- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-06
- Bylos Nr.
- 1-15-805/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-47304-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Civilinis atsakovas
- P. S.
- Civilinis ieškovas
- G. M.
- Kaltinamasis
- P. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.14Baudžiamojo proceso subjektai
- 2.1.15.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.16.1.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.16.1.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirba UAB ,,MTF“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2009 m. spalio 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 16 MGL dydžio (2080 litų) bauda.
2) 2010 m. gegužės 26 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 30 parų areštu;
3) 2012 m. kovo 14 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 4 MGL (520 litų) bauda. 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi bauda pakeista į viešiuosius darbus.
4) 2014 m. birželio 3 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuusprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėta 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atlikęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis P. S. 2016 m. rugsėjo 26 d. apie 22.30 val. ties įvažiavimu į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), konflikto su G. M. metu, du kartus kumščiu smogė šiam į veido sritį, o G. M. nugriuvus ant žemės ir bandant atsistoti, vieną kartą spyrė į veido sritį, tuo nukentėjusiajam G. M. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį trigubu apatinio žandikaulio lūžimu.
Kaltinamasis P. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jį patį užpuolė, o jis gindamasis G. M. sudavė du smūgius ranka į veidą ir vieną kartą spyrė koja. Paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 26 d. kartu su G. B., J. P. ir O. S. neturėdami tikslo važinėjosi automobiliu. S. ir P. nuvežė į Paverknių kaimą pas A. M. pasikalbėti. A. M. jau buvo atėjęs iki plento, kai po kelių minučių atvažiavo G. M. su draugu D. G.. Automobilį vairavo D. G., nes G. M. buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. G. M. paklausė kur tas „kalė“. Nusprendęs, kad taip jį pavadino, nes buvo girdėjęs, kad nukentėjusysis ant jo pyksta, pasakė, kad tai jis. Tuomet G. M. priėjo ir abu apsistumdė. G. M. jam sudavė vieną smūgį į kairį skruostą, abu nugriuvo į griovį, jis nesipriešino tik rankomis užsidengė veidą ir dar jam buvo suduota pie 10-15 smūgių. G. M. smūgiavo ranka, paskui dar šaukė, kad jam nuo smūgio lūžo ranka. Iš griovio išlipo pats ir pamatė, kad suplėšyti jo marškinėliai, todėl, G. M. pavadinęs „gaidžiu“, pasakė, kad už juos skolingas pinigų. Tuomet G. M. vėl ketino jam suduoti, tačiau nelaukdamas du kartus kumščiu sudavė G. M. į kairės pusės žandikaulį, po pirmojo smūgio G. M. nukrito nuo jo už pusantro metro. Kada G. M. jau buvo beveik atstistojęs nuo žemės, matydamas, kad dar turi jėgų pulti, kad daugiau jo nepultų, dar kartą koja spyrė G. M. į veidą. Po spyrio koja G. M. atstistojo, ant jo kraujo nematė, sėdęs į automobilį su D. G. G. M. išvažiavo. Į policiją dėl jam padarytų sužalojimų nesikreipė, manė, kad viskas tuo ir pasibaigė, nes nei kitą, nei dar kitą dieną G. M. pretenzijų nereiškė, jis pats G. M. pretenzijų neturėjo. Dėl patirto sužalojiomo – negalėjo valdyti dešinės rankos, į medikus kreipėsi 2016 m. rugsėjo 27 d. Didžiausia žala jam padaryta dėl peties, kurį tikriausiai susižalojo griūnant į griovį, tačiau tiksliai pasakyti, kada susižalojo petį, negali. Nurodė, kad įvykio metu buvo blaivus, jis vairavo automobilį. Su civliniu ieškiniu nesutinka, mano, kad G. M. nori iš jo pasipelnyti, nes anksčiau, būdamas neblaivus, jis sudaužė automobilį ir turi atlyginti padarytą žalą. Baigiamosiose kalbose atsiprašo teismo, prokuroro ir nukentėjusiojo už patirtus nepatogumus.
