butą buvo komunalinis įsiskolinimas, mes sumokėjome avansą, kaltinamasis M. padengė skolas, galėjo būtų apie 7000 litų. Prieš remontą butą nusifotografavome, po remonto vėl fotografavome butą. M. neklausėme apie remontą, mes žinojome, kad remontą darysime, nieko neklausinėjome. Nuotraukas pateikėme tyrėjui. Liudytojas D. P. parodė, kad pažįsta buvusį kaimyną V. M.. Jis pats gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune, o M. yra gyvenęs (duomenys neskelbtini) bute. Nematė, kad M. neštų statybines medžiagas, nematė statybinių atliekų, negirdėjo garsų, kurie yra būdingi darant remontą. Liudytoja S. M. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Anksčiau M. gyveno priešais mano butą. Su M. susitikdavome laiptinėje, prasilenkdavome. Sutikdavo kartais jį su alkoholio kvapu, matydavo, kad į tą butą eidavo nepažįstami žmonės. Nematė, kad M. būtų daręs remontą, jokių remontą garsų nėra girdėjusi. Šiuo metu M. buvusiame bute gyvena nauji šeimininkai, nauja šeima, jie darė remontą. Kai nauja šeima atsikraustė girdėjau remonto garsus. Liudytojų D. P., S. M., A. K., R. K. parodymai, teisiamajame posėdyje apžiūrėtos fotonuotraukos, paneigia kaltinamojo V. M. parodymus, kad remontavo butą. Liudytoja R. J. parodė, kad kaltinamąjį V. M. esu mačiusi. Nemano, kad mano jos vyras K. J., kuris miręs, buvo apdraudęs M.. Mano, kad jis negalėjo jokio draudimo už M. įmokėti ar duoti pinigų, nes nei vaikai, nei šeimos nariai nebuvo drausti. M. dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, vėliau buvo atleistas. Šios liudytojos parodymai paneigia kaltinamojo V. M. parodymus, kad jis anksčiau buvo apdraustas K. J.. Deontologinėje specialistų išvadoje Nr.DG 98/14(03) teigiama, kad dėl galimai 2011-05-16 patirtos traumos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų galvos smegenų traumų skyriuje V. M. nustatyta diagnozė: galvos smegenų trauminė liga (ūmus periodas, lengva forma, galvos smegenų sukrėtimas, galvos sumušimas. Diagnozė nustatyta remiantis nusiskundimais ir ananneze, nepagrįsta objektyviais duomenimis, todėl atmestina: objektyvūs išoriniai galvos sužalojimai neužfiksuoti; V. M. seniai serga hipertenzine širdies liga, išemine galvos smegenų liga dėl vertebrobaziliarinių arterijų patologijos ir dešinės vidinės miego arterijos akliuzijos, stuburo distrofinėmis degeneracinėmis bei kitomis ligomis. Atvykus į stacionarą užfiksuotas arterinis kraujospūdis 180/140 mmHg, todėl buvęs galvos svaigimas, sutrikusi lygsvara, svyravimas Robergo pozoje ir kt. Paaiškinama netraumine seniau buvusia patologija. Dėl galvos smegenų traumos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ kauno klinikų galvos smegenų traumų skyriuje V. M. nuo 2011-05-16 iki 2011-05-23 taikytas gydymas ir nuo 2011-05-24 iki 2011-06-17 taikytas reabilitacinis gydymas yra nepagrįstas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1 teritorinis skyrius V. M. 2011-09-27 nustatė darbingumo lygį 40 procentų ir netektą darbingumą 60 procentų. 2013-05-25 V. M. nustatytas darbingumo lygis 50 procentų ir netektas darbingumas 50 procentų. Netektas darbingumas nustatytas dėl centrinės nervų sistemos sužalojimo padarinių (T90.5) ir kitų ligų. Nustatyta darbingumo netekimo dalis dėl galvos smegenų traumos padarinių yra nepagrįsta ( b.l.102-105, t. 2). Ekpertas D. V. parodė: “savo išvadą tvirtinu, dar noriu pridurti, kad kaip M. pakliuvo į Kauno klinikas, vakare, objektyvių išorinių galvos sužalojimo žymių neužfiksuota, bet nėra tai atžymėta išvadoje. Konstatuotas pakaušio skausmingumas, tai nėra sužalojimas, skausmingumas gali dėl daug priežasčių