Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-03-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-425-1108/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-03-26Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-07-21Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-03-26
Bylos Nr.
1-425-1108/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22574-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaiva Nevardauskienė
Kaltinamasis
V. L.
Advokatai
Aurelijus Gruodis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-425-1108/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22574-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1; 1.1.10.1; 1.2.22.1.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 26 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė,sekretoriaujant Laimai Mickevičiūtei, Rūtai Balčiūnaitei,dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei,kaltinamajam V. L. ir jo gynėjui advokatui Aurelijui Gruodžiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., vedęs, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ rūkytoju, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L. pažeisdamas, 2002 m. sausio 15 d. Nr. IX-705 Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 5 punktą, kuriame nurodyta, kad „C kategorijos ginklus gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, gavę leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus“, neturėdamas leidimo iki 2019 m. balandžio 15 d. laikė name, (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinį pistoletą ,,Bruni Police“, Nr. E 202880, skirtą šaudyti 8 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, kuris pagal 2002 m. sausio 15 d. Nr. IX-705 Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, ir pramoniniu būdu pagamintus aštuonis 8 mm kalibro dujinius (CS) šovinius, skirtus šaudyti iš 8 mm kalibro pistoletų, kurie skirti šaudyti šiais šoviniais, iki kol 2019 m. balandžio 15 d. kratos metu minėtas ginklas ir šoviniai buvo rasti ir paimti iš namo, (duomenys neskelbtini), Kauno r. savivaldybėje.

