- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-19
- Bylos Nr.
- 2A-1748-262/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14050-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eglė Surgailienė, Ona Gasiulytė, Andrius Verikas
- Ieškovas
- BUAB „Angel Stone“
- Atsakovas
- A. K., R. K., A. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir Andriaus Veriko, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo BUAB „Angel Stone“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Angel Stone“, atstovaujamojo bankroto administratoriaus UAB „Geraldis“ ieškinį atsakovams A. K., R. K., A. K. ir A. S. dėl žalos, padarytos bendrovės valdymo organų veiksmais, atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 90 915 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad IĮ „Angel Stone“ buvo įsteigta 2006-03-21, ją įsteigė A. S.. 2007-03-28 įmonė buvo pertvarkyta į UAB „Angel Stone“. Bendrovės vadovais buvo: S. S. (nuo 2007-01-31 iki 2010-05-04); A. S. (nuo 2010-05-04 iki 2012-11-28); A. K. (nuo 2012-11-28 d. iki 2013-03-15); R. K. (nuo 2013-03-15 iki 2013-03-25); A. K. (nuo 2013-03-25 iki 2013-10-08). A. S. laikotarpiu nuo 2007-03-28 iki 2013-03-26 taip pat buvo ir vienintelė bendrovės akcininkė. R. K. taip pat nuo 2013-03-26 d. iki 2013-04-09 buvo vienintelis bendrovės akcininkas. A. K. nuo 2013-04-09 yra vienintelis bendrovės akcininkas. 2013-09-23 Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4876-823/2013 iškėlė bankroto bylą UAB „Angel Stone“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Geraldis“. Minėta nutartimi teismas nustatė 15 dienų terminą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos UAB „Angel Stone“ valdymo organams perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir visus bendrovės dokumentus. Nutartis įsiteisėjo 2013-10-04, todėl visi dokumentai bankroto administratoriui turėjo būti perduoti 2013-10-21. Iki ieškinio pateikimo dienos tai nebuvo padaryta. VĮ Registrų centui įmonės balansas paskutinė kartą buvo pateiktas 2010 metais. Pagal šio balanso duomenis BUAB „Angel Stone“ priklausė turtas, kurio vertė iš viso buvo 90 915 Lt. Vėlesni bendrovės finansinės atskaitomybės duomenys nebuvo įregistruoti. Už BUAB „Angel Stone“ turto neišsaugojimą yra atsakingas ne tik dabartinis jos vadovas atsakovas A. K., tačiau ir buvę vadovai atsakovai: R. K., A. K. ir A. S.. Atsakovė A. S. galimai tyčia nesudarė BUAB „Angel Stone“ finansinės atskaitomybės, neatliko bendrovės inventorizacijos ir neperdavė naujajai vadovei atsakovei A. K. bendrovės dokumentų.
Atsiliepimas
Atsakovės A. K. ir A. S. atsiliepime į ieškinį, nurodė, jog su juo nesutinka. Anot atsakovių ieškinyje nenurodyta ar turtas buvo išvaistytas, pasisavintas, sunaikintas, ar buvo valdomas netinkamu, prieštaraujančiu bendrovės interesams būdu. Nepateikti įrodymai apie tai, kad ieškovo atstovui neperduotas turtas buvo neišsaugotas. Ieškovas nustatydamas neva padarytos žalos dydį remiasi 2010 m. balansu, iš šio balanso daro nepagrįstas išvadas. Įmonei bankroto byla buvo iškelta 2013 metais, taigi įmones situacija per tiek laiko pakito, nes bendrovė iki pat bankroto bylos iškėlimo vykdė veiklą. Vilniaus apygardos teismas nutartyje iškelti bankroto bylą irgi vertino 2010 m. balansą ir konstatavo, kad šis balansas nėra pakankama aplinkybė spręsti įmonės nemokumą, rėmėsi ne balanso, bet kitais į bylą pateiktais duomenimis. Atsakovės ieškovui žalos nepadarė, tai pagrindžia VĮ Registrų centro raštas Nr. VILIJ(12.5.20.)-13994, kuriame nurodoma, kad 2012-05-25 finansinių ataskaitų rinkinys už 2011-01-01 – 2011-12-31 finansinius metus buvo pradėtas pildyti. Taigi, jeigu buhalterė pradėjo pildyti finansinių ataskaitų rinkinį, tai bendrovėje buvo vykdoma veikla ir dėl to kito bendrovės balansas. Ieškinyje nėra duomenų pagrindžiančių ne tik žalos buvimo faktą, bet ir duomenų apie atsakovių A. K. ir A. S. galimai neteisėtus veiksmus bei priežastinio ryšio buvimą.