Nukentėjusysis G. M. paaiškino, kad įvykio dieną buvo (duomenys neskelbtini) kaime pas dėdę, išgėrė kelias skardines alaus. D. G. paprašė, kad jį parvežtų namo. Važiuojant namo paskambino A. M., kuris pasiūlė atvažiuoti pas jį. Atvažiavus iki A. M., ties įvažiavimu į sodybą buvo P. S., G. B. ir dar kiti asmenys. Ant P. S. pyko dėl apie save girdėtų dalykų, su juo apsižodžiavo. Priėjęs prie P. S. stvėrė jam už rūbų, abu pradėjo voliotis ant žemės, nusirito į griovį. Jis P. S. kirto nepamena ar į pilvo srytį, ar į veidą. Po to pirmas atsitraukė ir išlipo iš griovio, tada P. S. jam sudavė kelis smūgius. Buvo suduotas vienas smūgis iš rankos, kitas iš kojos. Viskas įvyko labai greitai, daugiau kartų suduoti P. S. negalėjo. Jis po P. S. suduotų smūgių daugiau nieko nepamena, neprisimena net kaip grįžo namo, mano, kad suduoti smūgiai buvo stiprūs. Iš karto po įvykio greitosios medicinos pagalbos nekvietė, į medikus pagalbos kreipėsi kitą rytą, kai negalėjo pakęsti skausmo. Medikai nustatė, kad trijose vietose lūžęs kairės pusės žandikaulis. Ranka ties riešu buvo lūžusi prieš dvi savaites, po konflikto ranka lūžo kitoje vietoje, paskui lūžo pirštas. Mano, kad, jeigu ir nebūtų jis pirmas puolęs P. S., vistiek būtų įvykęs konfliktas ir būtų buvusi tokia pati baigtis. Pripažįsta, kad negerai pasielgė pirmas puldamas P. S., bet mano, kad gintis galima ne tik mušant, kadangi jis yra nedidelio ūgio, kaltinamajam grėsmės nekėlė.
Liudytoja G. B. parodė, kad įvykio tikslios datos neatsimena. Paaiškino, kad jai, P. S., J. P., O. S. stovint prie keliuko ties įvažiavimu į A. M. namus atvažiavo G. M. ir D. G.. Iš automobilio išlipęs G. M. nieko nesakęs kumščiu trenkė P. S. į veidą. G. M. daug kartų smogė stovinčiam P. S., po to abu nugriuvo į griovį. G. M. atsisėdo P. S. ant krūtinės ir kelis kartus ranka trenkė P. S., kur pataikė nežino. Vėliau jie lyg ir susitaikė, bet atsistoję vėl abu susikibo. Kiek prisimena, G. M. stumtelėjo P. S., pastarasis vieną kartą kirto G. M. ir jis nugriuvo, o ji tuo metu nusisuko. Vėliau matė, kad G. M. atsistojo ir P. S. ranka kirto į veidą, tada P. S. kirto G. M., kuris nugriuvo. Atsikėlęs G. M. ėjo link P. S., tada ji pradėjo rėkti ir G. M. sėdęs į automobilį išvažiavo. Ar G. M. buvo sužalotas nematė, buvo tamsu. Patikslino, kad po to kai jie išlipo iš griovio, G. M. nuo suduotų smūgių buvo nukritęs du kartus. Nurodė, kad konfliktą pirmas pradėjo G. M., jis buvo labai įpykęs, norėjo muštis. Po konflikto buvo suplėšyti P. S. marškinėliai. G. M. išvažiavus P. P. pasakė, kad jam sumokės už marškinėlius, bet G. M. to jau negalėjo girdėti. P. S. kitą dieną dėl peties skausmo kreipėsi į medikus.
