- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-19
- Bylos Nr.
- eII-569-586/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00552-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius
- Pažeidėjas
- A. P.
- Advokatai
- Remigijus Jakštas
- Kategorijos
- 16.11.6pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. atstovui advokatui Remigijui Jakštui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atstovo advokato Remigijaus Jakšto skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. liepos 16 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-8203-2025 (ROIK:(duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2025 m. liepos 16 d. priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-8203-2025 (ROIK:(duomenys neskelbtini)) A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, už tai, kad jis 2025 m. liepos 2 d., 16:05 val., Vytauto 224, Palangoje, vairavo motociklą neblaivus, kai nustatytas 0,34 promilių (paklaida ±0,0017 promilių) neblaivumo (girtumo) laipsnis. Po paklaidos 0,32 promilių, taip pat neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės. Tokiais savo veiksmais A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 14, punktą. Nutarimu A. P. paskirta subendrinta nuobauda 300 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. atstovo advokato Remigijaus Jakšto skundas, kuriuo jis prašo skundžiamą nutarimą panaikinti dalyje, neskiriant A. P. administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti atėmimo arba šį terminą sumažinti iki minimalaus vieno mėnesio termino. Skunde nurodo, kad pareiškėjas nuo 1996 m. spalio 3 d. turi teisę vairuoti AM, B1 ir B kategoriją. Motociklą „Piaggio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 2021 m. liepos 31 d. ir galvojo, kad jam vairuoti užtenka turimos B kategorijos, nes taip nurodė pardavėjas. Ne kartą buvo sustabdytas policijos pareigūnų vairuodamas motociklą, tačiau atlikus dokumentų patikrą buvo nustatyta, kad neturi teisės vairuoti motociklo (t. y. A1 kategorijos), bet būdavo leidžiama tęsti vairavimą. Todėl A. P. pagrįstai mane, kad turi teisę vairuoti motociklą. Nusižengimas nebuvo padarytas dėl piktybiškumo ar tyčinio vengimo laikytis teisės aktų, nes šis teisės aktas buvo pakeistas 2021 m. gegužės 4 d. ir tikėtina, net jį ne kartą tikrinę policijos pareigūnai nežinojo apie šio teisės akto pakeitimą. Jis tik 2025 m. liepos 2 d. iš jį sustabdžiusių policijos pareigūnų sužinojo, kad jo turimos B kategorijos neužtenka vairuoti nurodytą motociklą, kad tam reikalinga turėti teisę vairuoti tikėtina A1 kategoriją arba B kategoriją su kodu 100. Po pažeidimo padarymo pareiškėjas iškart ėmėsi veiksmų situacijai ištaisyti. Praėjo medicininę komisiją ir 2025 m. liepos 15 d. išlaikė A1 kategorijos praktinį egzaminą. Kas patvirtina, kad teoriškai ir praktiškai yra pasirengęs saugiai vairuoti motociklą ir turi tam įgūdžių. Patikrinimo metu pareiškėjui nustatytas 0,32 promilių neblaivumas. Savo paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad tą dieną alkoholinių gėrimų nevartojo, bet 2025 m. liepos 1 d., penktadienį, vakarojo su draugais, gėrė alų, o iki sustabdymo ir patikrinimo nieko nebuvo valgęs. A. P. alkoholio praktiškai nevartoja, nes organizmas jo netoleruoja. Veda sveiką gyvenimo būdą. Tą dieną niekur neketino važiuoti, atostogavo Kunigiškėse, Palangoje, bet paskambino dukra ir pasakė, kad jai prasidėjo migrenos priepuolis ir prašė kuo skubiau atvežti vaistų. Su žmona sėdo ant motociklo ir važiavo į vaistinę. Žmonos automobilis buvo paliktas namuose, o nuosavo neturi. Visi kiti automobiliai yra registruoti įmonės vardu ir įprastai asmeniniams poreikiams nenaudojami. Važiuodamas nei sau, nei kitiems eismo dalyviams nesukėlė jokios grėsmės, jokių kitų KET pažeidimų nepadarė, nors formaliai neturėjo teisės vairuoti A kategorijos transporto priemonės, tačiau turėjo teisę vairuoti AM, B ir B1. Nurodo, kad pareiškėjas pripažįsta kaltę, vairuoja atsargiai, per jo 29 metų vairavimo stažą nėra padaręs jokių grubių KET pažeidimų, nėra sukėlęs autoįvykių. Gailisi ir pažada, jog ateityje laikysis įstatymų, visuomenėje priimtų moralės bei elgesio normų, gerbs bendro gyvenimo taisykles ir nedarys naujų administracinių nusižengimų. Advokato nuomone, konkrečiu nagrinėjamu atveju pareiškėjui yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti trumpesnį teisė vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba specialiosios poveikio priemones neskirti. A. P. teisė vairuoti būtina dėl darbo. Pareiškėjas yra UAB „A.