Vilniaus apygardos teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovo BUAB „DS Solutions“ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovui R. B. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2013-09-30 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „DS Solutions“. Juridinių asmenų registro duomenimis, įmonės vadovo pareigas nuo 2011-02-14 iki bankroto bylos iškėlimo ėjo atsakovas R. B.. 2011-05-06 AB bankas SNORAS suteikė UAB „DS Solutions“ 988 416,75 Lt (286 265,27 EUR) dydžio kreditą; tą pačią dieną visa suma buvo konvertuota į Didžiosios Britanijos svarus sterlingus (251 640,00 GBP) ir pervesta į užsienio įmonės Global Technology Suppliers Ltd. banko sąskaitą. 2011-10-13 UAB „DS Solutions“ į užsienio įmonės Global Technology Suppliers Ltd banko sąskaitą pervedė 63 064 Lt (18 264,60 EUR), kurie irgi buvo konvertuoti į Didžiosios Britanijos svarus sterlingus (16 000,00 GBP).

Ieškovas prašo priteisti bendrovei iš atsakovo 298 007,09 Eur žalos, kurios sumą sudaro 2011-05-06 ir 2011-10-13 užsienio įmonei Global Technology Suppliers Ltd bendrovės „DS Solutions“ pervestos piniginės lėšos; reikalavimus grindžia CK 2.87 str. 1, 7 d., CK 2.245-249 str. nuostatomis. Nurodo, kad bankroto administratoriui patikrinus BUAB „DS Solutions“ buhalteriją, nebuvo rasti jokie buhalteriniai dokumentai, pateisinantys pinigų pervedimus, o užklausus užsienio bendrovę Global Technologies Suppliers Ltd., kuriai buvo pervesti pinigai, paaiškėjo, jog UAB „DS Solutions“ neva buvo atlikusi tam tikrų prekių užsakymą iš užsienio bendrovės Global Technologies Suppliers Ltd., kuris vėliau iš UAB „DS Solutions“ buvo atšauktas, o Global Technologies Suppliers Ltd. gauti pinigai grąžinti Dubajuje (JAE) registruotai bendrovei Modern Business LLC (UAE). Akcentavo, jog Global Technologies Suppliers Ltd. informavo bankroto administratorių, kad UAB „DS Solutions“ direktorius R. B. 2011 m. gegužės 30 d. raštu pranešė, kad UAB „DS Solutions“ neturi jokių pretenzijų ar finansinių reikalavimų Global Technologies Suppliers Ltd. atžvilgiu, o klausimą dėl Modern Business LLC (UAE) pervestų pinigų grąžinimo UAB „DS Solutions“ išsispręs patys tiesiogiai. Ieškovo atstovė nurodė, jog piniginės lėšos nebuvo BUAB „DS Solutions“ grąžintos, bendrovėje nėra jokių lėšų teisėtą panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, todėl mano, kad atsakovas – BUAB „DS Solutions“ vadovas R. B., neturėdamas pakankamai teisinio pagrindo finansinėms operacijoms atlikti, veikė neteisėtai, neapdairiai bei nerūpestingai, netinkamai organizavo įmonės veiklą, pažeidė savo, kaip įmonės vadovo pareigą, dėl jo neteisėtų veiksmų buvo prarastas įmonės turtas, įmonei padaryta žala, kurią privalo atlyginti atsakovas. Mano, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti dėl visų būtinų civilinei atsakomybei taikyti sąlygų, numatytų CK 2.46-6.249 str., buvimo ir priteisti iš atsakovo bendrovei jo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pasak jo, dėl susidariusios situacijos kaltas yra kitas bendrovės akcininkas F. A. K., kuris ir buvo de fakto įmonės vadovu.

