- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-11-29
- Bylos Nr.
- 1A-203-557-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-60-1-00167-2009-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Dalius Jocys, Eduardas Maškevičius
- Nuteistasis
- M. D., M. D. Valstybinei, ir D
- Nukentėjusysis
- V. R.
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-203-557/2012
Teisėja E. Žakevičiūtė Teisminio proceso Nr. 1-60-1-00167-2009-3
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
2012 m. lapkričio 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Eduardo Maškevičiaus ir Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. D. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. D. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams, pagal BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 5 mėnesiams. BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. nustatyta tvarka paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 5 mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio vykdymo pradžios, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2009-08-17 iki 2009-08-19.
Nuosprendžiu iš dalies patenkintas nukentėjusiojo V. R. civilinis ieškinys, ir iš nuteistojo M. D. nukentėjusiajam V. R. priteista 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai, ir iš nuteistojo M. D. Valstybinei ligonių kasai priteista 4109,71 Lt.
Nuosprendžiu nuteistas ir D. U., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka nėra skundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. D. nuteistas už tai, kad 2009 m. birželio 9 d., apie 12 val., tiksliau nenustatytu laiku, G. A. bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių paskatų tyčia sumušė V. R., suduodamas jam vieną kartą ranka į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. R. nežymų sveikatos sutrikdymą - muštinę žaizdą viršutinės lūpos kairėje.
M. D. nuteistas ir už tai, kad 2009 m. birželio 9 d., apie 17-18 val., tiksliau nenustatytu laiku, Palangoje, garažų masyvų aikštelėje už parduotuvės „Liepa“, esančios Sodų g. 14 a, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu tyčia sumušė V. R., suduodamas jam ne mažiau kaip vieną smūgį ranka į galvos sritį, bei pastūmė V. R. rankomis nuo savęs, dėl ko šis pargriuvo ant žemės ir susitrenkė galvą į asfaltuotą dangą, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam V. R. muštinę žaizdą pakaušyje, odos nubrozdinimus kairės blauzdos srityje. Dėl traumuojančių smūginių poveikių į galvą, M. D. sudavus V. R. ne mažiau kaip vieną smūgį į galvos sritį ir nuo jo pastūmimo V. R. griūnant aukštielninkam su suteiktu pagreičiu (ženklesne jėga, nei savaiminio nugriuvimo atveju) ir atsitrenkiant nugriuvus, plyšo parasagitalinės venos, vyko kraujavimas po galvos smegenų kietuoju dangalu kairėje, besitvenkiantis kraujas kaukolės smegeninėje ertmėje suspaudė smegenis, išsivystė smegenų koma, grubi neurologinė patologinė simptomatika, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam V. R. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. D. prašo nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi jo veiksmuose nėra nusikaltimų, numatytų BK 140 str. 1 d. ir 135 str. 1 d., požymių. Nurodo, kad dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir esminių BPK pažeidimų nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Teismų praktikoje laikoma, kad jei kaltininkas tyčia suduoda smūgį nukentėjusiajam, o nukentėjusysis, kuriam dėl to padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, be tiesioginio smūgio padarinių, patiria ir kitų sužalojimų, kaltininko veika kvalifikuojama kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-854/2007; Nr. 2K-174/2010). Bylos medžiaga patvirtina, kad jokio smūgio nukentėjusiajam jis nesudavė, dėl pastūmimo jokių tiesioginių padarinių V. R. sveikatai neatsirado. Palangos miesto apylinkės teismas, netinkamai įvertinęs jo psichinį santykį su daroma veika ir jos padariniais, padarė neteisingą išvadą, kad jo kaltės forma šio nusikaltimo padaryme yra netiesioginė tyčia. Tokia teismo išvada turėjo esminę įtaką neteisingai nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai.
Žemesnės instancijos teismas
Pagrindinis ir iš esmės vienintelis BK 135 str. 1 d. ir 137 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų atribojimo požymis yra skirtinga kaltės forma. Todėl išsamus padarytos veikos sudėties subjektyviojo požymio - kaltės - turinio ištyrimas ir tuo remiantis kaltės formos nustatymas turi itin svarbią reikšmę, nes yra lemiama sąlyga teisingai ir pagrįstai nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai. Konflikto metu jis tik stūmė besikabinėjantį nukentėjusįjį nuo savęs, siekdamas, kad jis atsitrauktų nuo jo, tai teismas pripažino, įvertindamas ištirtus įrodymus nuosprendžio aprašomosios dalies motyvuojamojoje dalyje. Tačiau konstatuojamojoje dalyje kažkodėl nurodoma, jog jis dar sudavė nukentėjusiajam ranka į galvos sritį.
Nuteistojo fizinis poveikis į nukentėjusiojo kūną nebuvo intensyvus, savo pobūdžiu jis nebuvo itin pavojingas, tai buvo tik vienas stumtelėjimas asmens, kurio prieš tai prašė eiti šalin, nes jis buvo kruvinas ir purvinas. Todėl nekyla abejonių, kad nenumatė, jog dėl jo veiksmų -nukentėjusiojo pastūmimo, siekiant jį atstumti nuo savęs, kils tokios sunkios pasekmės, t. y. nukentėjusysis krisdamas trenksis galva į cementinį grindinį ir patirs sunkią galvos traumą (sunkų sveikatos sutrikdymą). Taigi, būtų galima svarstyti tik apie neatsargią kaltės formą, kuri reikalauja tokio psichinio santykio su veika, kuris suponuoja arba daromos veikos pavojingumo nesuvokimą, arba suvokimą tik savo veiksmų rizikingumo. Netgi nuosprendyje nurodyta, jog niekas neginčija, kad jis pastūmė V. R., šią aplinkybę patvirtino ir jis pats, tiek įvykį matę liudytojai, jokių motyvų jį sužaloti jis neturėjo, tarp jų nebuvo kokios nors neapykantos, priešiškumo, jokių įrankių nenaudojo. Byloje esantys įrodymai leidžia tvirtai teigti, kad jokių smurtinio pobūdžio veiksmų prieš nukentėjusįjį nebuvo, jokių jo valios pastangų dėl atsiradusių nusikalstamų padarinių irgi nebuvo ir galima būtų kalbėti apie neatsargią kaltę ir tik tuo atveju, jei būtų nustatyta pakankamai objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp jo neatsargaus elgesio ir kilusių pasekmių. Tokiu atveju jo veika turėtų būti perkvalifikuota iš BK 135 str. 1 d. (tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo) į BK 137 str. 1 d. (sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo). Tačiau bylos aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą apie nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo atsitiktinumą, t.y. veiksmą, turintį išorinių teisės pažeidimo požymių, bet neturintį kaltės elemento (tyčios ar neatsargumo), teisės teorijoje įvardijamą kazusu.
