Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo BUAB „Belsita“, atstovaujamo bankroto administratoriaus, atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo BUAB „Belsita“, atstovaujamo bankroto administratoriaus, prašymą dėl proceso atnaujinimo suinteresuotiems asmenims A. Z., A. N., A. A., R. G., E. R. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas BUAB „Belsita“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti procesą Vilniaus rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-329-860/2017, panaikinti teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo, ieškovo 2017 m. kovo 27 d. patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, ieškovui iš atsakovų A. Z., A. A., A. N. solidariai priteisiant 17 345,53 Eur žalos atlyginimą, taip pat 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.Pareiškimą grindė tuo, kad procesas atnaujintinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių. Po nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo, pareiškėjui tapo žinomos šios aplinkybės: 1) atsakovas A. N. nevykdo taikos sutarties, dėl ko 2017 m. spalio 3 d. išduotas vykdomasis raštas; 2) vykdomąjį raštą perdavus vykdyti antstolei B. P., 2017 m. lapkričio 8 d. pažymoje ji nurodė, kad skolininkas A. N. raginimo terminu skolos nesumokėjo, todėl buvo atlikti visi priverstinio vykdymo veiksmai. Skolininkas nevedęs, šiuo metu dirba, tačiau pajamų negauna, skolininko vardu nėra registruoto jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Skolininko atžvilgiu antstolė vykdo dar 3 bylas (bendra suma ~1 425,00 Eur), o kitų antstolių kontorose vykdomos dar 23 bylos (bendra suma ~ 11 300 Eur). A. N. nuo ieškovo nutylėdamas esminę informaciją apie savo turtinę padėtį, ieškovą faktiškai apgavo – žinodamas apie jo atžvilgiu vykdomas daugiau negu 20 vykdomųjų bylų, tikėtina iš anksto susitaręs su pradiniu atsakovu A. Z., pastarojo naudai, 2017 m. sausio 25 d. ieškovo bankroto administratoriui adresuotais raštais vienasmeniškai prisiėmė visą atsakomybę už ieškovui padarytą žalą, o 2017 m. birželio 30 d. su ieškovu sudarė taikos sutartį, kurią teismas patvirtino, vienasmeniškai įsipareigodamas ieškovui atlyginti taikos sutartyje nurodyto dydžio žalą, nors puikiai iš anksto žinojo, kad taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų taikos sutartyje nurodytu grafiku neįvykdys. Atsakovo A. N. turtinė padėtis ieškovui tapo žinoma tik po priverstinio išieškojimo jo atžvilgiu pradėjimo, taikos sutarties sudarymo, nutarties priėmimo metu ir iki jos įsiteisėjimo ieškovui nebuvo ir negalėjo būti žinoma, nes ja ieškovas nedisponuoja. Nemokiam atsakovui A. N. nesąžiningai kitų atsakovų naudai prisiėmus atsakomybę buvo pažeistas viešasis interesas (bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų gynimas yra susijęs su viešuoju interesu).Atsakovas A. Z. su prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutiko ir nurodė, kad ieškovas neįrodė nė vienos iš sąlygų, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą. Nekilnojamojo turto, turto areštų, hipotekos registrai yra vieši, t. y. kiekvienas suinteresuotas asmuo gali gauti reikiamą informaciją apie sandorio kontrahentą. Susipažinti, gauti atitinkamą informaciją nėra uždrausta ir ieškovo bankroto administratoriui, kaip tokią veiklą vykdančiam asmeniui. Kokios priežastys nulėmė, kad bankroto administratorius veikė pasyviai, ieškovas nenurodo ir neįrodinėja. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 31 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovų A. A. ir A. N. atžvilgiu. Taigi, jau nuo šios dienos ieškovo bankroto administratorius galėjo ir turėjo sužinoti apie jo teigiamas naujai paaiškėjusias aplinkybes, nes nuo šios datos jau galėjo ir turėjo domėtis vykdymo procesu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Tokiu būdu ieškovo ženkliai vėliau po taikos sutarties sužinoti duomenys CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto turinio prasme nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė. Be to, ieškovas praleido CPK 368 str. 1 d. nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. sausio 17 d. nutartimi pareiškėjo (ieškovo) BUAB „Belsita“, atstovaujamo bankroto administratoriaus, prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė ir atsisakė atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-329-860/2017 nagrinėjimą.Teismas nustatė, kad ieškovas BUAB „Belsita“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu), kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. Z., A. N. ir A. A. 17 345,53 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. 