Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Aurelijaus Rauckio ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo G. G. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. G. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. G. kaltinamas tuo, kad jis 2023 m. rugsėjo 10 d. apie 3.20 val. parke, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto su M. Č. metu, tyčia mažiausiai vieną kartą peiliu smogė šiam į kairę pilvo pusę, tuo padarydamas durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdą pilvo kairėje su plonosios žarnos sužalojimu, kas vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, tuo būdu tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. Č. sveikatą. Šiais savo veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

2. G. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas 2023 m. rugsėjo 10 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 (vienam) mėnesiui nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. iki 2023 m. spalio 11 d. To paties teismo 2023 m. spalio 5 d., 2023 m. lapkričio 9 d. bei Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gruodžio 8 d. nutartimis suėmimas G. G. buvo tęsiamas nuo 2023 m. spalio 11 d. iki 2024 m. vasario 11 d. Ši kardomoji priemonė buvo palikta nepakeista ir baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavus į teismą – Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. vasario 4 d. ir 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi jos terminas buvo tęsiamas nuo 2024 m. vasario 10 d. iki 2024 m. rugpjūčio 10 d.

3. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi, kaltinamajam G. G. taikomos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 10 d. Nutartyje pažymėta, kad G. G. įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurio padarymą numatyta tik viena bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, jis nedirba, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje kaip ieškantis darbo, yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Švedijoje, anksčiau teistas devynis kartus, tame tarpe ir už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo (BK 129 straipsnio 1 dalis) padarymą, atliko laisvės atėmimo bausmę ir iš įkalinimo įstaigos paleistas 2022 m. balandžio 29 d., turi neišnykusį teistumą. Teismas padarė išvadą, kad nurodytos aplinkybės dėl kaltinamajam gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės ir jo turimi ryšiai užsienyje leidžia manyti, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

4. Kaltinamasis G. G. skundžia Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir paskirti jam švelnesnes kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

4.1. Kaltinamojo vertinimu, skundžiama nutartis yra formali, nepagrįsta, melaginga (melagingai nurodoma, jog jis įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurio padarymą numatyta tik viena bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos) ir neteisėta. G. G. nurodo, jog tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis nuosekliai paaiškino, kad buvo užpultas ir sumuštas bei gindamasis nuo užpuolikų, kurių buvo ne vienas ir kurie visi atrodė kaip brandūs suaugę vyrai, nedideliu peiliu, kuriuo naudojasi darbe ir atsitiktinai turėjo džinsų kišenėje, sužalojo nukentėjusįjį M. Č. – aktyviai puolusį asmenį. Peilį jis išsitraukė tik tada, kai nuo užpuolikų nepavyko pabėgti, šie jį pargriovė ant žemės ir pradėjo mušti kojomis, rankomis bei metaline sulankstoma kėde. Taigi, jis veikė būtinosios ginties sąlygomis. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme šios versijos niekas nesiaiškina ir netiria, teismas ir prokuroras remiasi melagingais ir suinteresuotais liudytojų parodymais.

4.2. Toliau skunde kaltinamasis teigia, kad laisvėje dirbo statybų sektoriuje privačiai, turi įsipareigojimų šioje srityje. Iš jo buvo paimti statybų brėžiniai, todėl dėl taikomo suėmimo nekaltas užsakovas negali tęsti darbų, patirs neplanuotų išlaidų. Jis gerai išmano statybos ir elektros instaliacijos darbus, turi šių specialybių diplomus, išgyvendavo būtent iš šių darbų atlikimo. Įsipareigoja įregistruoti individualią veiklą, mokėti mokesčius, lankyti teismo posėdžius bei gyventi nurodytu adresu. Brolis ir jo šeima sutinka priimti jį gyventi jiems priklausančiame name, tai patvirtinanti pažyma yra byloje. Jo ryšys su broliu ir jo šeima yra stiprus, ką patvirtina duotas sutikimas gyventi jų namuose. Anot nuteistojo, jis broliui padėjo įsirengti namus, būtų teikęs pagalbą ir toliau, jei nebūtų suimtas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis ketintų slėptis nuo teismo ar ateityje daryti naujus nusikaltimus, tokia išvada argumentuojama tik praeitimi, deklaratyviai ir selektyviai atrenkant tik kelias ne itin teigiamas aplinkybes, o spėlionėmis grįsti griežčiausios kardomosios priemonės negalima. Nutartis grindžiama faktinės situacijos neatitinkančiais bendro pobūdžio svarstymais ir tai negali būti laikoma kokybiniais argumentais, leidžiančiais taikyti labiausiai žmogaus teises suvaržančią procesinės prievartos priemonę.

4.3. Kaltinamasis taip pat nurodo, jog suėmimas turėtų būti skiriamas tik išimtinais atvejais, kai švelnesnės kardomosios priemonės netinkamos tiems patiems rezultatams pasiekti, o apylinkės teismas nenurodė kodėl kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Šiuo atveju įtikinamų ir objektyvių argumentų nebuvimas leidžia pagrįstai spręsti, kad suėmimas buvo pratęstas neteisėtai ir nepagrįstai, nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, jis pernelyg varžo prigimtines žmogaus teises.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Kaltinamojo G. G. skundas atmestinas.