CK 2.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, o to paties straipsnio 7 dalyje įrašyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti visiškai [...]. Kasacinio teismo praktikoje formuojama taisyklė, kad pagal tai, ar buvo laikytasi paminėtoje teisės normoje įtvirtintų reikalavimų, sprendžiama apie juridinio asmens valdymo organo nario veiksmų neteisėtumą ir kaltę, o tokio asmens civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 str.). Ieškovas, reikšdamas reikalavimą atlyginti įmonei padarytą žalą, privalo įrodyti neteisėtus atsakovo (atsakovų) veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Juridinio asmens valdymo organo nario civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė, tačiau teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str.1 d.). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas 2011-05-06 ir 2011-10-13 užsienio įmonei Global Technology Suppliers Ltd pervedė 298 007,09 Eur, tačiau jokių dokumentų, pagrindžiančių piniginių lėšų pervedimą, bendrovėje nėra; tokie duomenys nebuvo pateikti ir bylos nagrinėjimo metu. Pasak atsakovo, bendrovės „DS Solutions“ veikla buvo susijusi su informacinių technologinių projektais Rytų Europoje ir Artimuosiuose Rytuose, kartu su partneriais Jungtinėje Karalystėje. Bendrovė buvo įkurta atsakovo 2009 m., po atsakovo pažinties su F. A. K., su kuriuo kartu nusprendė kurti įmonę. Atsakovas neneigė, kad įmonė buvo įkurta jo, tačiau teigė buvus susitarimą tarp jo ir F. A. K. dėl atsakomybės paskirstymo; atsakovas buvo atsakingas už įmonės veiklą Pabaltijos regione, o F. A. K. – Artimuosiuose Rytuose ir Jungtinėje Karalystėje. Padidinus įmonės įstatinį kapitalą, faktiškai visus sprendimus priminėjo F. A. K. ir A. R. S. Pažymėjo, jog bendrovė nuolat sėkmingai bendradarbiavo su Global Technology Suppliers Ltd., vykdė užsakymus, bendradarbiavimas vyko per F. A. K., kuris veikė ieškovo vardu. Iki užsakymo, kuris buvo apmokėtas 2011-05-06, Global Technology Suppliers Ltd. savo įsipareigojimus vykdydavo, todėl atsakovas neturėjo pagrindo nei bendrove, nei F. A. K. nepasitikėti. Turėjo būti vykdomas bendras užsakymas iš Global Technologies Suppliers Ltd., įsigyta įranga turėjo būti parduota Modern Business LLC (UAL); kadangi apyvartinių lėšų UAB „DS Solutions“ užsakymui, kurio suma 298 007,09 Eur, neturėjo, pinigai buvo pasiskolinti iš banko. Akcentavo, kad toks sandoris laikytinas įprasta verslo praktika. Pažymėjo, jog paskolos gavimui 2011 m. sausio 17 d. ieškovo akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą iš ieškovo vadovo pareigų atleisti F. A. K., kuris taip pat 2011 m. vasario 17 d. perleido 50 % jam priklausančių ieškovo akcijų su atpirkimo teise, kurios dar iškart ir buvo įkeistos tam pačiam F. A. K.. Tai buvo padaryta tam, kad bankas galėtų suteikti ieškovui paskolą, o F. A. K. neprarastų galimybės bet kada susigrąžinti įmonės valdymą – nebuvo jokio pagrindo abejoti F. A. K. veiksmais, todėl šiuo atveju atsakovas pagrįstai tikėjosi, jog įvykdžius šį užsakymą, bankui galės būti atiduota paskola ir ieškovas dar gaus ir ženklų pelną. Tačiau F. A. K. tokiu būdu užvaldė prašomą priteisti pinigų sumą. Atsakovas mėgino el. paštu, telefonu ir internetinės telefonijos tinklu Skype derėtis su F. A. K. dėl susidariusios situacijos, išsiaiškinti tokių jo veiksmų priežastis, ir siekdamas gelbėti įmonę, sudarė pirkimo – pardavimo sutartį ir dėl likusių ieškovo akcijų įsigijimo, investavo savo ir skolintas lėšas. Atsakovo teigimu, ieškovo reikalavimai nepagrįsti, nes: a/ieškovas nepaneigė atsakovo sąžiningo veikimo prezumpcijos sudarant sandorį; b/ atsakovas iki šiol nėra atsiskaitęs už F. A. K. perleistas akcijas, todėl atsakovas negali būti laikomas bendrovės akcininku ir negali būti laikomas atsakingu už aptariamą verslo sprendimą; c/ sandorių sudarymo metu de facto įmonės vadovu buvo F. A. K.; d/ atsakovas neprisimena išdavęs ir pasirašęs ieškovo į bylą pateikto 2011-05-30 likučio apmokėjimo patvirtinimo; galimai šiame dokumente atsakovo parašas padarytas montažo būdu, nesant rašto originalo, jo autentiškumas kelia abejonių.

