- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-21
- Bylos Nr.
- 1A-362-383/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22574-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė
- Nuteistasis
- V. L.
- Advokatai
- Aurelijus Gruodis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. gynėjo advokato Aurelijaus Gruodžio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 25 parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 8 punktu (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija), V. L. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 4 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini) ir buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 06.00 valandos. Kartu su intensyvia priežiūra paskirtas įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo viso arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. L. nuteistas už tai, kad pažeisdamas 2002 m. sausio 15 d. Nr. IX-705 Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 5 punktą, kuriame nurodyta, kad „C kategorijos ginklus gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, gavę leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus“, neturėdamas leidimo iki 2019 m. balandžio 15 d. laikė name, (duomenys neskelbtini), pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinį pistoletą ,,Bruni Police“, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 8 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, kuris pagal 2002 m. sausio 15 d. Nr. IX-705 Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, ir pramoniniu būdu pagamintus aštuonis 8 mm kalibro dujinius (CS) šovinius, skirtus šaudyti iš 8 mm kalibro pistoletų, kurie skirti šaudyti šiais šoviniais, iki kol 2019 m. balandžio 15 d. kratos metu minėtas ginklas ir šoviniai buvo rasti ir paimti iš namo, (duomenys neskelbtini).
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 26 d. nuosprendyje konstatuota, kad V. L. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistojo V. L. gynėjas advokatas Aurelijus Gruodis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes neįrodyta, kad V. L. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką arba, pritaikius BK 37 straipsnį, V. L. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir bylą nutraukti.
3.1. Skunde nurodoma, kad teismas nuosprendį grindė įrodymais, gautais ne įstatymų nustatyta tvarka, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies nuostatas. Teismas skundžiamą nuosprendį grindžia V. L. parodymais, kurie užfiksuoti 2019 m. balandžio 15 d. kratos protokole, tačiau asmenų parodymams užfiksuoti yra nustatyta speciali, griežtai įstatyme nustatyta tvarka. V. L. parodymai užfiksuoti kratos protokole, o ne gauti teismo posėdžio metu, kaip to reikalauja įstatymas, negali būti vertinami kaip įrodymas. Šiuo atveju kratos protokole V. L. parodymai buvo užfiksuoti ne įstatymų nustatyta asmenų parodymų fiksavimo tvarka, todėl tokie duomenis negalėjo būti vertinami kaip įrodymai ir jais negalėjo būti grindžiamas nuosprendis. BPK 149 straipsnio 10 dalyje yra išvardinti duomenys, kurie gali ir turi būti užfiksuoti kratos protokole. Tarp atitinkamų įstatyme išvardintų duomenų nėra numatyti asmens parodymai.
3.2. Skunde teigiama, jog V. L. parodymai buvo vertinami kaip esminiai įrodymai pagrindžiantys apkaltinamąjį nuosprendį. Būtent šių kratos protokole užfiksuotų parodymų išdavoje teisme parodymus davė liudytojas L. J., t. y. šis liudytojas teisme apklausos pradžioje nurodė, jog jis nieko neatsimena ir negali paaiškinti, ir atitinkamus teismo tokius užfiksuotus parodymus davė tik teismui iš pradžių leidus susipažinti su kratos protokolu ir atitinkamai jame užfiksuotais V. L. parodymais. Tuo metu liudytoja D. P. parodė, jog: „kai buvo rastas ginklas, ji nebuvo toje patalpoje - ten buvo jos kolega L. su kaltinamuoju“. Taigi, ji nematė atitinkamų faktinių aplinkybių, todėl jos parodymai apie aplinkybes, kurių ji nematė, negalėtų būti vertinami kaip apkaltinamąjį nuosprendį patvirtinantys įrodymai. Nevertinus kratos protokole užfiksuotų V. L. parodymų ir jų pagrindu kitų asmenų duotų parodymų, neliktų jokių įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų konstatuoti, kad V. L. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
3.3. Gynėjo manymu, nusprendžiant dėl mažareikšmiškumo teismas neįvertino, kad pagal anksčiau galiojusį Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą dujiniai pistoletai ilgą laiką buvo laikomi ginklais, kuriems nereikalingas leidimas, ir laisvai cirkuliavo civilinėje apyvartoje. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 21 punkte pateiktoje ginklų, jų priedėlių ir šaudmenų klasifikacijoje toks ginklas (dujinis pistoletas) priskiriamas prie mažiau pavojingų - C kategorijos ginklų. Šis rastas dujinis pistoletas nepasižymi dideliu pavojingumu dėl savo konstrukcijos, leidžiančios įgyvendinti jo kovines savybes ir galimybę padaryti žmogaus gyvybei pavojingus sužalojimus. Rastas dujinis pistoletas nebuvo naudojamas ir neketinamas naudoti (t. y. neužtaisytas). Atskirai pats ginklas ir šalia šoviniai. Jei būtų ketinama naudoti, šoviniai būtų sudėti į ginklą. Taip pat, dujinis pistoletas buvo rastas net ne V. L. kambaryje. Duomenų, kad kada nors šis ginklas būtų buvęs naudotas taip pat nėra. Ekspertai neatsakė ar atitinkamas ginklas buvo nors kartą naudotas.