Kiti atsakovai atsiliepimų teismui nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas.
Teismas nurodė, kad šiuo atveju neegzistuoja visos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos. Atsakovės A. S. neteisėtais veiksmais (neveikimu) galima pripažinti tai, kad ji būdama įmonės vadove, tinkamai neatliko bendrovės turto inventorizacijos, neperdavė dokumentų naujam įmonės vadovui ir dėl nėra duomenų apie bendrovės turto, dokumentų likimą. Nustatyta, kad A. K. taip pat neatliko šių pareigų (tik su išimtimi, jog tam tikra dalis dokumentų buvo perduoti pagal aktą atsakovui R. K.). R. K. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo pačiu. Atsakovo A. K. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis kaip paskutinis bendrovės vadovas neįvykdė Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintos pareigos perduoti bankroto administratoriui visus bendrovės dokumentus ir turtą. Tačiau šie neteisėti veiksmai nesusiję priežastiniu ryšiu su turtinės žalos atsiradimo faktu, tokie neteisėti veiksmai nesąlygojo turtinės žalos atsiradimo ir neįrodė aplinkybės, kad yra padaryta žala, kad ją padarė visi atsakovai kartu veikdami ir kad dėl to jiems turi kilti atsakomybė atlyginti žalą, kad jiems turi kilti solidarios žalos atlyginimo formos turtinė atsakomybė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Nurodė, kad teismas netinkamai nustatė ir aiškino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos analogiškose bylose, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagristą sprendimą. Teismas nevertino aplinkybės, kad UAB „Angel Stone“ balansų matyti, kad jau nuo 2009 m. UAB „Angel Stone“ buvo nemoki. UAB „Angel Stone“ vadovai nevykdė ĮBĮ jiems nustatytos pareigos, esant įmonei nemokiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo. Nepaisant to, UAB „Angel Stone“ vadovai toliau nuostolingai vykdė įmonės veiklą ir dėl to ženkliai sumažėjo UAB „Angel Stone“ turimas turtas, tuo buvo padaryta žala UAB „Angel Stone“ ir jos kreditoriams. UAB „Angel Stone“ vadovaujant A. S., įmonė turėjo turto už 90 915 Lt. Šis turtas nebuvo perduotas po jos vadovavusiems. Dėl to UAB ,Angel Stone“ neteko turto, kurio vertė 90 915 Lt, šis turto netekimas yra laikomas UAB „Angel Stone“ patirta žala (nuostoliais), kuri turi būti priteista iš atsakovų.
Atsiliepimas
Atsakovės A. K. ir A. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodė, kad Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, įrodančių atsakovių kaltus veiksmus. Taip pat neįrodyta ne tik bendrovei padaryta žala, bet ir aplinkybė, kad visi atsakovai - bendrovės vadovai, buvo susitarę bendrai veikti, tam kad neliktų bendrovės turto ar tam, kad neva A. S. minėtą turtą pasisavintų. Todėl nepagrįstas apelianto teiginys, kad pirmos instancijos teismas nebuvo aktyvus, netyrė apelianto nurodytų aplinkybių, nevertino ieškinio pagrindo ar nepasisakė dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmos instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo šalių teiktus procesinius dokumentus, jų parodymus teismo posėdžio metu, tačiau apelianto procesiniams dokumentams esant nepagrįstiems objektyviais duomenimis pagrįstai pripažino, kad pastarasis neįrodė bendrovės vadovų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
Ieškovas prašydamas iš atsakovų priteisti žalos atlyginimą, vienu iš ieškinio pagrindų nurodė tai, kad ĮBĮ 8 str. 1 d. numato, jog įmonei esant nemokiai, įmonės vadovas privalo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo, tačiau atsakovai laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Angel Stone“. Pirmosios instancijos teismas nevertino šių ieškovo nurodytų aplinkybių.
