Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1332-925/2012 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai ir L. J. dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys V. N., D. G., V. P., G. P., J. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas A. K. pateikė teismui ieškinį atsakovams Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai ir L. J., kuriuo prašo pripažinti rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-26-120821-00060, išduotą 2012-08-21 Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos L. J., negaliojančiu. Įpareigoti atsakovą L. J. savo lėšomis pašalinti visus statybos padarinius ir sutvarkyti statybos vietą. 2012 m. spalio 11 d. ieškovas pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašo ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąją apsaugos priemonę - uždrausti atsakovui L. J. įregistruoti Nekilnojamojo turto registre naują kadastro objektą pastate (duomenys neskelbtini), ir daiktines teises į jį. Ieškovas teigia, kad nurodyto pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymu būtų užkirstas kelias galimiems nesąžiningiems atsakovo veiksmams, susijusiems su šioje byloje ginčijamo statybą leidžiančio dokumento pagrindu sukurto naujo kadastrinio objekto įteisinimu.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Nurodo, kad Ieškinyje yra nurodyta (ir pridėti tai įrodantys dokumentai), kad Statybą leidžiančiu dokumentu atsakovui L. J. suteikta teisė bendrojo naudojimo patalpose, plane pažymėtose numeriais 1-1 ir 1-2, esančiose pastate (duomenys neskelbtini), suformuoti naują kadastrinį objektą (atidalinant patalpą iš bendrojo naudojimo patalpų). Ieškiniu yra prašoma pripažinti Statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu ir pašalinti statybos pagal šį dokumentą padarinius. T.y. ieškinio patenkinimo atveju būtų pripažintas naujo kadastro objekto pastatymo neteisėtumas ir atsakovas L. J., be kita ko, būtų įpareigotas nugriauti iš bendrųjų patalpų atidalintą patalpą („naują kadastro objektą") - Įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą, jei naujoji patalpa būtų įregistruota kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas, būtų sudėtingiau ar net neįmanoma. Pabrėžtina, kad atsakovas, disponuodamas naujai sukurtu nekilnojamojo turto objektu, gali jį parduoti tretiesiems asmenimis; tokiu būdu naujasis savininkas galėtų reikšti atsikirtimus dėl negalimumo išreikalauti iš jo sąžiningai įsigytą nekilnojamąjį turtą ir tuo labiau jį nugriauti. Pažymėtina, kad šiuo momentu Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota naujai suformuota patalpa. Jei tai jau būtų padalyta, ieškovas galėtų prašyti taikyti kur kas labiau įprastą laikinąją apsaugos priemonę, numatytą LR CPK 145 str. 1 d. 2 p., t.y. įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, kadangi ieškovo pagrindinis tikslas yra bylos nagrinėjimo metu apriboti atsakovo L. J. teisę disponuoti galimai neteisėtai sukurtu nauju nekilnojamojo turto objektu.Nesutinka su teismo išvada, neva suponuojančią teiginį, kad neigiami padariniai pritaikius ieškovo prašytas laikinąsias apsaugos priemones kiltų ne atsakovui, o Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Neginčijama, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalima tiesiogiai varžyti asmenų, kurie nėra atsakovai byloje, teisių, nes teismo sprendimu negalima nuspręsti dėl tokių asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis). Tačiau Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teisės šiuo atveju visiškai nebūtų pažeistos, nes jokie materialieji suvaržymai ar ribojimai šiam asmeniui nebūtų nustatyti. Registro tvarkytojas turėtų tik susilaikyti nuo ginčo patalpos įregistravimo pagal ginčijamą Statybą leidžiantį dokumentą.Apelianto manymu, užtenka turtą nutartyje aprašyti taip, kad nutartį vykdysiančiam asmeniui nutarties dalykas būtų pakankamai aiškus. Šioje konkrečioje situacijoje nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių užtektų nurodyti, jog atsakovui L. J. uždraudžiama Nekilnojamojo turto registre įregistruoti naują kadastrinį objektą - patalpą pastato (duomenys neskelbtini, pirmajame aukšte, suformuotą 2012-08-21 Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos išduoto Rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-26-120821-00060 pagrindu. Pažymėtina, kad patalpos plotas, tikslios koordinatės, unikalus numeris (visa ši informacija yra ieškovui nežinoma, dėl to ir yra pareikštas vienas ieškinio reikalavimų išreikalauti iš atsakovo visą informaciją, susijusią su Statybą leidžiančio dokumento išdavimu) nėra būtina informacija sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių - nei įstatymo, nei protingumo ir teisingumo principų požiūriu.Pranešimas Nekilnojamojo turto registrui neturi nieko bendra su ieškovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi jis yra tik informacinio pobūdžio. Jokie draudimai nevykdyti registre pakeitimų registro tvarkytojui tokiu pranešimu nėra nustatomi. Tai negali būti laikoma ieškovo prašytų laikinųjų apsaugos priemonių analogu.Atkreipia teismo dėmesį į faktą, kad ieškovas ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nekilnojamojo turto registro išrašuose yra nurodyti ne tik kaip jiems priklausančios patalpos savininkai, bet ir kaip bendrojo naudojimo patalpų, plane pažymėtų 1-1 ir 1-2, bendrasavininkiai. LR Statybos įstatymo 23 str. 10 d. 4 punkte nurodyta, kad rašytiniams pritarimams statinio projektui gauti turi būti pateikiama, be kita ko, ir statinio bendraturčių sutikimas. Jokio sutikimo statybos darbams atsakovui nei ieškovas, nei J. K. nėra davusi, todėl mano, kad statybos leidimas išduotas neteisėtai.Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principus.