Kaltinamasis V. L. kaltu neprisipažino, neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną žmona išvažiavo į darbą, sūnus išvežė prekes, o jis liko namuose. Atvyko žmonės, kurie informavo, kad turi atlikti kratą, parodė lapą, kurio be akinių jis neįskaitė. Jis (kaltinamasis) sutiko, kad būtų atliekama krata. Nuėjus atidaryti vartų, du vyrai peršoko per tvorą ir užlaužė jam rankas, nusivedė į kambarį, neleido pasiimti vaistų, paėmė telefoną. Dėl ko daroma krata, nesakė. Grįžo sūnus, bet su sūnumi šnekėtis neleido. Paskui grįžo žmona. Jis sėdėjo virtuvėje, žmoną nusivedė prie kompiuterio. Tuomet jį pasikvietė vyras ir ėjo daryti kratą. Vyras jį nusivedė į dukros kambarį ir klausė, ar yra neleistinų daiktų. Jis (kaltinamasis) atsakė, kad nieko neleistino neras. Vyras priėjo prie dukros lovos, atidarė spintelės stalčiuką ir pradėjo ieškoti, viską dėdamas ant lovos. Tarp padėtų daiktų buvo dėžutė, paklausė, kas joje yra. Pareigūnui atsakė, kad nežino. Atidaręs dėžutę pareigūnas rado ginklą, klausė, ar rastas ginklas jo (kaltinamojo), davė apžiūrėti. Jis atsakė, kad lyg ne jo. Kai rado ginklą, jie su pareigūnu kambaryje buvo dviese – žmona su moteriške sėdėjo prie dokumentų. Kodėl jį nusivedė būtent į dukros kambarį, nežino. Tuomet ėjo apieškoti kitų kambarių. Vėliau jį vėl nusivedė į apačią, kur kažką rašė. Jis tuo metu sėdėjo. Tik vėliau sužinojo, kad kratos protokole įrašyta, jog ginklą jis atidavė savo noru. Tačiau tai netiesa – ginklą iš spintelės ištraukė pareigūnas, jis nežino, iš kur ten atsirado ginklas, anksčiau nebuvo jo matęs. Davė pasirašyti ant kratos protokolo, jis (kaltinamasis) sakė, kad nepasirašys, jog ginklą pats atidavė, tačiau buvo įkalbėtas pasirašyti. Pasirašė, nes ginklas buvo rastas jo namuose. Ant kratos protokolo yra ir sutuoktinės parašas, tačiau jie pasirašinėjo ne vienu metu. Pasirašinėjo būdamas virtuvėje. Anksčiau yra turėjęs dujinį šautuvą, buvo padovanoję draugai, kai išleido įstatymą, kad reikalingas leidimas, gavo leidimą ginklui. Vėliau tas leidimas ginklui buvo panaikintas dėl teistumo, ginklą grąžino policijoje, Chemijos pr., ir nuo to laiko ginklo neturi. Daugiau niekas iš jo šeimos narių nėra turėję ginklo, tik jis. Gyvenamasis namas, kuriame buvo atliekama krata, priklauso jam ir žmonai bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Name gyvena jis, žmona, sūnus, kartais ir dukra, kai grįžta iš Londono. Į dukros kambarį neina, tik žmona išvalo. Dukra buvo grįžusi 2018 m. prieš Kalėdas, gyveno apie savaitę su draugu ukrainiečiu S., tačiau jo duomenų nežino. Kai išvyko, iki kratos darymo daugiau nebuvo grįžusi – grįžo tik dabar, prieš karantiną.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja D. P. parodė, kad dirba Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiąja tyrėja. Atsimena, kad buvo daroma krata Vilniaus byloje. Ji su kolega buvo pakviesti tik kratos atlikimui. Kratos metu reikėjo paimti įmonės dokumentus. Krata vyko kaltinamojo gyvenamojoje vietoje, buvo išimti dokumentai ir objektas, panašus į dujinį pistoletą. Kolegos vilniečiai atlikinėjo kratą kitame pastate. Į kiemą įvažiavo jų ir vilniečių ekipažas. Juos įleido kaltinamasis. Buvo paskelbta nutartis ir buvo pasiūlyta pateikti, kas nurodyta nutartyje. Kaltinamasis nurodė, kur yra dokumentai. Po to buvo paklaustas, ar turi kažką draudžiamo, neleistino ir kaltinamasis pateikė daiktą, panašų į dujinį pistoletą. Vėliau grįžo kaltinamojo žmona. Objektas, panašus į ginklą, buvo rastas miegamajame. Kur tiksliai rastas, negali pasakyti, lyg miegamajame prie lovos. Kai buvo rastas ginklas, ji nebuvo toje patalpoje – ten buvo jos kolega L. su kaltinamuoju. Ji tuo metu buvo tame pačiame aukšte, kuriame yra miegamasis – hole rašė protokolą. Kratos protokolas surašytas jos ranka. Kaip vyko protokolo pasirašymas, nepamena, tačiau protokolas visada pasirašomas jos akivaizdoje, neleidžiama protokolo išsinešti į kitą kambarį, nes tai labai svarbus dokumentas. Kratoje dalyvavo kaltinamasis, sutuoktinė, dar buvo sūnus, bet nepamena, ar jis buvo užėjęs į vidų. Kaltinamasis ginklą pateikė kratos pabaigoje. Pirmiausiai pateikė dokumentus, kurie buvo įvardinti nutartyje. Dokumentų kaltinamasis neatnešė, bet nurodė, kad jie yra antrame aukšte. Su kaltinamuoju ir kolega užėjo į antrą aukštą ir kaltinamasi padavė dokumentus. Dokumentai buvo antrame aukšte bendroje erdvėje įrengtoje darbo vietoje. Dokumentų buvo nemažai. Po to, kai pateikė dokumentus, standartiškai paklausė, ar turi dar kažko draudžiamo, neleistino. Tuomet kaltinamasis ir prasitarė apie ginklą. Jei kratos metu patys pareigūnai randa ginklą, tai kratos protokole įrašoma, kad toje patalpoje rastas ir toks objektas. Kodėl patalpą, kur buvo laikomas ginklas, įvardino miegamuoju, neatsimena, greičiausiai matėsi iš bendro vaizdo, gal namo šeimininkai nurodė. Jei asmuo, pas kurį daroma krata, atsisako pasirašyti kratos protokolą, apie atsisakymą yra pažymima kratos protokole ir pasirašo pareigūnai, kartais susiranda kviestinių. Atliekant kratą apžiūrimos visos patalpos, jei ieškoma dokumentų, tikrinamos spintos, spintelės. Spinteles atidarinėja ir žmogus, ir pareigūnas. Visa krata vyko sklandžiai, tik iš pradžių nenorėjo įleisti į valdas.