BPK 20 str. 5 d. numato, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. BPK 301 str. 1 d. įtvirtinta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkti duomenys ikiteisminio tyrimo metu savaime neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį. Tik teismas, kuris turi būti objektyvus baudžiamosios bylos aplinkybių, proceso šalių atžvilgiu, gali užtikrinti, jog teismo nuosprendis būtų laikomas pagrįstu, o tai reiškia, kad jame padarytos išvados dėl padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų bus pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Jam pareikštas kaltinamas pagal BK 140 str. l d. dėl to, kad 2009 m. birželio 9 d. apie 12 val. nežymiai sužalojo V. R., bei pagal BK 135 str. l d. dėl to, kad tą pačią dieną apie 17-18 val. nukentėjusiajam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Teismo posėdžio metu buvo perskaitytas policijos pareigūno 2009-06-11 tarnybinis pranešimas, jog įvykio aplinkybių tikslinimo metu buvo nustatyta, kad V. R. birželio 9 d. apie 09.45 val. buvo atvykęs į Palangos miesto policijos komisariatą pagal jam skirtą kardomąją priemonę atsižymėti komisariate. Vaizdo kamerų pagalba buvo užfiksuota, kad birželio 9 dieną V. R. jau buvo patyręs sužalojimus. Vaizdo kamerų pagalba buvo pastebėta, kad V. R. yra sužalota lūpa bei prakirstas kairysis antakis, tačiau V. R. skundo dėl sužalojimo Palangos miesto policijos komisariatui nepateikė. Tikslinant įvykio aplinkybes buvo bendrauta su Palangos miesto PK kriminalinių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnais ir buvo nustatyta, kad V. R. pokalbiui lankėsi pas kriminalinės policijos vyr. tyrėją K. B.. K. B. pokalbio metu teigė, kad V. R. skundėsi, kad patyrė traumą, matėsi, kad yra prakirstas V. R. kairysis antakis bei lūpos žaizda, taip pat galvos pakaušyje (taip tekste) buvo matyti kirstinė žaizda (1 t., b.l. 3-4). Tai patvirtina, jog žalingos V. R. sveikatai pasekmės jau buvo iki veikų, už kurias jis nepagrįstai nuteistas, atlikimo. Šio svarbaus dokumento analizės ir vertinimo teismas, priimdamas nuosprendį, neatliko, nors jis buvo perskaitytas posėdžio metu ir griauna kaltinimo versiją. BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Palangos miesto apylinkės teismas šio straipsnio reikalavimų neįvykdė.
Be to, teismas nesiėmė jokių priemonių, kad išsiaiškintų dar iki 2009 m. birželio 9 d. 9.45 val. V. R. patirtų kūno sužalojimų kilmę ir pobūdį. Būtent, neapklausė policijos pareigūnų, betarpiškai su juo bendravusių ir mačiusių nukentėjusiojo sužalojimus, o tai byloje turi esminę reikšmę, nes jis yra visiškai įsitikinęs, jog jau tuo metu nukentėjusysis buvo patyręs tas fizines traumas, dėl kurių išsivystė sunkios pasekmės. Taip pat nepašalintos abejonės dėl teismo medicinos specialisto prieštaringų išvadų. 2009-07-21 specialisto išvadoje konstatuota, jog V. R. kūno sužalojimus galėjo patirti 2009-06-10 paros pradžioje, o jau papildomoje specialisto išvadoje kategoriškai teigiama, kad sunkų sužalojimą V. R. patyrė 2009-06-09 popietę. Abiejose išvadose nustatyta muštinė žaizda pakaušyje. Būtent apie šią žaizdą užsimenama policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, tai patvirtino dar įvykio dienos rytą matęs ir liudytojas L. K.. Tačiau teismas apsiribojo abi išvadas pateikusio specialisto, kuris suinteresuotas bet kokiu būdu pateisinti tyrimų objektyvumą, apklausa. Mano, jog esant tokiems esminiams prieštaravimams, teismas privalėjo skirti medicininę ekspertizę, kad objektyvią ir nepriklausomą išvadą pateiktų kiti ekspertai.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Skundžiamu nuosprendžiu M. D. nuteistas už tai, kad 2009 m. birželio 9 d. apie 12 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sumušė nukentėjusįjį V. R., suduodamas jam vieną kartą ranka į veido sritį ir tuo padarydamas V. R. nežymų sveikatos sutrikdymą - muštinę žaizdą viršutinės lūpos kairėje. M. D. nuteistas ir už tai, kad 2009 m. birželio 9 d. apie 17-18 val. garažų masyvų aikštelėje už parduotuvės „Liepa“, esančios Sodų g. 14 a, Palangoje, sumušė nukentėjusįjį V. R., suduodamas jam ne mažiau kaip vieną smūgį ranka į galvos sritį, bei pastūmė jį rankomis nuo savęs, dėl ko šis pargriuvo ant žemės ir susitrenkė galvą į asfaltuotą dangą, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam V. R. muštinę žaizdą pakaušyje, odos nubrozdinimus kairės blauzdos srityje. V. R. griūnant aukštielninkam ir atsitrenkiant nugriuvus, plyšo parasagitalinės venos, vyko kraujavimas po galvos smegenų kietuoju dangalu kairėje, besitvenkiantis kraujas kaukolės smegeninėje ertmėje suspaudė smegenis, išsivystė smegenų koma, grubi neurologinė patologinė simptomatika, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam V. R. M. D. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistasis M. D. kategoriškai neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, teigia, jog jokio smūgio nukentėjusiajam jis nesudavė, o dėl nukentėjusiojo V. R. pastūmimo jokių tiesioginių padarinių pastarojo sveikatai neatsirado. Anot jo, žalingos V. R. sveikatai pasekmės jau buvo iki veikų, už kurias jis nepagrįstai nuteistas, atlikimo, jis yra visiškai įsitikinęs, jog jau tuo metu nukentėjusysis buvo patyręs tas fizines traumas, dėl kurių išsivystė sunkios pasekmės. Teismas nesiėmė jokių priemonių, kad išsiaiškintų dar iki 2009 m. birželio 9 d. 09.45 val. V. R. patirtų kūno sužalojimų (prakirsto kairiojo antakio, lūpos žaizdos bei pakaušyje buvusios kirstinės žaizdos) kilmę ir pobūdį, neapklausė policijos pareigūnų, mačiusių nukentėjusiojo sužalojimus. Be to, nepašalintos abejonės dėl teismo medicinos specialisto prieštaringų išvadų: 2009-07-21 specialisto išvadoje konstatuota, jog V. R. kūno sužalojimus galėjo patirti 2009-06-10 paros pradžioje, o papildomoje specialisto išvadoje teigiama, kad sunkų sužalojimą V. R. patyrė 2009-06-09 popietę.
Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas motyvuotai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, atliko įrodymų tyrimą, kurio metu apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai policijos pareigūnai D. R. ir K. B. bei ekspertas R. P. P., o taip pat paskirta ir atlikta komisijinė teismo medicininė ekspertizė bei apklaustas teismo medicinos ekspertų komisijos narys ekspertas V. A..
