Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-9-460/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-01-17
Bylos Nr.: e2A-9-460/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
Ieškovas: N. P.
Atsakovas: S. S.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2A-9-460/2020Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00801-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1 (S) 3.3.1.18.3

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,

sekretoriaujant Zitai Mockuvienei,dalyvaujant ieškovei N. P., ieškovės atstovui advokatui R. L.,atsakovui S. S., atsakovo atstovui advokatui A. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. P. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovui S. S. dėl dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Plungės apylinkės teisme patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė nuosavybė ir, kad ieškovei priklauso 91,43 procentai buto, atsakovui - 8,57 procentai buto; 2) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ieškovei nuosavybės teisėmis priteisti visą butą, o atsakovui iš ieškovės priteisti 1560,00 eurų kompensaciją; 3) pripažinti, kad negyvenamoji patalpa - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovės nuosavybė; 4) bute, esančiame (duomenys neskelbtini), esančius baldus ir įrenginius, kurių bendra vertė yra 2995 eurų, priteisti ieškovei, t. y. sekciją 150 eurų vertės; spintą 100 eurų vertės; televizorių 80eurų vertės; 3 staliukus po 25 eurus, bendros 75 eurų vertės; pufą 20 eurų vertės; komodą 30 eurų vertės; 3 sofas - lovas po 100 eurų, bendros 300 eurų vertės; dormeo čiužinį 150 eurų vertės; sekciją 100 eurų vertės; spintą (komodą) 50 eurų vertės; vaiko kambario baldus (sekciją) 50 eurų vertės; televizorių 20 eurų vertės; spintelę 10 eurų vertės; prieškambario baldus 50 eurų vertės; 2 veidrodžius, bendros 20 eurų vertės; džiovyklą 10 eurų vertės; šaldytuvą 300 eurų vertės; mikrobangų krosnelę 30 eurų vertės; virtuvės stalą su kėdėmis, bendros 100 eurų vertės; gartraukį 50 eurų vertės; dujinę viryklę 250 eurų vertės; sulčiaspaudę 20 eurų vertės; virtuvinį komplektą 400 eurų vertės; žaliuzes virtuvėje 25 eurų vertės; žaliuzes kambaryje 25 eurų vertės; 3 lentas virš lango užuolaidoms pakabinti, bendros 100 eurų vertės; šviestuvus (kambario, virtuvės, prieškambario, vonios), bendros 120 eurų vertės; vonios baldus, 60 eurų vertės; virtuvės indus ir įrankius, bendros 300 eurų vertės, o atsakovui priteisti iš ieškovės 1497,50 eurų kompensaciją; 5) pripažinti, kad automobiliai „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra ieškovės nuosavybė; 6) iš atsakovo ieškovei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė ir atsakovas yra buvę partneriai (sugyventiniai), kartu gyvenę ir vedę bendrą ūkį nuo 1997 metų, (duomenys neskelbtini) sulaukę dukters A. S.. Gyvendami ir vesdami bendrą ūkį, kiekvienas atskirai tvarkė savo pinigines lėšas, bendrų reikalų tvarkymui skirdami dalį savo lėšų. Bendras gyvenimas dėl nesutarimų nutrūko 2016 metų lapkričio mėnesį. Šalims gyvenant kartu, atsakovo S. S. vardu buvo įregistruotas turtas - 3 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), už kurį buvo sumokėta 75000,00 Lt, iš kurių ieškovė 50000,00 Lt pervedė per banką vienai iš buto pardavėjų L. S., likusią 25000,00 Lt sumą pagal susitarimą sumokant grynais. Ieškovė iš savo sąskaitų išgrynino 18576,35 Lt, kuriais sumokėjo didžiąją dalį susitarime nurodytos sumos, likusią dalį, t. y. 6424,00 Lt, sumokėjo atsakovas. Nurodė, jog įsigytam butui ieškovė nupirko baldus bei kitą įrangą, kurių vertė 2995,00 Eur. 2014-07-21 pirkimo-pardavimo sutartimi šalys už 8500,00 Lt įsigijo negyvenamąją patalpą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriuo rūpinosi ir remontavo tik ieškovė. Šalys yra įsigijusios tris automobilius, kurie registruoti atsakovo vardu: t. y. 2016-01-25 už 1400,00 Lt pirktas automobilis „Volkswagen Passat“, už jį pinigus mokėjo ieškovė bei jos dukra E. G., automobiliu naudojasi atsakovas; 2001 metų laidos automobilis „Opel Astra“ įsigytas už ieškovės lėšas, juo naudojasi ieškovės dukra E. G.; atsakovas už savo lėšas yra įsigijęs 2000 metų laidos automobilį Opel Astra, juo naudojasi šalių dukra A. S.. Pažymėjo, kad nors tarp šalių jungtinė veiklos rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, tačiau susiklostę teisiniai santykiai konstatuotini kaip jungtinės veiklos sudarymas nuo 1997 metų, todėl tokios sutarties pagrindu įgytam turtui turi būti taikomas jungtinės veiklos sudarymo metu galiojęs teisinis režimas. Ieškovė visą jungtinės veiklos laikotarpį (išskyrus mažametės dukros auginimo laikotarpį) dirbo, jos atlyginimas buvo ženkliai didesnis nei atsakovo, atskirais laikotarpiais ieškovė dirbo dvejuose darbuose, turėjo santaupų, kurias panaudojo turto įsigijimui. Tvirtina, kad ieškovės indėlis į bendro turto įsigijimą yra ženkliai didesnis nei nedideles pajamas gavusio atsakovo.