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja D. L., išaiškinus teisę atsisakyti duoti parodymus prieš savo sutuoktinį, parodė, jog įvykio dieną jai paskambino pareigūnas nurodė, kad vykdoma krata, liepė grįžti namo. Grįžusi namo nuėjo į gamybines patalpas, kuriose perdirbama žalia mėsa, bet ten jos neįleido, o atėjus į gyvenamąjį namą pasitiko pareigūnas ir liepė eiti į namo antrą aukštą, kur sėdėjo pareigūnė. Pareigūnė vartė jų įmonės dokumentus. Vyras buvo apačioje esančioje virtuvėje su pareigūnu, susitikti su vyru jai neleido. Vyras (kaltinamasis) vaikščiojo su pareigūnu. Tuo metu, kai paskambino, ji buvo darbe, „(duomenys neskelbtini)“ bazėse, (duomenys neskelbtini) sandėlyje, prekiavo rūkytais gaminiais. Paskambino apie 10.00–11.00 val. Ji kratos metu visą laiką buvo dviese su pareigūne prie dokumentų, tik kartais prieidavo pareigūnas. Pareigūnai tikrino dokumentus. Dėl ginklo jos nieko neklausė. Ji nelabai suprato, kuriame kambaryje buvo rastas ginklas. Nežino, kaip buvo surašomas kratos protokolas, neatsimena, ar prieš pasirašydama kratos protokolą jį skaitė. Apie ginklą iš viso nieko nežinojo, nėra jo akyse mačiusi ir nieko tuo klausimu negali pasakyti. Po visko išvažiavusi į apklausą galvojo, kad ten vyro ginklas, nes jis turi leidimą ginklui. Name gyvena jie su vyru ir sūnus. Dukra kartais grįžta – ir su draugais, ir viena. 2018 m. žiemą dukra buvo grįžusi su draugu. Draugas lyg rusas, kalbėjo ir angliškai, ir rusiškai. Dukra grįžo lėktuvu, jie susitiko oro uoste ir draugas ją parvežė namo automobiliu. Pasisvečiavo iki Naujųjų metų, pabuvo apie savaitę laiko. Draugo vardas S., daugiau jokių jo duomenų nežino, gyvena Anglijoje. Dukters draugą matė antrą kartą, nes dar buvo automobiliu atvažiavę 2018 m. liepos 24 dieną. Išvažiuodami dėl paliekamų daiktų nieko nesakė. Tvarkydama dukters kambarį tik dulkes apvalo, niekur nelenda. Dabar dukra su minėtu vyriškiu nebebendrauja. Kratos darymo metu dukra su jais negyveno, ji buvo Anglijoje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju L. J. parodė, kad jis yra Ekonominių nusikaltimų tyrimų valdybos vyriausiasis tyrėjas. Atsimena, kad buvo nuosavas namas, kaip vienkiemis. Dalyvavo bendroje su vilniečiais operacijoje, užėjo į namą, ten buvo vyras, kuris juos pasitiko, prisistatė asmeniu, kurio jiems reikėjo. Vyrui davė susipažinti su nutartimi, paklausė, ar turi daiktų, kurie nurodyti nutartyje. Nutartyje buvo nurodyti ieškomi buhalteriniai dokumentai. Taip pat paklausė, ar turi kokių nors neleistinų daiktų, asmuo nurodė, kad turi ginklą. Nepamena, kiek pareigūnų atliko kratą ir kiek asmenų dalyvavo kratos metu. Kratos protokolą rašė ne jis, kratos protokolo surašymo aplinkybių neprisimena. Ginklas buvo rastas kambaryje, spintelėje prie lovos, kada tiksliai buvo rastas ginklas, nepamena. Atliekant kratą dirbo su kolege D. P.. Jis vaikščiojo su asmeniu, kuriam buvo paskelbta nutartis, iš vienos patalpos į kitą. Įprastai kratos protokolas rašomas atlikus kratą. Kambariai protokole įvardijami pagal tai, kur jie yra. Nepamena, kad kratos atlikimo metu būtų kilusi kokia konfliktinė situacija.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja G. V., išaiškinus teisę atsisakyti duoti parodymus prieš savo tėvą, parodė, kad yra kaltinamojo dukra, žino, kad jos kambaryje buvo rastas ginklas. Kiek jai žinomas, ginklas nepriklauso nei vienam iš jų šeimos narių. Apie kratą žino tik tiek, kiek pasakojo tėvai. Žino, kad krata buvo atliekama dėl verslo reikalų. Ginklas buvo rastas jos kambaryje spintelėje prie lovos. Ji naudojasi spintele, esančia prie lango, o ginklas buvo rastas spintelėje, esančioje priešingoje lovos pusėje – kai buvo atvykę 2018 m. žiemą, toje spintelėje daiktus laikė tuometinis jos draugas. Kai buvo atliekama krata, ji gyveno Anglijoje. Su tuo draugu pas tėvus buvo atvykusi 2018 m. vasarą, o vėliau žiemą. Žiemą atvažiavo į Lietuvą ir grįžo į Angliją atskirai. Draugo vardas S., kiek žino, jis dirba su automobiliais, tačiau šiuo metu jų draugystė nutrūkusi, jokių S. kontaktų neturi, kaip jį būtų galima rasti, nežino. Draugystė nutrūko 2019 m. vasario mėn. Jiems išvažiuojant, kažkiek draugo daiktų liko pas tėvus namuose. Draugas daiktų susigrąžinti nebandė. Ji pati niekada nėra turėjusi ginklo. Tėtis yra turėjęs ginklą – jį laikė legaliai. Kad niekas iš šeimos narių neturi ginklo žino iš pokalbių su namiškiais.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju P. L., išaiškinus teisę atsisakyti duoti parodymus prieš savo tėvą, parodė, kad krata buvo atliekama dėl verslo reikalų. Jis namo grįžo, kai pareigūnai jau buvo atvykę į vietą. Jam paskambino telefonu ir pranešė. Buvo 08.00–09.00 val. ryto, jis tuo metu buvo išvykęs darbo reikalais. Jam skambino, nes yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, o krata buvo susijusi su šia įmone. Jis pasirašė dokumentus, persiskaitė kratos orderį ir tuomet jį išsivedė į cechą, kur atlikinėjo kratą. Apie gyvenamajame name atliktą kratą nelabai ką žino, nes daugiausia buvo ceche. Įėjus į namus, ten buvo keturi pareigūnai – vienas asmuo iš mokesčių inspekcijos, du iš ekonominės policijos ir vienas iš Vilniaus. Visi pareigūnai jį pasitiko lauke ir tuomet nuėjo į vidų. Tėtis (kaltinamasis) buvo apačioje, virtuvėje. Vėliau grįžo mama. Kratos atlikimo metu gyveno ir šiuo metu gyvena su tėvais. Apie ginklą sužinojo tą pačią dieną, kai jis buvo rastas, kiek pamena, apie tai informavo policininkas. Jis pats apie rastą ginklą nieko nežino. Apie tai, kur ginklas buvo rastas, žino tik iš kitų asmenų pasakojimų. Paties ginklo net nematė. Iš šeimos narių tik tėtis yra turėjęs ginklą, ginklą turėjo legaliai. Jam pačiam leidimas ginklui nebuvo išduotas, nes turi teistumą. Ikiteisminiame tyrime, kurio metu buvo atliekama krata, jam yra pareikšti įtarimai. Sesuo 2018 m. buvo grįžusi su draugu. Žino, kad draugas ukrainietis, tačiau su juo daug nebendravo, nes jis (liudytojas) nemoka nei anglų, nei rusų kalbos. Jo kambaryje buvo rasta pinigų sumą, tikrino laikomų pinigų legalumą.

