Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė išnagrinėjusi nuteistosios L. U. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria nuteistosios L. U. prašymas nustatyti ilgesnį nuosprendžiu priteistos žalos sumokėjimo terminą atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nuosprendžiu) L. U. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 3 d. ir nuteista 21 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 str. L. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus. Iš nuteistosios L. U. priteista nukentėjusiosioms G. S. – 13 500 Eur, K. S. – 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat iš L. U. priteistos išlaidos už advokato pagalbą bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme L. S. naudai.

Kauno apylinkės teisme gautas nuteistosios L. U. prašymas dėl nuosprendžio vykdymo išdėstymo, kuriame ji nurodo, kad nuosprendžiu priteistų ieškinių šiuo metu negali sumokėti dėl turtinės padėties.

Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi nuteistosios L. U. prašymą atmetė. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad susiklostė išimtinės aplinkybės, dėl kurių sprendimo vykdymą reikėtų išdėstyti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios L. U. skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundu ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimų, todėl ją naikinti nėra teisinio pagrindo.

BPK 113 str. numato, kad, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 str. 1 d. nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad susiklostė išimtinės aplinkybės, dėl kurių sprendimo vykdymą reikėtų išdėstyti. Tai, kad nuteistoji gauna 640 Eur darbo užmokestį ir nuosavybės teise turi butą Kaune, kuriame gyvena su nepilnamete dukra, bei siekia gauti banko paskolą, nesudaro pagrindo minėtas aplinkybes vertinti kaip išskirtines, trukdančias įvykdyti sprendimą dėl žalos ir proceso išlaidų atlyginimo. Pažymėtina, kad vien asmens turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Be to, nuteistosios turtinė padėtis nėra vertina kaip itin sunki. L. U. gauna daug didesnį atlyginimą, nei minimalus, bei turi nekilnojamo turto. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistosios darbingumas būtų apribotas, ar užsiimti darbine veikla jai trukdytų prasta sveikatos būklė. Akivaizdu, kad L. U. yra darbingo amžiaus ir turi galimybę stengtis atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą bei proceso išlaidas, prisiimant neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Vien tai, kad nuteistoji turi nepilnametę dukrą ir siekia išsaugoti būstą, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, po įvykio jau yra praėję beveik ketveri metai, todėl nustatant ilgesnį nuosprendžiu priteistos žalos sumokėjimo terminą, kaip to prašo nuteistoji, būtų paneigta pati neturtinės žalos atlyginimo paskirtis. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajai priklausantis nekilnojamas turtas jau yra areštuotas antstolio. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti L. U. skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra. Todėl nuteistosios skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistosios L. U. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.