Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2017-12-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-117-964/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-12-29
Bylos Nr.
1-117-964/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45976-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Šiškienė
Kaltinamasis
G. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-117-964/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45976-2017-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.2.6.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.(S)
MOLĖTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 29 d.Molėtai
Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Onai Pumputienei,dalyvaujant prokurorui G. Č.,kaltinamajam G. R.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, bedarbis, nevedęs, praeityje teistas, bet teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. R. 2017 m. rugsėjo 7 d. apie 11 val. 10 min., Molėtų r., Inturkės sen., Naujasodžio k., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį WV SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatytos 2,91 promilės etilo alkoholio, ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamasis G. R. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Apklausiamas įtariamuoju ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2017-09-07 pas jį į svečius automobiliu atvažiavo pusbrolis P. U., kuris atsivežė alkoholinių gėrimų. Juos kartu gėrė. Nors teisę vairuoti yra praradęs dar prieš 20 metų, P. U. užmigus, apie 11 val., sugalvojo giminaičiui nežinant paimti jo automobilį ir pasivažinėti, tačiau tikslesnių aplinkybių nepamena dėl girtumo, taip pat dėl tuberkuliozės gydymo, po kurio pablogėjo atmintis. Atsimena tik kaip policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą, tačiau kada ir kurioje vietoje tai buvo, nepamena. Giminaitis negalėjo jam duoti automobilio, kadangi jis buvo girtas ir miegojo. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nežino vairuoto automobilio vertės ir dėl jos pasisakyti negalėtų, neprieštarauja dėl nurodomos prokuroro. Neturi namų, iš darbo biržos gauna 100 Eur per mėnesį, praeityje dėl alkoholio vartojimo turėjo problemų.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais, ištirtais sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis):

ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. U. parodė, kad 2017-09-07, automobiliu WV SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atvažiavęs pas pusbrolį G. R., gyvenantį Molėtų r., Inturkės sen., Naujasodžio k., su kuriuo vartojo alkoholinius gėrimus. Savo striukę, kurios kišenėje buvo palikti automobilio rakteliai, pakabino virtuvėje. Apie 11 val. nuėjo miegoti, nes stipriai buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o apie 13 val. prabudęs pastebėjo, kad nėra jo automobilio ir suprato, kad juo galėjo išvažiuoti giminaitis G., kurio namuose nebuvo. Teigia kad automobilį G. R. paėmė savavališkai, jis jam nebūtų jo davęs. Automobilis WV SHARAN priklauso jo sugyventinei V. V., kuri leido juo naudotis kol yra išvykusi į Vokietiją. G. R. savavališkai paimto automobilio pretenzijų jam neturi (b. l. 20);

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio V. V. 2017 m. rugsėjo 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017-09-07 apie 10 val. 46 min., patruliuodamas su vyresniąja tyrėta M. P., pastebėjo Naujasodžio k., Inturkės sen., Molėtų r. važiuojantį bei keistai manevruojantį lengvąjį automobilį WV SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) todėl nusprendė jį sustabdyti. Priėjus prie automobilio ir pradėjus bendrauti su vairuotoju pajuto iš jo burnos sklindantį alkoholio kvapą, todėl patikrino vairuotojo blaivumą ir alkoholio matuokliu nustatė 2,67 prom. girtumą, todėl nuvežė į VšĮ Molėtų ligoninę medicininei apžiūrai. Vairuotojas nušalintas nuo tolimesnio transporto priemonės vairavimo (b.l. 2);

iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 9317/2017(01) matyti, kad G. R. kraujyje, paimtame 2017 m. rugsėjo 7 d. 12.04 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,91 promilės etilo alkoholio (b. l. 15);

iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis WV SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-11).

iš Kelių transporto priemonės registracijos žurnalo pagal identifikacijos numerį matyti, kad viešame registre automobilio valdytoju įregistruota V. V.. Automobilio WV SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data – 1999-06-22 (b.l. 16);

iš VĮ Regitra“ registracijos liudijimo matyti, kad automobilis WV SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. V. (b. l. 62);

iš 2017-09-07 Molėtų rajono policijos komisariato Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad automobilis WV SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas į Molėtų PK (b. l. 13). 2017-09-08 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato tyrėjos nutarimu automobilis WV SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas P. U. (b.l. 57-58).

G. R. padarytos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, nustatė, kad G. R. kaltė padarius nusikalstamą veiką yra įrodyta visiškai. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino. Kaltinime nurodytas aplinkybes dėl G. R. vairavimo neblaiviam, kai nustatytas daugiau nei 1,5 prom. neblaivumas, patvirtina ir vyriausiojo patrulio tarnybinis pranešimas, ir specialisto išvados duomenys.