Nurodo, kad Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad jei teismo sprendimas turės įtakos registruojamo daikto teisiniam statusui, jis privalo būti registruotas viešajame registre privalomai, atsižvelgiant į įsiteisėjusį teismo sprendimą, nereiškiant atskiro savarankiško reikalavimo (pagal LR CK 4.254 str. 7 p.). Teismas nutarė informuoti Nekilnojamos: turto registrą apie iškeltą bylą, kuri kaip aplinkybė yra registruotinas faktas.Atsakovo požiūriu, Ieškovas nėra nuoseklus ir prašo ne su ieškinio reikalavimais tiesiogiai susijusių laikinųjų apsaugos priemonių (kurios užtikrintų tų reikalavimų įgyvendinimą ieškinio tenkinimo atveju), o prašyme iš esmės kelia naujus savarankiškus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas savo ieškiniu reikalauja pripažinti 2012-08-21 Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-26-120821-00060, išduotą atsakovui L. J., negaliojančiu bei įpareigoti L. J. savo lėšomis pašalinti visus statybos padarinius ir sutvarkyti statybos vietą, ši Ieškovo prašoma laikinoji apsaugos priemonė (draudimas L. J. įregistruoti naują kadastro objektą pastate (Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), bei daiktines teises į jį) nėra tiesiogiai susijusi su ieškinio reikalavimais ir niekaip neįtakotų galimai Ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo.Akivaizdu, kad atsakovas L. J. vien iškeltos bylos faktu jau yra suvaržytas ir jo veiksmai apriboti šių patalpų atžvilgiu. Sunkiai įsivaizduojamas net ir hipotetinis šių neįregistruotų patalpų perleidimo tretiesiems asmenims scenarijus notarine tvarka, turint omenyje neapibrėžtą ir komplikuotą statusą. Šis reikalavimas, kaip minėta, taip pat nėra tiesiogiai susijęs su ieškinio reikalavimais.Atsakovas, nesutikdamas su Ieškovo argumentais, atkreipia dėmesį, kad Ieškovas netiksliai interpretuoja nurodytą teisės normą. LR CPK 147 str. 6 d. numato, kad kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės susijusios turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Pirmiausia, ši norma gali būti taikoma, kai areštuojamas daiktas yra neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba, kai yra visiškai nežinoma, kiek ir kokio turto atsakovas. Šiuo atveju, prašoma laikinoji apsaugos priemonė yra ne turto areštas, o uždraudimas įregistruoti naują nekilnojamojo turto kadastro objektą ir daiktines teises į jį. Iš esmės kalbame apie dvi skirtingas laikinąsias apsaugos priemones, kurių veikimui negalėtų būti pritaikyta įstatymo analogija.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų buvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas.

Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį atsakovams Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai ir L. J., kuriuo prašo pripažinti 2012 m. rugpjūčio 21 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos išduotą L. J. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-26-120821-00060 negaliojančiu. Iš byloje esančio ginčijamo pritarimo matyti, kad šiuo dokumentu atsakovui yra suteikta teisė atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), paslaugų komplekse naujo kadastrinio objekto suformavimą (statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 12-13), todėl ieškovas prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę - uždrausti atsakovui L. J. įregistruoti Nekilnojamojo turto registre naują kadastro objektą pastate Gedimino g. 32, Kaišiadorys, ir daiktines teises į jį.

