- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-21
- Bylos Nr.
- I-4279-281/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02192-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. (V. V.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. V. 2017-06-28 teismui paštu padavė skundą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, pareiškėjo naudai 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2).
Paaiškino, kad pareiškėjas atvykstant bei išvykstant iš Lukiškių TI-K buvo žeminamas ir kankinamas. Atvykus iš Visagino areštinės pareiškėjas buvo laikomas etapinėse kamerose iki maždaug 18.00 val., šiose kamerose nėra tualeto, nėra galimybės atsigerti vandens, į tualetą ir atsigerti vandens pareiškėjas buvo vedamas tik po to, kai leisdavo pareigūnai. Pareiškėjas buvo pamaitintas tik paskirsčius į karantino kameras apie 18.00 val. Kai pareiškėjas buvo etapuojamas iš Lukiškių TI-K į Visagino areštinę, buvo keliamasi 6.00 val. ryto, maitinama paryčiais, pareiškėjas neturėjo laiko nueiti į tualetą. Pareiškėjui buvo leidžiama nueiti į tualetą tik atidavus patalynę ir atlikus asmeninių daiktų kratą. Pareiškėjo teigimu, toks nežmoniškas elgesys etapinėse kamerose jam kėlė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, todėl patirtą neturtinę žalą vertina 1 000 Eur.
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 7–11).
Paaiškino, kad maitinimo laikas nustatomas pagal Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintą dienotvarkę. Pusryčių laikas nustatytas nuo 6.10 val. iki 7.00 val. darbo dienomis ir nuo 7.10 val. iki 8.00 val. poilsio ir švenčių dienomis, pietų laikas nustatytas nuo 12.30 val. iki 13.30 val., vakarienės laikas – nuo 17.30 val. iki 18.30 val. Pažymėjo, kad išvežamų į teismo posėdžius ar apklausas asmenims ar asmenims, atvykusiems į įstaigą, papildomas pietų dalinimas organizuojamas iki 15.00 val. Teigė, kad asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo prašymų ar skundų dėl negauto maitinimo atvykstant į įstaigą arba išvykstant iš jos pareiškėjo nurodytomis datomis negauta. Civilinė atsakomybė gali būti nustatoma tik tuo atveju, kai egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau šiuo atveju pareiškėjas neįrodė visų sąlygų egzistavimo, todėl civilinė atsakomybė atsakovui nekyla.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už galimai netinkamas sąlygas atvykstant bei išvykstant į/iš Lukiškių TI-K.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).
Pareiškėjas teigia, kad jam atvykstant į Lukiškių TI-K 2014-12-03, 2014-12-17, 2015-02-11, 2015-03-09, 2015-04-01, bei išvykstant iš Lukiškių TI-K 2014-12-10, 2015-02-04, 2015-03-04, 2015-03-25 nebuvo užtikrinamas maitinimas bei tinkamos laikymo sąlygos laikino sulaikymo kamerose.
Pareiškėjas nurodo, kad pervežant pareiškėją į Visagino areštinę, jis keliamas 6.00 val. ryto, maitinamas paryčiais, neturėjo laiko nueiti į tualetą, tuo tarpu atvykus iš Visagino areštinės pareiškėjas buvo laikomas laikino sulaikymo kamerose iki maždaug 18.00 val., buvo pamaitintas tik paskirsčius į karantino kameras apie 18.00 val.
Pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. sausio 17 d. įsakyme Nr. 1-7 patvirtintas Asmenų, laikomų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, maitinimo organizavimo taisykles, maitinimas suteikiamas Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkėje, patvirtintoje Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. rugsėjo 20 d. įsakyme Nr. 1-109, nustatytu metu. Dienotvarkė yra viena iš pataisos įstaigos rėžimo užtikrinimo priemonių ir joje nustatytas konkretus maitinimo laikas, todėl šių reikalavimų, organizuojant suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu maitinimą, Lukiškių TI-K laikomasi. Pagal paminėtų taisyklių 24 punktą asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakyme, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis kaip 6 val. Taisyklių 34 punkte nustatyta, kad kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu.
Pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2011 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 1-47 patvirtintos Lukiškių TI-K laikomų asmenų (suimtųjų, nuteistųjų), išvežamų į teismo posėdžius ar apklausas, maitinimo tvarkos 9 ir 10 punktus, asmenims, atvykusiems į įstaigą, organizuojamas papildomas pietų dalinimas. Remiantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 31-34 punktais, asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų produktų kiekis išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jei laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 valandos. Kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojamieji asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę.