Teismas visus šiuos tarpusavyje atitinkančius duomenis įvertinęs kaip visumą pripažįsta, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog G. R. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Remiantis minėtais įrodymais teismas pripažįsta, kad G. R. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

Dėl bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

G. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmes už padarytą nusikalstamą veiką teismas atžvelgia į veikos pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas, padarytas kaltininkui esant sunkaus girtumo), atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, G. R. kaltės formą (tyčia), į kaltinamojo asmenybę: praeityje, bet seniai, t.y. prieš 13 metų, teistas, teistumas išnykęs, nuo 2010 metų 18 kartų baustas administracine tvarka, nuolat pažeidžia Kelių eismo taisykles, daugiausiai pažeidimai padaryti esant neblaiviam, net aštuonis kartus baustas už girto vairavimą dviračio, du kartus baustas už automobilio vairavimą neturint teisės jį vairuoti, iš jų vieną kartą ir už automobilio vairavimą vengiant tikrintis blaivumą, VšĮ Molėtų r. PSPC psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje neįregistruotas, bedarbis.

LR BK 55 straipsnis numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Visgi teismas, įvertinęs aplinkybę, kad kaltinamasis nuo 2010 m. net aštuonis kartus baustas už girto vairavimą dviračio, du kartus baustas už automobilio vairavimą neturint teisės jį vairuoti, iš jų vieną kartą ir už automobilio vairavimą vengiant tikrintis blaivumą, kas rodo jo polinkį pažeidinėti taisykles ir ypatingą pavojų dėl šio asmens elgesio, be to jis baudų nemoka, niekur nedirba, daro išvadą, kad 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai paskyrus baudą nebus pasiekti, todėl jam skiria areštą. Kadangi kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, be to, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, G. R. areštas skiriamas laikui, trumpesniam, nei šios bausmės rūšies vidurkis.

Taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas paskirta bausmė mažintina trečdaliu.

Į šios bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme G. R. išbūtas laikas nuo 2017-09-07 12.00 val. iki 2017-09-08 11.38 val., t.y. viena diena, kuri prilyginama vienai arešto parai (b. l. 50-51, 52).

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę G. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus 2,91 promilės neblaivumas bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, tokią veiką padarė ne pirmą kartą. Taigi G. R. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, nors anksčiau už vairavimą be teisės vairuoti ir vengiant tikrintis blaivumą buvo baustas administracine tvarka. Įvertinus šias aplinkybes spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Nors G. R. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, šiuo metu taip pat neturi šios teisės (jos nėra įgijęs), visgi pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-122/2012, Nr. 2K-7-49-788/2016). Teismų praktikoje pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Ši norma yra imperatyvi, todėl kaltininkui priklausanti nusikalstamos veikos priemonė turi būti konfiskuojama visais atvejais, išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1A-436-211/2017, 1A-416-190/2017, 1A-409-209/2017). Bylos duomenimis automobilis WV SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, jos padarymo metu priklausė V. V. (b. l. 62), t. y. nusikaltimo padarymo priemonė kaltinamajam nepriklausė ir nepriklauso šiuo metu. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitam asmeniui priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė automobilis WV SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – V. V. - nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jos transporto priemonė bus panaudota nusikalstamos veikos padarymui (ji užsienyje, savo automobilį davė naudoti sugyventiniui P. U., kuriam užmigus pas kaltinamąjį, šis savavališkai jį paėmė pasivažinėti). Vadinasi, nėra įstatyme numatytų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti kitam asmeniui priklausančią nusikaltimo padarymo priemonę.

Visgi tai nereiškia, kad nesant pagrindų konfiskuoti transporto priemonę iš jos savininko, negalimas ir automobilio vertės konfiskavimas iš kaltinamojo. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nurodytu reguliavimu yra ne tik įgyvendinami bausmės tikslai – dėl automobilio ekonominės vertės konfiskavimo kaltininkas patiria finansinius nuostolius, kas atgraso nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, tačiau tuo pačiu ginamos ir turto savininkų, kurie su savo turtu elgiasi sąžiningai bei apdairiai, teisės. Priešingu atveju pašalinus neigiamą ekonominį faktorių kaltininko turtui, jis galėtų sąmoningai naudoti kitiems asmenims priklausantį turtą nusikalstamoms veikoms daryti, žinodamas, kad toks turtas nebus konfiskuojamas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-601-898/2017).

Byloje nustatyta, kad automobilis WV SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turi ekonominę vertę. Jį naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika. G. R. žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam –praeityje jau buvo už tai baustas administracine tvarka, tačiau išvadų nepadarė, todėl vien specialiosios teisės atėmimas laikytinas nepakankama prevencine priemone nuo analogiškų veikų darymo ateityje. Atsižvelgiant į tai, nesant galimybės konfiskuoti automobilio WV SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), natūra, iš kaltinamojo priteistina jo vertę atitinkanti 1000 Eur pinigų suma, kuri nustatyta pagal prokuroro pateiktus duomenis iš internete patalpintų skelbimų, ir kurios neginčijo kaltinamasis.

2017-09-08 G. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 65-66), kuri, pradėjus bausmės vykdymą, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais teismas

nusprendė:

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto.

Pritaikius LR BK 64¹ straipsnį paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. R. skirti 20 (dvidešimt) parų arešto.

Į bausmės laiką įskaityti vieną laikino sulaikymo dieną, ją prilyginant vienai parai arešto.

Bausmę atlikti areštinėje.

Paskirti G. R. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - dvejiems metams ir šešiems mėnesniams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi konfiskuoti iš G. R. valstybės naudai automobilio WV SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 000 Eur.

G. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Šiškienė