Atsiliepimas

2. Atsiliepime atsakovas prašė ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir pripažinti, kad ieškovės ieškinio pareiškime nurodytas turtas, jo vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), garažas, esantis (duomenys neskelbtini), 3 automobiliai, namų apyvokos daiktai ir baldai, nurodyti ieškinyje priklauso ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. po ½ dalį nuosavybės teise, prašė priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog su ieškove gyventi pradėjo 1997 metais, (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra A. S.. Pradėjus bendrą gyvenimą, jis apsigyveno ieškovės bendrabučio bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur iš esmės savo lėšomis supirko naujus baldus ir buitinę techniką. Su ieškove buvo sutarę, kad ji taupys ir kaups lėšas bendriems šeimos pirkiniams, turto įgijimui, o jo uždarbis ir iš neįgalumo gaunamos pajamos bus naudojamos šeimos kasdieniniam išlaikymui. Tokio susitarimo buvo laikomasi iki pat bendro gyvenimo pabaigos. Paaiškino, jog kartu su ieškove sprendė ką pirks, kam naudos bendras lėšas, nebuvo susitarimo, kad turtas bus įgyjamas pagal kiekvienos šalies indėlį ir proporcingai lėšų daliai, kuriomis šalys prisidėjo. Nutrūkus bendram gyvenimui, atsakovas buvo priverstas išsikraustyti iš ieškovei priklausančio bendrabučio buto ir apsigyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Nesutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl buto įsigijimo, nes iš savo sąskaitos prieš sandorio sudarymą nuėmė 7300,00 Lt, o 15 000,00 Lt turėjo santaupų ir visą sumą panaudojo buto įsigijimui. Įsigijus butą, abu pradėjo jį remontuoti, remontui jis panaudojo savo sukauptas lėšas iš nedarbingumo, dalį lėšų skolinosi iš brolio, tad remontui ir buto apstatymui panaudojo apie 8000,00 Eur. Taip pat pažymėjo, jog ieškovė neturi įrodymų, kad garažas ir automobiliai buvo įgyti jos lėšomis, jis galėtų teigti, kad tai jo asmeninis turtas, bet norėdamas, kad ginčą išspręsti teisingai ir sąžiningai, prašė pripažinti, jog nurodytą turtą įgijo kartu lygiomis dalimis su ieškove.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė pripažinti nekilnojamąjį turtą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamąją patalpą – garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kilnojamąjį turtą automobilius „VW Passat“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir „Opel Astra“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) bendrąja daline N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybe, priklausančia bendraturčiams lygiomis dalimis; priteisti N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bute, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius sekciją 150 eurų vertės; spintą 100 eurų vertės; televizorių 80 eurų vertės; 3 staliukus po 25 eurus, bendros 75 eurų vertės; pufą 20 eurų vertės; komodą 30 eurų vertės; 3 sofas - lovas po 100 eurų, bendros 300 eurų vertės; dormeo čiužinį 150 eurų vertės; sekciją 100 eurų vertės; spintą (komodą) 50 eurų vertės; vaiko kambario baldus (sekciją) 50 eurų vertės; televizorių 20 eurų vertės; spintelę 10 eurų vertės; prieškambario baldus 50 eurų vertės; 2 veidrodžius, bendros 20 eurų vertės; džiovyklą 10 eurų vertės; šaldytuvą 300 eurų vertės; mikrobangų krosnelę 30 eurų vertės; virtuvės stalą su kėdėmis, bendros 100 eurų vertės; gartraukį 50 eurų vertės; dujinę viryklę 250 eurų vertės; sulčiaspaudę 20 eurų vertės; virtuvinį komplektą 400 eurų vertės; žaliuzes virtuvėje 25 eurų vertės; žaliuzes kambaryje 25 eurų vertės; 3 karnizus, bendros 100 eurų vertės; šviestuvus (kambario, virtuvės, prieškambario, vonios), bendros 120 eurų vertės; vonios baldus, 60 eurų vertės; virtuvės indus ir įrankius, bendros 300eurų vertės; priteisti iš N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1497,50 Eur kompensaciją už ieškovei atitenkančius namų apyvokos daiktus; priteisti iš S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1346 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 288 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas kitą ieškinio dalį atmetė.

