- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-23
- Bylos Nr.
- 2A-1826-230/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19865-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- G. K.
- Atsakovas
- M. R.
- Trečiasis asmuo
- A. K., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovui M. R., tretiesiems asmenims A. K., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu, bei atsakovo M. R. priešieškinį ieškovui G. K. dėl išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. K. patikslintame ieškinyje teismo prašė apginti ieškovo nuosavybės teises nuo pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu, ir įpareigoti atsakovą perduoti ieškovui įrengtų automatinių vartų distancinį pultą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad yra 445/923 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Kitos žemės sklypo dalys priklauso atsakovui M. R. ir valstybei. Žemės sklypo dalis, kurioje yra tvora ir kiemo aikštelė, bendrasavininkų naudojama bendrai. Šioje žemės sklypo dalyje apie 2009 m. ant įvažiavimo buvo pastatyti vartai su elektroniniu mechanizmu, jam nėra suteiktas vartų atidarymo pultelis, juo naudojasi tik atsakovas. Vartai buvo pastatyti negavus jo sutikimo, tačiau gavus jo motinos sutikimą. Ieškovas turi problemų su judėjimu, jam sunku vaikščioti, ilgiau sėdėti. Norint atrakinti vartų spyną raktu, reikia pasilenkti ir atitinkamai užfiksuoti, kadangi pultas neveikia, jei neužfiksuoji. Ginčo vartus įrengė ne atsakovas, o prieš tai buvęs savininkas. Prieš tai pretenzijų nereiškė, kadangi mašiną laikydavo už vartų, tačiau pablogėjus sveikatai, atsirado poreikis privažiuoti su automobiliu prie namo. Ieškovas sutinka sumokėti 150 Eur ir gauti pultą.
2. Atsakovas M. R. su patikslintu ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 314 Eur už automatinį vartų mechanizmą, jo montavimą, nuotolinio valdymo pultelį. Atsakovas priešieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2011 m. gegužės 25 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 212/923 žemės sklypo, esančio ten pat. Ginčo vartus įrengė prieš tai buvęs savininkas, įstatė nuotolinio valdymo pultelį, į bendrą pirkimo–pardavimo sutartį kaina už vartų pultelį buvo įtraukta. Nurodė, kad už pultelio pagaminimą ir įteikimą tenkintų 150 Eur suma, ieškovas turėtų padengti 2/3 bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 500+PVM. Sutinka mažinti 1/3 dalimi turėtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo G. K. atsakovui M. R. 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą.
4. Teismas nustatė, kad atsakovas 2011 m. spalio 25 d. nekilnojamųjų daiktų (buto ir žemės sklypo dalies) pirkimo–pardavimo sutartimi iš R. G. ir A. G. nusipirko butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 212/923 dalį žemės sklypo. Ginčo tvora buvo pastatyta 1985 m., atnaujinta 2009 m., 2011 m. liepos 28 d. tvora su vartais ir varteliais įvertinta 266 Lt. Atsakovas vartų valdymo pultelį gavo 2011 m. nusipirkęs žemės sklypo dalį ir butą, esančius (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš kadastrinių duomenų bylos, visi prieš tai buvę savininkai (tarp jų ir ieškovo motina) sutiko su tvoros ir vartų statyba.