3.4. Skunde akcentuojama, kad dujinis pistoletas buvo laikomas neslepiant (rastas dukros miegamojo kambario spintelėje). Nenustatyti ketinimai ginklą naudoti nusikalstamiems tikslams, taigi pagal bylos aplinkybes dėl nustatyto laikymo nebuvo sukurtas realus pavojus visuomenės saugumui. Nepaneigta ir V. L. versija, kad šis ginklas galėjo priklausyti kitam asmeniui.
3.5. Gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog dujinio pistoleto laikymo - teisinis vertinimas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kaip apysunkio nusikaltimo, už kurio padarymą baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų, konstitucinių teisingumo, proporcingumo, teisingumo vykdymo tik teisme principų neatitinka. Pažymėtina, kad ir kasacinio teismo praktikoje tokios veikos pripažįstamos mažareikšmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 15 d. nutartis Nr. 2K-202-489/2018). Teismo nurodyti argumentai ir išvados, jog galėjo kilti pavojus ar kažkas susižaloti yra grindžiami tik prielaidomis. Nei vienas iš šeimos narių, taip pat svečių, atitinkamo ginklo nerado ir nepasinaudojo, todėl teismo įvardijamas realus pavojus taip ir nekilo. Taip pat, nors ginklas specialiai nebuvo slepiamas, visgi jis buvo padėtas dėžutėje, kuri buvo spintelės stalčiuje. Įprastai jokie svečiai neatidarinėja svetimuose namuose esančių stalčių ir juose esančių dėžučių.
3.6. Gynėjo vertinimu, V. L. priklausančiame gyvenamajame name gyvena tik suaugę asmenys, kurie yra sulaukę 21 metų ir dėlto turi pakankamai patirties, jog neimti ir nesinaudoti ginklu. Be to, sūnus P. L. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra anksčiau turėjęs dujinį ginklą, tik pasikeitus įstatymui jam nebuvo išduotas leidimas jo laikymui, todėl jis atitinkamo ginklo vėliau ir nelaikė.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo V. L. gynėjas advokatas Aurelijus Gruodis palaikė savo apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokurorė Rita Raulynaitienė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo V. L. gynėjo advokato Aurelijaus Gruodžio apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu, nesutinkant su teismo išvada, kad nuteistasis V. L. padarė BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.
7. Būtina įrodymų vertinimo sąlyga – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.
8. Apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad V. L. kaltė dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu V. L. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl apelianto kaltės.
9. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme V. L. kaltu neprisipažino, nurodydamas, kad rastas ginklas yra ne jo ir nežino kam šis priklauso. Praeityje yra turėjęs dujinį šautuvą, turėjo jam leidimą, tačiau, panaikinus leidimą dėl teistumo, ginklą grąžino policijoje. Vis dėlto, teisėjų kolegija jo parodymus vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jo kaltę įrodo byloje esanti įrodymų visuma.
10. Nuteistojo V. L. kaltę patvirtina ir jo keliamą versiją, kad kratos metu rastas ginklas ne jam priklauso, paneigia liudytojos D. P. parodymai apie tai, kad kratos metu buvo rastas daiktas, panašus į dujinį pistoletą. Nurodė, kad paklausus kaltinamojo, ar turi kažką draudžiamo, šis pateikė dujinį pistoletą. Iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip liudytoja D. P., nurodė ir apklausiamas liudytojas L. J.. Liudytoja D. L. apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, kad apie kratos metu rastą ginklą ji nieko nežinojo, nebuvo jo mačiusi ir galvojo, kad tai jos vyro V. L. ginklas, kadangi jis turi leidimą ginklui. 2019 m. balandžio 15 d. kratos protokole užfiksuota, kad kratos metu name, kuriame gyvena nuteistasis V. L., buvo rastas ir paimtas objektas, panašus į dujinį pistoletą. V. L. savarankiškai pateikė dujinį pistoletą, nurodė, kad jam leidimo neturi (t. 1 b. l. 19-24). 2020 m. vasario 3 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad tirti pateiktas pistoletas yra šaudyti tinkamas šaunamasis ginklas, priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams (pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinis pistoletas ,,Bruni Police“, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 8 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais). Tirti pateikti 8 šoviniai yra šaudmenys, skirti šaudyti iš 8 mm kalibro pistoletų (t. 1 b. l. 30-32). Pažymos iš Policijos licencijuojamos veikos informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad V. L. buvo išduotas neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus ir kad jis turėjo dujinį revolverį ,,38 Compact“, Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 124–126). 2015 m. vasario 23 d. priimtas sprendimas paimti ginklą iš V. L. (t. 1 b. l. 128). 2015 m. spalio 16 d. buvo priimtas sprendimas dėl neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo (t. 1 b. l. 127). Pažymoje iš Policijos licencijuojamos veikos informacinės sistemos duomenų nurodyta, kad ginklui Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyti ir laikyti (nešiotis) leidimas nebuvo išduotas (t. 1 b. l. 121).
11. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl V. L. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje. Kolegijos vertinimu, nuteistojo kaltė yra įrodyta pilnai ir visapusiškai ištyrus visus byloje surinktus įrodymus bei juos palyginus su kitais byloje surinktais duomenimis ir padarius pagrįstas išvadas, jog kaltinančių įrodymų visuma, sudarė nenuginčijamą pagrindą apylinkės teismui priimti apkaltinamąjį nuosprendį V. L. atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš aukščiau aptartų, byloje surinktų ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo ištirtų įrodymų, kurie sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, akivaizdu, jog nuteistojo kaltės neigimas vertinamas tik kaip gynybinė versija, siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės bei paneigti objektyviais bylos duomenimis nustatytas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nuteistojo V. L. kaltės klausimas buvo išspręstas netinkamai ar remiantis įrodymais, neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymams keliamų reikalavimų.
12. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį grindė išimtinai V. L. parodymais, kurie užfiksuoti 2019 m. balandžio 15 d. kratos protokole. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka, jį atmeta kaip nepagrįstą, kadangi visų pirmą, nuteistojo kaltę įrodo ne tik kratos protokolu užfiksuoti duomenys, bet ir aukščiau nurodyti liudytojų parodymai, rašytiniai byloje esantys įrodymai. Antra, kratos protokolas patvirtina, kad jame nėra nurodyti jokie V. L. parodymai (t. 1 b. l. 19-24). Kratos protokole užfiksuota tik aplinkybė, kad dujinį pistoletą savarankiškai pateikė pats nuteistasis ir teigė, kad jam leidimo neturi. BPK 149 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad dėl kratos ar poėmio surašomas protokolas. Protokole turi būti nurodyti paimti daiktai ir dokumentai ir aprašyti pagrindiniai jų požymiai. Įvertinus byloje esantį 2019 m. balandžio 15 d. kratos protokolą, jame užfiksuotus duomenis, konstatuojama, kad kratos protokolas surašytas laikantis BPK reikalavimų, todėl laikytinas teisėtu V. L. kaltės įrodymu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kratos protokole nurodytą aplinkybę, kad nuteistasis V. L. savanoriškai pateikė dujinį pistoletą, patvirtino pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai D. P., L. J.. Kartu pažymėtina, kad kratos protokole užfiksuotų duomenų nuteistasis neginčijo, o priešingai – savo parašu patvirtino susipažinęs su kratos protokole užfiksuotais duomenimis, jokių pastabų nenurodė, todėl darytina išvada, kad pats nuteistasis sutiko su kratos protokole užfiksuotais duomenimis ir jų teisingumu, tame tarpe ir aplinkybe, kad dujinį pistoletą jis pateikė pats savanoriškai. Akcentuojama ir tai, kad kratos teisėtumą patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. balandžio 1 d. nutartis (t. 1 b. l. 16-18).
13. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma V. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. BK 37 straipsnis numato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnyje numatytu pagrindu, turi būti įvertinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių išraiška konkrečiame nusikaltime, asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai. Pagal teismų praktiką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013). Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-87-696/2018).
14. Nagrinėjamu atveju, įvertinama tai, kad šaunamasis ginklas rastas kartu su šoviniais, tai, kad ginklas yra tinkamas šaudyti ir buvo laikomas namuose, kuriuose kartu gyvena ir kiti šeimos nariai, laikomas tiek šeimos nariams, tiek pašaliniams asmenims lengvai prieinamoje vietoje (miegamajame esančioje spintelėje, įdėtas į dėžutę). Be to, V. L. neabejotinai žinojo ir suprato, kad nelegaliai laiko ginklą, tai, kad jis neabejotinai žinojo, kad tokios kategorijos ginklui reikalingas leidimas (anksčiau yra turėjęs ginklą su leidimu). Atsižvelgiant į šias aplinkybes teisėjų kolegija, įvertinusi visus padarytos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, žalos atsiradimo tikimybę, neturi teisinio pagrindo daryti išvados, kad šiuo atveju V. L. padarytą nusikalstamą veiką galima pripažinti mažareikšme ir yra tikslinga jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 37 straipsnio pagrindu. Apeliaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-489/2018, tačiau šioje byloje faktinė situacija nėra analogiška nagrinėjamai (skiriasi aplinkybės dėl ginklo naudojimo; ginklas buvo laikomas be šaudmenų, nepaneigta versija, kad nuteistasis nežinojo apie ginklo laikymą namuose), todėl, sprendžiant dėl BK 37 straipsnio taikymo, minėta nutartimi kaip precedentu nesivadovaujama. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas visas palankiai nuteistojo padarytą veiką ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes įvertino paskirdamas jam švelnesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį bei taikė BK 75 straipsnio nuostatas (atidėjo paskirtos bausmės vykdymą).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. L. gynėjo advokato Aurelijaus Gruodžio apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.