Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir pripažinti, kad:

a) TV3 televizijos 2009 m. spalio 7 d. parodytoje laidoje „Akistata“ paskelbta informacija apie buvusį Kauno apygardos teismo teisėją mirusį J. F., jog:

„nusikaltėlius, kurie savo iškrypėliškas aistras tenkino su jo mažyte dukrele

vaiką keletą metų prievartavo iškrypėliai

pedofilų orgijos buvo rengiamos

tie visi nusikaltėliai <...> Velniai čia, čia ne žmonės. Čia velniai. Jie nesveiki yra.

pedofilų

mergaitę trys susirinkę išsigimėliai ir pasikeisdami prievartauja, pasikeisdami duoda čiulpti

Po krikštynų, <...> šone F. teisėjas, su maike tiktai, be triusikų, <...> ir tie pasikeisdami duoda jai čiulpti

Jie tris metus prievartavo tas dvi mergaites. Tie išsigimėliai. Susmirdę pedofilai tie trys palieka trim pedofilam blogiem

Ir tie pedofilai toliau vaikus prievartautų <...> o kiek tie pedofilai tų vaikų priprievartavę? Kiek dar jie jų išprievartaus

Kauno apygardos teisėjas J. F. <... > Trise susirenka ir dvi mergaites prievartauja. Jeigu tą aštuonių metų mergaitę F., teisėjas, tai čia toks teisėjas gali žmones teisti? Jisai jau dabar turi būti su antsnukiu, o jisai dabar teisme žmones teisia. 8 metų mergaitę per užpakalį prievartauja <...> Čia teisėjas? Išgama. Velniai čia

Nors yra čia penki nusikaltėliai tas F. teisėjas užpakalį sukišęs ir prievartauja, sako jinai verkia, ašaros byra, teisėjas, išgama, susmirdęs pedofilas <...> teisėjas, išgama, susmirdęs pedofilas

Penki nusikaltėliai. Penki velniai. A. Ū., J. F., apygardos teismo teisėjas, Kauno <...> tiem 3 pedofilam. <...> visi trys susirinko, F., <...> ir tie tenai trise jas prievartauja“

neatitinka tikrovės ir žemina J. F. bei jo motinos A. F. garbę ir orumą.

b) TV3 televizijos 2009 m. spalio 14 d. parodytoje laidoje „Akistata“ paskelbta informacija apie buvusį Kauno apygardos teismo teisėją mirusį J. F., jog:

„pedofilų klano galingo ir įtakingo pedofilų klano

D. K., ieškodamas jo dukrelę prievartavusių pedofilų, išsiaiškino aukštų pareigūnų ir politikų pavardes, o jie nenorėjo būti išvilkti į dienos šviesą ir darė viską, kad ir toliau liktų tamsiame šešėlyje ir nebaudžiami galėtų prievartauti mažus vaikus

D. K. pasakojimai apie prievartaujamą mažą dukrelę nebuvo pamišėlio kliedesiai, o baisi, labai baisi realybė

pedofilų klano

Teisėjas J. F. tą rytą, kai buvo nušautas, su savimi turėjo slapta filmuotų vaizdų kaip aukšti prokurorai tvirkina mažametes.

Pedofilų klanu.

Tuo metu „Akistatos“ žurnalistam pavyko gauti patikimų duomenų, kad J. F. prieš dvidešimtį metų jau buvo įtartas pedofilija. Tuomet kartu su kai kuriais garsiais ir įtakingais politikais bei pareigūnais, kurių pavardžių kol kas neatskleisime, buvo įtrauktas į taip vadinamus „pedofilų sąrašus“ arba „įskaitą“,

nuo pedofilų nukentėjusiai mergaitei

kurie pačiais šlykščiausiais būdais tvirkino ir prievartavo jo mažylę

pedofilų klano gijos

prokurorai tyčia ar ne padėjo pedofilams

O iš tikro čia yra penki penki nusikaltėliai. Penki velniai: A. Ū., J. F. - apygardos teismo teisėjas Kauno, <...> pardavinėjo savo mažametes dukras tiem pedofilam. <...> visi trys susirinko – F., <...> ir tie trys tenai jas prievartauja tie visi penki nusikaltėliai <...> tų pedofilų lygiai tokie patys nusikaltėliai, bendrininkai pedofilų“

neatitinka tikrovės ir žemina J. F. bei jo motinos A. F. garbę ir orumą.