2017 m. kovo 31 d. teismas priėmė nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones A. N. atžvilgiu ir areštavo jo pinigines lėšas ir nekilnojamąjį turtą; nutartis galiojo iki taikos sutarties įsiteisėjimo. Teisme 2017 m. birželio 30 d. buvo gauta BUAB „Belsita“ ir atsakovų A. N. bei A. Z. 2017 m. birželio 30 d. sudaryta taikos sutartis, kurią šalys prašė patvirtinti. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 30 d. nutartimi patvirtino ieškovo BUAB „Belsita“ ir atsakovų A. N. bei A. Z. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovas A. N. pripažino ir sutiko su ieškovo ieškinio reikalavimu dalyje dėl 11 000 Eur žalos atlyginimo, o ieškovas atsisakė reikalavimų kitų atsakovų atžvilgiu. Nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjo 2017 m. liepos 24 d.Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas A. N. nesilaikė taikos sutartimi patvirtinto skolos grąžinimo grafiko, todėl teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi BUAB „Belsita“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino iš dalies ir nusprendė išduoti vykdomąjį raštą, kurį ieškovas pateikė vykdyti antstolei. Antstolė, atsakydama į ieškovo atstovo prašymą dėl informacijos apie vykdomosios bylos eigą pateikimo, 2017 m. lapkričio 8 d. rašte nurodė, kad skolininkas A. N. raginimo terminu nesusimokėjo, todėl buvo atlikti visi priverstinio vykdymo veiksmai. Skolininkas nevedęs, šiuo metu dirba, tačiau pajamų negauna, taip pat skolininko vardu nėra registruoto jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Skolininko atžvilgiu antstolė B. P. vykdo dar 3 bylas (bendra suma ~1 425,00 Eur), o kitose antstolių kontorose vykdomos dar 23 bylos (bendra suma ~11 300 Eur).Teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir pateiktą prašymą, darė išvadą, kad pareiškėjo pateikti įrodymai ir nurodomi pagrindai atnaujinti procesą pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijaus. Pareiškėjas neįrodė, kad aplinkybės apie atsakovo A. N. finansinę padėtį pasirašant taikos sutartį jam negalėjo būti žinomos. Pareiškėjas yra juridinis asmuo, kurį pasirašant taikos sutartį atstovavo bankroto administratorius, jam taikytini didesnio atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Pareiškėjas turėjo ir galėjo pasidomėti atsakovo turtine padėtimi, galėjo domėtis atsakovo turtine padėtimi pagal viešų registrų duomenis, jam rūpimų duomenų pateikimo reikalauti iš pačio atsakovo, esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms kreiptis į antstolį, į teismą dėl leidimo gauti duomenis ir pan. Teismo vertinimu, aplinkybė jog atsakovas neturi lėšų teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymui, neturi įtakos teismo priimtos išvados dėl bylos baigties teisėtumui, kadangi taikos sutartis buvo sudaryta laisva šalių valia, atitiko įstatymo reikalavimus, šalys patvirtino jog joms yra suprantamos taikos sutarties sudarymo pasekmės ir pateikė teismui ją tvirtinti. Šalys taikos sutartimi susitarė, kad dėl žalos ieškovui yra atsakingas atsakovas A. N., kuris pripažino esąs faktiniu įmonės savininku ir vadovu, o kitų atsakovų atžvilgiu reikalavimo ieškovas atsisakė. Proceso atnaujinimo institutas neturi būti naudojamas tikslu iš naujo bylinėtis pasirenkant kitą atsakovą ir priversti šalis vykdyti taikos sutartį. Aplinkybę, kad atsakovas dėl blogos turtinės padėties tinkamai nevykdo taikos sutarties, teismas nevertino kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme, nes tai buvo ateities klausimas, kurį šalys turėjo ir galėjo įvertinti prieš surašant sutartį ar po sutarties surašymo per 7 dienas.Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas BUAB „Belsita“, siekdamas patenkinti visų pirma tik savo asmeninius interesus (iš esmės siekia, kad jo naudai būtų išieškoti pinigai už bankroto administravimą, ką įrodo ir vykdomasis raštas byloje), neatsižvelgdamas į taikos sutarties instituto prasmę ir pasekmes, nenurodė jokių objektyvių ir esminę reikšmę bylai turinčių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti procesą byloje, todėl pareiškimas nepagrįstas nei CPK 368 str., nei 366 str. 1 d. nustatytais pagrindais. Tokiu atveju teismas procesą atsisakė atnaujinti (CPK 370 str. 3 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas BUAB „Belsita“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą. Nors teismas nurodė, kad ieškovas galėjo pasidomėti atsakovo turtine padėtimi viešuose registruose, tačiau nenurodė kokiuose konkrečiai viešuose registruose ieškovas galėjo sužinoti A. N. turtinę padėtį. Ieškovas niekaip negalėjo iš viešų registrų sužinoti, kad A. N. atžvilgiu yra užvestos 26 vykdomosios bylos, kuriose išieškoma skolų už daugiau negu 12 000 Eur. Tokios informacijos ieškovas negalėjo gauti ir iš ieškovo, jis, priešingai, nurodė, kad jo turtinė padėtis yra gera. Informacijos apie atsakovo turtinę padėtį ieškovas negalėjo gauti ir iš antstolio, nes vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antstolis suranda ir aprašo atsakovo turtą ir nesiaiškina jo turtinės padėties, t. y. jo kreditorių, skolinių įsipareigojimų.Atsakovas A. N., derėdamasis dėl skolos išdėstymo grafiko bei pasirašydamas taikos sutartį, savo parašu patvirtino, kad jis yra pajėgus įvykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nors puikiai žinojo savo turtinę padėtį bei vykdomus priverstinius išieškojimus, t. y. elgėsi nesąžiningai ir privalėdamas ieškovui atskleisti savo realią turtinę padėtį (CK 1.5 str.), ją nuo ieškovo nuslėpė, taip pažeidė ne tik ieškovo kreditorių privačius turtinius interesus, tačiau įvertinus tai, kad bankroto byla ir kreditorių interesų tenkinimas yra susijęs ir su viešuoju interesu, o nagrinėjamoje byloje 100 proc. kreditorinių reikalavimų sudaro valstybinės institucijos, t. y. VMI ir Sodra, skundžiama nutartis aiškiai pažeidė ir viešąjį interesą.

Suinteresuotas asmuo A. Z. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.Kiekviena iš šalių sudarydamas taikos sutartį veikia visiškai laisvos ir turi pareigą (ypač tai akcentuotina bankroto administratoriaus asmeniui, kuris bankroto procese yra profesionalus dalyvis) pasidomėti kontrahento tiek turtine, tiek finansine padėtimi. Nekilnojamojo turto, turto areštų, hipotekos registrai yra vieši, t. y. kiekvienas suinteresuotas asmuo, įskaitant bankroto administratorių gali (o bankroto administratorius vykdydamas tokią veiklą ir gindamas tiek bankrutuojančios įmonės, tiek kreditorių interesus privalo) gauti reikiamą informaciją apie sandorio kontrahentą.Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 31 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl bankroto administratorius galėjo ir turėjo susižinoti apie jo teigiamas naujai paaiškėjusias aplinkybes, nes nuo šios datos jau galėjo ir turėjo domėtis vykdymo procesu, įskaitant teirautis dėl skolininko turimo ir areštuoto turto, įsipareigojimų. Antstolis vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių atlieka tuos pačius vykdymo veiksmus kaip ir išieškant skolą, t. y. užklausia tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto registrus, siekdamas išsiaiškinti skolininko turtinę padėtį, informacija apie skolininko atžvilgiu užvestas bylas – vykdomus išieškojimus yra kaupiama Vykdomųjų bylų sąvade, o išieškotojas turi teises ir pareigas susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, gauti pažymas apie vykdymo eigą, sudaryti taikos sutartį, aktyviai domėtis vykdymo eiga.Pats apeliantas rengė Taikos sutarties projektą, naudodamasis profesionalaus teisininko pagalba, pakankamai ilgą laiką ją derino su bylos šalimis, t. y. pats nustatė ir sutiko su Taikos sutarties sąlygomis, kurios