3.1. Teismas konstatavo, kad ieškovės tvirtinimus, kad jai gyvenant su atsakovu kartu jie savo pajamas tvarkė atskirai ir ji nedisponavo atsakovo pinigais, o jis jos, kad ji viena pati iš esmės sutaupė lėšas byloje įvardijamiems privalomai registruojamiems ginčo objektams, paneigia į bylą pateiktų šalių sąskaitų išrašai, liudytojų parodymai.

3.2. Teismas sprendė, kad ieškovei gyvenant kartu su S. S., iš sąskaitų lėšos kasdieniniam vartojimui – maisto pirkimui, mokesčių sumokėjimui nebuvo naudojamos. Net vaikams skirtų išlaikymų sumos nebuvo naudojamos vaikų poreikiams tenkinti. Teismo nuomone, daugiau tikėtina atsakovo parodymais, kad ieškovės pajamos buvo skirtos taupymui ir stambiems pirkiniams, o visas jo uždarbis buvo skirtas šeimos išlaikymui ir mokesčių sumokėjimui. Tą patvirtina jo sąskaitos banke išrašai – įplaukų ir išlaidų sumos praktiškai tapačios. Ieškovės argumentai, kad nebuvo parnešamas visas atlyginimas į namus, nepagrįstas. Atsakovo patvirtinimas, jog jis nedidelę dalį algos pasilikdavo sau smulkioms išlaidoms, nagrinėtinu atveju situacijos nekeičia.

3.3. Teismas nustatė ir tą aplinkybę, kodėl šalys nesusituokė ir, kodėl visas privalomai registruotinas turtas buvo atsakovo vardu registruojamas – šalims sudarius santuoką ir turtą įgyjant kaip sutuoktiniams ar net esant nesusituokusiems perkant turtą ir registruojant jo dalis savo vardu, ieškovė būtų praradusi teisę į socialines pašalpas, kurias jai buvo mokamos reguliariai.

Šalies argumentai

3.4. Ieškovės teiginius, kad ji savo asmeninėmis lėšomis gerino įsigytą turtą, vertino kaip nepagrįstus, nes nustatė, kad šalys vedė bendrą ūkį, jie taip sukaupė bendras santaupas ir gyvenant kartu naudotos lėšos turtui įsigyti, jį gerinti, laikė bendromis.

Atsiliepimas

3.5. Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu sutiko, kad namų apyvokos daiktai priklauso šalims po ½ dalį, tačiau jų atidalijimo modelio nenurodė, savarankiško reikalavimo neteikė, dėl to teismas padarė išvadą, kad atsakovas neprieštarauja piniginės kompensacijos gavimui iš atsakovės už jam priklausančios dalies perleidimą ieškovei, todėl šį ieškovės reikalavimą tenkintino visa apimtimi.

III. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą ir išdėstyti taip: nustatyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė nuosavybė, ieškovei N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso 91,43 procentų buto, o atsakovui S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso 8,57 procentų buto; atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ieškovei N. P. nuosavybės teisėmis priteisti visą butą, o atsakovui S. S. iš ieškovės N. P. priteisti 1 560,00 Eur dydžio kompensaciją; pripažinti, kad (duomenys neskelbtini), esanti negyvenamoji patalpa - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės N. P., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė; automobilį „VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), o automobilį „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei N. P., a. k. (duomenys neskelbtini); už atsakovui S. S. atitenkantį nuosavybės teise brangesnį automobilį, iš atsakovo S. S. priteisti 400,00 Eur piniginę kompensaciją ieškovei N. P.; iš naujo paskirstyti bylos šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; kitas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas; priteisit bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliantė pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

4.1. Nors ir buvo galima aiškiai ir tiksliai nustatyti ieškovės ir atsakovo įnašus kuriant bendrąją dalinę nuosavybę, tačiau pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą taikė lygumo principą, o tai prieštarauja ne tik kad ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams, sąžiningumui, protingumui ir teisingumui (CK 1.5 straipsnis), tačiau tai prieštarauja ir LAT praktikai.