Be kaltinamojo ir liudytojų parodymų, V. L. nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai nustatyti ir kitais byloje esančiais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 290 straipsnio nustatyta tvarka.

2019 m. balandžio 15 d. kratos protokole užfiksuota, jog kratos metu name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., buvo rastas ir paimtas objektas panašus į dujinį pistoletą su užrašu ,,Police“, Nr. R202880, su 8 šoviniais 8 mm ,,CS Wadie“. Leidimas disponuoti nurodytu ginklu pateiktas nebuvo. Kauno apskrities VPK KPENTV 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos surašytame kratos protokole nurodyta, kad miegamajame V. L. savarankiškai iš spintelės, esančios prie lovos (kairėje), stalčiaus ištraukė juodos spalvos plastikinę dėžutę ir paaiškino, kad tai dujinis pistoletas, kuriam leidimo neturi. Dėžutėje be pistoleto buvo ir 8 vnt. šovinių (1 t., b. l. 19–24).

2020 m. vasario 3 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-IS1-471 (8.1), nurodyta, kad tirti pateiktas pistoletas yra šaudyti tinkamas šaunamasis ginklas, o būtent: pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinis pistoletas ,,Bruni Police“, Nr. E 202880, skirtas šaudyti 8 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais. Šis pistoletas priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Taip pat nurodyta, kad tirti pateikti aštuoni šoviniai yra šaudmenys, o būtent: pramoniniu būdu pagaminti 8 mm kalibro dujiniai (CS) šoviniai, skirti šaudyti iš 8 mm kalibro pistoletų, kurie skirti šaudyti šiais šoviniais. Tirti pateikti šoviniai tinkami šaudyti iš tirti pateikto pistoleto. Tyrimo metu tirti pateikti šoviniai buvo iššauti (1 t., b. l. 30–32).

2020 m. rugpjūčio 18 d. Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo nutarimu pistoletas ,,Bruni Police“, Nr. E 202880, priduotas saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus ginklų saugyklą, esančią Birželio 23-osios g. 16, Vilniuje (1 t., b. l. 33–35).

2020 m. spalio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad iš CDB duomenų apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus matyti, jog G. V. 2018 m. gruodžio 20 d. atvyko į Lietuva lėktuvu ir 2018 m. gruodžio 30 d. išvyko iš Lietuvos lėktuvu. Tarp kartu su ja minėtais lėktuvais skridusių asmenų asmens vardu S. (A.) K. (arba asmens panašiu vardu ir pavarde) nebuvo (1 t., b. l. 54–79).

Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato 2021 m. kovo 4 d. rašte Nr. 20-S-4474 pateikiami duomenys apie A. K. (A. K.), gim., 1984 m. lapkričio 11 d., Lietuvos Respublikos sienos kirtimą. Rašte nurodoma, kad „Polis II“ sistemoje pagal pateiktus duomenis buvo patikrinta S. K. ir A. K., nebuvo nustatytas nei vienas visus kriterijus atitinkantis asmuo (neatitinka asmens vardas, pavardė arba gimimo data), todėl nenustatyta, kad asmuo kada nors buvo kirtęs Lietuvos Respublikos sieną. Duomenys buvo tikrinami už visą įmanomą laikotarpį (2 t., b. l. 4).

Pažymos iš Policijos licencijuojamos veikos informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad V. L. buvo išduotas neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus ir kad jis turėjo dujinį revolverį ,,38 Compact“, Nr. 028656 (1 t., b. l. 124–126). 2015 m. vasario 23 d. priimtas sprendimas paimti ginklą iš V. L. (1 t., b. l. 128). 2015 m. spalio 16 d. buvo priimtas sprendimas dėl neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo (1 t., b. l. 127).

Pažymų iš Policijos licencijuojamos veikos informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad kartu su kaltinamuoju gyvenantiems jo sutuoktinei D. L. ir jo sūnui P. L. leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus niekada nebuvo išduotas (1 t., b. l. 122–123).

Pažymos iš Policijos licencijuojamos veikos informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad ginklui Nr. 202880 įsigyti ir laikyti (nešiotis) leidimas nebuvo išduotas (1 t., b. l. 121).

Motyvuojamoji dalis

Dėl kaltės ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo dalykas – tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ir sprogstamosios medžiagos. Šaunamasis ginklas – įrenginys ar daiktas, sukonstruotas ar pritaikytas kaip ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga gali būti paleistos kulkos, sviediniai arba kenksmingos, dirginančios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti, arba duotas garso ar šviesos signalas. Šaudmuo – tai, kuo šaudoma iš šaunamųjų ginklų. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia keliais arba bent vienu iš nurodytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint reikiamo leidimo.

Kaltinamasis V. L. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kategoriškai neigė ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nesutinka su tuo, jog pats atidavė ginklą pareigūnams – priešingai, pareigūnui paklausus, ar turi neleistinų daiktų, nurodė, kad pareigūnas nieko neras. Dėžutę su ginklu ir šoviniais spintelėje rado ir paėmė pareigūnas. Kaltinamasis taip pat parodė, kad ginklas ne jo – jam nėra poreikio turėti ginklą, anksčiau to ginklo nėra matęs ir nežino, iš kur jis atsirado. Tačiau teismas atmeta šią kaltinamojo gynybinę versiją, kaip nepagrįstą jokiais objektyviais duomenimis ir kaip neatitinkančią byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų.

Aukščiau nurodytą kaltinamojo versiją paneigia 2019 m. balandžio 15 d. kratos protokole (1 t., b. l. 19–24) užfiksuoti duomenys apie kratos metu name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., rastą ir paimtą objektą, panašų į dujinį pistoletą, ir su juo buvusius šovinius. Kratos protokole, kurį yra pasirašęs ir pats kaltinamasis, užfiksuota, kad miegamajame V. L. savarankiškai iš spintelės, esančios prie lovos (kairėje), stalčiaus ištraukė juodos spalvos plastikinę dėžutę ir paaiškino, kad tai dujinis pistoletas, kuriam leidimo neturi. Vertindamas šiuos kratos protokole užfiksuotus duomenis, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jeigu kaltinamasis iš tiesų nieko nebūtų žinojęs apie ginklą, jis nebūtų galėjęs pateikti pareigūnui informacijos apie tai, kad ginklas laikomas neturint leidimo. Leidimą ginklui galėjo būti išsiėmęs bet kuris iš kaltinamojo šeimos narių ir tą galėjo padaryti nepranešę kaltinamajam, kadangi visi jie yra vyresni nei 21 m., tačiau akivaizdu, kad kaltinamajam buvo žinoma, jog tas ginklas nepriklauso nei vienam iš jų ir kad nei vienas iš jų neturi leidimo kratos metu rastam ginklui, nes tą ginklą ir šovinius laikė pats kaltinamasis.