Liudytojas A. M. parodė, kad kaltinamasis P. S. ir nukentėjusysis G. M. buvę draugai. Paverknių kaime ties įvažiavimu į jo sodybą buvo J. P., G. B., O. S., o jis atėjo iš namų. Matė, kai G. M. ir P. S. mušėsi, dėl ko nežino. Kuris kuriam pirmas sudavė ir kuris labiau nukentėjo nežino. Atsimena, kad P. S. vieną kartą koja spyrė G. M., buvo tamsu, girdėjo smūgio garsą, o ne žandikaulio lūžį, kiek kartų sudavė ranka, nežino. Nežino, ar G. M. po smūgio nugriuvo. Po konflikto dėl sužalojimų niekas nesiskundė. Parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, palaiko.
Liudytojas J. P. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis pažįstami, jis daugiau bendrauja su P. S.. Paaiškino, kad įvykio dieną jis, P. S., O. S. atvažiavo prie įvažiavimo, vedančio į A. M. sodybą. Vėliau atvažiavo G. M. ir D. G.. P. S. ir G. M. susipyko, atsisukęs pamatė, kad G. M. pirmas sudavė P. S., vėliau šis kelis kartus sudavė atgal G. M.. P. S. ranka buvo užsidengęs nuo G. M. smūgių. Kodėl mušėsi P. S. ir G. M., kas pradėjo konfliktą, nežino. P. S. nukentėjusiajam G. M. sudavė vieną kartą ranka, kurpataikė nematė, o paskui koja spyrė į veidą. P. S. stipresnis, stambesnis, jo smūgiai galėjo būti stipresni. Po įvykios G. M. niekuo nesiskundė, P. S. buvo suplėšyti marškinėliai, kuriuo metu buvo suplėšyti, nematė.
Liudytojas O. S. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra jo draugai. Konfliktas įvyko praeitais metais ant kelio neprivažiavus Vėžionių kaimo. Kas buvo tarp jų įvykusio konflikto iniciatorius ir kiek jis truko nežino, nes buvo toliau ir kalbėjo telefonu. P. S. G. M. smūgiavo rankomis ir spyrė koja, kiek kartų spyrė, negali pasakyti. P. S. ir G. M. griovyje mušė vienas kitą, išlipę iš griovio, mušėsi ir ant kelio. Abu sudavė smūgius, kuris sudavė pirmas, pasakyti negali. P. S. sudavus smūgį G. M., šis nugriuvo, o jam keliantis, jam sudavė smūgį į veidą. Po konflikto buvo suplėšyti P. S. marškinliai, lyg ir lūpa prakirsta, G. M. iš nosies bėgo kraujas, greitosios pagalbos nekvietė. Ar P. S. reiškė pretenzijas dėl suplėšytų marškinėlių, negali pasakyti. Po muštyniu P. S. to priežasties neįvardijo, vizualiai atrodė, kad jis sumuštas, bet niekuo nesiskundė.
Liudytojas D. G. parodė, kad nukentėjusysis G. M. jo draugas. Įvykio dieną G. M. paprašė parvežti iš Nemajūnų kaimo. Važiuojant G. M. kalbėjo telefonu su A. M., kuris pasiūlė atvažiuoti pas jį. Atvažiavus prie įvažiavimo į A. M. namus, pirmas išlipo G. M.. Kada jis atėjo, G. M. ir P. S. jau mušėsi, dėl ko įvyko kobfliktas nežino. Važiuojant G. M. neminėjo, kad ketina muštis. Jis P. S. nepažįsta, matė antrą kartą. Muštynės vyko kokie 10 metrų nuo mašinos, muštynės baigėsi tuo, kad P. S. kelis smūgius trenkė G. M. ir jis nukrito ant žemės. Matė, kad P. S. sudavė G. M. kumščiu į veidą, tuomet G. M. nukrito ant žemės, o jam atsistojus, P. S. vėl jam trenkė į veidą, G. M. pargriuvo, jam keliantis P. S. spyrė koja, kur pataikė nežino. G. M. liko gulėti, jis ėjo kelti, o P. S. atsisukęs kažką pasakė. G. M. pats atsikėlė ir jie išvažiavo namo, važiuodami nekalbėjo. G. M. buvo neblaivus, bet savo veiksmus jis suprato, po muštynių kraujo nematė, ar buvo suplėšyti rūbai nežino.
Be kaltinamojo, nukentėjusiojo duotų parodymų teisiamajame posėdyje bei ikiteismnio tyrimo metu, liudytojų duotų parodymų, teisiamajame posėdyje paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu jų duotų paaiškinimų, kuriuos patvirtino prisaikdinti liudytojai, kurie laikytini patikimais įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka ir, kuriais teismas abejoti pagrindo neturi, nes tam nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, kaltinamojo P. S. kaltę patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:
Šalies argumentai
2016 m. spalio 6 d. protokolu – pareiškimu G. M. kreipėsi į pollicijos komisariatą dėl 2016 m. rugsėjo 26 d. apie 22 val. 30 min. jo sumušimo, kurio metu P. S., koja įspirdamas jam į veidą, sulaužė žandikaulį (b.l. 5).
G. M. išraše iš medicininių dokumentų pažymėta, kad 2016 m. rugsėjo 27 d. 12.34 val. hospitalizuotas dėl žandikaulio sumušimo, išrašymo data 2016 m. spalio 6 d. (b.l. 6).
2016 m. spalio 6 d. apžiūros protokole, plane, fotolentelėse užfiksuota, kad įvykio vieta yra prie kelio Jundeliškės - Vėžionys įvažiavimo į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-14).
2016 m. spalio 24 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad G. M. padarytas trigubas apatinio žandikaulio lūžimas galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimas vertinimas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl trigubo apatinio žandikaulio lūžimo sveikata sutrikdytas ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (b.l. 54-55).
2016 m. lapkričio 6 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad pateiktoje P. S. medicininėje dokumentacijoje nėra užfiksuotos psichopatologijos, dėl kurios jis negalėtų suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamaqi bylai, duoti apie tai parodymus, taip pat nenustatyta tokio laipsnio psichikos sutrikimų, kurie galėtų trukdyti ginti savo teises ir teisėtus interesus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, todėl netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekepertizę (b.l. 59).
Nukentėjusysis G. M. civiliniu ieškiniu pareiškė reikalavimą dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 153-155).
P. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, t.y. padaręs nesunkų sveikatos sutrikdymą. BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta atsakomybė už žmogaus sužalojimą ar susargdinimą, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas) nurodytų padarinių.
Iš bylos medžiagos darytina išvada, kad konflikte, kurio metu buvo sužalotas nukentėjusysis G. M., dalyvavo dvi priešingos asmenų grupės: iš vienos pusės – kaltinamasis P. S., su kuriuo kartu buvo atvykę apklausti teisme liudytojai G. B., J. P. ir O. S. ir iš kitos pusės – nukentėjusysis G. M., kurį atvežė automobiliu liudytojas D. G. ir A. M., pas kurį vyko nukentėjęs asmuo ir prie kurio namų ties įvažiavimu į sodybą įvyko muštynės tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Konflikte dalyvavusių asmenų ir liudytojų parodymai apie tai, kas įvyko, detalėse sutampa: konflikto dingstis - santykių aiškinimasis dėl neva tai iš kaltinamojo pusės nukentėjusiojo atžvilgiu buvusių apkalbų, po ko apsižodžiavimas peraugo į grumtynes. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmasis konfliktinę situaciją, būdamas išgėręs, iniciavo G. M. žodžiais bei veiksmais prikibęs prie P. S., tokias aplinkybes nurodė praktiškai visi įvykyje buvę asmenys. Vienok, bylos duomenimis akivaizdu, kad kaltinamasis ne tik, kad nesiekė nutraukti neblaivaus G. M. veiksmus, atsitraukti nuo jo siekiant išvengti tolimesnio konflikto, bet neadekvačiai, atsižvelgiant į kaltinamojo ir nukentėjusiojo fizinius duomenis (ūgį, svorį, kūno masės indeksą), paskutiniajame konflikto etapen panaudojo fizinę jėgą, suduodamas kumščiais bei spirdamas koja G. M. į veidą, dėl ko nukentėjusiajam trijose vietose lūžo žandikaulis. Kaltinamojo panaudoto smurto faktą neginčijamai liudija ne tik liudytojų parodymai, bet ir specialisto išvada pagal kilusias pasekmes dėl nukentėjusiajam G. M. padarayto sveikatos sužalojimo masto, dėl kurio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu nepripažino nusikaltęs, teigdamas, kad kilus konfliktui nukentėjusysis G. M. pirmas kaltinamajam kumščiu trenkė į kairį skruostą, jie tarpusavyje susistumdė, nugriuvo į griovį, jis nesipriešino, rankomis užsudengė veidą, po to jam dar buvo suduota smūgių, kiek tiksliai nežino. Besibaigiant konfliktui išlipus iš griovio kaltinamasis pamatė, kad suplėšyti jo marškinėliai, dėl to ėmė priekaištauti G. M., pasakė, kad jis skolingas bei pavadino „gaidžiu“. G. M. dėl pasakytų žodžių supyko ir užsimojo kumščiu, bet P. S. pasitraukė ir to smūgio išvengė. Tada kaltinamasis vieną kartą kumščiu smogė G. M. į kairę veido pusę, po kaltinamasis dar kartą kumščiu smogė G. M. į veidą, nuo ko šis nugriuvo, paskutįjį kartą nukentėjusiajam kelinatis nuo žemės (buvo beveik atsistojęs), kad daugiau jo nepultų, P. S. spyrė kartą nukentėjusiajam į veidą. G. M. po šio smūgio nugriuvo ant žemės. Taigi, akivaizdu, kad nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nuo neteisėtų kaltinamojo veiksmų, trauminio poveikio pagal eksperto išvadą pakako ir vieno. Tuo tarpu kaltinamais nuo nurodomų nukentėjusiojo jam suduotų smūgių rimtų sužlaojimų nepatyrė.
Be pirmiau paminėtų duomenų bei tai, kad P. S. sutinka sudavęs du smūgius ir kartą spyręs koja G. M., kaltinamojo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, tai: kaltinamojo ir nukentėjusiojo akistatos metu duoti parodymai, kuomet P. S. pripažino sudavęs tris smūgius G. M.: du smūgius kumščiu ir vieną kartą koja į veidą, kai G. M. bandė atsistoti nuo žemės bei specialių medicininių žinių reikalaujančiais duomenimis pagrįsta specialisto išvada, teimso posėdyje apklaustų liudytojų D. G., A. M., G. B., J. P., O. S. parodymai, kuriais akivaizdu, kad G. M. buvo sumuštas fiziškai stipresnio P. S., nuo ko šis parkrito ant žemės. Ir nors kaltinamasis mano kad sužalojimus nuketėjusiajam padarė gindamasis, tačiau kaltinamojo P. S. parodymai prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir vertintini kaip gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės, kad nukentėjusįjį sužalojo gindamasis. Pagal nagrinėjamą situaciją paskutiniajame konflikto etape kaltinamajam nebuvus akivaizdžios grėsmės pagal fiziškai stipresnio kaltinamojo atliktus veiksmus - kumštimi smūgiavus du kartus į veidą, o nuo ko nukentėjusysis pargriuvo ant žemės, o besikeliančiam paskutinįjį kartą spyrus koja į veidą ir dėl to kilusiais pasekmes, akivaizdu, jog P. S. veiksmuose nėra baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinosios ginties sąlygų. Gynyba neatitinka pasikėsinimo pobūdžio ir pavojingumo tuomet, kai užpuolikui padaroma daug didesnė žala negu buvo verti interesai, į kuriuos buvo kėsinamasi. Pasikėsinimo pavojingumas priklauso ir nuo jo objekto reikšmingumo. Šiuo atveju realios grėsmės P. S. sveikatai nebuvo, ką patvirtina ir liudytojų parodymai, kad niekas į konfliktą nesikišo, liudytojai buvo užėmę tik stebėtojo poziciją, todėl tokio pobūdžio kaltinamojo atsakas dėl prieš tai besigruminat suplėšytų marškinėlių ir manant, kad nukentėjęs asmuo dar turi jėgų ir galėtų jį pulti, neatitinka sitaucijai, kas pasikėsinimas buvo pavojingas ir eikėjo nuo to tokiu būdu gintis.
Visi aukščiau aptarti bylos faktiniai duomenys gauti teisėtais būdais, įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas laiko juos įrodymais, kurie visumoje patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Tarp kaltinamojo padarytos tyčinės veikos žmogaus sveikatai ir kilusių padarinių (nukentėjusiajam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tokias aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo bei nukentėjusiojo parodymai teisiamojo posėdžio metu, bet ir kiti faktiniai bylos duomenys: ikiteisdminio tyrimo veiksmų protokolai, spaecialisto išvada, liudytojų, atvykusių su kaltinamuoju bei nukentėjusiuoju bei asmens, prie kurio įvažiavimo nuo pagrindinio kelio į sodybą kilo tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo konfliktas, į kurį greta buvę asmenys nesikišo ir leido muštynių savieigai, parodymai, kurie sutampa detalėse, vienas kitam neprieštarauja ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Nusikalstama veika padaryta tyčia, dėl P. S. atliktų veiksmų nukentėjusiajam lūžo žandikaulis. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Priimdamas, apkaltinamąjį nuosprendį, teismas privalo išspręsti civilinį ieškinį (BPK 115 straipsnio 1 dalis., 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Lietuvos Respublikos BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso kodekso normos, pagal kurias civilinis ieškinys privalo būti pagrįstas tinkamais įrodymais. Turtinė žala - tai skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai jinai padaryta nusikaltimu (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos (turtinės, neturtinės) yra priežastinis ryšys.
Nukentėjusysis G. M. civiliniu ieškiniu (t I, b.l. 153-155) prašė baudžiamojoje byloje pripažinti jį civiliniu ieškovu, užtikrinti civilinį ieškinį, ieškinio sumai areštuojant kaltinamajam P. S. priklausantį turtą, priteisti iš kaltinamojo P. S. 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad turėtą turtinę žalą sudaro kuro išlaidos, išlaidos nuskausminamiesiems vaistams, tepalams pirkti, lankymasis pas odontologą. Nors patyrė turtinę žalą, tačiau žalą pagrindžiančių įrodymų pateikti negali. Pagal jo paskaičiavimus turtinė žala sudarytų iki 500 Eur. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis grindžia tuo, kad negali pilnai išsižioti ir valgyti, yra nutirpęs apatinis žandikaulis. Dvi savaites gulėjo ligoninėje, vėliau gydėsi namuose, pirko vaistus, išleido 10-20 Eur, vartojo antibiotikus, bet skausmas nepraėjo, žandikaulis buvo sukabintas kabėmis. Kadangi buvo komplikacijos, turėjo tris operacijas, dar turės operaciją, reikės tvarkytis dantis. Jo nedarbingumo laikotarpis tęsėsi apie du mėnesius, šiuo metu jau dirba.
Jo atstovė – advokatė D. V. paaiškino, kad G. M. buvo tris kartus operuotas, gydėsi ligoninėje, šiai dienai gydymas dar nėra baigtas, dantys klibantys. Stomatologai neišdavė pažymos kiek gali kainuoti paslaugos, nes dar ne viskas sugiję. Prašo priteisti neturinę 3000 eurų žalą, nes sužalojimas sunkus. Tris mėnesius Giedriui buvo sunku valgyti ir kalbėti, maitinosi trintu maistu, jautė skausmą ir nepatogumus, negalėjo dirbti. Sumažėjo tuo metu gautos pajamos. Prašo priteisti 3000 eurų neturtinę žalą ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nukentėjusysis neturtinę žalą vertina 3000 eurų. Neturtinės žalos prašomą priteisti sumą nukentėjusysis grindžia tuo, jog dėl padarytų sužalojimų jis patyrė fizinį skausmą, du kartus gydėsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Veido ir žandikaulių klinikoje, buvo atliktos trys operacijos, buvo pašalintas vienas dantis, buvo uždėti antdantiniai įtvarai, žandikaulio lūžimas susintezuotas dviem plokštėmis, kurios pritvirtintos varžtais, nuo pat sužalojimo nuolat jautė fizinį skausmą, negalėjo normaliai valgyti ir pan.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos dydžio pinigine išraiška tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiško bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (sąrašas nėra baigtinis), į kuriuos teismas atsižvelgia: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamoms bylos aplinkybėms bei vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti.
Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių. Išanalizavus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėtas baudžiamąsias bylas, kuriose asmenys buvo kaltinami padarę BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, matyti, kad neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 231,70 EUR (800 Lt) iki 2896,20 EUR (10 000 Lt) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-375/2010, 2K-182/2011). Pažymėtina, kad teismų praktikoje nukrypimas nuo jau susiformavusios teismų praktikos yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o ne beveik dvigubai viršijantis neturtinės žalos atlyginimo dydžio maksimumą analogiškos kategorijos bylose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015), kad nors teismų praktika nėra vienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas būtina atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2013).
Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam G. M. klausimą, atsižvelgia į tai, kad dėl patirto kūno sužalojimo nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmą tiek įvykio metu dėl suduotų smūgių, tiek dėl vėliau taikyto gydymo. Dėl kūno sužalojimo nukentėjusysis neišvengiamai patyrė kilusius tiek fizinius, tiek dvasinius nepatogumus, privalėdamas gydytis medicinos įstaigose, buvo apribotas jo asmeninis gyvenimas, darbinė veikla. Šios aplinkybės neišvengiamai sąlygojo ir emocinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Be to, nukentėjusysis po atliktos žandikaulio operacijos, kurios metu lūžimas susintezuotas dviem plokštėmis, negalėjo elemntariai maitintis, gyventi pilnaverčio ir visapusiško gyvenimo. Tačiau teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, vertina ir tai, kad nukentėjusysis G. M., būdamas neblaivus, be jokios svarbios priežasties, pirmasis išprovokavo konfliktą su kaltinamuoju P. S.. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teismo manymu, protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį 1200 eurų, įvertinus ir paties nukentėjusiojo indėlį šioje nusikalstamoje veikoje.
Dėl ateityje numatomos turtinės žalos atlyginimo, nepateikus nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes pagrindžiančių jokių įrodymų, teismas sprendžia, kad pagrindo tenkinti civilinio ieškinio šioje dalyje nėra. Nukentėjusiojo motyvas, kad ateityje turės dar vieną operaciją, tvarkysis dantis, nesant šiai dienai realiai patirtų dėl to išlaidų, nesuteikia teisės pripažinti tokias išlaidas pagrįstomis į priekį. Tačiau pažymėtina tai, kad asmuo, papildomai patyręs dėl nusikalstamos veikos išlaidų, turi teisę kreiptis į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo ateityje, pateikus realiai patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). BPK 113 straipsnio 2 dalies normos turinys gali būti atskleistas aiškinant ją sistemiškai su kitų teisės šakų (civilinės, civilinio proceso, tarptautinės privatinės teisės ir kt.) normomis, atsižvelgiant į atitinkamus visuomeninių santykių teisinio reguliavimo aspektus, baudžiamojo proceso įstatymo tikslus ir paskirtį.
BPK 103 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad liudytojams, nukentėjusiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti. Nukentėjusysis pateikė įrodymus apie turėtas išlaidas kurui, kurios susijusios su atvykimu į teismo posėdžius. Pateikti kvitai 52,05 Eur sumai (t. II, b.l. 7, 21). Šios išlaidos atsirado dėl kaltinamojo P. S. neteisėtų veiksmų sužalojust nukentėjusįjį G. M., dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir byla perduota į teismą, kur nukentėjusysis buvo kviečiamas privalėjo atvykti. Todėl išlaidas kurui pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo P. S.. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo – BPK 104 straipsnio 2 dalis. Nukentėjusysis G. M. už advokatės D. V. jam teikiamą pagalbą baudžiamojoje byloje turėjo 250,00 Eur išlaidų. Nukentėjusio atstovė advokatė D. V. dalyvavo trijuose teisiamuosiuose posėdžiuose, į kuriuos atvyko iš Alytaus, nukentėjusiajam parengė civilinį ieškinį. Nukentėjusio turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, jį atstovaujant trijuose posėdžiuose, nelaikytinos didelėmis, kurios pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo P. S..
Pažymėtina, kad skiriama bausmė priklauso nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, jos padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio (teistumai, baustumai už administracinius pažeidimus) ir kitų svarbių aplinkybių (kaltinamojo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos), atliktų veiksmų intensyvumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai. Visais atvejais nuosprendžiu skiriama bausmė turi būti individualizuota. Pagal BK 41 straispnio 2 dalies nuostatas bausmės paskirtis ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, parinkdamas bausmės dydį, turi atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir motyvuotai parinkti švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat paskiriamos bausmės dydį. Taigi, skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kilusius padarinius, kaltinamojo asmenybę, jo atliktų veiksmų intensyvumą, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę P. S., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą – padarytas nesunkus nusikaltimas neapibrėžta tyčia (BK 11 straipsnio 3 dalis), pavojingumo laipsnį – dėl panaudoto fizinio smurto nesunkai sutrikdyta žmogaus sveikata. P. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis jauno ir darbingo amžiaus, turi šeimą, pastovią gyvenamąją vietą, dirba ir gauna nuolatines pajamas. P. S. praeityje teistas keturis kartus, paskirtąją bausmę atlikęs, baustas administracine tvarka. Specialisto išvadoje konstatuota, kad nėra užfiksuota psichopatologijos, dėl kurios P. S. negalėtų suprasti aplinkybių, turinčių nagrinėjamai bylai. Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas jau kelintą kartą, kas rodo, kad išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, teismui, sutinkamai su BK 55 straipsnio nuostatomis, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti paskyrus kaltinamajam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, juolab, kad bylos duomenimis ankstesnės bausmių rūšys kaltinamojo elgesio teigiama linkme nepakeitė ir neatgrasė nuo negatyvaus elgesio. Taigi, esant šioms aplinkybėms, P. S. skirtina bausmė - laisvės atėmimas. Vienok, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, darbinę, šeiminę padėtį, nukentėjusiojo elgseną šioje jo atžvilgiu kaltinamojo padarytoje nusikalstamoje veikoje bei požiūrį į kaltinamąjį, siekiant užtikrinti nuknetėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio spartesnį atlyginimą bei kitus bausme siekiamus tikslus – pataisyti ir perauklėti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, teismo manymu, BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas kaltinamajam gali būti atidėtina, paskiriant BK 75 straipsnyje numatytas pareigas.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – paso paėmimą įsiteisėjus nuosprendžiui - panaikinti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
P. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straispnio nuostatomis paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant P. S.:
per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,
tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje.
Nukentėjusiojo G. M. civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Priteisti iš P. S. G. M. 1200 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Civilinio ieškinio užtikrinimui paskirtą laikiną nuosavybės teisų apribojimą palikti galioti iki bus įvykdyta nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio patenkinimo, pakeičiant Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartimi taikytą laikino nuosavybės teisų apribojimo mastą, sumažinant jį iki 1200 eurų sumos.
Priteisti iš iš P. S. G. M. 302,05 eurų turėtoms proceso išlaidoms (kuro ir advokato paslaugoms) apmokėti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir asmens dokumento paėmimą – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Prienų rajono apylinkės teismą