5. Teismas konstatavo, kad, nors patikslintame ieškinyje faktinės aplinkybės nurodytos kaip negatorinio ieškinio, tačiau ieškovo reiškiamas reikalavimas nėra reikalavimas apginti pažeistą nuosavybės teisę, nesusijusią su valdymo netekimu. Ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą perduoti ieškovui įrengtų automatinių vartų distancinį pultą yra nepagrįstas jokia teisės norma. Ieškovas nurodo, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrosios dalinės nuosavybės teise objektas yra valdomas, juo naudojamasis ir disponuojama bendraturčių sutarimo, o kai yra nesutarimas, pagal teismo nustatytą tvarką. Tačiau nagrinėjamojoje byloje ieškovas nereiškia jokio reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Todėl minėtus ieškovo argumentus teismas atmetė kaip nepagrįstus. Atsakovas neįrengė minėtų vartų prieš ieškovo valią, nebuvo jų statytojas, iš buvusio savininko gavo vieną valdymo pultelį, kuriuo naudojasi pats. Tai, kad ieškovas, naudodamasis vartais, t. y. atsirakindamas juos su raktu, patiria nepatogumų ir sunkumų, kadangi turi sveikatos problemų, negali būti teisėtas pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą. Teismas pažymėjo, kad jeigu ieškovas siekia pagerinti savo gyvenimo sąlygas ir naudojimąsi vartais, jis turi teisę pats pasigaminti reikiamą pultelį. Visiškai nesuprantamas ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą perduoti pultelį. Kaip minėta, atsakovas turi vieną pultelį, atsakovas neribojo ir neriboja ieškovo galimybių pačiam pasigaminti reikiamą pultelį, atsakovas neturi ir neprivalo pagerinti ieškovo sąlygų naudotis vartais.
6. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas teismo posėdžio metu ir nurodė, jog sutinka sumokėti ieškovui 150 Eur už pultelį, tačiau šio geranoriško susitarimo šalys neįformino įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovas savo reikalavimo neatsisakė, šalys nesudarė taikos sutarties, o teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės turi priimti teisėtą ir teisės normomis pagrįstą sprendimą. Vien ieškovo geros valios sumokėti 150 Eur atsakovui nepakankama. Teismui priėmus sprendimą, neužkertama teisė šalims geranoriškai išspręsti susidariusią situaciją, siekiant išvengti tolimesnių teisminių ginčų.
Šalies argumentai
7. Atsakovas pateikė prašymą dėl 1 815,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą priteisimo su detalia ataskaita. Atsakovo pateikti įrodymai (PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, ataskaita) patvirtina atsakovo patirtas išlaidas, kurios neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių. Kadangi atsakovo priešieškinis atmestas, todėl už priešieškinio parengimą (500 Eur be PVM) nepriteistinos. Likusios atsakovo bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į proceso eigą dėl ieškovo reikalavimų tikslinimo, prašymų atidėti posėdžius, remiantis teisingumo ir protingumo principais, priteistinos iš ieškovo – 1 000 Eur + PVM, t. y. 1 210 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovas G. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nevertino galimo ryšio tarp atsakovo veiksmų bei ieškovo pažeidžiamų teisių. Atsakovas nagrinėjant bylą pripažino, kad automatiniu vartų pakėlimo mechanizmu naudojasi tik jis vienas, nors nepateikė jokių įrodymų, kad vartai yra jo nuosavybė. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad parengtą žemės sklypo planą 2008 m. vasario 1 d. suderino tuometiniai nekilnojamojo turto savininkai R. G., M. K. ir A. J. Č.. Minėtame žemės sklype buvo pastatyta ir ginčo tvora su vartais. Atsakovas M. R. 2011 m. spalio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš buvusių savininkų R. G. ir A. G. nusipirko butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 212/923 dalis žemės sklypo. Pirkimo–pardavimo sutartyje nėra nurodyta, kad atsakovas įsigyja iš pardavėjų ginčo vartus su automatiniu pakėlimo mechanizmu, priešingai, sutartyje yra nurodyta, kad žemės sklype pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių objektų, kurie neaptarti šia sutartimi, nėra. Tokiu būdu galioja prezumpcija, kad minėti vartai nuosavybės teisėmis priklauso visiems žemės sklypo bendraturčiams, kurie turi vienodas teises jais naudotis. Tuo tarpu atsakovas pats pripažino, kad distancinis pultelis nuo vartų yra tik pas jį vieną.