pasireikšti. Netrukus kai jis atvyko buvo atliktas tomografinis tyrimas ir potologijos nenustatyta. Kitą dieną konsultavus asmenį, kita gydytoja pakitimų akių dugne nerado. Iš kitų medicininių dokumentų matyti, kad M. serga senai širdies liga, arterinis kraujospūdis nustatytas. Vėliau, kai išrašytas iš stacionaro ir pakliuvo į Kauno klinikinę ligoninę, jam nustatytas galvos smegenų išėminė liga, o ne trauma, nustatyta liga dėl miego arterijos užsikimšimo ir kitų nustatytų ligų. Nustatyta, kad asmuo serga daugelį metų, laikinai būna pagerėjimų. Kai po galimos traumos pakliuvo į Kauno klinikas, pirmoji apžiūrėjusi gydytoja - neurologė nenustatė pakitimų akių dugne, o tai pastebėta vėliau. Negalima laikyti, kad šita aprašyta išvada yra po traumos. Mes laikome, kad M. serga galvos smegenų išėmine liga, stuburo ligomis, skydliaukės potologija, todėl nustatyta diagnozė galvos traumos išliekamieji reiškiniai ir potrauminė liga yra nepagrįsta. 2013-03-21 tyrimo metu nustatyta skilčių žievės atrofija, o tai negali būti patirtos traumos išraiška. LSMU Kauno klinikų traumų skyriuje negalėjo nustatyti diagnozės tokių padarinių dėl kurių jam buvo nustatytas neįgalumas. Kompiuterinis tomografas yra objektyvus šiuolaikinis tyrimas, atlikus šitą tyrimą trauminės patologijos nenustatyta. Daug kelia abejonių aplinkybės – griuvimui nuo kopėčių tokia nurodoma trauma nebūdinga, niekur kitur nėra jokių sužalojimų – galūnės sveikos, nubrozdinimų nėra, kraujosruvų taip pat. Tiriant galvos traumas aprašomi minkštieji audiniai, bet čia taip pat nieko nebuvo nustatyta. Eliminuota aplinkybė, kad nuo traumos sužalojimai padaryti. M. atvykus apžiūrėjo gydytoja neurologė ir pasakyta, kad girnelių refleksų nėra, atlikti tyrimai ir nieko nenustatyta. Dokumentuose yra kitu tušinuku ir kitu raštu įrašytų duomenų, kurie taip pat kelia abejonių. Susimuliuoti sintomus įmanoma, reikia ilgai žiūrėti į judanti objektą ir prie kitų ligų galima susimuliuoti sintomus. Smegenų tankis jeigu pakitęs tai tomografas nustato, bet tai nustatyta nebuvo”. Deontologinėje specialistų išvadoje Nr.DG 86/14(03) teigiama, kad dėl galimai 2012-08-21 patirtos traumos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų galvos smegenų traumų skyriuje A. Š. nustatyta diagnozė: galvos smegenų trauminė liga (ūmus periodas, lengva forma), galvos smegenų sukrėtimas, subarachnoidinis kraujavimas, juosmens 1 slankstelio kairės pusės skersinės ataugos lūžis, kūno sumušimai. Diagnozė nepagrįsta objektyviais duomenimis ir nustatyta remiantis abejotinais papildomų tyrimų rezultatais: nebuvo išorinių sužalojimų; atlikus galvos smegenų kompiuterinį tomografinį tyrimą, nenustatyta subarachnoidinio kraujavimo požymių; atlikus stuburo radiologinį tyrimą, juosmens 1 slankstelio skersinės ataugos lūžimas tik įtartas, bet nepatvirtintas; abejotini 2012-08-24 atliktos juosmeninės punkcijos ir likvoro tyrimo rezultatai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų galvos smegenų traumų skyriuje nuo 2012-08-21 iki 2012-08-28 A. Š. taikytas gydymas ir gydymo trukmė adekvati nustatytai diagnozei. Kadangi A. Š. diagnozė nepagrįsta objektyviais duomenimis, todėl LSMUL KK galvos smegenų traumų skyriuje ir vėliau nuo 2012-09-03 iki 2012-09-27 jam taikytas reabilitacinis gydymas taip pat yra nepagrįstas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Kauno 1 teritorinis skyrius A. Š. 2012-12-28 nustatė darbingumo lygį 55 procentus ir netektą darbingumą 45 procentus. Pagrindinė diagnozė: T90.5 centrinės nervų sistemos sužalojimo padariniai. Gretutinė diagnozė: G54.4 juosmens-kryžmens nervų šaknelių