4.2. Rašytiniai įrodymai neginčijamai įrodo iš ieškovės sąskaitos padarytą pavedimą ir dar papildomai iš sąskaitos išgrynintas lėšas, kad buto pardavėjai S. S. iš viso sumokėta 19 860,98 Eur, t. y. 91,43 procentai buto kainos. Ieškovė, elgdamasi sąžiningai ir teisingai pripažįsta ir sutinka, kad šio buto pirkime atsakovo įnašas viso sudarė 1 560,00 Eur, arba 8,57 procento buto.

4.3. Garažas buvo įsigytas už ieškovės asmenines lėšas, šį garažą už savo pinigus ieškovė dar ir remontavo, tą įrodo teismui pateikti rašytiniai įrodymai.

4.4. Ieškovė, siekdama kuo greičiau išnagrinėti bylą, taip sutaupant lėšas, davė parodymus, pagal kuriuos sutiko, kad abu automobiliai yra įsigyti gyvenant kartu, prašė, kad automobiliai būtų dalijami natūrą, o ne dalimis, tuo pačiu teisingai apskaičiuojant atsakovo mokėtiną kompensaciją ieškovei;

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas su juo nesutinka. Pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

5.1. Pradėję gyventi kartu su ieškove buvo susitarta, kad ji taupys ir kaups lėšas bendriems šeimos pirkiniams, turto įgijimui, o atsakovo uždarbis ir kitos gaunamos pajamos bus naudojamos šeimos kasdieniniam išlaikymui. 2012 metais atsakovui buvo nustatytas dalinis neįgalumas ir atsakovas papildomai gaudavo pajamas iš VSDFV, kurios taip pat buvo naudojamos susiformavusios šeimos poreikių tenkinimui. Šio susitarimo buvo laikomasi iki pat bendro gyvenimo pabaigos.

5.2. Vadovaujantis ieškovės teiginiais, kad atskirai disponavome lėšomis ir atskirai sprendėme klausimus, susijusius su turto įgijimu darosi nesuprantama, kodėl butas, garažas, automobiliai buvo įgyjami atsakovo vardu asmeninės nuosavybės teise ir kas trukdė ieškovei šį turtą įgyti savo vardu ar dalinės nuosavybės pagrindu, sudarant turto įgijimo sandorius.

5.3. Iš savo sąskaitos prieš sandorio sudarymą atsakovas nuėmė 7300 Lt, 15000 Lt turėjo santaupų ir visą sumą panaudojo buto įsigijimui. Iš SLB banko sąskaitos nuo 2012 m. iki 2016 m. lapkričio mėnesio matyti, kad joje buvo 23264 Lt ir 5700 Eur, kurie buvo panaudoti bendriems šeimos reikalams, įskaitant ir vertingo turto įgijimą. Atsakovas UAB „Saukupa“ dirba nuo 1995 metų. Pagal teikiamą pažymą apie darbo užmokestį nuo 1998 m. iki 2004 m. imtinai jam buvo išmokėta 28935,97 Lt atskaičius mokesčius.

5.4. Teismo sprendime visiškai teisingai nurodoma, kad šalims pasirinkus sprendime aptartą bendro ūkio vedimo modelį ir atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, sprendė, kad šalių dalys įgytoje bendroje dalinėje nuosavybėje yra lygios.

5.5. Ieškovė sutikdama, kad atsakovo vardu būtų įregistruotas vertingas nekilnojamas turtas, konkliudentiniais veiksmais pripažino jo akivaizdų indėlį į bendro turto įgijimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys ieškovė N. P. ir atsakovas S. S. nuo 1997 metų iki pat 2016 metų pabaigos gyveno bendrai kaip šeima ir vedė bendrą ūkį, faktiškai kartu pragyveno 19 metu. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė duktė A. S.. Ieškovei ir atsakovei gyvenant kartu 2014 m. liepos 21 d. buvo įsigytas garažas adresu (duomenys neskelbtini) už 8500 Lt (2517.89 Eur) ir automobiliai „VW Passat“, Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Opel Astra“, Nr. (duomenys neskelbtini) Byloje esanti buto pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad šalims gyvenant kartu, 2014 m. rugpjūčio 14 d. buvo įsigytas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Sutartyje buto kaina nurodyta 56 000 Lt, šalys sutinka, kad realiai už butą sumokėta 75 000 Lt (22256.27 Eur). Registruotinas ginčo turtas – butas, garažas, automobiliai yra registruoti atsakovo vardu asmeninės nuosavybės teise.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

8. Byloje sprendžiamas klausimas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nesusituokusių asmenų šiems gyvenant ir kartu tvarkant ūkį, abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis sukurto bendro turto pripažinimą bendrąja daline nuosavybe bei atidalijimo iš jos.