1.2. Teismas nevertino ieškovo nurodytų aplinkybių, kad jo įsigytą pultelį atsakovas atjungdavo ir tai darė sistemingai, taip atimdamas ieškovo galimybes naudotis jam priklausančiu daiktu, neįvertino to, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo tariamą teisę apriboti ieškovo galimybę patekti į jam priklausantį žemės sklypą. Ginčas tarp šalių yra neišspręstas iki šiol, ieškovo pažeistos teisės neatstatytos, atsakovas neleidžia ieškovui nei savo lėšomis įsigyti distancinį vartų pultelį, nei pats jo neduoda ieškovui.
1.3. Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, turėjo patikrinti priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą.
1.4. Priimdamas sprendimą teismas atmetė tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimus, ginčo iš esmės neišspręsdamas, todėl ir bylinėjimosi išlaidos tarp šalių neturėjo būti paskirstytos. Be to, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Šiuo atveju teismas nesiaiškino, kokiais veiksmais atsakovas pažeidė ieškovo teises ir neišnagrinėjo tarp šalių kilusio ginčo. Vien tai, kad atsakovas pateikė įrodymus apie sumokėtas lėšas advokatui, nesudaro pagrindo kompensuoti jas priteisiant iš kitos šalies. Priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingai didelės.
Atsiliepimas
9. Atsakovas M. R. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad ieškovo teisės šiuo atveju niekaip nėra pažeidžiamos. Ieškovas patikslintu ieškiniu, kuris turi negatorinio ieškinio bruožų, nereiškia reikalavimo apginti pažeistą nuosavybės teisę, nesusijusią su valdymo netekimu, kadangi ieškovas turi galimybę patekti į bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą per vartus, kurie iki tol ieškovo buvo atidaromi raktu. Atsakovas neatliko ir neatlieka veiksmų, dėl kurių ieškovui būtų suvaržyta teisė naudotis vartais. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog ieškovas galimai nebegali naudotis vartais, nors anksčiau galėjo, kadangi nulūžo jo turėtas raktas nuo vartų. Paaiškėjus šiai aplinkybei, atsakovas nedelsdamas pagamino ir teismo akivaizdoje perdavė naują raktą ieškovo atstovei. Taigi ieškovas tiek anksčiau, tiek ir dabar turi galimybę naudotis vartais. Vien tai, jog atsakovas turi pultelį nuo vartų, kurį kartu su visu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), įsigijo iš buvusio savininko, nesudaro pagrindo reikalauti įpareigoti atsakovą perduoti ieškovui įrengtų vartų pultelį, kadangi toks reikalavimas nėra įgyvendinamas. Perdavus pultelį ieškovui būtų neteisėtai atimta atsakovo teisė naudotis pulteliu, kurį jis įsigijo. Ieškovas turi vartų spynos raktą, taigi gali naudotis vartais tam, kad patektų į jam priklausančią nuosavybę, todėl tokie argumentai, kad ieškovas negali naudotis vartais ar jam priklausančia nuosavybe, yra atmestini kaip nepagrįsti. Skundžiamu sprendimu buvo atmestas ieškinys bei priešieškinis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai priteisė visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, išskyrus tas išlaidas, kurios buvo patirtos atsakovui sumokėjus už priešieškinio parengimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Byloje nustatyta, kad šalys ir valstybė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas aptvertas tvora, įvažiavimui į jį pastatyti vartai, kuriame įrengtas elektroninis mechanizmas, atidaromas nuotoliniu pulteliu, kurį turi tik atsakovas. Ieškovas prašė apginti jo nuosavybės teises nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, ir įpareigoti atsakovą perduoti jam įrengtų automatinių vartų valdymo distancinį pultelį, kuriuo jis iki tol nesinaudojo.
12. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą atmetė, kadangi nenustatė, kad ieškovo reikalavimas būtų susijęs su jo nuosavybės teisių pažeidimu, nesusijusiu su valdymo netekimu, nustatė, kad ieškovas gali vartus atsirakinti raktu, o atsakovas neriboja galimybių pačiam pasigaminti reikiamą pultelį.