Tačiau su tokiais atsakovo argumentais teismas tikėti neturi pagrindo dėl žemiau išdėstytų argumentų.

Pažymėtina, jog bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010-11-02. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011-08-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016; kt.). Taigi įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t.y. įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.

Nagrinėjamu atveju atsakovas savo teiginius grindžia vien deklaratyvaus pobūdžio samprotavimais, jokių įrodymų, patvirtinančių savo argumentus, į bylą nepateikia.

Kaip minėta, ieškovas reikalavimus grindžia atsakovo CK 2.87 str. nuostatų pažeidimu, o būtent tuo, kad atsakovas, būdamas ieškovo BUAB „DS Solutions“ direktoriumi, neturėdamas pakankamai teisinio pagrindo 2011 m. gegužės 6 d. ir 2011 m. spalio 13 d. finansinėms operacijoms atlikti, kuomet užsienio bendrovei Globai Technologies Suppliers Ltd. buvo pervesta 298 007,09 Eur, veikė neteisėtai, neapdairiai bei nerūpestingai. Be to, neįvykus tariamam sandoriui tarp UAB „DS Solutions“ ir Global Technologies Suppliers Ltd., ne tik neužtikrino, jog UAB „DS Solutions“ naudai būtų grąžintos, bet ir atsisakė pretenzijų Global Technologies Suppliers Ltd. atžvilgiu.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad išties UAB „DS Solutions“ 2011-04-22 akcininkų susirinkimo metu buvo priimtas akcininkų sprendimas paimti iš banko „Snoras“ ilgalaikę 2 metų 1 500 000 Lt paskolą; atsakovas buvo įpareigotas pasirašyti paskolos sutartį bei atlikti kitus veiksmus, reikalingus paskolos gavimui; ieškovo sąskaitos išrašas, 2011-05-06 memorialinis orderis Nr. 6735969 patvirtina, kad 988 416, 75 Lt buvo pervesta į ieškovo sąskaitą; 965 894,98 Lt buvo konvertuota ir pervesta į Global Technologies Suppliers Ltd. sąskaitą; 2011-10-13 iš ieškovo sąskaitos buvo pervesta į užsienio įmonės Global Technology Suppliers Ltd banko sąskaitą 18 264,60 Eur. Byloje nėra jokių įrodymų, pateisinančių minėtų piniginių lėšų pervedimą bendrovei Global Technology Suppliers Ltd; taip pat byloje nėra pateikta jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad aptariamos piniginės lėšos buvo pervestos Global Technology Suppliers Ltd ieškovo akcininkų sprendimo pagrindu. Atsakovo tvirtinimu, užsienio bendrovei Global Technology Suppliers Ltd piniginės lėšos buvo pervestos trišalės ieškovo, Global Technology Suppliers Ltd ir M/S Modern Business Information sutarties pagrindu, tačiau kada buvo sudaryta sutartis, kokio turinio, kokį pelną turėjo gauti bendrovė, atsakovas paaiškinti negalėjo; nurodė, kad rašytinė sutartis (popierinis variantas) sudaryta nebuvo, o buvo susitariama, susirašinėjama, tariamasi, pati sutartis elektroninėje erdvėje; pasak atsakovo, tikėtina, jog ji neišliko; jokių kitų dokumentų atsakovas neturi. Taip pat atsakovas negalėjo paaiškinti, kokių priemonių buvo imtasi sutarties vykdymo užtikrinimui ir ar iš viso koks nors sutarties vykdymo užtikrinimas buvo sutartyje numatytas. Atsakovas pripažino, kad faktiškai ieškovas atliko tarpininko funkcijas, nes turėjo apmokėti Global Technology Suppliers Ltd už jo pagamintą kompiuterinę įrangą, kuri turėjo būti perduota bendrovei M/S Modern Business Information (bendrovės Global Technologies Suppliers Ltd. duomenimis, tokia bendrovė nepasiekiama, jokių duomenų apie tokią bendrovę iš viso nėra); pasak atsakovo, ieškovas turėjo gauti pelną, tačiau kokį pelną, kokiomis sąlygomis turėjo vykti apmokėjimas ir t.t., atsakovas paaiškinti irgi negalėjo. Vėlgi atsakovas deklaratyviai teigė, kad dėl piniginių lėšų pervedimo sprendė F. A. K., kuris, pasak atsakovo, de facto ir buvo įmonės vadovu, tačiau jokių įrodymų apie kokius nors pastarojo nurodymus pervesti lėšas, sudaryti sandorį ar pan., atsakovas nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas piniginių lėšų pervedimo metu viešoje erdvėje prisistatinėjo kaip ieškovo vadovas (pvz. 2011-07-29 straipsnis ir kt.). Iš Global Technology Suppliers Ltd bankroto administratoriui buvo pateiktas atsakovo pasirašytas 2011-05-30 likučio apmokėjimo patvirtinimas, kuriame