9. Ieškovė prašė pripažinti, kad kartu su atsakovu gyvenant įgytas nekilnojamas turtas – butas, garažas, automobiliai bei namų apyvokos daiktai, kurių bendra vertė 25014 Eur yra bendroji dalinė ieškovės ir atsakovo nuosavybė, tačiau dalys yra skirtingos: ieškovės turto dalis įgyjant butą yra 21956,50 Eur vertės, o atsakovo 3057,50 Eur vertės, t. y. ieškovei priklauso 91,43 procentų dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, o atsakovui priklauso 8,57 procentų dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, garažas yra jos asmeninė nuosavybė, namų apyvokos daiktus prašo priteisti jai ieškovei atsakovui sumokant kompensaciją, apeliacinės instancijos teisme ieškovė prašo kiekvienam priteisti po automobilį atsakovui ieškovei sumokant piniginę kompensaciją.

10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į byloje esančius įrodymus, bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymus, taikė CK 6.978 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias jungtinės veiklos sutarties pabaigą ir šalių įgytas turtas buvo pripažintas bendrąją daline nuosavybe bei ieškovei ir atsakovui turtas padalytas lygiai, po 1/2 dalis. Apeliantė su tokia teismo pozicija sutinka iš dalies, tikina, kad jos įnašas yra didesnis, dėl to turi būti ieškinys patenkintas. Atsakovas mano, kad šalių įnašai įsigyjant turtą yra lygūs.

11. CK 6.969 straipsnis apibrėžia, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1dalis). Remiantis šiuo apibrėžimu ir nuoseklia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra išskirti esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai: tai yra, dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, kad pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015;ir kt.).

13. Pagal įstatymą ir kasacinio teismo praktiką sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip (CK 6.970 straipsnio 2 dalis). Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, o priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis. Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-332-2006; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008).

14. Pažymėtina, kad partnerių, vykdančių jungtinę veiklą, t. y. gyvenančių kartu ir vedančių bendrą ūkį, tarpusavio susitarimams nėra būdingas rašytinis jų įforminimas, todėl tiek paties jungtinės veiklos (partnerystės) faktą, tiek ir partnerių tarpusavio susitarimą, dėl sukuriamos (įsigyjamos) nuosavybės teisinio statuso (asmeninė ar bendroji dalinė), šalys gali įrodinėti visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai, kurių pagrindu kvestionuojama dalis pirmosios instancijos teismo atlikta teisiškai reikšmingų aplinkybių, sprendžiant dėl ginčo turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, analizė, yra pagrįsti. Nagrinėjamu atveju šalys rašytinės sutarties dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sudarę nebuvo. Kolegijai susipažinus su bylos medžiaga, posėdžių garso įrašais pirmosios instancijos teisme, išklausius šalis (jų atstovus) apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka darytina išvada, jog byloje surinkti įrodymai sudaro pagrindo pripažinti faktą dėl žymiai didesnės ieškovės indėlio dalies sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

16. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas ne iki galo tiksliai įvertino dėl konkretaus ieškovės indėlio (įnašo pinigais bei turto priežiūros, kt.), o nenustatęs, kad ieškovė disponavo jos nurodomomis lėšomis, lygiomis dalimis padalino nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą.

Dėl buto įsigijimo aplinkybių

17. Kolegija, vertindama buto įsigijimo aplinkybes, itin atkreipia dėmesį į piniginių srautų judėjimą. Bylos duomenimis nustatyta, jog L. S., Z. S., J. V. (pardavėjos) ir S. S. 2014 m. rugpjūčio 14 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 6356, pagal ją S. S. vardu buvo įsigytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. l, b. l. 160-166); Nors minimos sutarties 3.1 punkte ir nurodyta, kad už butą sumokėta 56 000 Lt (ekvivalentas 16 218,72 Eur), tačiau šalys neginčija, kad už įsigytą nekilnojamąjį turtą faktiškai sumokėta 70 000,00 Lt (ekvivalentas 20 273,40 Eur). Nustatyta ir tai, kad L. S. (pardavėja) ir S. S. bei N. P. 2014 m. rugpjūčio 11 d. sudarė susitarimą, pagal kurį L. S. už įsigyjamą butą buvo perduota 25 000,00 Lt (ekvivalentas 7 240,50 Eur) dydžio suma (t. l, b. l. 13). Pabrėžtina, kad vykdant buto pirkimo–pardavimo sandorį iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 50 000 Lt (ekvivalentas 14 481,00 Eur) į L. S. atsiskaitomąją sąskaitą nurodant „už perkamą butą“ (t. l, b. l. 14, 90). Sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovės atsiskaitomojoje sąskaitoje sandorio sudarymo momentu buvo 52 390,23 Lt (ekvivalentas 15 173,25 Eur), o pinigines lėšas ieškovė persivedė iš atsiskaitomųjų sąskaitų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo laikomi terminuoti indėliai. Be to, ieškovė iš savo atsiskaitomosios sąskaitos buto pirkimui išgrynino dar papildomai 18 576,00 Lt (6 000 + 6 000 + 6 576,35) (ekvivalentas 5 379,98 Eur), kurie perduoti buto pardavėjai L. S.. Taigi išgryninti 8 576,00 Lt bei 50 000,00 Lt (ekvivalentas 14 481,00 Eur) mokėjimo pavedimas, pervedant į L. S. atsiskaitomąją sąskaitą aiškiai ir neginčijamai įrodo, kad ieškovė įgyjant butą sumokėjo 68 576,00 Lt (ekvivalentas 19 860,98 Eur), tai reiškia, kad ji iš savo sąskaitų sumokėjo 91,43 procentus buto kainos (CPK 12, 178 straipsniai).