c) TV3 televizijos 2009 m. spalio 21 d. parodytoje laidoje „Akistata“ paskelbta informacija apie buvusį Kauno apygardos teismo teisėją mirusį J. F., jog:

„kuo toliau, tuo aiškiau dėliojasi siaubinga pedofilų klano mozaika [demonstruojama J. F. nuotrauka) pedofilams pardavinėjamą mažą dukrytę

Juk D. K. pedofilų prievartauta dukrytė prieš filmavimo kamerą pasakojo, kai tie trys dėdės mus lietė - aš kentėjau. O ji verkdavo

daugybę kartų iškrypėlių žalojama mergaitė

pedofilų kankinta mergaitė

ją, pačiais šlykščiausiais būdais prievartavo iškrypėliai

pedofilų tinklo čiuptuvų apraizgyta teisėsauga

kuo toliau tuo aiškiau dėliojasi siaubinga iškrypėlių pedofilų klano mozaika. Kauno apygardos teisėjas J. F. <...>

pedofilų klanas metė visas pajėgas, norėdamas reabilituoti pedofilija kaltintą teisėją J. F. [demonstruojama J. F. nuotrauka]

iškrypėlių orgijas

gera žinia pedofilų klanui? Savo gličiais čiuptuvais apraizgiusiam aukščiausius teisėsaugos ir politikos sluoksnius. Iškrypėliams, kurie kankina vaikus

Ir tie, jie tris metus prievartavo tas dvi mergaites, tie išsigimėliai. Susmirdę pedofilai tie trys. Tai jeigu ta 8 m. mergaitė su pampersais vaikščiojo, F. dėka, teisėjo“

neatitinka tikrovės ir žemina J. F. bei jo motinos A. F. garbę ir orumą;

įpareigoti UAB „Tele-3“ ir UAB „TV PRO media“ savo vardu ir lėšomis adekvačia forma (atitinkamą savaitės dieną, tuo pačiu paros metu, viešai per TV3 televiziją, pranešėjui gyvai perskaitant) be komentarų ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti tokio turinio paneigimą:

„TV3 televizijos 2009 m. spalio 7 d., 2009 m. spalio 14 d. ir 2009 m. spalio 21 d. parodytose ir vėliau kartotose laidose „Akistata“ buvo paskelbti tikrovės neatitinkantys teiginiai ir jokiais objektyviais faktais nepagrįsta nuomonė apie 2009 m. spalio 5 d. nužudytą Kauno apygardos teismo teisėją J. F.. Pareiškiame, kad 2009 m. spalio 5 d. nužudytas Kauno apygardos teismo teisėjas J. F. nėra nusikaltėlis ar pedofilas; niekada nebuvo apkaltintas ar įtartas pedofilija; nebuvo įtrauktas į jokius pedofilų sąrašus ar įskaitas; nepriklauso jokiam pedofilų klanui; nedalyvavo jokios pedofilų ar iškrypėlių orgijose; niekada neprievartavo, netvirkino, nežalojo ir nekankino D. K. dukters ar jos pusseserės; neturėjo jokių filmuotų vaizdų, kaip aukšti prokurorai tvirkina mažametes mergaites“;

priteisti iš atsakovų UAB „Tele-3“ ir UAB „TV PRO media“ solidariai ieškovei A. F. 10 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Tele-3“ ir UAB „TV PRO media“ ieškovei A. F. 1 784,47 Lt žyminio mokesčio ir 2 520 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 4 304,47 Lt bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis, t. y. po 2 152,23 Lt iš kiekvieno; kitą ieškinio dalį atmesti.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nurodyti teiginiai yra paskleisti apie ieškovės sūnų J. F.. Teismo teigimu, aplinkybę, kad ieškovės sūnus yra J. F., patvirtina byloje pateikti įrodymai. Teismas nurodė, kad dalyje laidose paskleistų teiginių tiesiogiai įvardinamas J. F., t. y. teiginiai skleidžiami apie jį tiesiogiai. Teismas pažymėjo, kad kai kuriose laidų frazėse vartojami bendriniai žodžiai „nusikaltėliai“, „iškrypėliai“, „pedofilai“, „išsigimėliai“, „išgama“, „velniai“, „pedofilų klanas“, „pedofilų klano mozaika“, „iškrypėlių orgijos“. Teismo nuomone, atsižvelgiant į D. K. kalbos įrašą bei laidos „Akistata“ vedėjo žodžius, darytina išvada, kad informacijos skleidėjas aiškiai įvardino, jog kartu su kitais konkrečiai įvardintais asmenimis nurodytais bendriniais žodžiais apibūdinamų asmenų grupei priskiriamas ir J. F.. Teismas pažymėjo, kad frazėse esančios nuorodos į asmenis, išreikštos tiesiogiai paminint J. F., pademonstruojant jo nuotrauką, ar įvardinant „visi/trys/penki/tie“ „nusikaltėliai/išsigimėliai/pedofilai/velniai“, ir taip pat „pedofilų klanas/pedofilų klano mozaika“, pripažintinos teiginiais, paskleistais apie ieškovės mirusį sūnų J. F..