6. BPK 119 straipsnyje įtvirtinta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas ar jo terminas gali būti pratęsiamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų. Be to, suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

7. Kauno apygardos teismui pateiktame skunde kaltinamasis G. G. pateikia savo įvykio, kurio metu buvo galimai sunkiai sužalotas nukentėjusysis M. Č., versiją, teigdamas, jog jam inkriminuojamus veiksmus jis atliko gindamasis nuo jį užpuolusio nukentėjusiojo, t. y. veikdamas būtinosios ginties sąlygomis, kas laikytina jo atsakomybę šalinančia aplinkybe. Vertindamas tokį skundo argumentą, aukštesnysis teismas pažymi, jog, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau nesprendžia įtariamo (kaltinamo) asmens kaltės klausimo iš esmės ir nevertina byloje surinktų įrodymų, kaip nevertina ir to, ar ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi visų įstatymų numatytų priemonių išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Taigi, ar egzistuoja skunde nurodoma galimai G. G. atsakomybę šalinanti aplinkybė, ar tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme ši versija yra tinkamai tikrinama, svarstydama jam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, aukštesniojo teismo teisėjų kolegija nesprendžia ir plačiau dėl šio skundo argumento nepasisako. Tuo tarpu patikrinusi bylos medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo termino kaltinamajam pratęsimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju suėmimą pratęsęs teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktų faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad G. G. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pakankamumą. Kadangi tokie duomenys yra išvardinti apylinkės teismo nutartyje teisėjų kolegija jų dar kartą nekartoja.

8. Apylinkės teismas suėmimo terminą kaltinamajam pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytus pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

9. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu būtina atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (šiuo atveju – kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes, kurioms gali būti priskirtas ir nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo yra įtariamas ar kaltinamas, sunkumas bei gresiančios bausmės griežtumas.

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. G. baudžiamoji byla žemesnės instancijos teismui buvo perduota kaltinant jį BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu. Būtent ši baudžiamojo įstatymo norma, įvardijant nusikalstamą veiką, kurios padarymu G. G. yra kaltinamas, buvo nurodyta ir teismo nutartyje dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisminio nagrinėjimo metu G. G. pareikštas kaltinimas keistas nebuvo. Todėl laikoma, jog jis yra kaltinamas būtent BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto tyčinio nusikaltimo padarymu. Tokį nusikaltimą įvykdęs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų. Pagal BK 11 straipsnio 5 dalį, sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. Pagal to paties straipsnio 6 dalį – labai sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo. Išdėstytos aplinkybės bei nustatytas teisinis reglamentavimas paneigia žemesnės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytą teiginį, kad G. G. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį numatyta tik viena bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Tačiau ši klaida nėra pakankama konstatuoti, jog suėmimas G. G. buvo nepagrįstai pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Nors jo galimai padaryta nusikalstama veika priskiriama ne labai sunkiam, o sunkiam nusikaltimui, bei už ją asmuo negali būti baudžiamas didesne nei dešimties metų laisvės atėmimo bausme, vis tik kaltinamajam gresia išimtinai tik su terminuotu laisvės atėmimu susijusi bausmė – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Iš G. G. pareikšto kaltinimo matyti, jog jis jam inkriminuojamą tyčinį smurtinį nusikaltimą galimai įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas gali būti pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, be to, turėdamas neišnykusį teistumą už ankstesnį tyčinį labai sunkų nusikaltimą, kas taip pat gali būti įvertinta kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinamasis praeityje teistas devynis kartus, tame tarpe ir už nužudymą, baustas ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą pagrįstai manyti, jog apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju G. G. galėtų būti paskirta už minimalią ženkliai didesnė laisvės atėmimo bausmė.

11. Nors nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas asmuo, sunkumas ir sankcijoje numatytos bausmės griežtumas nėra absoliuti sąlyga griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, tačiau nagrinėjamu atveju šios aplinkybės ir nebuvo vienintelės, kuriomis žemesnės instancijos teismas motyvavo BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatymo suėmimo pagrindo buvimą. Pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą šiuo pagrindu buvo atsižvelgta ir į kitas baudžiamojo proceso įstatyme numatytas reikšmingas aplinkybes – kaltinamojo šeiminę padėtį (nutartyje pažymėta, jog G. G. nevedęs), darbo santykius (apylinkės teismas nurodė, kad kaltinamasis nedirba bei nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, kaip besiieškantis darbo), duomenis apie ankstesnius jo teistumus (kaip jau minėta, kaltinamasis praeityje teistas devynis kartus, tame tarpe ir už nužudymą), taip pat jo ryšius su užsienio valstybėmis (teismas nurodė, jog kaltinamasis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Švedijoje, iš paties kaltinamojo parodymų matyti, jog šioje šalyje yra gyvenęs bei dirbęs). Nors kaltinamasis tvirtina iki suėmimo dirbęs statybų sektoriuje, iš to gavęs pajamų, tačiau jokių oficialių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, jų nepateikta ir su skundu. Kita vertus, ši aplinkybė esminės reikšmės išvadų dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo darymui neturi, kadangi pats nurodomų darbų pobūdis leidžia spręsti, jog kaltinamajam nebūtų sunku susirasti darbą ir užsienio valstybėje, dirbti nelegaliai ir tokiu būdu apsunkinti jo galimo slėpimosi vietos už Lietuvos ribų nustatymą.