18. Pirmosios instancijos teismas, svarstydamas kiekvieno iš šalių piniginį indėlį įgyjant butą, naudodamasis tikėtinumo taisykle (labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo) sprendė, jog ieškovė ir atsakovas gyveno pagal tokį pajamų ir išlaidų modelį: ieškovės pajamos buvo skirtos taupymui ir stambiems pirkiniams, o visas atsakovo uždarbis buvo skirtas šeimos išlaikymui ir mokesčių sumokėjimui.

19. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pirmiausia pažymi, kad asmenims nedraudžiama turėti pajamų, kurios gaunamos ne į sąskaitas pavedimais, o gaunamos tiesiogiai grynaisiais. Apie tokias pajamas ypač akcentavo atsakovas, nurodydamas, kad papildomai uždirbdavo ne darbo metu statybose, nors tam pagrįsti jokių duomenų nepateikia (CPK 12, 178 straipsniai). Kolegija, vertindama faktus, sudarančius pagrindą nustatyti, kokias gi pajamas per aktualų laikotarpį atsakovas gavo iš darbo ar / arba kitų santykių, atkreipia dėmesį, jog atsakovas, nors apeliacinės instancijos teismui ir pateikė rašytinius įrodymus (CPK 314 straipsnis) apie gautas 28 935,97 Lt pajamas už laikotarpį nuo gyvenimo pradžios kartu momento (1998 m. iki 2004 m. gruodžio 31 d., tačiau išlaidų, leidžiančių spręsti, kad lėšos buvo panaudotos ginčo turtui pirkti, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Kitas aspektas tas, kad nors atsakovas nurodo, kad buto remontui buvo naudojamos jo nedarbingumo lėšos, tačiau paminėtina, kad atsakovui nedarbingumo lygis buvo nustatytas nuo 2017 m. lapkričio 16 d. (t. 2, b. l. 78), t. y. po to, kai šalys jau nebevedė bendro gyvenimo ūkio kartu, tai reiškia, kad šiuo laikotarpiu atsakovo gautos pajamos nėra reikšmingos ir aktualios sprendžiant šį ginčą. Trečias aspektas, atsakovas teismui pateikė savo atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 13 d. (t. 2, b. l. 36-50), tačiau, kaip teisingai nurodo apeliantė, šis išrašas taip pat nėra svarbus sprendžiant ginčą dėl turto nuosavybės dalių, nes, viena vertus, ginčo nekilnojamasis turtas buvo įsigytas 2014 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, o kita vertus, minėta, šios bylos šalys bendrą gyvenimą kartu pabaigė 2016 metų lapkričio mėnesį, ir tai pripažįsta tiek ieškovė, tiek atsakovas, tai patvirtina pateikti ir kiti rašytiniai įrodymai.

20. Plėtojant atsakovo pajamų ir turtinės padėtis analizę verta apžvelgti ir atsakovo gautas pajamas už visą laikotarpį gyvenant kartu, to nedarė pirmosios instancijos teismas. Atsakovas teismui pateikė pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį. Atsakovui laikotarpiu nuo 1998 m. (jau po metų nuo gyvenamo kartu pradžios) iki 2004 m. gruodžio 31 d. pervesta 28 935,97 Lt (8 380,44 Eur) (neto), laikotarpiu nuo 2005 metų iki 2014 metų faktiškai buvo išmokėta 16 922,52 Eur (neto), atskaičius priskaičiuotą išlaikymą nepilnametei dukrai (t. 2, b. l. 58-76). Šios atsakovo pajamos gautos iki buto įsigijimo. Taigi, atsakovas per laikotarpį nuo 1998 metų sausio mėn. iki 2014 metų rugpjūčio mėn. iš viso gavo 25 302,96 Eur pajamų, apskaičiuojant per mėnesį vidutiniškai susidarė po 126,51 Eur (25 302,96 Eur / 200 mėn.).