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad atsakovų laidoje rodomais D. K. žodžiais ir laidos autoriaus žodžiais nurodoma, kad J. F. ne įtariamas, o neabejotinai yra atlikęs nusikalstamus veiksmus: tenkino iškrypėliškas aistras, prievartavo, prievartauja, išprievartaus, duoda čiulpti, rengė pedofilų orgijas, prievartauja mažus vaikus, šlykščiausiais būdais tvirkino ir prievartavo mažylę, maža dukrytė buvo pardavinėjama pedofilams, iškrypėliai daugybę kartų žalojo mergaitę, pedofilai kankino mergaitę, šlykščiausiais būdais prievartavo iškrypėliai, tris metus prievartavo tas dvi mergaites. Teismas nurodė, kad laidoje D. K. ir autoriaus nurodomi įvykiai 2009 m. spalio 14 d. laidoje aiškiai įvardinami kaip neabejotinai įvykę: „D. K. pasakojimai apie prievartaujamą mažą dukrelę nebuvo pamišėlio kliedesiai, o baisi, labai baisi realybė“. Teismas konstatavo, kad nors dalis teiginių yra išsakyti D. K., laida „Akistata“ nebuvo tiesioginio eterio laida, todėl paskleista ne D. K. pateikta, o atsakovų atrinkta, sumontuota ir paruošta medžiaga, nes atsakovai paruošė ir paskleidė D. K. teiginius iš anksto paruoštoje laidoje, o ne tiesioginiame eteryje. Teismo teigimu, ruošdami netiesioginio eterio laidą, atsakovai turėjo visas galimybes patikrinti informaciją ir netransliuoti tikrovės neatitinkančių duomenų, nepažeisti nekaltumo prezumpcijos, tačiau sąmoningai paskleidė akivaizdžiai neteisingus duomenis.

Teismas nurodė, kad Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalis imperatyviai draudžia skleisti informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui. Teismo teigimu, J. F. įvardijimas nusikaltėliu, pedofilu, iškrypėliu ir pedofilų klano nariu, taip pat iš esmės J. F. kaltinimas sunkaus nusikaltimo padarymu ir neigiamas asmens charakterizavimas laikytinas garbės ir orumo pažeidimu.

Teismas nurodė, kad 2010 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. SPR-35 Žurnalistų etikos inspektorius pripažino, kad šiame ieškinyje nurodomose laidose „Akistata“ buvo paskelbti teiginiai, nesuderinami su nekaltumo prezumpcija, o atsakovai sprendimo neskundė. Teismas pažymėjo, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus konstatuotas nekaltumo prezumpcijos pažeidimas taip pat patvirtina, kad asmuo, nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, įvardintas nusikaltėliu, tokiu būdu pažeidžiant jo bei ieškovės garbę ir orumą bei Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį. Teismas sprendė, kad atsakovai viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas piktnaudžiavo teise skleisti informaciją ir peržengė tokios teisės ribas.

Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyta, jog ieškovė turėjo teisę kaip ieškinio dalyką suformuluoti reikalavimą pripažinti ginčo teiginiuose paskleistus duomenis neatitinkančius tikrovės bei žeminančius ieškovės mirusiojo sūnaus garbę ir orumą bei iš byloje esančių įrodymų viseto nustačius būtinus faktus, patvirtinančius, jog apie ieškovės sūnų buvo paskleisti duomenys, žeminantys ieškovės ir jos sūnaus garbę ir orumą bei neatitinkantys tikrovės, teismas laikė pagrįstu bei tenkino ieškinio pirmąjį reikalavimą dėl atsakovo TV3 televizijos parodytose laidose „Akistata“ paskelbtų duomenų apie buvusį Kauno apygardos teismo teisėją mirusį J. F. pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais J. F. bei jo motinos A. F. garbę ir orumą.

Teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti 100 001 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Ieškinyje nurodytos laidos „Akistata“ nebuvo tiesioginio eterio laidos, todėl teismas sutiko su ieškovės išdėstyta pozicija, kad viešosios informacijos skleidėjas atsakovas UAB „Tele-3“ turėjo galimybę kontroliuoti, kad nebūtų žeminama J. F., o kartu ir ieškovės garbė ir orumas, grubiai pažeidžiami Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 2 dalyje, 3 dalyje nurodyti imperatyvūs draudimai. Teismas pažymėjo, kad atsakovų sudaryta 2009 m. liepos 26 d. televizijos laidos sukūrimo sutartis Nr. 26-07/09, kuria remiasi atsakovas UAB „Tele-3“, kaip tik nustato, kad šalys įsipareigoja bendradarbiauti kuriant, transliuojant ir reklamuojant netiesioginio eterio laidą „Akistata“ (sutarties 1.1 p.); firma (atsakovas UAB „TV PRO media“) privalo kurti laidą kartu su TV3, t. y. visus kūrybinius sprendimus, susijusius su laidos gamyba, transliacija, reklamavimu ir anonsavimu priimti bendru sutarimu su TV3 (sutarties 2.1 p.). Teismas atkreipė dėmesį, kad remiantis ta pačia sutartimi, atsakovas „TV PRO media“ privalėjo pateikti laidos įrašą ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki transliacijos (sutarties 5.1 p.), o atsakovas UAB „Tele-3“ turėjo teisę netransliuoti laidos dėl teisės aktų pažeidimų (sutarties 3.2.1 p.). Dėl to teismas sprendė, kad atsakovas UAB „Tele-3“ turėjo sutartimi nustatytą galimybę, teisę ir pareigą iš anksto susipažinti su laidos turiniu ir priimti galutinį sprendimą dėl jos teisėtumo bei transliavimo į eterį, tačiau atsakovas UAB „Tele-3“ išleido į eterį ieškinyje nurodytas netiesioginio eterio, iš anksto paruošas ir jam pateiktas laidas, tuo atlikdamas neteisėtus veiksmus.

Teismas vertindamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į tai, kad duomenys buvo paskleisti apie viešąjį asmenį – mirusįjį teisėją J. F., kuriam tokiose bylose yra taikomi viešojo asmens standartai, viešųjų asmenų kritikos ribos yra platesnės, tuo tarpu ieškovė nėra viešasis asmuo, ji neturtinę žalą patyrė dėl mirusiojo sūnaus atžvilgiu paskleistų garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimo.