ligos nekvalifikuojamos kitaip, G62.2 polineuropatija, kurią sukėlė toksinės medžiagos, T91.1 stuburo lūžimo padariniai. Iš esmės darbingumo lygis ir netektas darbingumas nustatyti remiantis NDNT pateiktais medicininiais dokumentais, todėl diagnozės: centrinės nervų sistemos sužalojimo padariniai bei stuburo lūžimo padariniai yra nepagrįstos ir NDNT buvo suklaidinta (b.l. 165-167, t. 2). Ekspertas D. V. parodė: „tvirtinu išvadą. Retai pasitaiko, kad išorinio sužalojimo gali nebūti, taip aprašyti literatūroje ir tokie atvejai yra. Pagal pateiktus duomenis kaip ir būtų atminties sutrikimas, bet tai neobjektyvus duomenys, tai niekuo nepagrįsti duomenys, mes remiamės tik objektyviais duomenimis, kompiuterinę tomografija ir kitais tyrimais, o ne nusiskundimais, kurie nepatvirtinti. Turi būti teisinga diagnozė, pateiktų duomenų negalima nei patvirtinti nei paneigti. Smegenų tankio tyrimas objektyvus, smegenų sumušimo požymių tikrai nebuvo, gydytoja tai aprašo kaip visiška normą. Akių dugno tyrimas atliktas, stazijos nenustatytos, o tai galvos smegenų traumos nepatvirtina. Lengvų traumų pasėkoje akių dugne pakitimai netikrinami. Tyrimas rodė uždegimo požymius, bet jie neatitiko kitų požymių būdingų nustatytai diagnozei. Tyrimo rezultatai yra abejotinai, tai turėjo viską rodyti kompiuterinė tomografija. Limfocitai neaprašyti, nes gal nebuvo užsakymo, jeigu yra siuntimas, tai yra atžymima ką būtent ten ieškoti, šiuo atveju to nesimato ir tai nebuvo gal užsakyta. Tiksliausias dalykas yra tomografija, o kiti dalykai tik apsakomi pojūčiai. Radiologas tik įtaria lūžį, bet tai nebuvo nustatyta ir neįrodyta vėliau. Čia tik gydytojos sąžinės reikalas, ji įtarė, kad gal yra toks dalykas, bet tai nepatvirtinta. Rentgenogramos netyrėme, nes buvo kvalifikuotas aprašymas, sunku tuos duomenis gauti, reikia leidimo ir kiti sunkumai yra, niekas nenorėjo kištis ir eiti į teismus. Stuburo rentgenogramų neperžiūrėjome. Nusakyti sintomai būdingi smegenų sutrikimams. Niekur daugiau mes neradome, kad tiriamajam būtų didesnis kraujospūdis, gal pas jį visada toks kraujospūdis. Apie kraujospūdį duomenų medicininiuose dokumentuose neradome. Nustatyti požymiai gali būti būdingi nustatytai diagnozei, nes manome, kad tai susyja su anksčiau nustatytomis ligomis – buvo padidintas kraujospūdis, galima ir simuliacija, o šito paneigti negalima. Gravitacija tai sintomai nusiskundimai ir negalavimai gali būti daug didesni nei iš tikro yra. Traumos kaip ir nebuvo, išvada pateikėme bendru visetu, galima buvo cituoti mokslinę literatūrą, bet kam ji reikalinga ištraukus ją iš konteksto”. Teismas aptaria ir gynybos pateiktas teismo medicinos gydytojo P. P. išvadas. Išvada Nr. 0120/15(t. 3, b.l. 189-191)). 2012-08-21 A. Š. patyrė galvos smegenų traumą, į tai nurodo anamnezės duomenys, pakaušio skausmingumas, skubios pagalbos skyriuje konstatuota ŠSD 78 k/min., (duomenys neskelbtini)90 mmHg - „Informatyvus smegenų sukrėtimo simptomas gali būti sisteminės kraujotakos dinaminiai pokyčiai: pirmomis valandomis ar pirmąją parą būna padažnėjusi ir sustiprėjusi širdies veikla - tachikardija ir padidėjęs arterinis kraujospūdis“ (L. K. „Nervų sistemos chirurgija“ 2001m. 171psl.), nustatytas abipusis horizontalus nistagmas bei svyravimas Rombergo pozoje - „Vyrauja lengvi vestibulio aparato ir vegetacinės nervų sistemos fukcijų pažeidimo simptomai: ..., sutrikusi pusiausvyra, horizontalus nistagmas, ligonis nepastovi Rombergo pozoje” - I. A. ir kiti „Nervų ligos“ 1979m. 264psl. Galvos smegenų sukrėtimas). Nustatytas sprando rigidiškumas, meninginiai simptomai bei teigiamas Kernigo simptomas nurodo į subarachnoidinį pakrauj avimą bei juosmeninės punkcijos metu nustatytas kraujas patiksliną diagnozę (I. A. ir kiti „Nervų ligos“ 1979m. 266psl. Trauminis kraujo išsiliejimas į subarachnoidinį tarpą.). Juosmens slankstelio skersinės ataugos trauma labai tikėtina, nes nurodė tos vietos sumušimą bei rentgenologiškai matoma prašviesėjimo linija Ll kairėje skersinėje ataugoje. Minėtą sužalojimą patvirtintų arba paneigtų pakartotinė rentgenograma, nes jei buvo lūžis tai matytųsi suaugęs lūžis ar kraštų sklerozė. 