- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- e2S-80-264/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Aer liber“
- Atsakovas
- Ryanair DAC
- Kategorijos
- 3.1.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.2.5Ginčų dėl teismingumo sprendimas
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Kauno apygardos teismo teisėja Aušra Baubienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aer liber“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eE2-10908-717/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aer Liber“ ieškinį atsakovei Ryanair DAC pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Aer Liber“ kreipėsi į teismą 2007 m. liepos 11 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 861/2007, nustatančio Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, (toliau – Reglamentas) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. užpildžiusi standartinę A ieškinio formą. Nurodė, jog reikalavimo teisių perleidimo sutarčių pagrindu įsigijo reikalavimo teises į atsakovę iš pradinių kreditorių – keleivių, kuriems priklauso kompensacijos už atšauktą skrydį Nr. FR9098 maršrutu Alikantė – Kaunas, turėjusį įvykti 2017 m. spalio 10 d. (bendra ieškinio suma – 4 800 Eur).
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus dėl jurisdikcijos ir taikytinos teisės, kuriuose prašė palikti ieškinį nenagrinėtą, nes jis neteismingas Kauno apylinkės teismui. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 780 straipsnyje nustatyta, kad CPK VII dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Remiantis CPK 782 straipsniu bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos Sąjungos valstybėms narėms, yra išdėstytos 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija) (toliau – Reglamentas). Pagal Reglamento 81 straipsnį, reglamentas privalomas visas ir pagal sutartis tiesiogiai taikomas valstybėse narėse. Bendroji jurisdikcijos taisyklė, nustatyta Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje, yra ta, kad ieškiniai turi būti reiškiami atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) valstybėje. Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnyje numatyta, kad jeigu šalys, neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti iš konkrečių teisinių santykių, tas teismas (tie teismai) turi jurisdikciją, išskyrus atvejus, kai pagal tos valstybės narės teisę susitarimas yra niekinis turinio galiojimo atžvilgiu. Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Susitarimas dėl jurisdikcijos sudaromas arba paliudijamas raštu. Ryanair DAC Bendrųjų vežimo sąlygų ir nuostatų (toliau Sąlygos) 2.4 punkte numatyta, jog visiems ginčams, kylantiems iš sutarties, taikoma Airijos teismų jurisdikcija. Ši sąlygų nuostata laikytina susitarimu dėl išimtinės jurisdikcijos, kaip tai numatyta Reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnyje ir kuri pagal šį Reglamentą nėra draudžiama. Atsakovė neneigia, jog keleiviai, su kuriais buvo sudaryta vežimo sutartis, turėjo teisę kreiptis tiek į lėktuvo išvykimo, tiek į atvykimo vietos teismus, tiek į Airijos teismą, tačiau ieškovė nėra vežimo sutarties šalis, jai atsakovė vežimo paslaugų neteikė, ji yra reikalavimo teisių perėmėja, todėl jai taikytina Reglamento 1215/2012 4 straipsnio 1 dalis: ieškinys turi būti reiškiamas atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) valstybėje ir netaikytinos alternatyvaus teismingumo nuostatos dėl vežimo sutarčių tarp keleivių ir vežėjų. Net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog keleivių susitarimas su atsakove dėl jurisdikcijos galioja ir ieškovės atžvilgiu, ji pagal sąlygas turėtų su ieškiniu kreiptis į Airijos teismą. Šiuo atveju teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį kaip neteismingą Lietuvos teismui. Kadangi ieškinys priimtas, jis turi būti paliktas nenagrinėtas.
Šalies argumentai
3. Ieškovė, atsikirsdama į atsakovės argumentus dėl jurisdikcijos, nurodė, jog pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus, ieškovė gali pasirinkti, ar reikalavimą kelti lėktuvo išvykimo, ar atvykimo vietos, dėl kurios susitarta minėtoje sutartyje, valstybės teisme. Šiuo atveju keleiviai turėjo atvykti į Kauno oro uostą, t. y. keleivių atvykimo vieta yra Lietuvos Respublika, dėl to keleiviai dėl kompensacijų priteisimo turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos teismus. Šiuo atveju konkreti prievolės įvykdymo vieta yra Kauno oro uostas, todėl ieškovė, perėmusi keleivių reikalavimo teises, pagrįstai kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 30 d. nutartimi ieškovės UAB „Aer Liber“ ieškinį atsakovei Ryanair DAC pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą paliko nenagrinėtą. Išaiškino, kad ieškinys teismingas Airijos Respublikos teismui.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skrydį vykdžiusio lėktuvo atvykimo vieta yra Lietuvos Respublikoje (Kaunas), todėl pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunktį Lietuvos Respublika laikytina prievolės įvykdymo vieta. Dėl to ieškovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos teismą. Teisme gavus ieškinį nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kliudžiusių ieškinį priimti.