Teismas pažymėjo, kad pagal formuojamą Lietuvos teisės doktriną svarbiausiu viešo asmens pažeistų teisių gynimo būdu turėtų būti garbę ir orumą žeminančių žinių paneigimas, neleistino informaciją asmens elgesio pripažinimas, turtinio pobūdžio atlygis tokiose bylose neturi būti pripažįstamas dominuojančiu.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus dėl mirusiojo sūnaus J. F. atžvilgiu žeminančių jo garbę ir orumo žinių, paskleistų per vieną populiariausių Lietuvoje televizijos kanalą TV3, labiausiai žiūrimu vakaro laiku, kad minėtose laidose parodytus reportažus plačiai komentavo ir išplatino kiti viešosios informacijos skleidėjai; dėl minėtų aplinkybių J. F. nuotrauka, pareigos, vardas ir pavardė, o taip pat ir ieškovės pavardė yra žinoma faktiškai visai Lietuvos visuomenei; ieškovės dvasinius išgyvenimus ypatingai sustiprino aplinkybė, kad pirmoji 2009 m. spalio 7 d. laida buvo parodyta J. F. laidotuvių dieną, sprendė, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies priteisiant solidariai iš atsakovų jai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas nurodė, kad ieškovės prašymas teismo sprendimu pritaikyti atsakovų atžvilgiu Visuomenės informavimo įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje numatytas priemones ir laikinai sustabdyti atsakovo UAB „Tele-3“ veiklą septynioms dienoms, UAB „TV PRO media“ veiklą šešiems mėnesiams atmestinas, kadangi siekiant pritaikyti atsakovams Visuomenės informavimo įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje numatytą sankciją, t.y. laikiną viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklos sustabdymą, turi atitikti įstatymo siekiamą tikslą. Šiuo atveju, teismo nuomone, sistemiškai analizuojant Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad šios nuobaudos turi būti taikomos tada, kai padaroma žala visai visuomenei, o ne pavieniams jos subjektams. Be to, teismo manymu, tokio pobūdžio sankcijos atsakovams būtų per griežtos ir neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas klaidingai nusprendė, kad apie J. F. buvo paskleistos žinios, o ne nuomonė. „Akistata“ laidose buvo pateikta D. K. nuomonė ir versija apie rezonansinę bylą, ką tiek teismas, tiek ieškovė pripažįsta, be to, tiek teismas, priimdamas sprendimą, tiek ieškovė, reikšdama reikalavimus atsakovams, nevertino ir neįvertino laidų turinio visumos bei vientisumo, kai aiškiai nurodoma, kad atitinkamose laidose vystomos D. K. rezonansinės bylos versijos.Teismas, pasisakydamas dėl J. F. pažeistų teisių gynybos ribų, neatsižvelgė į formuojamą teismų praktiką dėl viešo asmens garbės ir orumo gynimo.Teismo sprendimas nepagrįstas, nes įpareigojimas paneigti neatitinka teisės aktų reikalavimų, o pati ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo procedūros.Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje dėl ieškovės garbės ir orumo pažeidimo nepagrįstai nėra nurodoma, kaip pažeista ieškovės garbė ir orumas, o tiesiog konstatuojamas faktas.Apie J. F. buvo paskleista D. K. nuomonė, todėl atsakovai nepadarė CK 2.24 straipsnio pažeidimo. Be to, atsakovu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, jei ir būtų nustatyta, kad apie J. F. buvo paskleista asmens orumą ir garbę žeminanti informacija, šioje byloje civilinėn atsakomybėn galėtų būti traukiamas tik D. K., kuris ir išsakė ginčijamus teiginius, o ne atsakovai.Net ir pripažinus, kad atsakovai pažeidė CK 2.24 straipsnį, ieškovei galėtų būti priteistas tik simbolinis neturtinės žalos atlyginimas – 1 Lt, kitaip grubiai būtų pažeistos neturtinės žalos atlyginimo nuostatos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos taisyklės dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad atsakovas viešosios informacijos skleidėjas UAB „Tele-3“ per televizijos kanalą TV3 parodė atsakovo viešosios informacijos rengėjo UAB „TV PRO media“ parengtas laidas „Akistata“ 2009 m. spalio 7 d., 2009 m. spalio 14 d. ir 2009 m. spalio 21 d. Į bylą pateikti DVD diskas su laidų įrašu (t. 1, b. l. 16), laidų stenogramos (t. 1, b. l. 17 – 57).

Tarp šalių kilo ginčas dėl garbės ir orumo gynimo, kuris nagrinėjamas byloje.

Žemesnės instancijos teismas

Asmens saviraiškos laisvė - tiek nacionalinėje (Konstitucijos 25 straipsnis), tiek tarptautinėje teisėje (pvz., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 10 straipsnis) - įtvirtinta saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Sprendžiant su jos įgyvendinimu susijusius ginčus, aktuali teismų praktikoje taikoma Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) jurisprudencija, kuri yra gana gausiai išplėtota nurodyto pobūdžio bylose.

EŽTT saviraiškos laisvę vertina kaip vieną esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir vieną svarbiausių jos pažangos bei kiekvieno individo raidos sąlygų; jo sprendimuose yra pabrėžiama, kad ši laisvė taikytina ne tik „informacijai" arba „idėjoms", kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ar nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo. Tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo, be kurių nėra „demokratinės visuomenės", reikalavimai. Kaip ir dauguma Konvencijoje įtvirtintų teisių, teisė į saviraiškos laisvę nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai „informacijos adresato" atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų. Kartu EŽTT akcentuoja, kad Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos saviraiškos laisvei taikomos išimtys turi būti aiškinamos griežtai (angl. strictly), apribojimų reikalingumas turi būti nustatomas įtikinamai. Saviraiškos laisvės ribojimui taikant „būtinumo demokratinėje visuomenėje" kriterijų, turi būti nustatyta, ar asmens laisvės apribojimas atitiko „primygtinį socialinį poreikį". Valstybės turi tam tikras vertinimo laisvės ribas, spręsdamos, ar yra toks poreikis, tačiau negali pažeisti Konvencijos 10 straipsnyje užtikrintų saviraiškos laisvės standartų ir principų (dėl pirmiau nurodytų principų žr. sprendimus bylose Hertel v. Switzerland, no. 25181/94, judgment of 25 August 1998, par. 46, Steel and Morris v. United Kingdom, no. 68416/01, judgment of 15 February 2005, par. 87, Axel Springer AG v. Germany (GC), no. 39954/08, 7 February 2012, par. 78 ir kt.).