13. Ieškovas nesutinka su teismo išvadomis nurodydamas, kad atsakovas neįrodė, kad vartai yra jo nuosavybė, kad pirkimo–padavimo sutartimi jis įsigijo vartus su automatiniu pakėlimo mechanizmu, nes vartai priklauso visiems žemės sklypo bendraturčiams, kurie turi vienodą teisę jais naudotis, todėl nepagrįstai ribojama ieškovo galimybė patekti į žemės sklypą. Taip pat nurodo, kad teismas neįvertino ieškovo nurodytų aplinkybių, kad jo įsigytą pultelį atsakovas nuolat atjungdavo.
Dėl vartų su automatiniu pakėlimo mechanizmu nuosavybės teisės ir ieškovo teisės naudotis žemės sklypu pažeidimo
14. Byloje nėra ginčo, kad ginčo žemės sklypas valdomas ieškovo, atsakovo ir valstybės bendrosios dalinės nuosavybės teise, tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys (t. 1, b. l. 9-10). Pagal bendraturčių patvirtintą žemės sklypo naudojimosi tvarką žemės sklypo dalis prie ginčo vartų yra paskirta bendraturčiams naudotis bendrai (t. b. l. 16). Tvora yra gyvenamojo namo priklausinys (t. 1, b. l. 63-64), name esantys butai nuosavybės teise priklauso ieškovui, atsakovui ir trečiajam asmeniui A. K. (t. 1, b. l. 75-78), namui su priklausiniais nustatytas turto administravimas – administratorius UAB „Būsto valda“ (t. 1, b. l. 63). Šie nustatyti faktai leidžia spręsti, kad namo priklausinys – tvora su vartais yra gyvenamojo namo bendraturčių bendroji dalinė nuosavybė (4.19 straipsnio 1 dalis, CK 4.82 straipsnio 1 dalis).
15. Ieškovas, reikalaudamas apginti jo nuosavybės teises nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, ir įpareigoti atsakovą jam perduoti įrengtų automatinių vartų valdymo nuotolinį pultelį, reikalavimą grindžia CK 4.98 straipsniu, nustatančiu, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, ir 4.75 straipsniu, kurio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį, t. y. gina savo kaip bendro daikto savininko teises.
16. Kaip jau nustatyta, tvora ir vartai pripažintini šalių ir trečiojo asmens A. K. bendrąja daline nuosavybe, todėl nustačius, kad atsakovas kokiais nors savo veiksmais trukdo ieškovui jais naudotis, jo teisės turėtų būti ginamos. Tačiau pažymėtina, kad pats ieškovas neteigia, kad jam trukdoma naudotis vartais, pripažįsta, kad jis naudojosi jais ir šiuo metu turi galimybę naudotis atsirakindamas raktu, o ne nuotoliniu pulteliu, pasinaudodamas automatiniu vartų atidarymo mechanizmu. Todėl iš esmės nepažeidžiama ieškovo teisė naudotis vartais kitu būdu, t. y. atsirakinant raktu, o taip yra užtikrinama jam galimybė patekti į bendrai naudojamą sklypo dalį ir todėl jo teisė naudotis vartais ir šia žemės sklypo dalimi nepažeidžiama.
17. Esminis ginčas kyla dėl ieškovo teisės naudotis vartais palengvintu būdu, t. y. automatiniu vartų pakėlimo mechanizmu, kadangi, ieškovo nuomone, tai taip pat yra bendroji dalinė nuosavybė. Tačiau ieškovas, grįsdamas savo reikalavimą ir siekdamas naudotis šiuo mechanizmu bei reikalaudamas perduoti jam pultelį, nepateikia jokių įrodymų, kad jis yra šio mechanizmo savininkas, nors dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; kt.).