6. Teismas taip pat nurodė, jog 2019 m. spalio 3 d. atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus bei įrodymus, tarp kurių atsakovė teismui pateikė ir Ryanair DAC bendrąsias vežimo sąlygas ir nuostatas, su kuriomis turi sutikti kiekvienas keleivis, įsigijęs skrydžio bilietą.
7. Teismas sprendė, kad remiantis bendrųjų vežimo sąlygų 2.4 punktu sutartyse, kurių pagrindu keliamas reikalavimas atsakovei Ryanair DAC, jos šalys, t. y. keleiviai, įsigiję bilietus 2017 spalio 10 d. skrydžiui Nr. FR9098 Alikante (Ispanija) – Kaunas, ir atsakovė, susitarė, kad jiems taikomi Airijos įstatymai ir visi ginčai, galintys kilti iš šių sutarčių ar su jomis susiję, turi būti sprendžiami Airijos teismuose.
8. Teismas nurodė, kad keleiviai ir ieškovė sudarė Reikalavimų perleidimo sutartis, kuriomis keleiviai ieškovei perleido visas reikalavimo teises į 4 800 Eur kompensaciją, kylančias iš pradinių kreditorių ir atsakovės sutarčių. Reikalavimo perleidimo sutartimis pradiniai ir naujoji kreditorė nepakeitė su atsakove sudarytose sutartyse sulygtų sąlygų dėl sutartinio teismingumo (ginčų nagrinėjimo Airijos teismuose ir ginčams taikytinos teisės).
9. Teismas darė išvadą, kad perleidimo sutartimi pradiniai kreditoriai negalėjo perleisti daugiau teisių nei turėjo (lot. Nemo plus iuris transferre potest quam ipse habet). Šiuo atveju tai reiškia, kad pradiniai kreditoriai – keleiviai, įsigiję bilietus į atšauktą skrydį, galėjo perleisti naujajai kreditorei (ieškovei) tik teises ir pareigas, kylančias iš pradinės sutarties, be kita ko, ir ginčų sprendimą būtent Airijos teismuose
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
10. Ieškovė UAB „Aer liber“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 30 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva (ex officio) nevertino bendrųjų vežimo sąlygų (toliau - BVS) 2.4 punkto atitikimo sąžiningumo reikalavimui, kaip tai numato Europos Tarybos 1993 m. balandžio 5 d. direktyva Nr. 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais, šią direktyvą įgyvendinantis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (6.2284 str.).
10.2. Teismas neįvertino Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. vasario 11 d. direktyvos Nr. 261/2004, nustatančios bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančios Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, tikslus bei ja siekiamą nustatyti keleivių apsaugos lygį.
10.3. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad į bylą yra pateiktos atsakovo BVS nesiaiškino, ar būtent ši BVS redakcija, įskaitant ir jų 2.4 punktą, galiojo vežimo sutarčių su keleiviais nagrinėjamoje byloje sudarymo metu, dėl ko buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (LR CPK 185 str.).
10.4. Teismas turėjo įvertinti vartojimo sutarties sąlygos dėl išimtinio teritorinio teismingumo spręsti ginčą verslininko (atsakovo) buveinės vietos teismui (t.y. BVS 2.4 punkto) nesąžiningumą, net jei ir nebuvo pateiktas ieškovės prieštaravimas. Pažymėtina, kad ieškovė išreiškė savo abejones dėl ginčo BVS sąlygos sąžiningumo savo 2019 m. spalio 18 d. paaiškinimuose raštu, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje į šiuos argumentus neatsižvelgė, todėl teismui palikus ieškinį nenagrinėtą BVS 2.4 punkto pagrindu, ex officio neįvertinus jo sąžiningumo, buvo priimta nepagrįsta nutartis, kuri turėtų būti panaikinta.
Atsiliepimas
11. Atsakovė Ryanair DAC atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti atsakovei iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:
11.1. Ieškovė nėra vartotojas, o yra juridinis asmuo, kuris perėmė keleivių reikalavimo teises, todėl visi ieškovės argumentai, susiję su Sąlygų vertinimu ex oficio yra nepagrįsti.
