Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. M.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei A. S. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujant D. J. šeimynai ir Šakių socialinių paslaugų centrui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme 2025 m. vasario 25 d. gautas ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko tiesių apsaugos skyriaus (toliau – ieškovas ir Skyrius) ieškinys, kuriuo prašo: neterminuotai apriboti motinos valdžią A. S., jos nepilnamečio sūnaus N. S. atžvilgiu.

Trečiasis asmuo Šakių socialinių paslaugų centras teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Faktinės bylos aplinkybės

Byloje nustatyta, jog Skyriaus duomenimis A. S., gimusi (duomenys neskelbtini) turi nepilnametį vaiką – N. S., gimusį (duomenys neskelbtini). Vaiko tėvas G. S., gimęs (duomenys neskelbtini). Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) G. S. neterminuotai apribota tėvo valdžia sūnaus N. S. atžvilgiu. Skyriaus duomenimis, Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. spalio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai apribota motinos A. S. valdžia sūnaus N. S. atžvilgiu. 2023 m. gegužės 22 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) N. S. nustatyta nuolatinė rūpyba, jo rūpintoju ir priteistų išlaikymo lėšų valdytoju uzufrukto teise paskirta D. J. šeimyna, nustatyta vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta pagal rūpintojo gyvenamąją vietą.

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių ir nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-236/2008, Nr. 3K-3-95/2009, Nr. 3K-7-114/2013, Nr. 3K-3-280-969/2017). Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį bei nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti.

Tėvams nesilaikant įstatymuose numatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Bylos rašytiniais duomenimis ir dalyvaujančių asmenų teismo posėdyje nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad A. S. turi nepilnametį vaiką N. S., gimusį 2010 m. birželio 15 d. Vaiko tėvui G. S. Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. sprendimu neterminuotai apribota tėvo valdžia sūnaus N. S. atžvilgiu.

Teismas 2024 m. spalio 4 d. sprendimu laikinai apribojo motinos A. S. valdžią sūnaus N. S. atžvilgiu. Teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimu N. S. buvo nustatyta nuolatinė rūpybą, jo rūpintoju ir priteistų išlaikymo lėšų valdytoju uzufrukto teise paskirta D. J. šeimyna.

Ieškovas ieškinį grindė aplinkybėmis, kad atsakovei A. S. laikinai apribojus motinos valdžią ji turėjo galimybę pakeisti savo elgesį, vykdyti motinos pareigas savo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, dėti pastangas susigrąžinti sūnų į šeimą ir pati jį auginti, tačiau ji to nedarė ir dėl savo neveikimo, abejingumo, netinkamo gyvenimo būdo, nenoro keistis, apribojus atsakovei valdžią šeimoje situacija išliko nepasikeitus, atsakovė toliau nusišalinusi nuo motinos pareigų. Su nepilnamečiu vaiku bendrauja savarankiškai, globėjo neinformuoja. Taip pat nesprendžia alkoholio vartojimo problemos, t. y. 2024 m. gruodžio 27 d., 22:04 val. buvo gautas pranešimas, jog A. S. nustatytas 2,36 prom. girtumas. Be to, atsakovė nedalyvavo nė viename rengtame teismo posėdyje, su paskirtu atstovu nebendravo ir nebendradarbiavo, tik pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį nurodydama, kad su ieškiniu nesutinka. Nepateikė jokių paaiškinimų, kokius veiksmus siekia atlikti susigrąžindama sūnų į šeimą.

Trečiojo asmens D. J. šeimynos atstovės paaiškinimais nepilnametis vaikas jau apie trejus metus gyvena šeimoje. Šiuo metu nepilnametis yra prižiūrėtas, savarankiškas yra drausmingas. Atsakovė vaiku nesirūpino, trūko priežiūros. Nepilnamečio vaiko ir atsakovės bendravimas yra formalus, be to atsakovė nesilaiko susitikimų plano, atvyksta be perspėjimo.

Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, jog atsakovei teikiamos socialinės paslaugos nuo 2018 m. spalio 15 d. tačiau atsakovė nemotyvuota keisti gyvenimo būdo, vykdyti pagalbos plane numatytus įpareigojimus, spręsti priklausomybės alkoholiui problemą, dėti pastangas siekiant nepilnametį sūnų susigrąžinti į šeimą. Atsakovei laikinai apribojus motinos valdžią, atsakovė visiškai nepriėmė specialistų pagalbos, nevykdė pagalbos plane numatytų įsipareigojimų, alkoholio vartojimo problemos nesprendė jokiais būdais, nebendravo ir nebendradarbiavo su pagalbą teikiančiais specialistais, Globos centro specialistais. Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, kad laikinas motinos valdžios apribojimas neatliko prevencinės funkcijos ir padėtis nepagerėjo, atsakovė jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, su specialistais nebendradarbiauja, pats sūnus, kuris yra 15 metų amžiaus, išreiškė nuomonę ir nurodė, kad nenori grįžti gyventi su mama, yra tvirtai apsisprendęs, jog nori likti gyventi su rūpintojais. Be to, jam gyvenant su rūpintojais geriau sekasi mokintis, nei kol gyveno su mama. Rūpintojų šeimoje jaučiasi saugiai. Esant nurodytoms aplinkybėms spręstina, kad yra pagrindas manyti, jog ateityje situacija atsakovės A. S. šeimoje nepasikeis, kadangi atsakovė iki šiol nekeičia savo elgesio, nebendrauja su pagalbą šeimai teikiančiais specialistais, nevykdo pagalbos plane numatytų įpareigojimų, neatlieka jokių veiksmų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad siektų nepilnametį sūnų N. S. susigrąžinti į šeimą.

Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo buitinių sąlygų ir elgesio su vaiku pasikeitimą bei galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese. Teismas išaiškina, kad apribojus motinos valdžią, motinai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 496¹ straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, vaiko globėjo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui N. S. buvo nustatyta nuolatinė rūpyba ir jo rūpintoju paskirta D. J. šeimyna, taip pat nustatyta nepilnamečio N. S. nuolatinė gyvenamoji vieta rūpintojo gyvenamojoje vietoje bei nepilnamečiam vaikui N. S. priteistų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta D. J. šeimyna, todėl tie klausimai šioje byloje nėra sprendžiami.

Sprendimas tėvų valdžios apribojimo, vykdytinas skubiai (496 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje atsakovei suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų bylinėjimosi išlaidų, paskirtas advokatas Osvaldas Radimonas (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimai). Įvertinus atsakovės turtinę padėtį, jos sveikatos būklę, iš atsakovės žyminis mokestis ir kitos išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis).

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268-270, 282 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), jos nepilnamečio vaiko N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir sustabdyti atsakovės įstatymų nustatytas asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste.

Sprendimą dėl tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.