Nuo 2010-05-04 iki 2012-11-28 UAB „Angel Stone“ vadovavo A. S.. Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 32 d. 2 p. numato, kad bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą. Per šį laikotarpį A. S. Valstybinei mokesčių inspekcijai finansinės atskaitomybės dokumentus pateikė už 2009 m. ir už 2010 m. Už visą kitą laikotarpį Valstybinei mokesčių inspekcijai finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo pateikti. Nuo 2012-11-28 iki 2013-03-15 UAB „Angel Stone“ vadove buvo paskirta A. K.. Per visą vadovavimo laikotarpį A. K. Valstybinei mokesčių inspekcijai apskritai neteikė jokių finansinės atskaitomybės dokumentų. Taigi, A. S. ir A. K. pažeidė joms, kaip įmonės vadovėms, įstatymo nustatytą pareigą iki atitinkamo termino pateikti valstybės institucijoms UAB „Angel stone“ finansines ataskaitas už praėjusius metus.
ĮBĮ 8 str. 1 d. yra nurodyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
UAB „Angel Stone“ 2010 m. pradžioje sudarius balansą už 2009 m. UAB „Angel Stone“ vadovei A. S. turėjo būti aišku ir žinoma, kad UAB „Angel Stone“ yra nemoki, t.y. kad pradelsti UAB „Angel Stone“ įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (bendra turto vertė - 177 482 Lt, įsipareigojimai - 155 235 Lt). Pagal ĮBĮ 8 str. 1 d. A. S. jau tada -2010 m. pradžioje privalėjo nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Angel Stone“. Kaip minėta, nuo 2012-11-28 iki 2013-03-15 UAB ,Angel Stone“ vadovavo A. K.. Tuo metu UAB „Angel Stone“ buvo ir liko nemokia, tačiau A. K. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o toliau vykdė įmonės veiklą. Jei 2010 m., t.y. tuomet pirmą kartą buvo nustatyta, jog UAB „Angel Stone“ pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, A. S. būtų kreipusis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir būtų iškelta bankroto byla, iš UAB „Angel Stone“ būtų buvę įmanoma turto būtų patenkinti visus arba bent didžiąją dalį UAB „Angel Stone“ kreditorių reikalavimai. Taigi, A. S. ir A. K., įmonei esant nemokiai, nesikreipdamos į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir toliau nuostolingai vykdydamos įmonės veiklą, pažeidė imperatyvias ĮBĮ normas ir tuo padarė žalą UAB „Angel Stone“ ir jos kreditoriams. Nustatyta, kad tokiu būdu UAB „Angel Stone“ ir jos kreditoriams buvo padaryta 37 384 Lt žala. Ši suma iš tuo metu buvusios UAB „Angel Stone“ vadovės ir vienintelės akcininkės A. S. turi būti priteista UAB „Angel Stone“ naudai.
2013-03-15 UAB „Angel Stotie“ vadovu vietoje A. K. buvo paskirtas R. K.. 2013-03-26 A. S. šiam asmeniui perleido visas UAB „Angel Stone“ akcijas. 2013-04-09 R. K. UAB „Angel Stone“ vadovu paskyrė A. K. ir šiam asmeniui perleido visas UAB „Angel Stone“ akcijas. Tuo metu kai A. K. buvo UAB „Angel Stone“ vadovas ir akcininkas UAB „Angel Stone“ buvo iškelta bankroto byla. UAB „Angel Stone“ iškėlus bankroto bylą administratoriui nebuvo perduoti jokie UAB „Angel Stone“ dokumentai ir priklausantis turtas. UAB „Angel Stone“ administratorius nurodė, kad jam nepavyko rasti paskutiniojo UAB „Angel Stone“ vadovo A. K..