Nacionalinių teismų praktikoje taip pat akcentuojama būtinybė ginti asmens laisvę reikšti savo mintis ir įsitikinimus kaip vieną svarbiausių demokratinės visuomenės principų, kartu pripažįstant, kad ši laisvė nėra absoliuti ir visaapimanti. Pagal kasacinio teismo suformuluotus išaiškinimus teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis - asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos - kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai - neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų - norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „S. L. International Transport" v. UAB „Dinaka", bylos Nr. 3K-3-169/2006; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilutės komunalininkas" v. P. S. IĮ,,Uola", bylos Nr. 3K-3-667/2006; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,NEO GROUP" v. S. G. , bylos Nr. 3K-3-441/2010). Tokiu atveju, kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė, nustatyta CK 2.23, 2.24 straipsniuose ir kituose įstatymuose.

CK 2.23 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės į privatumą garantijos, draudžiančios neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą ir surinktos informacijos, net ir atitinkančios tikrovę, skleidimą. Asmuo, kurio teisė į privatų gyvenimą pažeista, turi teisę reikalauti atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

CK 2.24 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokiu paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Taigi, taikant civilinę atsakomybę tiek dėl asmens teisės į privatumą, tiek dėl asmens teisės į garbę ir orumą, būtina konstatuoti, kad buvo paskleista informacija (žinia). Įvertinusi procesinių bylos dokumentų turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas tinkamai vadovavosi teisės normomis dėl žinios ir nuomonės atribojimo, sprendimą motyvavo pagal CPK reikalavimus ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovų paskleisti duomenys laikytini žinia. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, o nuomonė - asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žinios nuo nuomonės atribojimo pagrindas yra tas, kad žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes faktų ir duomenų egzistavimą galima nustatyti įrodymais. Kai asmuo, išreikšdamas nuomonę apie įvykius, paskelbia naujas žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą bei neatitinkančias tikrovės, asmens teisės yra ginamos Civiliame kodekse ir Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB „Šilo bitė", A. D. , V. K. ; bylos Nr. 3K-3-193/2007). Duomenų (žinios) ir nuomonės atskyrimo kriterijai nustatyti ir Visuomenės informavimo įstatyme (2 straipsnio 33, 69 punktai). Nuomonė - visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais; nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 33 punktas). Žinia - visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 69 punktas). Taigi pagrindiniu duomenų ir nuomonės atribojimo veiksniu turi būti laikomas teiginių patikrinimo, įrodomumo kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad, vertinant, ar paskleista informacija yra žinia ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB ,,Joneda“; bylos Nr. 3K-3- 113/2007).

Vadovaujantis aptartomis nuostatomis, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje atsakovai paskleidė neteisėtą informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją bei žeminančią asmens garbę ir orumą. Aptariamu atveju, paskleista informacija pateikiama įžeidžiančiu, žeminančiu būdu. Informaciją paskleidusio asmens civilinė atsakomybė kyla, jeigu iš bylos aplinkybių visumos konstatuojamos jos sąlygos.

Tarptautinėje ir nacionalinėje praktikoje asmens garbė ir orumas ginami ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. Taigi visuomenei pateikiama informacija apie tam tikrus įvykius turi būti teisinga, pagrįsta faktais. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus; viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių; neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų (Visuomenės informavimo priemonių įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 1, 4 punktai) arba turi būti pagrįstas visuomenės poreikis žinoti tam tikrą informaciją apie asmenį, t. y. skelbiant privataus pobūdžio informaciją, turi būti realus socialinis interesas žinoti tam tikro asmens privataus gyvenimo faktus. Teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso žinoti tam tikrą informaciją apie kitą asmenį negalima sutapatinti su visuomenės interesu patenkinti savo smalsumą.