11.2. Ieškovė nėra keleivė, jai atsakovė vežimo paslaugų neteikė, ji yra reikalavimo teisių perėmėja, todėl net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, jog Sąlygų 2.4. nuostata yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu, ši nuostata nėra laikytina nesąžininga ieškovės atžvalgiu, be to, jai netaikytinas Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 dalies b punktas, numatantis specialiąją jurisdikciją pagal atitinkamos prievolės įvykdymo vietą.
11.3. Reikalavimas yra perleistas paslaugos teikėjui, t.y. juridiniam asmeniui, atstovaujamam profesionalių teisininkų - advokatų, kuris turėjo galimybę neperimti reikalavimo teisės, jeigu jam buvo nepriimtina Sąlygų nuostata dėl Airijos teismų jurisdikcijos.
11.4. Kadangi ieškovė nėra keleivė, jai specialioji jurisdikcija netaikoma, o turi būti taikomos Sąlygų 2.4. nuostatos dėl Airijos teismų jurisdikcijos, kurias ji perėmė perimdama Keleivių reikalavimo teises. Jeigu šios Sąlygos nebūtų taikomos, ieškovės atžvilgiu turi būti taikoma bendroji jurisdikcijos taisyklė, nustatyta Reglamento 1215/2012 4 straipsnio 1 dalyje - ieškiniai turi būti reiškiami atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) valstybėje. Taigi ir šiuo atveju ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas.
11.5. BVS 15.4 punkte numatytas draudimas perleisti reikalavimo teisę į kompensacijas pagal EB reglamentą Nr. 261/2004, šis veiksmas kvalifikuotinas kaip sutarties nevykdymas CK 6.205 str. 1 dalis prasme. Kadangi keleiviai pažeidė su atsakove sudarytą sutartį ir nepaisydami draudimo, numatyto sąlygose, kurios yra sudėtinė vežimo sutarties dalis, perleido reikalavimo teisę ieškovei, ieškovė neturi teisės reikšti šio ieškinio ir reikalauti priteisti keleiviams priklausančias kompensacijas, kadangi ji negalėjo įgyti šios teisės pagal keleivių ir atsakovės sudarytą vežimo sutartį ir jos sudėtinę dalį – Sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eE2-10908-717/2019, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, konstatavus, kad jis neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
14. Pažymėtina, kad apeliantė 2020 m. sausio 8 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei papildomus įrodymus: 2019 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. 0256/19 ir jos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Taip pat pateikė paaiškinimus raštu.
15. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau teismų praktika pripažįsta, jog šis draudimas nėra absoliutus. Šiuo atveju apeliantė pateikė įrodymą patvirtinantį patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad apeliantės pateiktą procesinio pobūdžio prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų bei šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus tikslinga prijungti. Apeliantės prašomus prijungti paaiškinimus raštu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ir vertinti, kadangi jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, be to nenustatyta, jog juose būtų nurodytos naujos aplinkybės galinčios turėti įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumo vertinimui.
16. CPK 782 straipsnis įpareigoja teismą savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Šiame straipsnyje expressis verbis nurodyta, kad, jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, jog byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Aer Liber“, kurios buveinė yra Lietuvos Respublikoje, pateikė ieškinį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams dėl 4 800 Eur skolos priteisimo pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą iš atsakovės Ryanair DAC , kurio buveinė yra Airijos Respublikoje. Ieškinys dėl skolos priteisimo atsakovei Ryanair DAC buvo priimtas nagrinėti.
Žemesnės instancijos teismas
18. Atsakovei 2019 m. spalio 18 d. pateikus rašytinius paaiškinimus dėl jurisdikcijos ir taikytinos teisės Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 30 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą, kadangi sprendė, jog ieškinys teismingas Airijos Respublikos teismui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovei (kaip naujajam kreditoriui) perėmus reikalavimo teises, iš keleivių buvo perimtas ir atsakovo bendrųjų vežimo sąlygų 2.4 punktas, t. y. tai, kad bet kokie ginčai, kilę iš vežimo sutarties ar su ja susiję, yra nagrinėjami Airijos teismuose.
19. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirajame skunde teigia, kad BVS 2.4 punkto nuostata negali būti laikoma nustatančia vartotojams (keleiviams) palankesnes sąlygas, nei jos būtų taikant bendrąsias teismingumo taisykles: pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 7 str. 1 d. b) papunkčio antrąją įtrauką. Atsakovė Ryanair DAC atsiliepime į atskirąjį skundą nesutinka su apeliante ir teigia, kad apeliantė nėra keleivė, jai atsakovė vežimo paslaugų neteikė, ji yra reikalavimo teisių perėmėja, todėl net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, jog Sąlygų 2.4. nuostata yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu, ši nuostata nėra laikytina nesąžininga apeliantės atžvilgiu, be to jai netaikytinas Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 dalies b punktas, numatantis specialiąją jurisdikciją pagal atitinkamos prievolės įvykdymo vietą.
20. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog apeliantė pagrįstai nurodo, kad BVS 2.4 punkto nuostata negali būti laikoma nustatančia vartotojams (keleiviams) palankesnes sąlygas, nei jos būtų taikant bendrąsias teismingumo taisykles: pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 7 str. 1 d. b) papunkčio antrąją įtrauką, todėl atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktus argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
21. Bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė ar daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-695/2016). Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos Sąjungos valstybės narėms, yra išdėstytos 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas). Šis teisės aktas pakeitė 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą Nr. 44/2001.
22. Bendroji jurisdikcijos taisyklė, nustatyta Reglamento 1215/2012 4 straipsnio 1 dalyje, yra ta, kad ieškiniai turi būti reiškiami atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) valstybėje. Tačiau Reglamento 1215/2012 16 punkte numatyta, kad jurisdikcija turėtų būti nustatoma ne tik pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, bet ir pagal kitą alternatyvų jurisdikcijos pagrindą, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą. Pagal Reglamento 1215/2012 5 straipsnio 1 dalį asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik pagal specialiosios (alternatyviosios) jurisdikcijos taisykles, nustatytas Reglamento 1215/2012 II skyriaus 2–7 skirsniuose.
23. Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 punkte numatyta, kad bylose, kylančiose iš sutarčių, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad, kiek tai susiję su tiesioginiu skrydžiu, kurį vykdo atitinkamo keleivio sudarytos sutarties šalis, tiek lėktuvo išvykimo, tiek atvykimo vieta turi būti laikoma pagrindinių paslaugų, esančių oro vežimo sutarties dalyku, teikimo vietomis, pateisinančiomis teismo jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl kompensacijos pagal šią vežimo sutartį ir Reglamentą Nr. 261/2004, kai ieškovas gali pasirinkti, ar tokį reikalavimą kelti lėktuvo išvykimo, ar atvykimo vietos, dėl kurios susitarta minėtoje sutartyje, valstybės teisme (žr., pvz., 2009 m. liepos 9 d. sprendimą byloje Nr. C-204/08). Jungiamojo skrydžio atveju tokio skrydžio įvykdymo vieta, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrą įtrauką ir Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrą įtrauką, yra antrąjį skrydį vykdančio lėktuvo atvykimo vieta, kaip viena iš pagrindinių paslaugų teikimo vietų, dėl kurių sudaryta oro vežimo sutartis. Kadangi ši vieta pakankamai susijusi su ginčo esminiais elementais ir dėl to užtikrina glaudų ryšį, kurio siekiama Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkte ir Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkte išdėstytomis specialios jurisdikcijos taisyklėmis, tarp oro vežimo sutarties ir jurisdikciją turinčio teismo, ji atitinka glaudaus ryšio principą (žr., pvz., 2018 m. kovo 7 d. sprendimą sujungtose bylose Nr. C-274/16, C-447/16, C-448/16).
24. Nagrinėjamu atveju skrydį vykdžiusio lėktuvo atvykimo vieta yra Lietuva, t. y. Lietuva, Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto taikymo prasme, laikytina prievolės įvykdymo vieta, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad ieškinys yra teismingas Airijos Respublikos teismui, ir nepagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtu CPK 782 straipsnio pagrindu.
25. Konstatavus Kauno apylinkės teismo kompetenciją nagrinėti šį ginčą pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrą įtrauką, šioje byloje nėra būtinybės toliau analizuoti atsakovės argumentų dėl kitokio ginčo teismingumo, remiantis kitomis teismingumo taisyklėmis (dėl ginčo, kilusio iš vartojimo santykių).
26. Kiti atskirojo skundo argumentai susiję su draudimu perleisti reikalavimo teisę į kompensacijas pagal EB reglamentą Nr. 261/2004, neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui bei yra bylos iš esmės nagrinėjimo dalykas, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
27. Apeliantė pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Išaiškintina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės.
28. Nustačius, kad ieškinys yra teismingas Kauno apylinkės teismui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu nebuvo pagrįstas, o tai sudaro teisinį pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.