21. Skaičiuojant matematiškai, jeigu atsakovas per laikotarpį nuo 1998 metų sausio mėn. iki 2014 metų rugpjūčio mėn. iš viso gavo 25 302,96 Eur pajamų, jam iš šių pajamų dar reikėjo susitaupyti ne mažiau, kaip 12 500,00 Lt (ekvivalentas 3 620,25 Eur), kad šią 1/2 dalį lėšų perduoti L. S. pagal 2014 m. rugpjūčio 11 d. sudarytą susitarimą (t. l, b. l. 13). Spręstina, kad nors teismas sprendime aiškino ir darė išvadas, kad nekilnojamąjį turtą - butą (t. l, b. l. 160-166) bylos šalys įsigijo kartu, lygiomis dalimis, nes pinigines lėšas išimtinai taupė ieškovė, o atsakovas gaunamas pajamas leisdavo kasdieniniams šeimos poreikiams tenkinti, tačiau anksčiau atlikta atsakovo pajamų ir išlaidų analizė įrodo, kad atsakovas negalėjo ir neturėjo galimybių prie buto įsigijimo prisidėti 1/2 dalimi, nes, kaip teisingai nurodo apeliantė, turto įsigijimui ieškovė į pardavėjos sąskaitą pervedė 50 000 Lt (ekvivalentas 14 481,00 Eur), iš atsiskaitomųjų sąskaitų papildomai išgrynino 18 576,00 Lt (ekvivalentas 5 379,98 Eur) ir šios pinigines lėšas buvo perduotos buto pardavėjai L. S..

22. Taigi, nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai rodo, kad ieškovė ir atsakovas gaunamas lėšas tvarkė atskirai, rašytiniai įrodymai patvirtina apie gautas jos pajamas, tai atsakovo pateikti duomenys apie jo pajamas aiškiai patvirtina, kad jo pajamos buvo minimalios, dėl to teigti, kad jis skirdavo lėšas didelės vertės pirkiniams, nepagrįsta.

23. Vertinant išdėstytą, skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria teismas pripažino nekilnojamąjį turtą butą bendrąją daline nuosavybe ir šį butą padalijo po 1/2 dalį ieškovei ir atsakovui keistina šią ieškinio dalį tenkinant.

Dėl garažo įsigijimo aplinkybių

24. Bylos duomenimis nustatyta, jog K. N. ir A. N. (pardavėjai) ir S. S. (pirkėjas) 2014 m. liepos 21 d. sudarė garažo pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 5117, pagal kurią už 8 500,00 Lt (ekvivalentas 2 461,77 Eur) atsakovo S. S. vardu buvo įsigytas ir jo vardu registruotas VĮ Registrų centre nekilnojamasis turtas - garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. l, b. l. 17-22).

25. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodinėjo, kad garažas buvo įsigytas tik jos pajamomis, o atsakovas, apart jo teiginių, šių aplinkybių neįrodinėjo, rašytinių duomenų neteikė, bylos nagrinėjimo metu vis kartojo, kad šis turtas yra bendras. Kaip minėta anksčiau, įrodymai apie šalių pajamas nagrinėti anksčiau. Kolegija konstatuoja, kad garažas buvo įgytas už ieškovės lėšas. Pastebėtina, kad garažas įgytas dar iki įsigyjant butą faktiškai ieškovės lėšomis. Be to, aplinkybę, kad ieškovė turėjo lėšų įgyti garažą patvirtina ir aplinkybė, kad netrukus po jo pirkimo ieškovė garažą 2014 m. liepos 31 d. savo lėšomis dar ir remontavo, tą įrodo teismui pateikti rašytiniai įrodymai (t .l, b. l. 25).

26. Vertinant išdėstytas aplinkybes, kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad garažas, kaip ir butas, yra bendroji dalinė nuosavybė, atitenkant šalims po 1/2 dalį. Dėl to ši teismo sprendimo dalis yra keistina pripažįstant, kad negyvenamoji patalpa - garažas yra ieškovės asmeninė nuosavybė.