18. Byloje nustatyta, kad ieškovas iki šio ginčo pulteliu nesinaudojo ir jis jam niekada nebuvo suteiktas, pradžioje net ginčijo, kad vartai buvo pastatyti be jo ir jo motinos, iš kurios perėmė nuosavybę, sutikimo, nurodė, kad vartus atsirakindavo raktu, tačiau tai jam yra nepatogu dėl sveikatos būklės, o pultelį turi tik atsakovas, kuris paaiškino, kad jį įgijo pirkimo-pardavimo sutartimi iš ankstesnio buto savininko. Tokie šalių paaiškinimai daro labiau tikėtina išvadą, kad nors vartai yra bendroji dalinė butų savininkų nuosavybė, tačiau automatiniu vartų pakėlimo mechanizmu nuo 2008 m. visą laiką naudojosi tik atsakovas (ir ankstesnis buto savininkas). Iki bylos iškėlimo ieškovas neturėjo jokių pretenzijų dėl automatinio vartų pakėlimo mechanizmo nuotolinio pultelio perdavimo. Tai reiškia, kad buvo pripažįstamos būtent atsakovo ir ankstesnio savininko, iš kurio nuosavybę perėmė atsakovas, teisės į automatinį vartų pakėlimo mechanizmą ir jo valdymo priemonę. Duomenų, kad atsakovas galbūt yra užvaldęs ieškovui priklausiusį pultelį ar turi kitą pultelį savo žinioje, byloje nėra. Kitokių ieškovo nuosavybės teisę į automatinį vartų pakėlimo mechanizmą ir jo valdymo priemonę (pultelį) patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta (VPK 178 straipsnio tvarka), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė ieškovo teisių naudotis automatiniu vartų pakėlimo mechanizmu ir jų valdymo priemone pažeistomis.
19. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos iš esmės tinkamai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą toje apimtyje, kokioje buvo pareikštas ieškovo reikalavimas, todėl teismo sprendimas skundžiamoje dalyje nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad šalys turi galimybę išspręsti ginčą geranoriškai, vadovaudamosi geros kaimynystės principu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
20. Ieškovas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ir mano, kad atmetus tiek ieškinį, tiek atsakovo priešieškinį bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti paskirstytos, be to, netinkamai įvertintas šalių procesinis elgesys.
21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju nėra šalies, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, o to nenustačius nėra teisinio pagrindo paskirstyti šalims bylinėjimosi išlaidas.
22. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas dalį atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, be pagrindo ieškovo procesinį elgesį, jam patikslinus ieškinį ir jo atstovei pareiškus prašymus atidėti bylos nagrinėjimą, laikė netinkamu ieškovo procesiniu elgesiu ir šiuos veiksmus pripažino priežastimis, įtakojusiomis atsakovo padidėjusias bylinėjimosi išlaidas. Tačiau patikslintas ieškinys pareikštas paaiškėjus naujoms aplinkybėms, ieškovui siekiant ginti tas pačias teises tik kitokiu būdu. Tai, kad ieškovo atstovė bylos nagrinėjimo eigoje du kartus prašė atidėti bylos nagrinėjimą, nepadidino atsakovo bylinėjimosi išlaidų, kadangi parengiamasis posėdis (2017-11-23) įvyko ir nedalyvaujant ieškovui bei jo atstovei, o antrasis posėdis (2017-12-08), kurio nagrinėjimą prašė atidėti ieškovo atstovė, buvo pradėtas, tik byloje buvo paskelbta pertrauka, kartu įvertinus ir ieškovo atstovės nedalyvavimą.
23. Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendžia, kad nebuvo pagrindo netaikyti 93 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir nukrypti nuo šioje normoje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, remiantis CPK 93 straipsnio 3 dalimi. Todėl teismo sprendimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje keistinas, panaikinant sprendimo dalį, kuria iš ieškovo G. K. atsakovui M. R. priteista 1 210 Eur už advokato pagalbą.
24. Tačiau apeliacinį skundą atmetus iš ieškovo atsakovui priteistinos pastarojo turėtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kurios yra 605 Eur (t. 2, b. l. 96-97) ir jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, tik panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo G. K. atsakovui M. R. priteista 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą.
Priteisti iš ieškovo G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui M. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 605 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.