Apeliantas nurodo, kad ieškinio dalykas (Statybą leidžiantis dokumentas ir statybos darbai, atlikti pagal jį) yra tiesiogiai susijęs su prašytomis pritaikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, ieškovo pagrindinis tikslas yra bylos nagrinėjimo metu apriboti atsakovo L. J. teisę disponuoti galimai neteisėtai sukurtu nauju nekilnojamojo turto objektu. Ieškovas mano, jog atsakovas, disponuodamas naujai sukurtu nekilnojamojo turto objektu, gali jį parduoti tretiesiems asmenimis; tokiu būdu naujasis savininkas galėtų reikšti atsikirtimus dėl negalimumo išreikalauti iš jo sąžiningai įsigytą nekilnojamąjį turtą ir tuo labiau jį nugriauti (LR CK 4.96 str. 2 d.). Naujosios patalpos perleidimo atveju dar vienu trečiuoju asmeniu į bylą reikėtų traukti ir naująjį įgijėją, kas savaime apsunkintų ir laiko požiūriu ištęstų procesą. Viso to būtų galima išvengti pritaikius ieškovo prašytas laikinąsias apsaugos priemones, kurios savaime atsakovui nesukeltų jokių praktinio pobūdžio sunkumų. Su šiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Pažymėtina, kad pagal LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 18 straipsnį, teismas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui praneša apie civilinės bylos dėl įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą. Apie šį juridinį faktą teismas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, gavęs teismo pranešimą, nedelsdamas apie civilinės bylos dėl įregistruoto nekilnojamojo daikto iškėlimą pažymi nekilnojamojo turto registre. Skundžiama nutartimi teismas nutarė pranešti Nekilnojamojo turto registrui, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla Nr. 2-1332-925/2012, susijusi su bendrojo naudojimo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pažymėtų 1-1 ir 1-2, teisiniu statusu. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, negyvenamosioms patalpoms, priklausančioms atsakovui L. J., toks juridinis faktas yra įregistruotas (registro Nr. 20/31245).

Laikinosios apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Galutinis sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į ieškovo ieškinyje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, t. y. ieškinys patenkinamas visiškai ar iš dalies, ar ieškinys atmetamas (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnis, 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taigi būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje teisingai pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.

Nagrinėjamu atveju, ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė pasižymi materialiniu teisiniu pobūdžiu, kai tuo tarpu laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ieškinio pagrindu ir dalyku. Be to, teismui priėmus galimai ieškovui palankų teismo sprendimą, viešame registre turi būti registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję juridiniai faktai, tame tarpe įsiteisėję teismų sprendimai, turintys įtakos registruojamo daikto teisiniam statusui, bei atitinkamos nutarys (CK 4.254 str. 7 p.).

Atskirojo skundo argumentai, jog apeliantas nesutinka su teismo išvada, neva suponuojančią teiginį, kad neigiami padariniai pritaikius ieškovo prašytas laikinąsias apsaugos priemones kiltų ne atsakovui, o Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnis reglamentuoją prašymų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus padavimo tvarką, kurio 1 punkte nustatyta, jog prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys. Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės nutarimu Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo, 2002 m. liepos 12 d. Nr. 1129 (toliau – Nuostatai), 27 punkte nurodyta, kad nagrinėjant prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, patikrinama, ar registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas; ar registruoti pateiktuose dokumentuose yra visi duomenys, numatyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnyje; ar nėra aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje; ar prašyme nurodyti visi asmenys, susiję su registracija, jų identifikavimo duomenys, taip pat dalykas, kurį prašoma įregistruoti ar išregistruoti. Nuostatų 29 straipsnis numato Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teisę atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad registracijos atlikimo funkcija yra priskirtina ne atsakovui, kurio atžvilgiu ieškovas siekia nustatyti įpareigojimą neregistruoti, o Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kuris registraciją atlieka teisės aktų nustatyta tvarka, įvertinęs visus registracijai reikalingus duomenis.

Apelianto argumentai, kad užtenka turtą nutartyje aprašyti taip, kad nutartį vykdysiančiam asmeniui nutarties dalykas būtų pakankamai aiškus, konkrečioje situacijoje nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių užtektų nurodyti, jog atsakovui L. J. uždraudžiama Nekilnojamojo turto registre įregistruoti naują kadastrinį objektą - patalpą pastato (duomenys neskelbtini), pirmajame aukšte, suformuotą 2012-08-21 Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos išduoto Rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-26-120821-00060 pagrindu, atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad apeliantas netinkamai interpretuoja CPK 147 straipsnio 6 dalies nuostatas. CPK 147 str. 6 d. numato, kad kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės susijusios turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Taigi, ši norma gali būti taikoma, kai areštuojamas daiktas yra neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba, kai yra visiškai nežinoma, kiek ir kokio turto atsakovas. Nagrinėjamu atveju, prašoma laikinoji apsaugos priemonė yra ne turto areštas, o uždraudimas įregistruoti naują nekilnojamojo turto kadastro objektą ir daiktines teises į jį.

Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atmesdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepažeidė civilinio proceso kodekso normų ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.