Iš 2010 m. balanso matyti, kad 2010 m. UAB „Angel Stone“ turėjo turto, kurio bendra vertė yra - 90 915 Lt. Kaip minėta, po to UAB „Angel Stone“ finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo teikiami ir nėra jokių duomenų apie UAB „Angel Stone“ turimo turto pasikeitimą, t.y. didėjimą arba mažėjimą. Todėl, esant šiems duomenims, preziumuojama, kad UAB „Angel Stone“ bankroto bylos kėlimo metu turėjo turto, kurio vertė 90 915 Lt.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 719 (redakcija nuo 2008 m. balandžio 30 d.) buvo nurodyta, kad keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, turi būti inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo asmens kitam materialiai atsakingam asmeniui (pagal reikalų perdavimo ir priėmimo dienos būklę).
Nei A. S., nei A. K. teismui nepateikė įmonės inventorizacijos ir turto perdavimo akto. Taigi, arba buvusi vadovė A. S. naujai vadovei A. K. įmonės turto, kurio vertė - 90 915 Lt neperdavė arba to perdavimo įforminimas neatitiko teisės aktų reikalkavimų.
CK 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
CK 2.87 str. 7 d. yra nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.
Paskyrus UAB „Angel Stone“ vadovu R. K., įmonės turtas teisės aktų nustatyta tvarka taip pat nebuvo inventorizuotas ir perduotas pagal inventorizacijos aktą. Analogiška situacija buvo įmonės vadovu paskyrus A. K. nei turtas, nei dokumentai nebuvo perduoti. Taigi , iš to, kas iš dėstyta, matyti, jog visi asmenys, buvę UAB „Angel stone“ vadovais, savo pareigas atliko netinkamai: pareigas einantys vadovai neinventorizuodavo įmonės turto ir neperduodavo jo naujiems vadovams arba tai įformindavo netinkamai, o naujieji vadovai nesirūpindavo ir nereikalaudavo inventorizuoti bei jiems perduoti visą įmonės turtą, už kurį jie bus atsakingi ateityje. Pažymėtina, kad įmonės vadovui yra keliami aukštesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai, todėl tiek pareigas einantys, tiek jas perimantys vadovai turėjo pasirūpinti ir užtikrinti, kad pagal teisės aktus reikalaujamos procedūros būtų įvykdytos tinkamai. Kadangi nei vienu atveju to padaryta nebuvo, visi UAB „Angel Stone“ vadovai turi atsakyti solidariai.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad čia nurodyti atsakovų neteisėti veiksmai nesąlygojo turtinės žalos atsiradimo ir neįrodė aplinkybės, kad yra padaryta žala, kad ją padarė visi atsakovai kartu veikdami ir kad dėl to jiems turi kilti atsakomybė atlyginti žalą, kad jiems turi kilti solidarios žalos atlyginimo formos turtinė atsakomybė.
Kaip jau minėta, įmonę jau 2010 m. galima laikyti nemokia, tačiau iki 2013 m. į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreiptasi nebuvo. Taigi, faktiškai būdama nemokia, įmonė toliau vykdė savo veiklą ir, labai tikėtina, kad taip didino savo bei kreditorių nuostolius (žalą). Be to, nors pagal 2010 m. balansą ir buvo likę įmonės turto už 90 915 Lt, šis turtas bankroto administratoriui perduotas nebuvo. Už turto priežiūrą bei saugojimą yra atsakingi įmonės vadovai. Šiuo atveju turtas naujiems vadovams bei administratoriui perduotas nebuvo, apie išsaugojimą nėra žinoma. Kadangi įmonės vadovai nesikreipė į teismą dėl bankroto įmonei iškėlimo ir nesirūpino turto išsaugojimu, būtent dėl jų veiksmų tiek UAB „Angel stone“, tiek jos kreditoriai patyrė nuostolių. Taigi, priešingai nei nurodyta skundžiamame sprendime, yra visos būtinos sąlygos (CK 6.246-6.249 str.) visų atsakovų solidariajai atsakomybei atsirasti ir būtent atsakovai turi atlyginti įmonei padarytą žalą.
Dėl išvardintų priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį, todėl skundžiamas sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas - ieškinys tenkinamas visiškai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai:
priteisti iš atsakovų A. S., A. K., R. K. ir A. K. ieškovui BUAB „Angel Stone“ solidariai 26 330,80 Eur (90 915 Lt) žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. balandžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
priteisti iš atsakovų A. S., A. K., R. K. ir A. K. ieškovui BUAB „Angel Stone“ po 21,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.