2012-08-21 A. Š. patirta galvos smegenų trauma įtakojo darbingumo lygio sumažėjimą, nes pasireiškė astenovegetaciniam sindromui ar pokomociniam sindromui būdingi požymiai - „Vegetacinė disfunkcija pasireiškia kraujotakos labilimu, kūno temperatūros svyravimu, prakaitavimu, galvos skausmu bei svaigimu” (L. K. „Nervų sistemos chirurgija“ 2001 m. 210psl. Asteninis vegetacinis sindromas); Pokomocinis sindromas - tai galvos skausmas, svaigimas, įvairūs regos sutrikimai, pakitusi klausa, tikai, sutrikusi pusiausvyra, pablogėjusi atmintis, emocijų pokyčiai, sutrikęs miegas ir kt." (V. B. „Klinikinė neurologija‘ 2009m. 864psl), tačiau juosmens slankstelio skersinės ataugos trauma neturėjo įtakos nedarbingumui, nes nebuvo nervo šaknelės pažeidimo simptomatikos). Išvada Nr. 0119/15 (t. 3, b.l. 188, 192-195). V. M. 2011-05-16 patyrė galvos traumą, į tai nurodo anamnezės duomenys; neurologės gyd. R. B. konsultacija, kurios metu ji konstatavo galvos sumušimo žymes, skubios pagalbos skyriuje konstatuota ŠSD 114 k/min., (duomenys neskelbtini)126 mmHg „Informatyvus smegenų sukrėtimo simptomas gali būti sisteminės kraujotakos dinaminiai pokyčiai: pirmomis valandomis ar pirmąją parą būna padažnėjusi ir sustiprėjusi širdies veikla - tachikardija ir padidėjęs arterinis kraujospūdis“ (L. K. „Nervų sistemos chirurgija” 2001m. 171psl.), taip konstatuotas 1° abipusis horizontalus nistagmas bei lygsvaros sutrikimai - „Vyrauja lengvi vestibulio aparato ir vegetacinės nervų sistemos fukcijų pažeidimo simptomai: sutrikusi pusiausvyra, horizontalus nistagmas, ligonis nepastovi Rombergo pozoje“ - I. A. ir kiti „Nervų ligos“ 1979m. 264psl. Galvos smegenų sukrėtimas). 2011-05-16 V. M. patirta galvos smegenų trauma sąlygojo darbingumo lygio sumažėjimą nuo 2011-09-27 iki 2012-03-26 (Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr.0575520 (2011-09-27)), tačiau jai įtakos turėjo ir gretutinės ligos, nes „ligos prognozę sunkina: ligonio amžius; juo vyresnis - po 40metų, juo ji kiekvienais metais blogėja; somatinės ligos (arterinės hipertenzijos, aterosklerozė, diabetas... (L. K. „Nervų sistemos chirurgija“ 2001m. 198psl. o vėlesnį darbingumo lygio pagrindinį sumažėjimą nulėmė galvos smegenų išeminė liga, vertebrobaziliarinės kraujotakos nepakankamumas ir ekstrakranialinių arterijų paroksizmas dėl galvos smegenų arterijų aterosklerozės ir dešinės vidinės miego arterijos okliuzijos. Teisiamajame posėdyje teismo medicinos gydytojas P. P. parodė: „pateikiau išvadas M. ir Š. atžvilgiu, susipažinau su medicinine dokumentacija, o bylos neturėjau, nemačiau nieko apie pareikštus kaltinimus nieko nežinojau. Esu teismo medicinos ekspertas. Savo išvadas tvirtinu. Girdėjau D. V. išvadas ir kitų dviejų ekspertų pasirašytas išvadas, kitaip vertinčiau galvos patinimą, tai yra akivaizdus sumušimo požymis, tai reakcija ir ji yra giliau ir nesimato. Tomografija minkštų audinių neaprašoma. Amnezija susideda iš paciento nusiskundimų pagrinde, bet tokius sintomus pasitarus su ekspertais galima susimuliuoti. Aprašęs teismo medicinos gydytojo P. P. išvadas