atsakovas patvirtina, kad bendrovė „DS Solutions“ 2011-05-09 pervestos 251 640 svarų sterlingų sumos iš Global Technology Suppliers Ltd nereikalauja. Nesant rašto turinį paneigiančių įrodymų, teismas neturi pagrindo vadovautis atsakovo paaiškinimais, neva raštas galimai suklastotas, ir nesant rašto originalo, dėl jo patikimumo vienareikšmiškai spręsti negalima. Pažymėtina, jog viena vertus, pats atsakovas teigė, kad susirašinėjimai su Global Technology Suppliers Ltd vyko elektroninėje erdvėje, todėl tokio rašto persiųsta kopija tik patvirtina atsakovo teiginius, kita vertus, dėl rašto turinio patikimumo teismas sprendžia ir įvertinęs vėlesnius atsakovo veiksmus (neveikimą). Atsakovas negalėjo paaiškinti, kodėl, neatgavus pirmuoju 2011 m. gegužės 6 d. pavedimu pervestų pinigų (be jokios suprantamos priežasties, nes, pasak atsakovo, jis nepamena, kad būtų pasirašęs tokį dokumentą kaip 2011 m. gegužės 30 d. likučio apmokėjimo patvirtinimas), jis atliko ir kitą 2011 m. spalio 13 d. mokėjimą. Atsakovas nurodo, kad 2011 m. spalio 13 d. pavedimu apmokėtas užsakymas buvo įvykdytas; tačiau atsakovas negalėjo paaiškinti, koks ir kada buvo gautas ieškovo pelnas už įvykdytą 2011 m. spalio 13 d. pavedimu apmokėtą užsakymą. Taip pat visiškai neaišku, kodėl atsakovas atliko 2011 m. spalio 13 d. pavedimą 18 264,60 Eur sumai, jeigu užsakymas, kurio bendra vertė 298 007,09 Eur, apskritai nebuvo įvykdytas, o pinigai už neįvykdytą užsakymą nebuvo sugrąžinti ieškovui. Vėlgi, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo siekį sugrąžinti aptariamas pinigines lėšas. Teismas, įvertinant pervestų piniginių lėšų 298 007,09 Eur sumą, tai, kad nuo lėšų pervedimo iki bankroto bylos iškėlimo praėjo dveji metai, neturi pagrindo vadovautis atsakovo paaiškinimais, kad jis susirašinėdamas su F. A. K. tikėjosi atgauti pervestas lėšas. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad bendrovės pervestos lėšos buvo pasiskolintos iš banko; pati bendrovė paskolos gavimui turėjo įkeisti bendrovės turimą turtą, tuo tarpu atsakovo vadovaujama bendrovė pervedė Global Technology Suppliers Ltd lėšas neturėdama jokio užtikrinimo, atmestini kaip visiškai nepagrįsti atsakovo nurodyti argumentai, kad bendrovė „DS Soliutions“ anksčiau sėkmingai bendradarbiavo su Global Technology Suppliers Ltd, todėl atsakovas neturėjo pagrindo nepasitikėti ja, ir pinigų pervedimas atitiko įprastą verslo riziką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nelogiški ir nenuoseklūs ir neįrodyti atsakovo paaiškinimai ir dėl akcijų pirkimo pardavimo; atsakovas nurodo, kad už savo ir skolintas lėšas įsigijo F. A. K. turėtas ieškovo akcijas, siekdamas išgelbėti ieškovą nuo bankroto, tuo pačiu teigia, kad akcijos jam neperėjo, kadangi jis už jas neatsiskaitė su F. A. K.. Pritartina ieškovo atstovės pozicijai, kad atsakovo argumentai ir teiginiai dėl kažkokių paskirstytų kompetencijų, už tam tikrus regionus atsakingų asmenų ir pan., irgi yra neįrodyti (CPK 178 str.). Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, aukščiau teismo aptarti atsakovo veiksmai (neveikimas) vertinant juos CK 2.87 str. nuostatų kontekste, suponuoja išvadą, kad atsakovas netinkamai organizavo įmonės veiklą, pažeidė savo, kaip vadovo, pareigas prieš įmonę bei kreditorius, veikė nerūpestingai, neapdairiai ir nesąžiningai, neužtikrino, kad būtų išsaugotas didelės vertės įmonės turtas (pinginės lėšos), arba šios lėšos būtų teisėtai ir, esant tiek teisiniam, tiek faktiniam pagrindui, panaudotos bendrovės interesams, t. y. prarado jam patikėtas didelės vertės pingines lėšas, ko pasėkoje tiek įmonei, tiek kreditoriams buvo padaryta žalos. Teismas neįžvelgia galimybės spręsti dėl pagrįstos verslo rizikos be pavedimą pateisinančių dokumentų pervedant bendrovės iš banko pasiskolintas lėšas, kurių grąžinimas užtikrintas bendrovės turto įkeitimu, ir vėliau, suvokiant, kad užsakymas neįvykdytas, 2 metų laikotarpiu absoliutų neveikimą dėl piniginių lėšų atgavimo. Tokios teismo padarytos išvados sudaro pagrindą spręsti dėl atsakovo fiduciarinių pareigų netinkamo vykdymo ( CK 2.87 str. ).

Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti kaltės prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui. Aukščiau teismas plačiai pasisakė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų CK 2.87 str. nuostatų kontekste (CK 6.246 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovas kaltės prezumpcijos nepaneigė (CPK 178 str.). Atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su bendrovei padaryta žala, kurios dydis nustatomas pagal atliktų pavedimų sumą, t.y. 298 007,09 Eur (CK 6.249 str., 6.247 str.). Esant nurodytam, ieškovo reikalavimai dėl 298 0007,09 Eur priteisimo pagrįsti, todėl tenkintini.

CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; CK 6.210 str. 1 d. pagrindu už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos iš atsakovo priteistinos 5 % dydžio metinės procesinės palūkanos.

Vilniaus apygardos teismo 2016-01-29 nutartimi taikytos atsakovo turtui laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 str.).

Iš atsakovo valstybei priteistina 3 103,50 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis CPK 259, 260, 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) BUAB „DS Solutions“, j.a.k. 302334838, 298 007,09 Eur (du šimtus devyniasdešimt aštuonis tūkstančius septynis eurus 9 centus) žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2016-01-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vilniaus apygardos teismo 2016-01-29 nutartimi taikytas atsakovo turtui laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo valstybei 3 103,50 Eur (tris tūkstančius šimtą tris eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.