“ savininkas ir direktorius, atsakingas už įmonės veiklos organizavimą. Iš įmonės gaunamos pajamos yra jo vienintelis pragyvenimo šaltinis. Netekus teisės vairuoti, jo įmonės veikla labai ribojama, joje dirbantys asmenys gali prarasti darbą ir pajamas. Teisė vairuoti reikalinga ir šeimos poreikiams tenkinti. Nurodytos aplinkybės patvirtina jog Institucijos nutarimu paskirtas minimalus specialios teisės atėmimo terminas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime nurodo, jog policijos įstaigoje nėra duomenų, jog A. P. ir anksčiau buvo stabdomas su ta pačia transporto priemone, su kuria padarytas nusižengimas ir už tai nebuvo baudžiamas, kaip neturintis teisės vairuoti šios transporto priemonės. Asmenį charakterizuojanti medžiaga yra tai, jog A. P. nuo 2020 metų įvykdė 41 KET nusižengimų, iš jų 27 pagal ANK 416 str., tačiau akivaizdu, jog tinkamų išvadų nepadarė ir toliau pažeidinėja kelių eismo taisykles. Institucija pažymi, jog asmuo su teise vairuoti įgyja ne tik teises, bet ir pareigas ir kaip nurodoma Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 2 punkte eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą ir mokėti KET. Institucijos pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visus duomenis bei reikšmingas aplinkybes ir A. P. skyrė minimalią piniginę baudą ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui. Nekyla abejonių, kad A. P. nesilaikydamas KET reikalavimų, padarė jam inkriminuojamus nusižengimus, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, naikinti ar keisti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Institucijos nuomone, skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti skundžiamą nutarimą. Prašo skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. advokatas Remigijus Jakštas teismo posėdžio metu palaikė skundą pilna apimtini, skunde nurodytais motyvais. A. P. nežinojo, kad galima vairuoti su tam tikru kodu. Šiuo metu baigė mokymus, išsilaikė egzaminą. Dėl vairavimo esant neblaiviam paaiškino, kad dukrai prasidėjo migrenos priepuolis ir paprašė jai atvežti vaistus.
Atsižvelgiant į Institucijos prašymą, byla išnagrinėta Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
ANK 567 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis).
Skundžiamu 2025 m. liepos 16 d. nutarimu A. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2025 m. liepos 1 d., 16:05 val., vairavo motociklą neblaivus, kai jam nustatytas 0,32 promilės neblaivumo laipsnis, o taip pat neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones.
Skundu prašo neskirti specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimo arba teismo nuožiūra skirti kuo trumpesnį terminą. Teismas pažymi, jog pareiškėjas A. P. neginčija administracinio nusižengimo numatyto ANK 422 straipsnio 2 dalyje bei paskirtos nuobaudos.
Nagrinėjamoje byloje iš esmės kyla klausimas tik dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo pagrįstumo. ANK 28 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Atsižvelgiant į tai, teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina skundo ribose.
ANK 424 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Minėto straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Taigi, už šį administracinį nusižengimą nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenustato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje padarymą, to paties straipsnio 7 dalyje numatęs itin griežtas imperatyvaus pobūdžio administracinio poveikio priemones, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje.
KET 14 punkte nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės <....>. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.
Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos matyti, kad pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį, už A. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje padarymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir turi būti skiriamas nuo 6 mėnesių iki 1 metų. Institucija nutarimu A. P. paskyrė minimaliam terminui numatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog specialiosios teisės atėmimas padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje yra privalomas, o ne alternatyvus.