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje perskaičius tarnybinį pranešimą (1 t., b.l. 3-4), liudytojas policijos pareigūnas D. R. (3 t., b.l. 168) parodė, jog iš tarnybinio pranešimo supranta, kad buvo gavęs kažkokią pirminę medžiagą ir rašė tarnybinį pranešimą, jog buvo sumuštas kažkoks pilietis. Pamena, kad tas pilietis buvo paguldytas į ligoninę ir buvo be sąmonės, jis tikslino traumų atsiradimo aplinkybes. Kadangi sužalotasis gulėjo ligoninėje be sąmonės, nepavyko su juo pakalbėti. Jam atrodo, kad budėtojų dalyje domėjosi apie tokį pilietį, jam pasakė, kad jis buvo atėjęs ir turėtų matytis per kameras. Kiek pamena, vaizdo įrašus žiūrėjo ir asmens sužalojimus vaizdo įraše matė pats. Kalbėjosi su K. B. ir viską rašė iš K. B. žodžių. Jis pat betarpiškai jo sužaloto nematė.
Liudytojas policijos pareigūnas K. B. apeliacinės instancijos teismo posėdyje (3 t., b.l. 168) parodė, jog žino, kad buvo sužalotas V. R., bet pačiam to tirti neteko. V. R. pas jį yra buvęs, buvo atėjęs „apkultas“, tačiau negali pasakyti, ar tai buvo birželio 9 d. Buvo toks atvejis, kad pas jį V. R. atėjo sumuštas. Kokie buvo sužalojimai, nepamena, bet atrodo, buvo sumuštas antakis. Pas jį V. R. buvo atėjęs sąmoningas ir jie bendravo. V. R. buvo žinomas asmuo, su mėlyne paakyje V. R. jis matydavo dažnai, atgaminti detalių negali.
Ekspertas R. P. P. apeliacinės instancijos teismo posėdyje (3 t., b.l. 168-169) paaiškino, jog V. R. apžiūrėjo praėjus mėnesiui po sužalojimų, jis sunkiai vaikščiojo. Visi sužalojimai, atvežus į gydymo įstaigą, ligoniui buvo fiksuoti kaip šviežūs. Buvo diagnozuotas kraujo išsiliejimas į smegenis ir operacijos metu nustatyta, kad išsiliejimas šviežias. Papildomame tyrime tyrėjo buvo išdėstytos aplinkybės keliais epizodais: 8 d. nukentėjusysis vaikščiojo, 9 d. - buvo atėjęs sąmoningas į policijos komisariatą užsiregistruoti. Tik paskutinio epizodo metu šitas sužalojimas galėjo gautis, su tokiu kraujo išsiliejimu nukentėjusysis nebūtų galėjęs vaikščioti ar ką nors daryti. Atlikus kompiuterinį tyrimą matėsi, kad smegenyse yra spaudimo reiškiniai, buvo rasta, kad trūkusi periferinė vena. Ar nukentėjusysis galėjo vaikščioti, priklauso nuo trūkusios kraujagyslės diametro ir kraujo greičio išsiliejimo. Sunku pasakyti, kiek truko kraujavimas, nes kiekvienu atveju būna skirtingai, ir kiek gali trukti šviesusis periodas, pasakyti negali. Pagal užfiksuotą žmogaus elgesį ir stovį, kurį stebėjo policijos darbuotojai, tai nuo birželio 8 d. nukentėjusysis nebūtų taip prasivaikščiojęs. Žaizda pakaušio srityje galėjo atsirasti atsitrenkiant pakaušio sritimi. Mažai tikėtina, kad nuo smūgio tuščiu buteliu į kaktą galėjo atsirasti toks vidinis sužalojimas. Pakaušyje buvo kirstinė žaizda. Gargaliavimą galima susieti su šiuo įvykiu, knarkimas pasireiškia paskutinėje stadijoje prieš sąmonės netekimą. Atsitrenkus sąmonės sutrikimas buvo trumpalaikis, tai galėjo ir sugargaliuoti, o paskui plyšo kraujagyslė, kraujavo.
Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi paskyrus komisijinę teismo medicininę ekspertizę, ekspertams buvo pavesta atsakyti į klausimus:
Koks yra V. R. konstatuotų kūno sužalojimų padarymo laikas? Ar V. R. nustatytas vidinis galvos sužalojimas (kraujo išsiliejimas kaukolės smegeninėje ertmėje) yra susijęs (ir kokiu būdu) su nustatytais išoriniais galvos sužalojimais (jų visuma ar kiekvienu atskirai), ir koks galėjo būti šio vidinio galvos sužalojimo padarymo mechanizmas? Ar teismo medicinos požiūriu galima kategoriškai paneigti prielaidą, jog trauminį poveikį, sukėlusį vidinį galvos sužalojimą (kraujo išsiliejimą kaukolės smegeninėje ertmėje) V. R. patyrė anksčiau kaip 2009 m. birželio 9 d. 9.45 val.?
Komisijinės ekspertizės akte Nr. EKG 1202/12(03) (3 t., b.l. 178-182) konstatuota, jog:
Tirtoje medicininėje V. R. dokumentacijoje atžymėta, kad V. R. medikų akivaizdon pateko patyręs sužalojimus 2009-06-10 ryte – sužalojimai patirti iki patenkat į stacionarią sveikatinimo įstaigą. V. R. medikų nustatyti sužalojimai, ekspertų disponuotais medicininiais duomenimis, neturėjo skirtingą jų senumą ar/ir patyrimo eiliškumą nurodančių požymių. Asmens medicininė – ekspertinė apžiūra (po keliasdešimties dienų nuo traumos) nedavė pagrindo (tik medicininiais dalykais remiantis) patikslinti traumos laiką aktualiu dienos – valandų tikslumu. Siūloma tikslesnį sunkios galvos traumos su sekusiu nugriuvimu momeno laiką apibrėžti ne tik medicininiais, bet ir kitais bylos objektyviais duomenimis. Traumos patyrimo – sužalojimų susidarymo mechanizmas, sunkumo kvalifikacija paliekami galioti nekeičiant anksčiau buvusių duotų išvadų, nes tame nėra objektyvaus medicininio pagrindo. Teismo medicininiai duomenys, medicinos eksperto turėti tiek pirminio, tiek papildomo medicininių tyrimų, tiek šios ekspertizės atlikimo metu negali kategoriškai (100 procentų) paneigti prielaidos, kad sunkaus sveikatos sutrikdymo masto traumą V. R. patyrė būtent iki 2009-06-09 9 val. 45 min., nes spręsti apie buvusios sunkios traumos tokio tikslumo momentą nėra objektyvių medicininių duomenų. Medicininiu požiūriu, verifikuota (guldymo į ligoninę momentui) ūmi galvos smegenų trauma, operavęs neurochirurgas rado ūminę subdurinę hematomą, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymo mastą apibrėžiančios traumos išraiška (sužalojimai) buvo patirti iki poros parų intervalo imtyje. Teismo medicininiu požiūriu medicinos ekspertų komisija neturi objektyvaus pagrindo abejoti ir nustatyta diagnoze, ir galutinėje diagnozėje atsispindinčia traumos senumo paklaida (iki dviejų parų iki asmeniui patenkant ligoninės specialistui – gydytojui).
Dėl M. D. kaltės pagal BK 140 str. 1 d. (2009 m. birželio 9 d., apie 12 val., epizodas)
Nukentėjusysis V. R. teisiamojo posėdžio metu (3 t., b.l. 119) negalėjo paaiškinti įvykio aplinkybių, parodė, jog po patirtų sužalojimų jam dingo atmintis, nei M. D., nei D. U. neprisimena.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nuteistasis D. U. bei liudytojas G. A., kurie įvykio metu buvo kartu su nuteistuoju M. D. ir nukentėjusiuoju V. R. G. A. priklausančiame bute, aukščiau aptartų nuteistojo M. D. parodymų nepaneigė. Liudytojas G. A. teisiamojo posėdžio metu (3 t., b.l. 119-120) paaiškino jam žinomas aplinkybes apie 8 d. įvykį, o apie 9 d. įvykius nurodė, jog tą dieną jis buvo girtas, todėl miegojo, ir paties įvykio nematė. Nuteistasis D. U. teisiamojo posėdžio metu (3 t., b.l. 115-117) parodė, jog V. R. buvo G. A. bute ir neįsileido jų. G. A. paprašė duris išspirti, ką jie ir padarė, ir įėjo į butą. Buvo jis, M. D., R. M. ir G. A.. Bute buvo V. R.. Jis V. R. klausė, kodėl neatrakino, bet jis gulėjo lovoje ir nieko nesakė. V. R. smūgių nesudavė, jokių smūgių jis nematė. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog nematė, sudavė kas smūgius ar ne, nesakė, jog matė, kaip sudavė M. D.. Taip užrašė tyrėja.
Liudytoja R. M., kaip nuteistojo M. D. draugė – sugyventinė, teisiamojo posėdžio metu (3 t., b.l. 122) atsisakė duoti parodymus. Tuo tarpu apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 101-103, 104, 105-108, parodymai perskaityti teisiamojo posėdžio metu) liudytoja R. M. davė nenuoseklius parodymus, iš pradžių tvirtino, jog minėto įvykio metu su jais kartu buvo ir V. S., kuris kartu su D. U. konfliktavo su V. R., kad pastarasis neatidarė durų. Tuo tarpu apklausiama 2010-05-17 parodė, jog įvykio metu V. S. su jais nebuvo, M. D. su D. U. pirmi įėjo į butą, o ji dar liko koridoriuje, kai išgirdo triukšmą bute. Girdėjo, kad D. U. pradėjo šaukti ant Katino (V. R.) įvairiais necenzūriniais žodžiais. M. D., atrodo, taip pat kelis žodžius pasakė Katino (V. R.) atžvilgiu. Buvo supykę dėl to, kad Katinas (V. R.) neįsileido į vidų. Patikslino, kad nematė, ar kokios muštynės vyko bute, negirdėjo jokių panašių garsų į smūgių sudavimą ar kitus kokius garsus, leidžiančius suprasti, kad kas nors mušamas. Gal kuris, M. D. ar D. U., ir sudavė kokį smūgį Katinui (V. R.), to negali nei patvirtinti, nei paneigti, nes vėliau jau įėjusi į kambarį pamatė, kaip D. U. su M. D. veda į vonią Katiną (V. R.) praustis, nes jam, kaip suprato, iš nosies bėgo kraujas. Taip pat matė, kad ir kaktoje yra lyg muštinė žaizda, nes ir kaktos srityje kraujavo (ar tai buvo senas sužalojimas, ar patirtas tuo metu bute, negali pasakyti). Trieska (G. A.) tame konflikte nedalyvavo, jis iš karto nuėjo miegoti, nes buvo visiškai girtas.
Baudžiamojoje byloje esančiame policijos pareigūno D. R. 2009-06-11 tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių patikslinimo (1 t., b.l. 3-4, medžiaga ištirta teisiamojo posėdžio metu) užfiksuota, jog V. R. š/m. birželio 9 d. apie 09.45 val. buvo atvykęs į Palangos miesto policijos komisariatą pagal jam skirtą kardomąją priemonę atsižymėti komisariate. Vaizdo kamerų pagalba buvo užfiksuota, kad š/m. birželio 9 d. V. R. jau buvo patyręs sužalojimus, vaizdo kamerų pagalba buvo pastebėta, kad V. R. yra sužalota lūpa bei prakirstas kairysis antakis. Tikslinant įvykio aplinkybes buvo bendrauta su Palangos miesto PK kriminalinių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnais ir buvo nustatyta, kad V. R. pokalbiui lankėsi pas kriminalinės policijos vyr. tyrėją K. B.. K. B. pokalbio metu teigė, kad V. R. skundėsi, kad patyrė traumą, matėsi, kad yra prakirstas V. R. kairysis antakis bei lūpos žaizda, taip pat pakaušyje buvo matyti kirstinė žaizda.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje (3 t., b.l. 168) liudytojas policijos pareigūnas D. R. parodė, jog pamena, kad pilietis buvo paguldytas į ligoninę ir buvo be sąmonės, jis tikslino traumų atsiradimo aplinkybes. Kiek pamena, žiūrėjo vaizdo įrašus ir sužalojimus matė pats. Kalbėjosi su K. B. ir viską rašė iš K. B. žodžių. Liudytojas policijos pareigūnas K. B. apeliacinės instancijos teismo posėdyje (3 t., b.l. 168) pripažino, jog buvo toks atvejis, kad pas jį V. R. atėjo sumuštas. Kokie buvo sužalojimai, neprisiminė, kiek prisiminė, buvo sumuštas antakis.
Kaip matyti, apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojai policijos pareigūnai negalėjo nurodyti tikslių įvykio aplinkybių, tačiau jų prisimintos aplinkybės iš esmės sutampa su tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis. Apeliacinis teismas laiko, jog įtakos negalėjimui prisiminti detalių įvykio aplinkybių turėjo praėjęs laikas nuo įvykio iki policijos pareigūnų apklausos apeliacinės instancijos teismo posėdyje, t.y. beveik 3 metai. Kadangi iš esmės tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės su policijos pareigūnų apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodytomis aplinkybėmis sutampa, apeliacinis teismas šiuos duomenis laiko patikimais.
Apeliacinėje instancijoje atlikus komisijinę ekspertizę bei apklausus teismo medicinos ekspertą V. A., nebuvo paneigta, kad nukentėjusysis V. R. sužalojimą veido srityje - muštinę žaizdą viršutinės lūpos kairėje, inkriminuotą M. D., galimai buvo patyręs dar iki 2009-06-09 09.45 val., t.y. iki jo apsilankymo policijos komisariate.
Kolegija, remdamasi aukščiau išdėstytu, laiko, jog nepaneigta, kad nukentėjusiajam V. R. muštinė žaizda viršutinės lūpos kairėje buvo padaryta dar iki 2009-06-09 09.45 val., todėl apeliacinis teismas laiko neįrodytu, kad nuteistasis M. D. nukentėjusiajam V. R. 2009 m. birželio 9 d. apie 12 val. suduodamas vieną kartą ranka į veido sritį padarė muštinę žaizdą viršutinės lūpos kairėje, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Tačiau apeliantas neneigia ir pats pripažįsta nukentėjusiajam V. R. minėto įvykio metu sudavęs vieną kartą ranka, t.y. delnu per veidą – skruostą. Teismų praktikoje pripažįstama, jog net ir ranka suduodant nukentėjusiajam, pastarajam yra sukeliamas fizinis skausmas. Kito asmens kūnas yra neliečiamas, o sveikata ir gyvybė saugoma įstatymo, todėl bet kokio fizinio smurto (net ir sukėlusio tik fizinį skausmą) vartojimas kito asmens atžvilgiu yra draudžiamas, o atsakomybė už tokius veiksmus numatyta BK 140 str. 1 d.
Byloje nėra objektyvių, neginčijamų duomenų (alkotesterio parodymų ir pan.), kad įvykio metu, t.y. 2009 m. birželio 9 d. apie 12 val. nuteistasis M. D. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau pažymėtina, jog apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena nustatoma ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (LAT kasacinė byla Nr. 2K-40/2012). Iš ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 95-97, 105-108, 151-153, 2 t., b.l. 37-38, parodymai perskaityti teisiamojo posėdžio metu) bei teisiamojo posėdžio metu (3 t., b.l. 115-117, 117-119) duotų nuteistųjų M. D. ir D. U. bei liudytojų G. A. bei R. M. parodymų matyti, jog įvykio dieną, dar iki suduodant nukentėjusiajam delnu per veidą, nuteistasis M. D. vartojo alkoholį, dėl to apeliacinis teismas pripažįsta, jog įvykio metu nuteistasis M. D. buvo apsvaigęs nuo alkoholio.
Remdamasis aukščiau išdėstytu apeliacinis teismas pripažįsta įrodytu, kad M. D. nukentėjusiajam V. R. sukėlė fizinį skausmą, t.y. 2009 m. birželio 9 d. apie 12 val., tiksliau nenustatytu laiku, G. A. bute, esančiame Sodų g. 36-39, Palangoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių paskatų tyčia sudavė nukentėjusiajam V. R. vieną kartą delnu į veido sritį - skruostą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam V. R. fizinį skausmą.
Dėl M. D. kaltės pagal BK 135 str. 1 d. (2009 m. birželio 9 d., apie 17-18 val., epizodas)
Specialisto išvadoje Nr. G 1137/09 (03) (1 t., b.l. 13-14, medžiaga ištirta teisiamojo posėdžio metu) nurodyta, jog V. R. nustatyti sužalojimai: muštinio pobūdžio žaizdos priešingose galvos dalyse - kaktoje (virš dešinio antakio), viršutinės lūpos kairėje ir pakaušyje (patirtos pasekoje ne mažiau 3 traumuojančių smūginių kontaktų su kietais bukais paviršiais, juos turinčiais daiktais); odos nubrozdinimai veido ir kairės blauzdos srityse (patirti pasekoje ne mažiau vieno traumuojančio dinaminio kontakto su kietu paviršiumi). Papildomoje specialisto išvadoje Nr. KG 31/10 (03) (1 t., b.l. 17-19, medžiaga ištirta teisiamojo posėdžio metu) konstatuota, kad V. R. sunkaus sutrikdymo masto galvos trauma yra priežastiniame ryšyje su patirtu traumuojančiu poveikiu į galvą. Tyrimo atlikimo metu ekspertui pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad sunkaus sveikatos sutrikdymo masto galvos traumą V. R. galėjo patirti 2009-06-09 popietės traumos metu, žalojusiam asmeniui suduodant V. R. smūgį į galvos sritį, pastūmus asmenį, jam griūnant aukštielninkai su suteiktu pagreičiu ir (ženklesne jėga nei savaiminio nugriuvimo atveju) atsitrenkiant nugriuvus. Specialisto išvados tyrimo duomenų apibendrinime be kita ko nurodoma, jog laikytina, kad sunkaus sveikatos sutrikdymo masto galvos traumą asmuo patyrė paskutinio epizodo (su nugriuvimu – pusiausvyros sutrikimu, sąlygotu smūgio ir vėliau sekusio sąmonės netekimo) pasekoje.
Ekspertas R. P. P. teisiamojo posėdžio metu (3 t., b.l. 123-124) paaiškino, jog nukentėjusysis turėjo atsitrenkti pakaušine sritimi. Sunkus sveikatos sutrikdymas galėjo būti padarytas 2009-06-09 popietę galvos traumos metu. Su tokia trauma žmogus negalėjo vaikščioti. Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje (3 t., b.l. 168-169) ekspertas R. P. Pečkus paaiškino taip pat, jog žaizda pakaušio srityje galėjo atsirasti atsitrenkiant pakaušio sritimi. Tik paskutinio epizodo metu šitas sužalojimas galėjo gautis, su tokiu kraujo išsiliejimu nukentėjusysis nebūtų galėjęs vaikščioti ar ką nors daryti. Pagal užfiksuotą elgesį ir stovį, kurį stebėjo policijos darbuotojai, tai nuo birželio 8 d. nukentėjusysis nebūtų taip pravaikščiojęs.
Remiantis šiais aukščiau aptartais teismo eksperto paaiškinimais bei jo pateiktomis specialisto išvadomis būtų galima daryti išvadą, jog nukentėjusysis V. R. sunkaus sveikatos sutrikdymo masto galvos traumą galėjo patirti 2009 m. birželio 9 d. popietę, žalojusiam asmeniui suduodant V. R. smūgį į galvos sritį, pastūmus jį, jam griūnant aukštielninkam ir atsitrenkiant nugriuvus. Anot teismo eksperto, šis sužalojimas galėjo gautis tik paskutinio epizodo metu, kadangi po tokio sužalojimo nukentėjusysis nebūtų galėjęs vaikščioti ar ką nors daryti.
Tačiau nuteistasis M. D. kategoriškai neigia, kad jam pastūmus nukentėjusįjį V. R. šis trenkėsi galva į asfaltuotą dangą ir susitrenkė galvą, anot jo, dėl jo veiksmų – nukentėjusiojo pastūmimo negalėjo kilti tokios sunkios pasekmės.
Ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 37-38, parodymai perskaityti teisiamojo posėdžio metu) nuteistasis M. D. parodė, jog jam pastūmus V. R. nuo savęs, šis atbulas paėjo 4-5 žingsnius, nugriuvo ant sėdmenų ir atsigulė ant žemės. Papildydamas protokolą ranka prirašė, jog V. R. jis nemušė. Apklausiamas 2010-06-01 (2 t., b.l. 42-44, parodymai perskaityti teisiamojo posėdžio metu) taip pat parodė, jog jis V. R. abiem rankom krūtinės srityje pastūmė nuo savęs, jis pastumtas atbulas paėjo kelis žingsnius ir pargriuvo ant sėdynės ant asfaltuotos dangos, o po to nugriuvo ant žemės visu ūgiu. Ar griūdamas galėjo susitrenkti galvą į asfaltuotą dangą, pasakyti negali. Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole (2 t., b.l. 46-51) M. D. parodė vietą, kur jam konfliktuojant su A. T. priėjo V. R., kurį jis rankomis atstūmė nuo savęs. Po to parodė už 3 metrų vietą, kur nuo jo pastūmimo V. R. nugriuvo ant sėdmenų, o po to atsigulė ant asfaltuotos dangos. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (3 t., b.l. 117-119) nuteistasis M. D. parodė, jog už parduotuvės „Liepa“ susibarė su A. T.. Tada priėjo V. R., prašė ramintis, o jis jam pasakė: „eik šalin“. V. R. buvo kruvinas ir purvinas. V. R. jis nesudavė, jis jį nuo savęs atstūmė ranka. Pastarasis paėjo dar 5-6 žingsnius ir atsisėdo ant žemės. Jis nesakė, kad V. R. nugriuvo visu ūgiu. Iš pradžių V. R. prisėdo ant sėdmenų, o po to prigulė ant šono. Paskui D. U. padėjo jam V. R. nutempti ant šaligatvio, kadangi važinėjo mašinos. Jau 2009-06-09 ryte jis matė kruviną V. R. viršugalvį.