Ieškovės A. F. miręs sūnus J. F. yra buvęs Kauno apygardos teismo teisėjas, todėl pasisakytina apie viešojo asmens garbės ir orumo gynimą. Viešųjų asmenų privataus gyvenimo ribos saugomos skirtinga apimtimi negu privačių asmenų, ir viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, nagrinėjant šios kategorijos bylas būtina nustatyti, ar asmenys, apie kuriuos paskleista ginčijama informacija, yra viešieji. Viešuoju asmeniu ex officio paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje). 2012 m. vasario 7 d. EŽTT priėmė du svarbius sprendimus (žr., mutatis mutandis, Axel Springer AG v. Germany (GCX no. 39954/08, 7 February 2012; Von Hannover v. Germany (No. 2) (GC), nos. 40660/08 ir 60641/08), išaiškinančius EŽTT poziciją dėl įžymybių teisės į privataus gyvenimo gerbimą (Konvencijos 8 straipsnis, aprėpiantis įvairius aspektus, įskaitant privataus, šeimos gyvenimo, asmens garbės ir orumo gynimą bei pan.) ir žiniasklaidos saviraiškos laisvės (Konvencijos 10 straipsnis) pusiausvyros. Šiuose sprendimuose EŽTT pabrėžė tai, kad iš esmės nacionaliniai teismai gali geriausiai įvertinti, kaip gerai žinomas yra asmuo, ypač kai jis daugiausia žinomas nacionaliniu lygiu (pvz., byloje Axel Springer AG EŽTT nurodė, kad asmuo (TV serialų žvaigždė), apie kurio sulaikymą su narkotikais alaus festivalyje parašė įmonė pareiškėja, buvo pakankamai žinomas visuomenėje, kad galėtų būti laikomas visuomenės veikėju (viešuoju asmeniu) (žr. cituoto sprendimo par. 98) kitų visuomenės narių gyvenimui, jis negali pretenduoti į tokį pat privataus gyvenimo gynimą kaip ir privatus asmuo. Kita vertus, viešasis asmuo taip pat turi teisę į privatų gyvenimą. Informacijos apie viešąjį asmenį negalima rinkti ir skelbti bet kokiu būdu ar skelbti bet kokią informaciją. Informaciją apie viešojo asmens gyvenimą būtina rinkti teisėtais būdais, o surinktos ar turimos informacijos apie tokio asmens privatų gyvenimą paskelbimas turi turėti teisėtą tikslą, t. y. skelbiant tą informaciją, turi būti siekiama informuoti visuomenę, patenkinti teisėtą ir pagrįstą interesą žinoti tam tikrus viešojo asmens privataus gyvenimo faktus, o ne vien patenkinti visuomenės smalsumą.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje byloje pabrėžtina, kad atsakovų paskelbta informacija apie J. F. vien dėl jos neatitikimo tikrovei negalėjo pateisinti visuomenės poreikio kaip pagrindo informuoti visuomenę. Pagal Konvencijos 10 straipsnį žurnalistai turi veikti sąžiningai ir, remdamiesi tikslia faktine baze, pateikti patikimą ir tikslią informaciją pagal žurnalistų etiką (žr., pvz.. Fressoz and Roire v. France [GC], no. 29183/95, § 54, ECHR 1999-1; Stoll v. Switzerland [GC], no. 69698/01, § 103, ECHR 2007-V). Nagrinėjamoje byloje vertinant atsakovų sąžiningumą, pažymėtina, kad atsakovai nesivadovavo sąžiningos žurnalistikos principais, nes ne tik toliau kaip faktą skleidė viešo informavimo priemonėse neatitinkančią tikrovės atitinkamo pobūdžio informaciją, bet iš esmės ją plėtojo įžeidžiančiu būdu.

Atleidimas nuo civilinės atsakomybės aptariamu CK 2.24 straipsnio 6 dalies pagrindu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje siejamas su nevisiškai tikslios informacijos ar net agresyvios kritikos paskleidimu, kuri, skirtingai nei privataus asmens atveju, viešojo asmens atžvilgiu turi būti toleruojama. Be to, aptariamus duomenis paskleidęs asmuo turi veikti sąžiningai – siekti informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriais visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. UAB „Ekstra žurnalas" byloje Nr. 3K-3-193/2009; 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. Lenkų rinkimų sąjunga ir kt. byloje Nr. 3K-3-51/2009). Pagal surinktus įrodymus nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys apie J. F. ir šie duomenys žemina jo garbę ir orumą. Todėl bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė klausimą dėl atsakovų civilinės atsakomybės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą tenkinti ieškinio reikalavimus paneigti tikrovės neatitinkančius, J. F. ir ieškovės A. F. garbę ir orumą žeminančius duomenis (CK 2.24 straipsnis), nes ginčo teiginiais buvo paskleista ne nuomonė, bet žinia ir ši neatitiko tikrovės.