Teismas pažymi, jog A. P. padarytas administracinis nusižengimas – motociklo vairavimas esant neblaiviam yra pagrįstai laikomas vienu šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimu, keliantis pavojų eismo saugumui ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei. Nors A. P. nustatytas nedidelis neblaivumo laipsnis – 0,32 promilės, tačiau ši aplinkybė savaime pareiškėjo atsakomybės nešalina, nusižengimo pavojingumo ir jo kaltės nemažina. Skunde nurodytas aplinkybes, kad administracinio nusižengimo padarymo dieną alkoholinių gėrimų nevartojo ir vairavo tik dėl to, kad paskambino dukra ir paprašė atvežti vaistų nuo migrenos, teismas vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją, nes kai buvo tikrintas A. P. blaivumas, jis nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 15 minučių (taip nurodyta 2025 m. liepos 2 d. neblaivumo nustatymo akte ir tarnybiniame pranešime dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo), bei nepaminėjo aplinkybės, kad privalo nuvežti dukrai vaistų nuo migrenos. Įvertinęs A. P. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, esant fiksuotam nors ir nedideliam, tačiau tokiam neblaivumo laipsniui, nuo kurio nedviprasmiškai kyla administracinė atsakomybė, teismas pažymi, kad A. P. padarytas administracinis nusižengimas yra tokio pobūdžio ir tokio pavojingumo laipsnio, už kurį ANK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, sankcijoje numatytos administracinės poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, paskyrimas yra būtinas norint įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį - atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad A. P. sistemingai pažeidinėja KET, t. y. nuo 2020 metų įvykdė 41 KET nusižengimą, todėl akivaizdu, jog tinkamų išvadų nepadarė ir toliau pažeidinėja kelių eismo taisykles.
Įvertinus bylos medžiagą bei pareiškėjo A. P. paaiškinimus, darytina išvada, jog išskirtinių aplinkybių pareiškėjo atžvilgiu išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta. Nors A. P. atstovas advokatas Remigijus Jakštas tiek skunde tiek ir teismo posėdžio metu parodė, kad teisė vairuoti jam būtina darbo funkcijoms atlikti, tačiau būdamas pakankamai brandi asmenybė, suvokdamas poreikį vairuoti transporto priemonę, A. P. nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių, todėl šioje situacijoje vien tik jo paties interesai nesudaro pakankamo pagrindo jam paskirtos administracinio poveikio priemonės panaikinimui, ar jos taikymo termino sutrumpinimui. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, jog kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse aiškindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015; 2AT-88-697/2016; 2AT-38-895/2019).
Be to, aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas A. P. 2025 m. liepos 15 d. išlaikė A1 kategorijos praktinį egzaminą ir taip patvirtindamas, kad teoriškai ir praktiškai yra pasirengęs saugiai vairuoti motociklą ir turi tam įgūdžių, nemažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Nagrinėjamu atveju įstatymų leidėjas veikos, numatytos ANK 424 straipsnio 3 dalyje, pavojingumą sieja su didesnio pavojaus šaltinio (transporto priemonių ar konkrečios jų rūšies) valdymu asmens, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nėra suteikta tokia teisė, t. y. asmens, kuris neturi tam būtinų teorinių ir praktinių žinių bei nėra išlaikęs atitinkamų egzaminų, arba kuriam dėl teisės aktuose nustatytų priežasčių ši teisė yra sustabdyta. Asmuo, neturintis transporto priemonių ar konkrečios jų rūšies vairavimui būtinų žinių ir reikiamų įgūdžių, vairuodamas transporto priemones savo veiksmais kelia didelį pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Būtent dėl šios priežasties įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad už šio administracinio nusižengimo padarymą yra skiriama ne tik bauda, bet ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, padaryto nusižengimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei rūšį, aplinkybes, kuriomis jis buvo padarytas ir kitas aptartas aplinkybes, atsižvelgiant į skundžiamo nutarimo motyvus bei faktines bylos aplinkybes, A. P. atstovo advokato Remigijaus Jakšto skundas netenkintinas. Teismo vertinimu, tokia administracinio poveikio priemonė yra adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui ir tinkama, kad prevenciškai pataisytų nusižengusį asmenį ir atgrasytų asmenį nuo administracinių nusižengimų darymo ateityje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
pareiškėjo A. P. atstovo advokato Remigijaus Jakšto skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-8203-2025 (ROIK:(duomenys neskelbtini)), palikti nepakeistu.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.