sąlygoms atsakovas A. Z. jokios įtakos nedarė, nes nuo pat pradžių išreiškė aiškią ir nuoseklią poziciją, kad su apelianto bendro pobūdžio jokiais įrodymais nepagrįstais teiginiais nesutinka ir neprisiima net dalinio įsipareigojimo mokėti kokias nors sumas pagal teismo patvirtintą taikos sutartį.Atsakovas A. N. yra jauno amžiaus, darbingas, todėl turintis galimybių sėkmingai tęsti darbinę veiklą ir pagerinti savo turtinę padėtį. Tokie duomenys nurodyti ir antstolio pažymoje, t. y. kad yra dirbantis, tik kad šiuo metu negauna darbo užmokesčio.Apeliantas praleido CPK 368 str. 1 d. nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo neturi būti patenkintas.Suinteresuoti asmenys A. N., A. A., R. G., E. R. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje apeliantas (ieškovas) CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytais pagrindais prašė atnaujinti procesą taikos sutarties patvirtinimu išnagrinėtoje civilinėje byloje, nurodęs, jog atsakovo A. N. turtinė padėtis, kurią jis nuslėpė taikos sutarties sudarymo metu, buvo bloga ir jis žinojo, kad negalės įvykdyti taikos sutarties sąlygų. Apelianto teigimu, bankroto administratoriui ši aplinkybė išaiškėjo antstoliui perdavus vykdyti teismo išduotą vykdomąjį raštą.Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisingi ir nepagrįsti teismų procesiniai sprendimai. Baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas, savo praktikoje pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kartu yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2010).Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal A. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-376/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal V. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-598/2009; kt.). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.Tiek priėmus byloje sprendimą, tiek patvirtinus taikos sutartį teisiškai yra išsprendžiamas šalių konfliktas, nustatomos šalių tarpusavio teisės ir pareigos, o pakartotinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ateityje negalimas. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 str. 1 d.). Esant tokiai teismo patvirtintos taikos sutarties galiai, taikos sutartis galėtų būti modifikuota ar nuginčyta tik atnaujinus procesą toje byloje, kurioje buvo išspręstas jos patvirtinimo klausimas.Taikos sutarties turinio kontrolę ex officio (pagal pareigas) vykdo teismas, kuriam ji pateikiama tvirtinimui. Įstatymų leidėjo valia teismas neturėtų priimti ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Vadinasi, įstatymų leidėjas nepripažįsta visiškos proceso šalių laisvės susitarti dėl teismine tvarka nagrinėjamo ginčo išsprendimo sąlygų, o įpareigoja teismą būti aktyviu ir prižiūrėti, kad civiliniame procese sudaromos taikos sutarties sąlygos būtų sąžiningos, nepažeistų teisės imperatyvų ir kitų asmenų teisių, neprieštarautų viešajai tvarkai.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodyta aplinkybė – sunki A. N. finansinė padėtis, kurios pagrindu siekiama atnaujinti procesą, neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, todėl nagrinėjamu atveju teisiškai nepragrįstu laikytinas apeliantės prašymas atnaujinti procesą taikos sutartimi užbaigtoje civilinėje byloje. Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikos sutartis Vilniaus rajono apylinkės teismo patvirtinta 2017 m. birželio 30 d. nutartimi, kurioje nurodyta, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir teisėtų interesų, nutraukiant civilinę bylą (CK 6.983, 6.985 straipsniai, CPK 42 straipsnis, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Šalys, sudarydamos taikos sutartį, patvirtino, kad joms žinomos taikos sutarties sudarymo pasekmės – teismui patvirtinus taikos sutartį vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, o taikos sutarties patvirtinimas sudaro teisinį pagrindą civilinę bylą nutraukti. Taigi, šalys pačios nusprendė kilusį ginčą išspręsti taikiai, abipusių derybų būdu, sulygdamos abiem pusėms palankias taikos sutarties sąlygas, o teismas, tvirtindamas taikos sutartį, nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atsisakyti tvirtinti taikos sutartį. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, kad skundžiama nutartis aiškiai pažeidžia viešąjį interesą, nes bankroto byla ir kreditorių interesų tenkinimas yra susijęs ir su viešuoju interesu, o nagrinėjamoje byloje 100 proc. kreditorinių reikalavimų sudaro valstybinės institucijos, atmestini kaip nepagrįsti. Juo labiau, kad iš BUAB „Belsita“ bankroto byloje esančio 2017 m. vasario 17 d. Kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 matyti, kad kreditoriai pritarė taikos sutarties sudarymui su A. N. civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sprendžiant dėl aptariamo pagrindo atnaujinti procesą buvimo, teismas turi nustatyti ne kada proceso šalies bankroto administratorius (kaip teigiama pareiškime) sužinojo (jam naujas) aplinkybes, neva sudarančias pagrindą atnaujinti procesą, o ar šaliai (pareiškėjui) bylos nagrinėjimo metu jos nebuvo (neturėjo būti) žinomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d .nutartis, priimta byloje 3K-3-360/2014 J. A. v. AB „Raseinių melioracija“). Nors byloje esantys duomenys sudaro pagrindą padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad taikos sutarties sudarymo ir jos tvirtinimo metu suinteresuoto asmens A. N. turtinė padėtis buvo sunki, tačiau vis tik sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, kurį pasirašant taikos sutartį atstovavo bankroto administratorius ir kuriam taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl jis galėjo domėtis atsakovo turtine padėtimi. Pažymėtina, kad bankroto administratorius, gindamas įmonės ir jos kreditorių interesus, turėjo pakankamas galimybes gauti atsakovo turtinės padėties vertinimui reikalingus objektyvius ir išsamius duomenis tiek iš viešųjų registrų (Nekilnojamojo turto, turto areštų, hipotekos registrų), tiek ir pareikalauti tokių duomenų iš paties atsakovo. Juo labiau, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės A. N. turtui, todėl bankroto administratorius galėjo susipažinti ir su vykdomosios bylos medžiaga. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmiau nurodytos bankroto administratoriaus sužinotos aplinkybės apie A. N. sunkią finansinę padėtį nevertintos kaip naujai paaiškėjusios CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes neatitinka kriterijaus – kad jos nebuvo ir neturėjo būti žinomos pareiškėjui, nors egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą.Dėl termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad apeliantas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo neturi būti patenkintas.CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai (CPK 368 straipsnio 2 dalis).Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad taikos sutartis patvirtinta 2017 m. birželio 30 d., vykdomasis raštas išduotas 2017 m. rugsėjo 14 d., o prašymas dėl proceso atnaujinimo teisme gautas 2017 m. gruodžio 12 d. Pats pareiškėjas prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodė, kad atsakovas pagal taikos sutartį sumokėjo tik pirmąją 500 Eur įmoką, tačiau praleido antrosios ir trečiosios įmokos mokėjimo terminą. Tai patvirtina, kad dar iki vykdomojo rašto išdavimo (2017 m. rugsėjo 14 d.) buvo atsiradusios aplinkybės, kurių pagrindu apeliantas prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Be to, pats vykdomojo rašto išdavimas taip pat negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes tai, kad patvirtinus taikos sutartį ir jos nevykdant ieškovas įgis teisę prašyti vykdomojo rašto išdavimo, pareiškėjui turėjo būti žinoma jau pasirašant taikos sutartį ir teikiant ją tvirtinti teismui. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Nors šis terminas nėra naikinamasis (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 368 straipsnis), tačiau apeliantui nenurodžius argumentų ir neprašius atnaujinti praleisto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, jau vien šiuo pagrindu apelianto atskirasis skundas netenkintinas.Remdamasis nutartyje nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.