Žemesnės instancijos teismas

Duomenų paskleidimo faktas nustatomas tik tuo atveju, jei iš bylos faktinių aplinkybių galima daryti išvadą, kad buvo paskleisti duomenys, o ne nuomonė, bei kad tie duomenys tikrai buvo paskleisti. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl antros faktinės aplinkybės egzistavimo nėra. Minėti duomenys buvo paskleisti atsakovo viešosios informacijos skleidėjo UAB „Tele-3" per savo valdomą televizijos kanalą TV3 atsakovo viešosios informacijos rengėjo UAB „TV PRO Media" parengtoje laidoje „Akistata" 2009 m. spalio 7 d., 2009 m. spalio 14 d. ir 2009 m. spalio 21 d. Tarp bylos šalių kilo ginčas, ar paskleisti ginčo teiginiai yra duomenys ar nuomonė.

Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje nustatyta, kad nuomonė -visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.

Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 69 dalyje nustatyta, kad žinia - visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys. Iš įstatyme įtvirtintų „nuomonės" ir „žinios" apibrėžimų seka, kad pagrindinis paskleistos informacijos, kuri laikoma duomenimis ir informacijos, kuri laikoma nuomone, atribojimo veiksnys yra paskleistos informacijos patikrinimo bei įrodomumo kriterijus. Vertinant paskleistą informaciją pagal minėtą kriterijų visuomet reikia atsižvelgti į paties leidinio, kuriame ta informacija patalpinta, pobūdį, kontekstą, informacijos paskleidimo būdą, aplinkybes ir pan.

Bylos duomenys patvirtina, kad teisingos pirmosios instancijos teismo išvados, kad nagrinėjamoje byloje ieškinyje nurodyti teiginiai yra paskleisti apie ieškovės sūnų J. F. Dalyje pateiktų laidose paskleistų teiginių tiesiogiai įvardinamas J. F., t.y. teiginiai skleidžiami apie jį tiesiogiai. Kai kuriose pateiktose laidų frazėse vartojami bendriniai žodžiai „nusikaltėliai", „iškrypėliai", „pedofilai", „išsigimėliai", „išgama", „velniai", „pedofilų klanas", „pedofilų klano mozaika", „iškrypėlių orgijos". Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsižvelgiant į D. K. kalbos įrašą bei laidos „Akistata“ vedėjo žodžius nurodytose laidose, darytina išvada, kad informacijos skleidėjas aiškiai įvardino, kad kartu su kitais konkrečiai įvardintais asmenimis aukščiau nurodytais bendriniais žodžiais apibūdinamų asmenų grupei priskiriamas ir J. F.. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad visos aukščiau nurodytose frazėse esančios nuorodos į asmenis, išreikštos tiesiogiai paminint J. F., pademonstruojant jo nuotrauką, ar įvardinant „visi/trys/penki/tie" „nusikaltėliai/ išsigimėliai/ pedofilai/ velniai", ir taip pat „pedofilų klanas/pedofilų klano mozaika", pripažintinos teiginiais, paskleistais apie ieškovės mirusį sūnų J. F..

Žemesnės instancijos teismas

Pateiktų laidų įrašuose nurodomų aplinkybių visuma vienareikšmiškai suponuoja, kad J. F. yra nusikaltėlis ar pedofilas; buvo apkaltintas ar įtartas pedofilija; buvo įtrauktas į pedofilų sąrašus ar įskaitas; priklauso pedofilų klanui; dalyvavo pedofilų ar iškrypėlių orgijose; prievartavo, tvirkino, žalojo ir kankino D. K. dukterį ir jos pusseserę; turėjo filmuotų vaizdų, kaip aukšti prokurorai tvirkina mažametes mergaites ir kt., yra pakankamai aiškūs ir konkretūs, kad galėtų būti teisingi arba neatitinkantys tikrovės, t.y. patikrinti taikant tiesos kriterijų. Atsakovai neįrodė, kad minėti teiginiai apie ieškovės sūnų J. F. atitiko tikrovę.

Pirmosios instancijos teismas sprendimu įpareigojo atsakovus paskelbti ieškinyje reikalaujamą konkretų paneigimą paskelbtų tikrovės neatitinkančių teiginių ir jokiais objektyviais faktais nepagrįstos nuomonės. Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas paneigti tikrovės neatitinkančius teiginius, tokiu būdu įpareigojo paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis. Be to, pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovus paneigti jokiais objektyviais faktais nepagrįstą nuomonę. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje nurodyta, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovus paneigti papildomai ir jokiais objektyviais faktais nepagrįstą nuomonę. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad paliekant pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą iš sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyto paneigimo teksto pašalintini žodžiai „ir jokiais objektyviais faktais nepagrįsta nuomonė“.