Kaip matyti, nuteistasis M. D. neneigia įvykio metu pastūmęs nukentėjusįjį V. R., tačiau neigia jam sudavęs į galvos sritį, be to, teigia, jog nukentėjusysis nuo jo pastūmimo dar paėjo keletą žingsnių atgal ir tada atsisėdo, o tik po to prigulė ant žemės. Kad nukentėjusysis V. R. po nuteistojo M. D. pastūmimo būtų susitrenkęs galvą į asfaltuotą dangą, nepatvirtino nei vienas teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas, to nepatvirtino ir nuteistasis D. U..
Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (3 t., b.l. 115-117, 134) nuteistasis D. U. parodė, jog už pardutouvės „Liepa“ M. D. susikivirčijo su Telšium (A. T.). M. D. pastarajam smogė. R. M. išsigandusi pabėgo, o jis nubėgo jos raminti. Galvojo, kad grįš ir M. D., bet jis negrįžo. Tada jis grįžo atgal. V. R. sėdėjo ant žemės. M. D. jo paprašė padėti V. R. pasodinti prie sienos. M. D. sudavė tik A. T.. Teismo posėdžio metu jis sako taip, kaip buvo iš tikrųjų. Nežino, ar prie parduotuvės V. R. buvo kruvinas, jam buvo apibrozdintas veidas, o prie kokių aplinkybių, nežino. Neigia smūgius prie parduotuvės. Parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš dalies yra neteisingi, jis juos neigia. Prie parduotuvės „Liepa“ nematė, kad M. D. sudavė V. R. į veidą, nematė, kad po M. D. smūgio V. R. būtų nukritęs. Liudytojas A. T. teisiamojo posėdžio metu (3 t., b.l. 121-122) parodė, jog prie parduotuvės „Liepa“ jis susibarė su M. D. dėl butelio. V. R. buvo girtas, o M. D. – išgėręs. V. R. pradėjo kabintis į M. D. rūbus, o M. D. jį nuo savęs atstūmė. Tada V. R. apsisuko, nuėjo ir atsisėdo prie sienos ant žemės, nieko nesakė. Nugriuvęs jis nebuvo. V. R. buvo sužalotas dar iki to, jis buvo kruvinas. Kaip matyti, nei vienas nepatvirtino matęs, kad M. D. pastūmus V. R. šis būtų trenkęsis galva į asfaltuotą dangą.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. D. kaltu pagal BK 135 str. 1 d., rėmėsi ne tik nuteistųjų bei liudytojų teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, bet ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Tačiau pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu nei vienas proceso dalyvis nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, jų apklausas atliko ikiteisminio tyrimo pareigūnas, be to, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu proceso dalyvių duotų parodymų, jie nebuvo nuoseklūs, keitėsi, buvo painiojamos, patvirtinamos, o vėliau paneigiamos įvykių aplinkybės. Teismas, pripažindamas M. D. kaltu, rėmėsi ir liudytojos K. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Tačiau iš šios liudytojos parodymų matyti, jog jie taip pat yra nenuoseklūs, pirmos apklausos metu aiškiai nurodžiusi tam tikras įvykio aplinkybes, kitos apklausos metu ėmė jas kategoriškai neigti. Kadangi ši liudytoja yra mirusi, apklausti teisme jos nepavyko, nebuvo išsiaiškinta, kodėl ši liudytoja pirmos apklausos metu davė vienokius parodymus, o kitos apklausos metu savo parodymus pakeitė, kurie jos parodymai teisingi. Liudytojų bei nuteistųjų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, būtų galima priimti besąlygiškai kaip teisingus tuo atveju, jeigu tie parodymai būtų analogiški teisiamojo posėdžio metu jų duotiems parodymams. Įrodomąją galią šiuo atveju turi teisiamojo posėdžio metu proceso dalyvių duoti parodymai. Tuo tarpu pagal BPK 276 str. 4 d. byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, tačiau tokie parodymai nelaikomi savarankiškais įrodymų šaltiniais, jie yra svarbūs ir gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų vertinimui (LAT kasacinė byla Nr. 2K-7/2012).
Liudytojas G. A. teisiamojo posėdžio metu (3 t., b.l. 119-120) parodė, jog paties įvykio nematė, nukentėjusįjį sužalotą rado prie parduotuvės „Liepa“. Kaip jį sužalojo, nežino. Kai rado nukentėjusįjį, jis gulėjo iki pusės šlapias, kvėpavo. V. R. buvo nubrozdinta nosis, daugiau sužalojimų nematė.
Liudytojas L. K. teisiamojo posėdžio metu (3 t., b.l. 133) parodė, jog 2009 m. birželio mėn. V. R. ėjo vienas pro „Žemaitijos pieną“, o jis sėdėjo kitoje gatvės pusėje ir laukė ūkininko, kuris turėjo jį išvežti į darbą. V. R. ėjo normaliai, buvo kruvinas, visas sudaužytas. Grįžęs iš darbo nuėjo prie „Liepos“, kur yra jų susitikimo vieta. Ten V. R. sėdėjo ant žemės ir knarkė, jis jo pulsą patikrino, nieko nekvietė ir nuėjo pro šalį. Tai buvo tą pačią dieną vakarop, kai iš darbo grįžo. Kai tikrino V. R. pulsą, jis tebebuvo toks kruvinas, kaip ir buvo praeidamas. Kai jis praėjo pro jį pirmą kartą, jo visa galva buvo kruvina. Jis jo nekalbino prie „Liepos“, V. R. miegojo, todėl jį paliko miegoti. V. R. matė paryčiais kruviną apie 10 val. o vakare sutiko po 17 ar 18 valandos, sutikęs pirmą kartą jis jį kvietė, bet jis praėjo visas kruvinas, sudaužytas, matė, jog jo galva buvo visa kruvina.
Iš aukščiau aptartų nuteistojo M. D. bei liudytojų A. T. ir L. K. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, jog dar 2009 m. birželio 9 d. ryte jie matė kruviną V. R. viršugalvį, nurodė, jog nukentėjusysis buvo kruvinas, visas sudaužytas, jo galva buvo kruvina.
Aukščiau minėtame policijos pareigūno D. R. 2009-06-11 tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių patikslinimo (1 t., b.l. 3-4, medžiaga ištirta teisiamojo posėdžio metu) užfiksuota, jog V. R. birželio 9 d. apie 09.45 val. buvo atvykęs į Palangos miesto policijos komisariatą. Vaizdo kamerų pagalba buvo užfiksuota, kad birželio 9 d. V. R. jau buvo patyręs sužalojimus. Tyrėjas K. B. pokalbio metu teigė, kad V. R. skundėsi, kad patyrė traumą, matėsi, kad yra prakirstas V. R. kairysis antakis bei lūpos žaizda, taip pat pakaušyje buvo matyti kirstinė žaizda.