ir parodymus teismas konstatuoja: Ekspertas išvadas surašė, neturėdamas bylos medžiagos ir su ja nesusipažinęs. Išvadose ekspertas daro nuorodas į literatūrą, mažiau aprašydamas kaltinamųjų M. ir Š. sveikatos duomenis, todėl šio eksperto išvadomis nesivadovauja. Kartu teismas pastebi, kad tiek D. V., tiek P. P. parodė, kad amnezija susideda pagrinde iš paciento nusiskundimų, tariamos ligos simptomus galima susimuliuoti. Teismas, atsižvelgdamas į aptartų įrodymų visetą daro išvadą, kad kaltinamieji V. M. ir A. Š. simuliavo tariamas traumas, tai jie, kiekvienas iš jų, darė bendrininkaudami su nusikalstamų veikų iniciatoriumi R. T.. 2014 11 26 specialisto išvada Nr.20-4-IS1-1610 nustatyta, kad pateiktame IF P & C Insurance AS” filialo 2011 03 24 pinigų priėmimo kvite MSA Nr. 1354903, skiltyje „Sumokėjau”, esantį trumpą rankraštinį tekstą „M. V.” parašė ne V. M., o kitas asmuo. Atsakyti į klausimą, ar tirti pateiktame „If P S Insurance AS “ filialo 2011 03 24 draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudimo liudijime NAA Nr. 00013538, skiltyje „V. M.”, esantį V. M. vardu pasirašytą parašą, ar tirti pateiktame filialo 2011 03 24 pinigų priėmimo kvite MSA Nr. 1354603, skiltyje „Sumokėjau”, esantį V. M. vardu pasirašytą parašą, pasirašė pats M. V., nėra galimybės, kadangi skiriasi tiriamųjų parašų konstrukcija nuo tirti pateiktų M. V. parašų konstrukcijos, dėl ko nėra galimybės palyginti tuos parašus sudarančius elementus tarpusavyje pagal jų formą, konstrukciją. Išgalvotieji parašai yra pasirašyti išgalvotų asmenų vardu( b.l.122-123, t.1). 2014 12 08 specialisto išvada Nr. 20-4-IS1-1678 nustatyta, kad tirti pateiktame „IF P & C Insurance AS” 2011 09 06 draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudimo liudijime (polise) serija NAA Nr. 00015511 skiltyje „A. Š.”, esantį A. Š. vardu pasirašytą parašą pasirašė tikriausiai ne A. Š., o kitas asmuo. Tirti pateiktame „IF P & C Insurance AS” 2011 09 06 pinigų paėmimo kvite serija VIP Nr. 02887790, skiltyje „Sumokėjau” esantį rankraštinį tekstą „A. Š.” ir A. Š. vardu pasirašytą parašą parašė ir pasirašė tikriausiai ne A. Š., o kitas asmuo. Kategoriškai atsakyti į klausimą nėra galimybės dėl rašysenos ir parašų mažos grafinės apimties, rašysenos ir parašų variacijos, nustatytų skirtumų, kurie nesudaro individualios požymių visumos aukštesnio lygio išvados davimui (b.l.128-129, t.1). 2015 02 17 specialisto išvada Nr. 20-4-IS1-279 nustatyta, kad tirti pateiktame „IF P & C Insurance AS” 2011 09 06 draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudimo liudijime (polise) serija NAA Nr. 00015511 skiltyje „A. Š.”, esantį A. Š. vardu pasirašytą parašą pasirašė tikriausiai ne R. T., o kitas asmuo. Tirti pateiktame „IF P & C Insurance AS” 2011 09 06 pinigų paėmimo kvite serija VIP Nr. 02887790, skiltyje „Sumokėjau” esantį rankraštinį tekstą „A. Š.” ir A. Š. vardu pasirašytą parašą parašė ir pasirašė ne R. T., o kitas asmuo. Tirti pateiktame „IF P & C Insurance AS” filialo 2011 03 24 pinigų priėmimo kvite MSA Nr. 1354903, skiltyje „Sumokėjau”, esantį trumpą rankraštinį tekstą „M. V.” parašė ne R. T., o kitas asmuo. Atsakyti į klausimą, ar minėtame dokumente pasirašė R. T., nėra galimybės, kadangi skiriasi tiriamojo parašo konstrukcija nuo R. T. parašų konstrukcijos, dėl ko jų palyginti tarpusavyje negalima (b.l. 135-136, t.1). 