12. Aukščiau aptartos aplinkybės rodančios, jog kaltinamasis G. G. su Lietuvos Respublika nėra saistomas tvirtais šeiminiais ar kitais ryšiais (vien santykių su broliu ir jo šeima palaikymas, jų sutikimas leisti kaltinamajam apsigyventi jų būste negali būti pripažįstamas tvirtų šeiminių santykių egzistavimu), taip pat aplinkybės neigiamai charakterizuojančios jo asmenybę bei patvirtinančios, jog kaltinamasis gali turėti ryšių užsienio valstybėje, leidžia konstatuoti, jog žemesnės instancijos teismas suėmimą G. G. pagrįstai pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu suėmimo taikymo pagrindu. Šis pagrindas yra pagrįstas realiais faktiniais duomenimis. Tokios išvados nepaneigia ir negali paneigti tik kaltinamojo skunde nurodomi deklaratyvūs pažadai nebėgti (nesilėpti) nuo teismo bei oficialiai įregistruoti darbinės veiklos vykdymą.

13. Priešingai nei skundo autorius, apygardos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo abejoti ir kito pagrindo, kuriuo remiantis pirmosios instancijos teismas pratęsė suėmimą G. G., egzistavimu.

14. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu griežčiausia kardomoji priemonė gali būti paskirta ar pratęstas jos terminas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 199¹ straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, 200 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje, 253² straipsnio 1 dalyje, 260¹ straipsnio 2 dalyje, 266¹ straipsnio 1 dalyje, 267² straipsnio 1 dalyje ir 276⁴ straipsnio 1 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, <...> (BPK 122 straipsnio 4 dalis). Tokį manymą gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos ir kiti duomenys.

15. Kaip jau minėta, G. G. kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, taigi, jo galimai įvykdyta nusikalstama veika patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Taip pat jau aptarti duomenys apie ankstesnius kaltinamojo teistumus, galimo naujo smurtinio, sunkias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai sukėlusio nusikaltimo padarymas po to, kai jis tik 2022 m. balandžio 29 d. buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, atlikus už nužudymą jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tai, kad galimo naujo nusikaltimo padarymo atveju prieš nukentėjusįjį buvo panaudota žmogaus sveikatai ir netgi gyvybei pavojinga priemonė – peilis, juo galimai durta į vieną iš gyvybiškai svarbių kūno dalių – pilvą, ne tik neigiamai apibūdina G. G. asmenybę, bet ir leidžia pagrįstai vertinti jį kaip nusikalsti linkusį ir visuomenei itin didelį pavojų keliantį asmenį. Todėl, siekiant eliminuoti galimybę jam daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, suėmimas G. G. skundžiama žemesnės instancijos teismo nutartimi buvo pagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

16. Nustatyti suėmimo taikymo pagrindai, aplinkybės, kuriomis grindžiamas jų buvimas, paneigia kaltinamojo skundo teiginį, kad šiuo atveju BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – intensyvia priežiūra bei įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Aplinkybės, susijusios su kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo sunkumu, jo pobūdžiu, už ją gresiančios bausmės rūšimi ir dydžiu, kaltinamojo asmenybe, stiprių socialinių ryšių nebuvimu Lietuvoje bei kaltinamojo turimais ryšiais užsienyje, yra išimtinės ir jos apylinkės teismui suteikė pagrindą pagrįstai pratęsti G. G. taikomos griežčiausios kardomosios priemonės terminą.

17. G. G. paskirta kardomoji priemonė varžo jo teises bei laisves, tačiau priešingai, negu mano kaltinamasis, jos suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir proceso teisių. Kaltinamasis laikomas suimtas beveik vienerius metus, tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo jam terminas viso baudžiamojo proceso metu šiuo atveju nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad suėmimo termino tęsimas savaime nereiškia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimo. G. G. taikomo suėmimo terminas yra pagrįstas jo asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis, galimai jo padaryto nusikalstamo pavojingumu, sunkumu, pobūdžiu, siekiu užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir pateisinamas tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų bei formuojamos teismų praktikos taikymo kontekste.

18. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apskųstoji teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pagrindai ir sąlygos taikyti griežčiausią kardomąją priemonę kaltinamajam nėra išnykę (ar pasikeitę), tik šia kardomąja priemone galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus, o būtent siekį apsaugoti visuomenę ir įvykdyti teisingumą dėl galimai padaryto sunkaus ir smurtinio nusikaltimo. Ši kardomoji priemonė taip pat nepažeidžia ir proporcingumo principų. Todėl skundžiama nutartimi pratęstas suėmimas paliekamas galioti, o kaltinamojo skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo G. G. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi kaltinamajam 3 (trims) mėnesiams pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo – terminą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.