Pažymėtina, kad pareigūnai negalėjo patys sugalvoti ir savo iniciatyva į kratos protokolą įrašyti duomenų apie tai, kad pateiktas dujinis pistoletas, kuriam neturi leidimo. Kratos atlikimo metu pareigūnai neturėjo duomenų apie tai, kad rastam ginklui nėra išduotas leidimas, kad namo gyventojai neturi leidimo laikyti rastą ginklą. Šie duomenys buvo gauti tik vėliau, atliekant byloje ikiteisminį tyrimą, t. y. Policijos licencijuojamos veikos informacinės sistemos duomenimis buvo nustatyta, kad ginklui Nr. 202880 įsigyti ir laikyti (nešiotis) leidimas nebuvo išduotas (1 t., b. l. 121). Todėl teismui nekyla abejonių, kad kratos protokole užfiksuotą atitinkamą informaciją apie ginklą, t. y., kad jis laikomas neturint leidimo, pareigūnams nurodė pats kaltinamasis.

Kaltinamojo parodymai apie tai, kad jis (kaltinamasis) iš pradžių atsisakė pasirašyti po treiginiu, jog ginklą atidavė pats, tačiau vėliau buvo įkalbėtas pasirašyti kratos protokolą, patvirtina, kad kaltinamasis prieš pasirašydamas buvo susipažinęs su kratos protokolo turiniu. Teisiamojo posėdžio metu liudytojais apklausti kratoje dalyvavę pareigūnai D. P. ir L. J. davė vieningus parodymus apie tai, kad atliekant kratą jokių konfliktinių situacijų nekilo. Duodama parodymus liudytoja D. L. taip pat nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kad kratos atlikimo metu būtų kilę kokių konfliktų ar nesusipratimų. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios objektyviai būtų sutrukdžiusios ar atėmusios galimybę kaltinamajam pateikti pastabų dėl kratos protokole užfiksuotų aplinkybių, susijusių su ginklo ir šovinių pateikimu, tam skirtoje protokolo skiltyje „Kratoje dalyvavusių asmenų pareiškimai“. Todėl darytina išvada, kad pats kaltinamasis sutiko su kratos protokole užfiksuotų duomenų teisingumu, t. y. su tuo, kad būtent jis miegamajame savarankiškai iš spintelės, esančios prie lovos (kairėje), stalčiaus ištraukė juodos spalvos plastikinę dėžutę ir paaiškino, kad tai dujinis pistoletas, kuriam leidimo neturi.

Svarbu ir į tai, kad teismui nebuvo pateikta duomenų, kurie keltų pagrįstų abejonių dėl atliktos kratos teisėtumo. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti 2019 m. balandžio 15 d. kratos protokole užfiksuotais duomenimis, gautais teismo sankcionuotos, laikantis BPK nuostatų atliktos kratos metu.

Kad pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinį pistoletą ,,Bruni Police“, Nr. E 202880, skirtą šaudyti 8 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, ir pramoniniu būdu pagamintus aštuonis 8 mm kalibro dujinius (CS) šovinius, skirtus šaudyti iš 8 mm kalibro pistoletų, namuose laikė būtent kaltinamasis, patvirtina ir liudytojais teisiamojo posėdžio metu apklaustų jo šeimos narių – sutuoktinės D. L., dukters G. V. ir sūnaus P. L. parodymai. Iš jų parodymų matyti, kad visi jie nieko nežinojo ir nieko negalėjo pasakyti apie kratos metu rastą ginklą (kai tuo tarpu kaltinamasis, kaip jau buvo minėta aukščiau, kratą atlikusiam pareigūnui nurodė, kad tai dujinis pistoletas, kad jis laikomas neturint tam leidimo), kad nei vienas iš jų nėra turėjęs leidimo ginklui bei visiems jiems buvo žinoma, jog leidimą ginklui bei ginklą yra turėjęs būtent kaltinamasis. Duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu D. L. parodė, kad po kratos išvažiavusi į apklausą galvojo, kad ten vyro ginklas, nes jis turi leidimą ginklui. Aplinkybę, kad nei vienas iš kartu su kaltinamuoju gyvenančių šeimos narių niekada nėra turėjęs leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus patvirtina oficialūs duomenys iš Policijos licencijuojamos veikos informacinės sistemos (1 t., b. l. 122–123). Oficialūs duomenys iš Policijos licencijuojamos veikos informacinės sistemos patvirtina ir tą faktą, kad V. L. buvo išduotas neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus (kuris vėliau buvo panaikintas) ir kad jis anksčiau yra turėjęs dujinį revolverį ,,38 Compact“, Nr. 028656 (1 t., b. l. 124–126). Paminėtos aplinkybės leidžia manyti, kad tik kaltinamasis iš visų šeimos narių mokėjo naudotis kratos metu rastu ginklu.