Dėl automobilių įsigijimo ir padalijimo būdo

27. Ieškovė ieškiniu prašė teismo pripažinti, kad automobilis „Volkswagen Passat“, ir „Opel Astra“ yra ieškovės nuosavybė. Bylos metu šalys neginčijo tikrosios automobilių vertės: „VW Passat“ yra 1 500,00 Eur vertės, o „Opel Astra“ yra 700,00 Eur vertės. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme ieškovė sutiko, kad abu automobiliai yra įsigyti gyvenant kartu, minėjo, kad geriau, jog automobiliai būtų dalijami natūra, o ne dalimis, apskaičiuojant mokėtiną kompensaciją. Nors teismas automobilius ne tik kad pripažino bendrąja daline nuosavybe bei juos padalijo lygiomis dalimis priteisiant kiekvienam po 1/2 dalį, bet sutiktina su apeliante, kad tai gali tarp šalių sukelti ginčus dėl šių automobilių valdymo ir naudojimo.

28. Dėl šių priežasčių pakeistina automobilių padalijimo tvarka: automobilis „VW Passat“ priteistinas atsakovui, automobilis „Opel Astra“ priteistinas ieškovei; kadangi atsakovui atitenka didesnės vertės automobilis, iš jo priteistina 400,00 Eur kompensacija ieškovei.

29. Kolegija, įvertindama anksčiau nurodytas išvadas, atsižvelgdama į kitus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir atsižvelgdamas į bylos šalių paaiškinimus, priėmė ne iki galo pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinus tai, kad apeliantė įrodė ieškinyje nurodomas aplinkybes, konstatuotina, kad jos ieškinys pagrįstas.

30. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta.

31. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

32. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad yra pagrindas jį pakeisti, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas ir ieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33. Apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeitė skundžiamą teismo sprendimą, todėl atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui– proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

35. Ieškovė už ieškinio reikalavimus pirmosios instancijos teisme sumokėjo 603 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, už apeliacinį skundą sumokėjo 320 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Bendra ieškovės patirtų išlaidų suma sudaro 3123 Eur.

36. Pažymėtina, kad ieškovės išlaidos už teisinės pagalbos išlaidas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti užmokesčio, išlaidos pripažintinos būtinomis.

37. Atsižvelgiant į tai, tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistina 3123 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

ieškovės N. P. ieškinį atsakovui S. S. dėl dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios nuosavybės tenkinti;

pripažinti kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė nuosavybė ir ieškovei N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso 91,43 procentai buto, atsakovui S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso 8,57 procentai buto;

atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ieškovei N. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui S. S. iš ieškovės N. P. priteisti 1560,00 eurų kompensaciją;

pripažinti, kad negyvenamoji patalpa - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovės N. P. asmeninė nuosavybė;

bute, esančiame (duomenys neskelbtini), esančius baldus ir įrenginius, kurių bendra vertė yra 2995 eurų, priteisti ieškovei N. P., t. y. sekciją 150 eurų vertės; spintą 100 eurų vertės; televizorių 80eurų vertės; 3 staliukus po 25 eurus, bendros 75 eurų vertės; pufą 20 eurų vertės; komodą 30 eurų vertės; 3 sofas - lovas po 100 eurų, bendros 300 eurų vertės; dormeo čiužinį 150 eurų vertės; sekciją 100 eurų vertės; spintą (komodą) 50 eurų vertės; vaiko kambario baldus (sekciją) 50 eurų vertės; televizorių 20 eurų vertės; spintelę 10 eurų vertės; prieškambario baldus 50 eurų vertės; 2 veidrodžius, bendros 20 eurų vertės; džiovyklą 10 eurų vertės; šaldytuvą 300 eurų vertės; mikrobangų krosnelę 30 eurų vertės; virtuvės stalą su kėdėmis, bendros 100 eurų vertės; gartraukį 50 eurų vertės; dujinę viryklę 250 eurų vertės; sulčiaspaudę 20 eurų vertės; virtuvinį komplektą 400 eurų vertės; žaliuzes virtuvėje 25 eurų vertės; žaliuzes kambaryje 25 eurų vertės; 3 lentas virš lango užuolaidoms pakabinti, bendros 100 eurų vertės; šviestuvus (kambario, virtuvės, prieškambario, vonios), bendros 120 eurų vertės; vonios baldus, 60 eurų vertės; virtuvės indus ir įrankius, bendros 300 eurų vertės, o atsakovui S. S. iš ieškovės N. P. priteisti 1497,50 eurų kompensaciją;

automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), o automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. S. priteisti 400,00 Eur piniginę kompensaciją ieškovei N. P. už atsakovui S. S. asmeninės nuosavybės teise atitenkantį didesnės vertės automobilį.

Priteisti ieškovei N. P. iš atsakovo S. S. 3123 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjos Irma ČuchrajAušra MaškevičienėErika Misiūnienė