Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Panevėžio apygardos teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos ir atsakovui Vilniaus apygardos teismui dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Konstitucijos nuostatų pažeidimo pripažinimo ir neturtinės žalos atlyginimo rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti, kad jo atžvilgiu buvo atlikti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Konstitucijos nuostatų pažeidimai bei priteisti jam 151 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad žala kilo dėl to, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-1795-262/2010, pažeidė jo teisė į teisingą teismą, , vykdė diskriminaciją ir taikė dvigubus teisingumo standartus. Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą Vilniaus apygardos teismą pašalinti padarytus pažeidimus civilinėje byloje Nr. 2-1795-262/2010 ir iš atsakovės Lietuvos Respublikos priteisti jam 151 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Bylą pagal šį ieškovo ieškinį buvo perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Panevėžio apygardos teismas, spręsdamas ieškovo ieškinio priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją ir nurodė, kad nors ieškovas ieškinyje kelia reikalavimus vadovaudamasis CPK ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis, tačiau neturtinės žalos atsiradimą kildina iš valstybės institucijos veiksmų. Teismo nuomone, ginčas kyla iš administracinių teisinių santykių ir turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, ieškovo teigimu, kilo dėl to, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, pažeidė ieškovo teises. Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai teisingumas vykdomas pagal Civilinio proceso kodekso normas, valstybės atsakomybės kilimo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimus reglamentuoja CK 6.272 straipsnio 2, 3 dalys. Remiantis esamu teisiniu reglamentavimu konstatuotina, kad ieškovo reikalavimai yra išimtinai civilinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2–6 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos ir atsakovui Vilniaus apygardos teismui dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Konstitucijos nuostatų pažeidimo pripažinimo ir neturtinės žalos atlyginimo grąžinti Panevėžio apygardos teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkė Janina StripeikienėLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasRomanas KlišauskasLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjasČeslovas JokūbauskasLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys