Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-36-925/2013 pagal A. K. ieškinį atsakovams Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, L. J., tretiesiems asmenims D. G., J. K., V. N., V. P., G. P., valstybės įmonei Registrų centrui, notarui A. B. dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių pašalinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Nepagrįsta išvada, kad pertvarkytos patalpos ir toliau egzistuoja kaip bendrosios nuosavybės objektas ir kad į naujai suformuotą patalpą yra įrengti įėjimai iš išorės ir iš vidaus. Į naujai suformuotą patalpą yra įrengtas įėjimas tik iš lauko ir šia naujai suformuota patalpa faktiškai naudotis gali tik atsakovas L. J. Ieškovas ir tretieji asmenys neturi galimybių patekti į naujai suformuotą patalpą, kadangi atsakovas L. J., atlikdamas šios patalpos statybos darbus, turėjo vienintelį tikslą – atsidalinti iš bendrosios nuosavybės ir šią patalpą įteisinti savo vardu. Šį faktą pagrindžia atsakovo L. J. prašymas raštu pritarti statinio projektui, kuriame prašoma leisti atidalinti patalpą bendrosios nuosavybės teise priklausančioje patalpoje ir įrengti įėjimo duris vietoje lango. Tiek ieškovas, tiek atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad naujai suformuota patalpa naudojasi ir į ją patekti gali tik atsakovas L. J. Be to, atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje atsakovas L. J. išvis nepripažino fakto, kad ieškovas yra ginčo patalpų bendraturtis.

Nepagrįstai spręsta, kad pastato langas ir namo fasadas yra bendrojo naudojimo objektai, todėl jų keitimui, remontui ar pertvarkymui pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį pakako pastato (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų balsų daugumos. CK 4.82-4.85 straipsniai reglamentuoja ne visų pastatų, o tik specifinės rūšies pastatų – daugiabučių gyvenamųjų namų – bendrojo naudojimo objektų valdymą ir naudojimą. Šią išvadą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1. Pastatas (duomenys neskelbtini) yra ne daugiabutis gyvenamasis namas, o visuomeninės (paslaugų) paskirties pastatas, kuriam netaikomos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų valdymą reguliuojančios teisės normos. Be to, pastato langas bet kuriuo atveju negali būti pripažintas namo bendrojo naudojimo objektu, nes jis yra tos patalpos savininko (-ų) nuosavybė. Tai patvirtina Daugiabučių namo savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis, kurioje išvardinta, kas yra pastato bendrojo naudojimo objektai. Langas, vietoje kurio atsakovas L. J. įrengė įėjimo duris, buvo ne visų pastato patalpų savininkų nuosavybė, o tiktai bendrojo naudojimo patalpų 1-1 ir 1-2 bendrasavininkų nuosavybė. Dėl to pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį atsakovas L. J., norėdamas atsidalinti savo dalį iš bendrosios nuosavybės ir įrengti įėjimo duris vietoj lango, privalėjo gauti visų bendrojo naudojimo patalpų 1-1 ir 1-2 savininkų, įskaitant ieškovo ir trečiųjų asmenų V. P., J. K., G. P., sutikimą.

Nevertinta, kad atsakovas L. J. atsidalino aiškiai didesnę dalį nei galėjo (teismas pripažino, kad ginčo patalpų bendraturčių yra daugiau nei trys).

Sprendimas yra prieštaringas, nes vienu metu remtasi ir CK 4.75 straipsniu, ir 4.85 straipsniu, kai vienu atveju reikalingas visų bendraturčių sutarimas, kitu atveju – daugumos nuomonė. Šioje situacijoje yra taikytina tik CK 4.75 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu.

Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį.

Tretieji asmenys V. P. ir J. K. padavė pareiškimus dėl prisidėjimo prie ieškovo apeliacinio skundo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog savivaldybės administracija, gavusi dokumentus apie daugumos pastato savininkų pritarimą įrengti įėjimo duris vietoje lango ir daugumos bendrojo naudojimo patalpų 1-1 ir 1-2 savininkų pritarimą paprastojo remonto darbams, atidalinant bendrosios nuosavybės teise priklausančioje patalpoje patalpą, teisėtai ir pagrįstai, nepažeisdama Statybos įstatymo reikalavimų, išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų apeliacine tvarka peržiūrimam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio antroji dalis).

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjekto teisė į statybą – remontuoti ar rekonstruoti statinį arba statyti naują – realizuojama vadovaujantis CK ketvirtosios knygos IV skirsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais bei specialiųjų teisės aktų normomis – Statybos įstatyme, leidimų rekonstruoti, remontuoti statinius išdavimo tvarką reguliuojančiose teisės normose ir kituose teisę į statybą nustatančiuose teisės aktuose. Bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Toks ribojimas išreikštas teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu apie neteisėtą savivaldybės administracijos pritarimą projektiniam sprendimui įrengti įėjimo duris vietoje lango.

Iš statinio (duomenys neskelbtini) kadastro bylos duomenų matyti, kad šis trijų aukštų 2162,35 kv.m. bendro ploto pastatas 1C3p, kurio unikalus nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis daugiau nei trims bendraturčiams, viešame registre yra įregistruotas kaip paslaugų kompleksas. Tarp šio pastato bendraturčių yra kilęs ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad durų įrengimui vietoje lango pritarė dauguma viso pastato patalpų savininkų, atskiros patalpos suformavimui bendrojo naudojimo patalpose 1-1 ir 1-2 – trys pastarųjų patalpų bendraturčiai.

Kitos paskirties pastatų bendrosios dalinės nuosavybės valdymą, naudojimą, priežiūrą ir jų įgyvendinimo tvarką reglamentuoja 1995 m. vasario 21 d. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 1 straipsnis, 2 straipsnio 10 dalis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį sprendimai dėl tokio pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo turi būti priimami patalpų savininkų balsų dauguma. Pastato planai ir fotonuotraukos rodo, jog langas, vietoje kurio suformuotos durys, yra statinio fasado dalis. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktas fasado architektūros detales priskiria prie bendrojo naudojimo objektų, todėl Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, gavusi dokumentus apie daugumos pastato savininkų pritarimą įrengti įėjimo duris vietoje lango, pagrįstai sprendė apie tokio projekto atitikimą šio įstatymo bei Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punkto reikalavimams.

Nepagrįstai teigdamas, kad pastato langas yra tik patalpų 1-1 ir 1-2 bendraturčių nuosavybė, apeliantas teisingai nurodo, jog daugumos pastarųjų, o ne viso pastato patalpų, savininkų sutikimas buvo būtinas, pritariant projektui dėl atskiros patalpos įrengimo bendrosios nuosavybės teise priklausančiose patalpose 1-1 ir 1-2.

Iš pastato kadastro bylos duomenų matyti, kad patalpa 1-1 yra įregistruota kaip tambūras, patalpa 1-2 – kaip fojė (t. 1 b.l. 128). Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 3 punktas tokias patalpas priskiria prie bendrojo naudojimo patalpų, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas L. J. nepripažino jį esant šių patalpų bendraturčiu, pirmosios instancijos teismo išvadų neįtakojo – teismas nustatė, kad bendrojo naudojimo patalpos 1-1 ir 1-2, kuriose atlikti ginčo statybos darbai, nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos konkrečiomis matematine išraiška išreikštomis dalimis trims savininkams: 1/3 dalis – L. J., 1/3 dalis – D. G., 1/3 dalis – V. N., kitiems pastato pirmame aukšte esančių patalpų savininkams – A. K., J. K., G. P. bei V. P. – šios bendro naudojimo patalpos taip pat priskirtos nuosavybės teise, tačiau konkreti jiems tenkanti dalis neįregistruota, nes ji nenurodyta šių asmenų nuosavybės teises pagrindžiančiuose dokumentuose. Nustatęs dvigubos teisinės registracijos faktą, pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo argumentus apie minėtų asmenų bendrosios nuosavybės teisės nebuvimą, tačiau padarė tam prieštaraujančią išvadą, jog pagal ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą buvo atliktas bendro naudojimo patalpų 1-1 ir 1-2 pertvarkymas, esant daugumos bendro naudojimo patalpų bendraturčių sutikimui CK 4.85 str. 1 d. pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka (projektą dėl atskiros patalpos įrengimo septyniems asmenims bendrosios nuosavybės teise priklausančiose patalpose palaikė tik trys bendraturčiai), tačiau sprendžia, jog konkrečiu atveju ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtą statybą leidžiančio dokumento išdavimo faktą.

Kaip minėta, nekilnojamojo turto registre patalpų 1-1 ir 1-2 nuosavybės teisės konkrečiomis lygiomis dalimis yra įregistruotos tik visų sutikimą statybai davusių asmenų vardu. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl, išduodama pritarimą statybai, atsakovė savivaldybės administracija formaliai nepažeidė Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punkto reikalavimo dėl bendraturčių sutikimo statybai.

Dvigubos teisinės registracijos fakto pagrindai ir priežastys buvo nustatyti tik bylos nagrinėjimo metu. Šią aplinkybę vertinant apeliacijos objekto teisėtumo ir pagrįstumo aspektu pažymėtina, kad CPK 3 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Nekilnojamojo turto registro duomenys vieši, todėl ieškovui, kuriam yra aktualus bendrosios nuosavybės teise priklausančių patalpų teisinis statusas, turėjo būti žinoma, jog patalpos, jam priklausančios bendrosios nuosavybės teise, konkrečiomis nuosavybės dalimis yra įregistruotos kitų asmenų vardu. Tuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog ieškovas ir kiti patalpų 1-23, 1-23 a bendraturčiai nesiėmė priemonių registro duomenų pakeitimui ar patikslinimui.

Kita svarbi aplinkybė, sprendžiant dėl ieškovo teisių pažeidimo, yra ieškinio pagrindai (CPK 5, 13, 135 straipsniai). Prašydamas panaikinti statybą leidžiantį dokumentą ir likviduoti neteisėtos statybos pasekmes, savo teisių pažeidimą ieškovas grindžia tuo, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų gali būti apsunkintas patekimas į ieškovui priklausančias patalpas (kirpyklą), nurodo, jog net ir tuo atveju, jei dėl atsakovo L. J. atliktų statybos darbų ieškovo interesams nebūtų padaryta jokios žalos, tai nepašalina būtinybės laikytis imperatyvių Statybos įstatymo reikalavimų. Apeliacinis skundas motyvuojamas ir neteisėto atsidalijimo pagrindu.

Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje, sprendžiant bendraturčių ginčus dėl statybos teisėtumo, pažymima, kad teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. E. C., bylos Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. L. M., bylos Nr.3K-3-571/2009). Nesutikimas paprastai pripažįstamas pagrįstu tokiais atvejais, jei nustatoma, kad yra reali jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, kylanti iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų. Dėl to bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Pavyzdžiui, turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, turi būti išlaikyti atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos, nustatytos Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. V. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui.

Nors apeliacine tvarka vertinamos bylos dalykas nėra bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą rašytiniame pritarime nurodytiems statybos darbams, nurodyti išaiškinimai aktualūs, vertinant faktinį ieškovo teisių pažeidimą. Teisėjų kolegija nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad į bendrojo naudojimo patalpose suformuotą naują patalpą yra įrengti įėjimai tiek iš išorės, tiek iš vidaus (pirmosios instancijos teismas rėmėsi 1993 m. balandžio 21 d. Kaišiadorių rajono architekto patvirtintu patalpų perplanavimo projektu t. 1 b.l. 40, tačiau ginčijamas pritarimas Nr.RPP-26-120821-00060 išduotas ne pastarajam, o projektuotojo T. Č. parengtam projektui t. 1 b.l. 77, 133, pagal kurį į bendrojo naudojimo patalpose 1-1 ir 1-2 naujai suformuotas patalpas 101, 102 ir 103 patenkama tik pro lango vietoje įrengtinas duris), tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad dėl naujai suformuotų patalpų bendrojo naudojimo erdvėje nėra apsunkintas ieškovo patekimas į jam nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas (kirpyklą). Ankstesnis patalpų planas t. 1 b.l. 11, fotonuotraukos ir projektas t. 1 b.l. 133 patvirtina, jog yra išlikęs įėjimas, kuriuo iki rekonstrukcijos naudojosi ieškovas patekimui į savo patalpas, esančias priešingoje fojė pusėje, nei naujai suformuotos patalpos. Ieškovas ir jo pusėje esantys tretieji asmenys nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie esminį jų bendrosios nuosavybės teisės pažeidimą. Minėta, kad imperatyvių įstatymų reikalavimų pritarimą statybai išdavusi institucija formaliai laikėsi, o pritarime ir paprastojo remonto projekte numatytas patalpų atidalijimas nepatvirtina atsakovo turimos bendrosios dalinės nuosavybės į naujai suformuotas patalpas pabaigos. Nors atsakovas L. J. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą raštu pritarti statinio paprastojo remonto projektui, atidalinant patalpą bendrosios nuosavybės teise priklausančioje patalpoje, o ginčijamas pritarimas tam ir buvo išduotas, juridiškai jis reiškia tik galimybę paprastojo remonto būdu suformuoti atskirą patalpą bei kad šios patalpos statytojas yra atsakovas L. J. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra galimas tik visų bendraturčių sutarimu (CK 4.75, 4.80 straipsniai). Atidalijimo iš bendrosios nuosavybės klausimas nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pertvarkytos patalpos ir toliau egzistuoja kaip bendrosios nuosavybės objektas. Tol, kol naujai suformuota patalpa iš bendro turto nėra atidalinta CK 4.80 straipsnio pirmoje, antroje dalyse reglamentuota tvarka ir būdais, statytojas negalės savo vardu įregistruoti jos nuosavybės teisę. Dėl to šioje byloje nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas L. J. atsidalino aiškiai didesnę, nei galėjo, bendro naudojimo patalpų dalį.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą atsakovai sumokėjo po 1000,00 Lt ( t. 3 b.l. 18-19, 31-32). Įvertinant pirmines bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis (netikslios, dvigubos teisinės registracijos faktą) bei apeliacinės instancijos teismo nesutikimą su kai kuriomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš dalies galėjusiomis apspręsti apeliaciją, šios išlaidos iš apelianto atsakovams nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.