Apeliacinės instancijos metu pateiktame komisijinės ekspertizės akte Nr. EKG 1202/12(03) (3 t., b.l. 178-182) konstatuota, jog teismo medicininiai duomenys negali kategoriškai paneigti prielaidos, kad sunkaus sveikatos sutrikdymo masto traumą V. R. patyrė būtent iki 2009-06-09 9 val. 45 min., nes spręsti apie buvusios sunkios traumos tokio tikslumo momentą nėra objektyvių medicininių duomenų. Medicininiu požiūriu, verifikuota ūmi galvos smegenų trauma buvo patirta iki poros parų intervalo imtyje. Teismo medicininiu požiūriu medicinos ekspertų komisija neturi objektyvaus pagrindo abejoti ir nustatyta diagnoze, ir galutinėje diagnozėje atsispindinčia traumos senumo paklaida (iki dviejų parų iki asmeniui patenkant ligoninės specialistui – gydytojui).
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje (3 t., b.l. 187) teismo medicinos ekspertas V. A. paaiškino, jog dažniausiai, patyrus tokią galvos traumą, asmuo netenka sąmonės, ištinka koma. Tačiau taip pat parodė, jog netekus sąmonės dalis asmenų sąmonę atgauna, atlieka veiksmus, gali judėti. Trečia dalis iš viso nepatiria sąmonės sutrikimų iki pat katastrofinių darinių. Šviesusis periodas yra įmanomas visame periode. Negalima paneigti, kad asmeniui buvo šviesusis periodas. Patyrus sunkaus sutrikdymo masto kvalifikacijos galvos traumą, asmuo galėjo 1-2 dienas vaikščioti, kalbėti. Pagal teorinę statistiką tokių atvejų yra apie 20 procentų. Asmeniui nustatyti sužalojimai ir sunki galvos trauma neprieštarauja tam, kad patyrus tuos sužalojimus asmuo galėjo kalbėtis, tai neprieštarauja ir nepaneigia traumos pobūdžio.
Remdamasis išdėstytu apeliacinis teismas sprendžia, jog aukščiau aptarti duomenys nepaneigia fakto, kad nukentėjusysis V. R. sunkų sveikatos sutrikdymą galėjo patirti dar iki 2009-06-09 9.45 val., po ko jis dar buvo sąmoningas, galėjo vaikščioti, kalbėti, bendrauti. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju nepaneigta, kad sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusysis V. R. buvo patyręs dar iki nuteistajam M. D. jį pastumiant, po ko šis griūdamas atsisėdo, o po to visu ūgiu ir išsitiesė.
Kadangi nei vienas liudytojas bei nuteistasis D. U. teisiamojo posėdžio metu nepatvirtino, kad nuteistasis M. D., prieš pastumdamas nukentėjusįjį, sudavė jam į galvos sritį, o šią aplinkybę nuteistasis M. D. kategoriškai neigė nuo pat pradžios, apeliacinis teismas laiko, jog ši aplinkybė neįrodyta.
Nuteistajam M. D. buvo inkriminuota ir tai, kad pastūmęs V. R. rankomis nuo savęs, dėl ko šis pargriuvo ant žemės, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam V. R. odos nubrozdinimus kairės blauzdos srityje. Apeliaciniam teismui pripažinus įrodytu, kad M. D. pastūmus V. R. šis tik atsisėdo ant žemės, laiko nepaneigtu, kad minėtas sužalojimas - odos nubrozdinimai kairės blauzdos srityje galėjo atsirasti dar iki M. D. pastumiant nukentėjusįjį V. R., t.y. sunkios traumos patyrimo metu.
Apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje gali būti priimamas tik tuo atveju, kai nagrinėjant bylą nelieka pagrįstų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nėra tiksliai nustatytos. Teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą ir iš naujo įvertinusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog neįrodyta, kad M. D. padarė V. R. sunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 1 d. Kaip jau minėta, teismo medicininės ekspertizės aktu ir eksperto V. A. paaiškinimais nustatyta, kad sunkus sveikatos sutrikdymas V. R. siejamas su trauminiu poveikiu į pakaušio sritį. Byloje yra įrodymų, kad sužalojimas V. R. pakaušio srityje buvo matomas jau 2009 m. birželio 9 d. ryte, gerokai anksčiau, negu po to vykę konfliktai tarp V. R. ir M. D.. Šie įrodymai kitais byloje surinktais įrodymais nepaneigti. Byloje nėra patikimų įrodymų, kurie galėtų neginčijamai patvirtinti, kad 2009 m. birželio 9 d. apie 17-18 val. vykusio konflikto tarp V. R. ir M. D. metu nukentėjusysis patyrė traumą pakaušio srityje, sukėlusią sunkų sveikatos sutrikdymą. Liudytojų parodymais nustatyta, kad V. R. gyveno pakankamai asocialiai, girtavo, girtaujant kylančių konfliktų metu nuolat patirdavo įvairių sužalojimų, kurie būdavo matomi ir vizualiai, iš ko seka, jog tikimybė, kad V. R. galėjo būti sužalotas kitų asmenų ir kitomis aplinkybėmis nei M. D. inkriminuotame kaltinime, yra reali ir pakankamai didelė. Todėl, nenustačius, kad V. R. sveikatą sunkiai sutrikdė M. D., prokuroras privalo imtis BPK 303 str. 6 d. numatytų priemonių šią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.
Kaip aukščiau minėta, nuteistasis M. D. neneigia pastūmęs nukentėjusįjį V. R., po ko šis griūdamas atsisėdo ant žemės. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis teismas pripažįsta, jog šiuo atveju nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, o atsakomybė už tokius veiksmus M. D. kyla pagal BK 140 str. 1 d.
Nuteistasis M. D. teisiamojo posėdžio metu (3 t., b.l. 117-119) neneigė ir prieš šį įvykį vartojęs alkoholį, todėl apeliacinis teismas laiko, jog ir šio įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio.
Remdamasis aukščiau išdėstytu apeliacinis teismas pripažįsta įrodytu, kad M. D. nukentėjusiajam V. R. sukėlė fizinį skausmą, t.y. 2009 m. birželio 9 d. apie 17-18 val., tiksliau nenustatytu laiku, garažų masyvų aikštelėje už parduotuvės „Liepa“, esančios Sodų g. 14 a, Palangoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu tyčia pastūmė rankomis nukentėjusįjį V. R. nuo savęs, dėl ko šis griūdamas atsisėdo ant žemės, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam V. R. fizinį skausmą. Todėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nuosprendis šioje dalyje keičiamas, ir M. D. veika iš BK 135 str. 1 d. perkvalifikuojama pagal BK 140 str. 1 d.