2015 02 19 specialisto išvada Nr. 20-4-IS1-303 nustatyta, kad tirti pateiktame „IF P & C Insurance AS” 2011 09 06 draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudimo liudijime( polise) serija NAA Nr. 00015511 skiltyje „A. Š.”, esantį parašą pasirašė tikriausiai ne N. T., o kitas asmuo. Tirti pateiktame „IF P & C Insurance AS” 2011 09 06 pinigų paėmimo kvite serija VIP Nr. 02887790, skiltyje „Sumokėjau” esantį rankraštinį tekstą „A. Š.” ir A. Š. vardu pasirašytą parašą parašė ir pasirašė ne N. T., o kitas asmuo. Tirti pateiktame „IF P & C Insurance AS” filialo 2011 03 24 pinigų priėmimo kvite MSA Nr. 1354903, skiltyje „Sumokėjau”, esantį trumpą rankraštinį tekstą „M. V.” parašė ne N. T., o kitas asmuo. Atsakyti į klausimą, ar minėtame dokumente pasirašė R. T., nėra galimybės, kadangi skiriasi tiriamojo parašo konstrukcija nuo N. T. parašų konstrukcijos, dėl ko jų palyginti tarpusavyje negalima ( b.l. 142-143, t.1). Ištyręs surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamieji padarė jiems šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje padarytas veikas, yra kalti ir baustini. Dėl veikų kvalifikavimo. Kaltinamųjų V. M. ir R. T. atžvilgiu veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., nustačius svetimo turto įgijimo apgaule faktą ir nenustačius jokių veiką kvalifikuojančių aplinkybių, numatytų Baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. Kaltinamųjų A. Š. ir R. T. atžvilgiu veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., nustačius svetimo turto įgijimo apgaule faktą ir nenustačius jokių veiką kvalifikuojančių aplinkybių, numatytų Baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. Veika kvalifikuojama ir pagal Baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., nustačius aplinkybę, kad kaltinamieji nusikalstamos veikos nebaigė. Visi trys kaltinamieji buvo kaltinami dar ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. Teismas konstatuoja: kaltinamajame akte nenurodoma, kokius konkrečiai dokumentus kaltinamieji, kiekvienas iš jų, darydami sukčiavimą (V. M. ir R. T.) ar pasikėsindami padaryti sukčiavimą (A. Š. ir R. T.) suklastojo. Teismas daro išvadą, kad melagingų duomenų apie tariamą traumą pateikimas gydytojui ar gydytojų komisijai negali būti laikomas dokumentų klastojimu: teismas daro išvadą, kad tai yra sukčiavimo sudėtinė dalis, būdas ir priemonė, kurios pagalba kaltinamieji įvykdė savo tikslą apgaule įgyti svetimą turtą arba tokio tikslo nepasiekė, nusikalstamai veikai nutrūkus dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių. Kaltinamieji V. M., A. Š. ir R. T. dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. 1 d., išteisintini LR BPK 3 str. 1 d. numatytu pagrindu. Kartu teismas pastebi: jeigu V. M. ir A. Š. koks nors asmuo ir padėjo užpildyti dokumentus, kurie buvo reikalingi būsimų išmokų įforminimui, tai negali būti laikoma nusikalstama papildoma (sukčiavimui) veika dėl jau anksčiau aprašytų ir aptartų bylos duomenų. Kaltinamasis R. T. buvo kaltinamas dar ir pagal LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. (trys veikos). Prokuroras kaltinimą dėl šių veikų atsiėmė. Teismas iš aptartų įrodymų mato, kad kaltinamasis V. M. kaltinamajam R. T. gera valia ir savo noru atidavė savo mokėjimo kortelę, pasakė PIN kodą, leido kortele naudotis. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. T. nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. (trys veikos) nepadarė, jis išteisintinas LR BPK 3 str. 1 d. pagrindu. Duomenų, susijusių su čia aptarta kaltinimo dalimi teismas netiria ir neanalizuoja. Dėl bausmių. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Kaltinamojo V. M. atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė, veikdamas bendrininkų grupėje su R. T.. Kaltinamojo A. Š. atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė, veikdamas bendrininkų grupėje su R. T.. Kaltinamojo R. T. atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamas veikas (numatytą LR BK 182 str. 1 d.) jis padarė, veikdamas bendrininkų grupėje su V. M., o nusikalstamą veiką (numatytą LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.) jis padarė, veikdamas bendrininkų grupėje su A. Š.. Visi trys kaltinamieji nėra teisti. Jiems skirtinos laisvės apribojimo bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str.(kaltinamojo R. T. atžvilgiu už dviejų nesunkių nusikaltimų) padarymą. Dėl civilinių ieškinių. Kaltinamieji nepripažįsta padarę nusikalstamą veiką, nepripažįsta ir civilinių ieškinių. Draudimo bendrovė „If P & C Insurance AS” filialas, iš kaltinamųjų V. M. ir R. T., a. k. prašo solidariai priteisti 1534 € 99 ct. (atitikmuo litais – 5300 litų). Draudimo bendrovės civilinis ieškinys yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, iš kurių matyti, kad R. T. gavo 5300 litų, kuriuos draudimo bendrovė buvo pervedusi V. M.. Nors V. M. pinigų negavo, tačiau nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. padarė, veikdamas bendrininkų grupėje su R. T., todėl atsakomybė dėl žalos atlyginimo yra solidari (LR CK 6.6 str., 6.279 str.). Ieškinys pagrindžiamas duomenimis, esančiais bylos 3 t. 107-128, 153-155 lapuose. Nustačius aplinkybę, kad V. M. ir A. Š. sanatorijoje buvo reabilituojami nepagrįstai, laikytina, kad Valstybinės ligonių kasos ieškinys yra pagrįstas ieškinyje nurodomais pagrindai ir pateiktais įrodymais dėl gydymo išlaidų. Kauno teritorinei ligonių kasai iš kaltinamųjų V. M. ir R. T. solidariai priteistina 1234 € 48 ct.; iš kaltinamųjų A. Š. ir R. T. solidariai priteistina 958 € 12 ct. (LR CK 6.6 str., 6.279 str.). Ieškinys pagrindžiamas duomenimis, esančiais bylos 1 t. 62-65 lapuose. Nustačius aplinkybę, kad dėl kaltinamųjų padarytų nusikaltimų VSDFV Kauno skyrius permokėjo (nepagrįstai išmokėjo netekto darbingumo pensijas), solidariai iš A. Š. ir R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) VSDFV Kauno skyriui priteistini1359 € 74 ct solidariai iš V. M. ir R. T. VSDFV Kauno skyriui priteistini 5592 € 33 ct (LR CK 6.6 str., 6.279 str.). Ieškinys pagrindžiamas duomenimis, esančiais bylos 3 t. 129-150 lapuose. Dėl daiktinių įrodymų. Į teismą atsiųstame voke esantys 2 draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudimo liudijimai serija NAA Nr.00015511, serija NAA Nr.00013538, 2 pinigų priėmimo kvitai serija VIP Nr.0287790, serija MSA Nr.1354903, 2 pranešimai apie asmens sveikatos sutrikimą 2012-09-28 A. Š., 2011-06-17 V. M., A. Š. asmens sveikatos istorija, V. M. asmens sveikatos istorija, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų gydymo stacionare A. Š. ir V. M. ligos istorijos, A. Š. ir V. M. neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentai paliktini saugoti prie bylos: faktiškai šioje byloje šie daiktiniai įrodymai yra sudėtinė bylos dalis, patvirtinanti kaltinamųjų sukčiavimo faktą. Dėl atstovavimo išlaidų. Civilinio ieškovo „If P & C Insurance AS” filialo atstovas prašo priteisti 847 eurų dydžio bendrovės atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę draudimo bendrovės atstovavimo išlaidos laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš visų trijų kaltinamųjų solidariai. Dėl kardomųjų priemonių. Visiems trims kaltinamiesiems yra paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti. Jos paliktinos iki bausmių vykdymo pradžios (LR BPK 139 str.