Pagal nurodytą dienotvarkę, pusryčių laikas Lukiškių TI-K nustatytas nuo 6.10 val. iki 7.00 val. darbo dienomis ir nuo 7.10 val. iki 8.00 val. poilsio ir švenčių dienomis, pietų laikas nustatytas nuo 12.30 val. iki 13.30 val., vakarienės laikas – nuo 17.30 val. iki 18.30 val. Pagal pareiškėjo pateiktus paaiškinimus matyti, kad pareiškėjas netinkamomis sąlygoms laiko nustatytą tvarką, pagal kurią, pareiškėjas buvo keliamas 6.00 val. ryto, vedamas pusryčiauti, o atvykus iš Visagino areštinės vakarieniauti vedamas tik 18.00 val. Teismas pažymi, kad pareiškėjo teigimu, iš Visagino areštinės jis atvyko 14.00 val. tačiau maitinimas buvo skirtas tik 18.00 val. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo argumentai dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų išduodant maitinimą prieš išvykstant į Visagino areštinę laikytini nepagrįstais, nes pareiškėjo kėlimas 6.00 val. ryto bei maitinimas nuo 6.10 val. ryto, o vakarienės pateikimas 18.00 val. atitinka Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkėje nustatytą tvarką. Tuo tarpu vertinant pareiškėjo maitinimą atvykus iš Visagino areštinės, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl netinkamo maitinimo ar dėl maitinimo nesuteikimo apskritai, o pastaroji nesiėmė veiksmų galimiems pažeidimams pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo argumentus dėl netinkamo maitinimo atmeta, kaip nepagrįstus.
Pareiškėjo teigimu, laikino sulaikymo kamerose nėra tualeto, nėra galimybės atsigerti vandens, į tualetą ir atsigerti vandens pareiškėjas buvo vedamas tik leidus Lukiškių TI-K pareigūnams.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punktą, į izoliatorių priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau nei dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Ši nuostata pakartota ir 19 punkte, nurodant, jog asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau nei dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Šios Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nuostatos taikytinos ir nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neginčija jo laikymo laikino sulaikymo kamerose trukmės, tačiau teigia patyręs neturtinę žalą dėl netinkamų sąlygų laikino sulaikymo kamerose, konkrečiai dėl to, kad laikino sulaikymo kamerose nebuvo vandens čiaupo bei tualeto.
Lietuvos higienos normos 76:2010 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte įtvirtinta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.
Šiuo aspektu yra aktualios tokio pobūdžio bylose suformuotos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, pagal kurias pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi, o atsakovui nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių apie teisės aktų reikalavimų neatitinkančias kalinimo sąlygas, šios aplinkybės vertintinos pareiškėjo naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K nepateikė jokių įrodymų, nenurodė argumentų paneigiančių pareiškėjo teiginius apie netinkamas sąlygas trumpalaikio laikymo kamerose, todėl teismas šias aplinkybes vertina pareiškėjo naudai. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, jog pareiškėjas 2014-12-03, 2014-12-17, 2015-02-11, 2015-03-09, 2015-04-01, 2014-12-10, 2015-02-04, 2015-03-04, 2015-03-25 dienomis trumpalaikio laikymo kamerose buvo laikytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, taigi iš viso 9 kartus nurodytomis dienomis.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo (formos) teismas pažymi, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalis neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintus pinigais. Šiame kontekste pastebėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, ar būtina priteisti piniginį žalos atlyginimą ir kokia suma pinigais gali būti teisingu žalos atlyginimu.
EŽŽT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir LVAT nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2007-07-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; LVAT 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; LVAT 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; LVAT 2012-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A525–2542/2012).
Įvertinus teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kamerose, kurios atitiktų teisės aktų reikalavimus, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Tačiau, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumo klausimą, nagrinėjamu atveju vertintina nurodyto pažeidimo mastas bei trukmė. Teismas pažymi, kad pareiškėjas buvo laikomas laikino sulaikymo kamerose pažeidžiant teisės aktų reikalavimus tik 9 kartus. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo išgyvenimai pagal savo pobūdį ir trukmę laikytini tokiais, jog jo teisių pažeidimo fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais (LVAT nutartis adm. byloje Nr. A-444-619/2008; 2014-11-25 nutartis adm. byloje Nr. A-575-2140/2014 ir kt.).
Teismas, įvertinęs nagrinėjamu atveju nustatytas faktines bylos aplinkybes, ypač tai, kad pareiškėjo laikymas trumpalaikio laikymo kamerose truko itin trumpai, t. y. tik 9 kartus, o dėl tinkamų sąlygų neužtikrinimo jokių realių neigiamų pasekmių neatsirado, t. y. pareiškėjo sveikata nenukentėjo, pareiškėjas šiuo atveju nepatyrė tokio pobūdžio neturtinės žalos, kuri turėjo (turi) būti atlyginama pinigais, todėl nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo V. V. skundas tenkinamas iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lukiškių TI-K teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, teismas
nusprendė:
pareiškėjo V. V. (V. V.) skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo V. V. (V. V.) teisė būti kalinamam Lukiškių TI-K teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.
Pareiškėjo V. V. (V. V.) reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.