BPK 407 str. inter alia nustatyta, jog baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d., procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus BPK 409 str. numatytus atvejus. Minėto straipsnio 1 d. nustatyta, jog jeigu BPK 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas, dėl šių veikų privalo pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš byloje esančio Palangos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2010-05-19 nutartimo (1 t., b.l. 142-144) matyti, jog prokuroras, nutraukdamas ikiteisminį tyrimą D. U. atžvilgiu pagal BK 135 str. 1 d., nutarė pradėti ikiteisminį turimą dėl V. R. nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 140 str. 1 d. motyvuodamas tuo, kad nukentėjusysis V. R. dėl fizinių ir psichinių trūkumų negali pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis, paduoti pareiškimą ir palaikyti kaltinimą teisme. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į dabartinę nukentėjusiojo V. R. sveikatos būklę laiko, jog V. R. šiuo nuosprendžiu pripažįstant kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ne privataus kaltinimo, o valstybinio kaltinimo bylos proceso metu, tokiu būdu ginamos nukentėjusiojo, dėl fizinių ir psichinių trūkumų negalinčio pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis, teisės ir teisėti interesai.
Dėl bausmės skyrimo
Susiaurinus M. D. veiksmų apimtį pirmame epizode, o antrame epizode jo veiką perkvalifikavus iš BK 135 str. 1 d. į BK 140 str. 1 d., iš naujo sprendžiamas bausmės skyrimo klausimas.
M. D. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). M. D. nusikalto turėdamas išnykusį teistumą, jo nusikalstami tyčiniai smurtiniai veiksmai buvo nukreipti į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – žmogaus sveikatą. Nuteistasis savo kaltę dėl nukentėjusiajam V. R. tiek 2009 m. birželio 9 d. apie 12 val. suduoto smūgio ranka per skruostą, tiek dėl nukentėjusiojo pastūmimo 2009 m. birželio 9 d. apie 17-18 val., po ko šis griūdamas atsisėdo, pripažino ir gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). M. D. nuo 2011-07-21 dirba UAB „Aganta“ pagalbiniu darbininku. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. D. už BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą skyrė griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, tačiau apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. D. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1 d., skiriant vieną švelnesnių straipsnio sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimą, šios bausmės dydį nustatant artimą BK 48 str. 2 d. numatytam šios bausmės vidurkui.
Dėl civilinių ieškinių
Valstybinė ligonių kasa pareiškė 4109,71 Lt dydžio civilinį ieškinį (1 t., b.l. 71-78), kuriuo prašė iš atsakovų M. D. ir D. U. priteisti ieškovo naudai nurodytą sumą už V. R. gydymo metu patirtas išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. D. kaltu pagal BK 135 str. 1 d., padarė išvadą, jog dėl jo nusikalstamų veiksmų – nukentėjusiajam V. R. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo patirtos gydymo išlaidos yra pagrįstos ir priteisė jas iš M. D.. Tačiau šiuo nuosprendžiu pripažinus neįrodytu, jog M. D. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (sunkų V. R. sveikatos sutrikdymą), vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 1 p. Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmetamas.
Nukentėjusysis V. R. pateikė ieškinį, kuriuo prašė iš M. D. jo naudai priteisti 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (3 t., b.l. 22-23).
BPK 109 str. inter alia nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutualiais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 str. 2 d.). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t.y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., yra padaroma kur kas didesnė žala, nei neatsargios kaltės atveju.
Nukentėjusysis V. R. savo ieškinį motyvuoja tuo, jog dėl traumuojančių smūgių poveikių į galvą išsivystė smegenų koma, grubi neurologinė patologinė simptomatika. Jo patirta trauma – sunkaus sutrikdymo masto. Be kitų muštinio pobūdžio žaizdų galvos dalyje, jam buvo pažeistos galvos smegenys, kas sukėlė realią grėsmę jo gyvybei. Buvo atkeltas galvos kaulas, atlikta galvos operacija. Galvoje liko implantuotas implantas. Gautų sužalojimų pasekoje patyrė didelius fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus. Buvo komos būsenoje, paraližuotas. Be pašalinio asmens pagalbos negalėjo savęs apsitarnauti. Be pašalinio asmens pagalbos negalėjo vaikščioti, bendrauti su artimasiais, savarankiškai valgyti. Gyventi, padedant mamai, jis pradėjo iš naujo, t.y. valgyti, po truputį vaikščioti, kalbėti. Be kito žmogaus pagalbos negali savimi pasirūpinti. Visa tai jam suteikė didelius nepatogumus, patyrė psichinę traumą. Patirtos traumos liekamieji reiškiniai: nuolatinis fizinis skausmas, prarasta koordinacija, bemiegės naktys, pastoviai jautė neramumą. Be kito žmogaus pagalbos negali išeiti į lauką, nes prarado atmintį. Pastoviai turi gerti vaistus. Susijaudinus ištinka priepuoliai: kūno drebėjimas, sustingimas, galūnių atšalimas. Be pagrindo užeina juoko priepuoliai. Jam yra nustatytas 15 procentų darbingumo lygis.
Apeliacinis teismas pripažįsta neįrodytu, kad nukentėjusiajam V. R. sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas nuteistojo M. D. nusikalstamais veiksmais, tačiau pripažįsta įrodytu, kad nuteistasis M. D. du kartus (trenkdamas delnu į veidą bei pastumdamas ir pargriaudamas nukentėjusįjį) sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam V. R.. Fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo pavartotas tyčia, kitų asmenų akivaizdoje. Apeliacinis teismas neabejoja, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu pavartoto fizinio smurto galėjo pasijusti pažemintas kitų asmenų akivaizdoje, jautė fizinį skausmą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas nustatytas aplinkybes laiko, jog teisingas ir protingas nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimas būtų 3000 Lt. Kadangi neįrodyta, kad nukentėjusiajam V. R. sveikatą sunkiai sutrikdė nuteistasis M. D., pastarajam negali kilti atsakomybė, kad dėl šio sužalojimo nukentėjusysis kentė didelį skausmą, patyrė nepatogumus, išgyvenimus, o pasekmės išliko iki šiol.
Apeliacinis teismas pripažįsta, jog nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti ir į M. D. turtinę padėtį. Teismų praktikoje pripažįstama, jog svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kaip įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismus įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį. Tačiau pažymėtina, jog nustatant neturtinės žalos dydį, kaltininkų turtinė padėtis nėra lemiamas kriterijus. Bylos duomenimis nustatyta, jog M. D. yra darbingas, jis šiuo metu dirba, todėl galės atlyginti savo nusikalstamais tyčiniais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam padarytą neturinę žalą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1, 2, 3 ir 4 p., 331 str., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nuosprendį pakeisti.
M. D. veiką iš BK 135 str. 1 d. perkvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d. (dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam V. R. 2009 m. birželio 9 d. apie 17-18 val.), ir jį nubausti laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.
M. D. už nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d. (dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam V. R. 2009 m. birželio 9 d. apie 12 val.) padarymą skirti laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., nuteistajam M. D. paskirtas pagal BK 140 str. 1 d. bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos. Į paskirtą bausmę įskaityti nuteistojo M. D. laikino sulaikymo laiką nuo 2009-08-17 iki 2009-08-19, t.y. 2 paras, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.
Nukentėjusiojo V. R. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintą dalį sumažinti iki 3000 litų.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.