Kaltinamojo ir liudytojais apklaustų jo šeimos narių parodymai apie dukters G. V. ukrainietį draugą S., kuris 2018 m. pabaigoje tariamai lankėsi draugės tėvų namuose, gyveno tame kambaryje, kuriame kratos metu buvo rastas ginklas ir šaudmenys, vertintini tik kaip siekis padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje ne tik nebuvo gauta duomenų, kad toks asmuo atitinkamu laikotarpiu kirto Lietuvos Respublikos sieną (2020 m. spalio 22 d. tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 54–79), Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato 2021 m. kovo 4 d. raštas Nr. 20-S-4474 (2 t., b. l. 4), bet ir nėra jokių objektyvių įrodymų, kad toks asmuo apskritai egzistuoja – su juo artimai bendravusi G. V. negalėjo pateikti nei vienos jo nuotraukos.

BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymius kaltinamojo veikoje patvirtina ir 2020 m. vasario 3 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-IS1-471 (8.1) (1 t., b. l. 30–32). Joje pateikti duomenys leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad kaltinamasis neturėdamas leidimo laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis. Specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas pistoletas yra šaudyti tinkamas šaunamasis ginklas, o būtent: pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinis pistoletas ,,Bruni Police“, Nr. E 202880, skirtas šaudyti 8 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais. Šis pistoletas priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Taip pat nurodyta, kad tirti pateikti aštuoni šoviniai yra šaudmenys, o būtent: pramoniniu būdu pagaminti 8 mm kalibro dujiniai (CS) šoviniai, skirti šaudyti iš 8 mm kalibro pistoletų, kurie skirti šaudyti šiais šoviniais. Tirti pateikti šoviniai tinkami šaudyti iš tirti pateikto pistoleto.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad anksčiau turėjo dujinį šautuvą (revolverį) ir kai įstatymu buvo numatyta pareiga gauti leidimą laikyti (nešiotis) tokį ginklą, jis atitinkamą leidimą gavo, tačiau tas leidimas vėliau buvo panaikintas. Šie kaltinamojo parodymai leidžia daryti išvadą, jog kaltinamajam buvo žinoma, kad kratos metu rastam dujiniam pistoletui ir šoviniams laikyti reikalingas leidimas, kad jis tokio leidimo neturi, ir tai žinodamas šaunamąjį ginklą ir šaudmenis vis tiek laikė name, (duomenys neskelbtini), Kauno rajone. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog kaltinamojo V. L. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, V. L. pripažintinas kaltu, todėl baustinas.

Nors kaltinamajam buvo inkriminuotas ir šaunamojo ginklo (dujinio pistoleto,,Bruni Police“, Nr. E 202880) bei šaudmenų (8 mm kalibro dujinių (CS) šovinių) įgijimas neturint leidimo tyrimo metu nenustatytu laiku iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, tačiau byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis. Byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, susijusių su kaltinime nurodomo šaunamojo ginklo ir šaudmenų, įsigijimu. Todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad kaltinamasis neturėdamas leidimo, tyrimo metu nenustatytu laiku iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinį pistoletą ,,Bruni Police“, Nr. E 202880, skirtą šaudyti 8 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, ir pramoniniu būdu pagamintus 8 mm kalibro dujinius (CS) šovinius, skirtus šaudyti iš 8 mm kalibro pistoletų, kurie skirti šaudyti šiais šoviniais. Nurodytos aplinkybės pašalinimas iš kaltinimo kaltinamojo padėties nepablogina ir neturi įtakos kaltinamojo veikos kvalifikavimui pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, todėl yra galimas. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė gali pasireikšti ir vienu iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių veiksmų – šiuo konkrečiu atveju neteisėtu šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymu. Be to, kaltinimas tikslinamas nurodant, kad buvo laikomi aštuoni 8 mm kalibro dujiniai (CS) šoviniai, t. y. nurodomas tikslus kaltinamojo laikytų šovinių skaičius.

Nesutintina su kaltinamojo gynėjo nuostata, kad net ir pripažinus kaltinamąjį kaltu dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, yra pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Pažymėtina, kad kaltinamasi šaunamąjį ginklą ir šaudmenis neturėdamas leidimo laikė gyvenamajame name, kuriame be jo nuolat gyvena jo sutuoktinė, sūnus, atvyksta dukra (kartais viena, kartais su draugais) – akivaizdu, kad šaunamajam ginklui ir šaudmenims atsidūrus žmonių, niekada neturėjusių leidimo ginklui ir nemokančių elgtis su ginklu, rankose kiltų realus pavojus tiek jų pačių, tiek aplinkinių saugumui ir sveikatai. Ginklas ir šaudmenys buvo laikomi tiek šeimos nariams, tiek svečiams lengvai pasiekiamoje vietoje. Kaltinamasis nei vieno iš šeimos narių nebuvo informavęs nei apie tai, kad namuose laiko šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, nei apie tai, kaip su jais reikia elgtis, kad nekiltų pavojus susižaloti ar sužaloti kitus. Šios aplinkybės patvirtina kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos realų pavojingumą ir neleidžia teismui kaltinamojo veikos pripažinti mažareikšme.