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str.,nusprendžia: V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir skirti bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams. Įpareigoti V. M. bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 1 p.). Kaltinamąjį V. M. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., išteisinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. numatytu pagrindu Iki bausmės vykdymo pradžios palikti kaltinamajam V. M. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti. A. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir skirti bausmę – laisvės apribojimą devyniems mėnesiams. Įpareigoti A. Š. bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 1 p.). Kaltinamąjį A. Š. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., išteisinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. numatytu pagrindu Iki bausmės vykdymo pradžios palikti kaltinamajam A. Š. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti. R. T.: pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir skirti bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams; pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir skirti bausmę – laisvės apribojimą devyniems mėnesiams. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 4 d. bausmes subendrinti, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą, ir skirti R. T. galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Įpareigoti R. T. bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 1 p.). Kaltinamąjį R. T. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., išteisinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. numatytu pagrindu Iki bausmės vykdymo pradžios palikti kaltinamajam R. T. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Išaiškinti kaltinamiesiems V. M., A. Š. ir R. T., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Dėl atstovavimo išlaidų. Priteisti „If P & C Insurance AS” filialui, įmonės kodas 302279548, iš kaltinamųjų V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 847 € (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) atstovavimo išlaidų. Dėl civilinių ieškinių. Priteisti „If P & C Insurance AS” filialui, įmonės kodas 302279548, iš kaltinamųjų V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 1534 € 99 ct. Priteisti Kauno teritorinei ligonių kasai, įmonės kodas 188783839, iš kaltinamųjų V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 1234 € 48 ct. Priteisti Kauno teritorinei ligonių kasai, įmonės kodas 188783839, iš kaltinamųjų A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 958 € 12 ct. Priteisti solidariai iš A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) VSDFV Kauno skyriui 1359 € 74 ct (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt devynis eurus 74 ct). Priteisti solidariai iš V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) VSDFV Kauno skyriui 5592 € 33 ct (penkis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt du eurus 33 ct). Dėl daiktinių įrodymų. Daiktinius įrodymus, - voką kuriame yra 2 draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudimo liudijimai serija NAA Nr.00015511, serija NAA Nr.00013538, 2 pinigų priėmimo kvitai serija VIP Nr.0287790, serija MSA Nr.1354903, 2 pranešimai apie asmens sveikatos sutrikimą 2012-09-28 A. Š., 2011-06-17 V. M., A. Š. asmens sveikatos istorija, V. M. asmens sveikatos istorija, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų gydymo stacionare A. Š. ir V. M. ligos istorijos, A. Š. ir V. M. neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentai palikti saugoti prie bylos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str.). Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.