Dėl bausmės skyrimo

BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos arešto ir laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveiktų bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Kaltinamasis V. L. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. V. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismui nepateikta duomenų, kad kaltinamasis būtų registruotas Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale. Taip pat nepateikta duomenų, kad kaltinamasis būtų lankęsis ar gydęsis Viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje. Nors kaltinamasis praeityje yra teistas, tačiau teistumas išnykęs (1 t., b. l. 118–119). Administracinių nusižengimų registro duomenimis, kaltinamasis administracine tvarka baustas tik už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., b. l. 116). Kaltinamasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 114).

Įvertinęs aukščiau aptartų aplinkybių visumą teismas sprendžia, jog siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų įgyvendinimą V. L. už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina straipsnio sankcijoje numatyta arešto bausmės rūšis, jos terminą nustatant artimą įstatyme numatytam šios bausmės minimumui.

BK 75 straipsnio 1 dalis (BK 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, be to, privaloma skirti intensyvią priežiūrą, numatyta galimybė paskirti pareigas, kurios padėtų asmeniui pakeisti savo elgesį. Įvertinus kaltinamojo, kuriam arešto bausmė skiriama pirmą kartą, asmenybę (matyti, kad kaltinamasis yra šeimos žmogus, turi pastovų darbą), jo padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, įvertinus tai, kad kaltinamasis kratos metu pats atidavė neteisėtai laikytą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, darytina išvada, jog galima užtikrinti kaltinamojo elgesio korekciją, prevencinius bei nubaudimo tikslus, atidedant arešto bausmės vykdymą, skiriant intensyvią priežiūrą bei paskiriant pareigą, numatytą BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punkte, t. y. įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teismas sprendžia, kad atidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą bei paskyrus nurodytas pareigas, asmuo bus prižiūrimas, sudrausmintas, kontroliuojamas ir tokiu būdu bus užtikrinta jo elgesio bei pažiūrų korekcija.

Pažymėtina, jog pažeidus teismo skirtą pareigą ar padarius naujų teisės pažeidimų, arešto bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Atitinkamai, bausmės vykdymo atidėjimas nepašalina pačios bausmės ir savaime neatleidžia nuo paskirtos bausmės vykdymo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas teisingumo principo nepažeidžia. Priešingai, bet kuriuo bausmės vykdymo atidėjimo metu asmeniui pažeidus probacijos sąlygas, jis gali būti pasiųstas atlikti visą jam skirtą bausmę. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, atidėjus kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą, paskyrus intensyvią priežiūrą ir skyrus pareigą, kuri padėtų pasitaisyti, yra realus pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų. Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, V. L. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 4 mėnesiams, skiriant kaltinamajam intensyvią priežiūrą bei aukščiau paminėtą pareigą. Nustatytinos šios intensyvios priežiūros sąlygos: kaltinamasis intensyvios priežiūros metu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. negali pasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Kauno rajone.

Nors BK 75 straipsnio redakcija, numatanti arešto bausmės vykdymo atidėjimą, įsigaliojo tik 2020 m. liepos 1 d., t. y. po nusikalstamos veikos padarymo, tačiau BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Atitinkamai, BK 75 straipsnio nuostatos, numatančios arešto bausmės vykdymo atidėjimą, taikytinos kaltinamojo V. L. atžvilgiu.

Kiti klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pistoletas ,,Bruni Police“, Nr. E 202880, priduotas saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus ginklų saugyklą, esančią Birželio 23-osios g. 16, Vilniuje, (1 t., b. l. 33–35) nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir perduotinas Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Specialisto atlikto objektų tyrimo metu šoviniai buvo iššauti (1 t., b. l. 32).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 25 (dvidešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 8 punktu (BK 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija), atidėti kaltinamajam V. L. paskirtos arešto bausmės vykdymą 4 (keturiems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – kaltinamojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini, Kauno r., ir buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 06.00 valandos. Kartu su intensyvia priežiūra paskirti kaltinamajam V. L. viso arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Byloje esantį daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pistoletą ,,Bruni Police“, Nr. E 202880, priduotą saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus ginklų saugyklą, esančią Birželio 23-osios g. 16, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Vaiva Nevardauskienė