Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-26062-886/2015 pagal pareiškėjo A. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolis M. P., akcinė bendrovė „Citadele“ bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. B. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka 2015-10-12 pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti antstoliui M. P. pasirašyti nekilnojamojo turto – žemės (miško) sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 37,77 ha ploto, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo aktą, kol antstolis M. P. ir teismas nagrinės turto pardavimo teisėtumą. Prašyme nurodė, kad antstolis M. P. vykdymo procese grubiai pažeidė pareiškėjo teises, nes jam priklausantį turtą pardavė beveik keturis kartus mažesne kaina nei rinkos vertė. Kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjas pateikė skundo dėl antstolio veiksmų kopiją, kurioje yra 2015-10-12 žyma apie šio skundo gavimą antstolio M. P. kontoroje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0123/12/01057, teisėtumo ir pagrįstumo.

CPK 510 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio Kodekso nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama garantuoti realų ir tinkamą būsimo procesinio teismo sprendimo byloje įvykdymą. Pažymėtina, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Be to, taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. teisingumas reikalauja užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą bei nepažeisti kitos šalies interesų labiau nei reikia užtikrinant būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą (CPK 17 straipsnis, 145 straipsnio 2 dalis). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat teismas prima facie įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų.

CPK 145 straipsnio 1 dalyje pateikiamas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių – tai išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis), t. y. šioje normoje įtvirtintas teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo vykdymo privalomumo principas. Privalomumas reiškia, kad teismo sprendime ar kitokiame teismo procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys. Todėl CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą ir kai ieškinio užtikrinti negalima kitomis užtikrinimo priemonėmis (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 510 straipsnio 3 dalį skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Taigi vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Kitaip teismo sprendimo privalomumas prarastų prasmę. Taigi ši pareiškėjo teisė nėra absoliuti, nes siekiant užtikrinti įsiteisėjusių teismo sprendimų ir jais patvirtintų teisinių santykių stabilumą, įstatymas pirmiausia įtvirtina teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principą (CPK 18 straipsnis). Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-392-381/2015).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas siekdamas, jog būtų sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0123/12/01057, pateikė teismui skundo dėl antstolio veiksmų egzempliorių su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti antstoliui M. P. pasirašyti nekilnojamojo turto – žemės (miško) sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 37,77 ha ploto, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo aktą, kol antstolis M. P. ir teismas nagrinės turto pardavimo teisėtumą. Iš pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų turinio matyti, kad pareiškėjas pateikė reikalavimus pripažinti antstolio veiksmus – turto pardavimą iš varžytynių – neteisėtais. Skundą grindė aplinkybėmis, kad antstolis turtą pardavė keturis kartus pigiau nei turto rinkos vertė. Kauno apylinkės teismas 2015-10-15 skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą motyvuoja tuo, kad turtas iš varžytinių parduotas keletą kartų pigiau nei šiuo metu toks turtas kainuoja ir yra vertinamas, todėl neatšaukus varžytinių ar nepripažinus jų negaliojančiomis, pareiškėjui bus padaryta turtinė žala. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, neturi teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais.

Pagal CPK 178 straipsnį kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus tuos atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis). Pagal CPK 178 straipsnį ir 111 straipsnio 2 dalies 4 punktą pareiškėjui tenka pareiga įrodyti prašyme nurodytą laikinų apsaugos priemonių taikymo faktinį pagrindą, t. y. nurodyti įrodymais pagrįstas aplinkybes, patvirtinančias tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas sustabdyti vykdymo veiksmus, nepateikė jokių objektyvių, motyvuotų ir konkrečių argumentų bei įrodymų, patvirtinančių, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas pažeidžia pareiškėjo interesus ir kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo galimam įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje taip pat nenustatyta aplinkybių ir nepateikta jokių įrodymų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau tenkinus pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanoma apginti skolininko teises ir teisėtus interesus. Taigi pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nenurodė jokių įrodymais pagrįstų aplinkybių, sudarančių pagrindą išvadai, jog nesustabdžius vykdymo veiksmų bus nepagrįstai pažeisti pareiškėjo interesai, be to, prašymą pagrindžiančių aplinkybių apeliantas nėra nurodęs ir atskirajame skunde, tuo tarpu iš Lietuvos informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad pareiškėjas jau ne kartą yra kreipęsis į pirmosios instancijos teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei pateikęs skundus dėl antstolio veiksmų, susijusių su turto vertės nustatymu, dėl ko nepagrįstai yra vilkinamas teismo sprendimo įvykdymas, pažeidžiami išieškotojo interesai. Kaip jau minėta, kai vykdytinas teismo sprendimas, kuriuo įrodymų vertinimo procese jau būna pripažintos ar apgintos kurios nors subjektyvios asmenų teisės ir/ar teisėti interesai, jau būna įsiteisėjęs, įsigalioja teismo procesinio sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje, 281 straipsnyje, 584 straipsnyje. Tokiu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones – nukeliant neapibrėžtam laikui teismo sprendimo realų įvykdymą, ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t. y. teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis).

Pareiškėjas tiek savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tiek atskirąjį skundą motyvuoja vienintele aplinkybe, kad varžytinių metu pardavus jam priklausantį turtą už nepagrįstai per mažą kainą ir šių varžytinių nepripažinus negaliojančiomis, pareiškėjui bus padaryta žala, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi yra konstatuota, kad nėra duomenų, jog turto kaina nustatyta neteisingai, todėl nėra spręsti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių – vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0123/12/01057 sustabdymo, būtų pažeisti paties pareiškėjo interesai, priešingai, esant nepagrįstoms prielaidoms taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę, teismo sprendimo privalomumas prarastų prasmę, būtų pažeisti proporcingumo, ekonomiškumo principai bei proceso šalių interesų pusiausvyra, kadangi vykdomasis dokumentas vykdomas jau pakankamai ilgą laikotarpį (nuo 2012 metų), o pareiškėjas vilkina vykdymo procesą nuolat skųsdamas antstolio veiksmus, nurodydamas analogiškus skundo motyvus, susijusius su turto įvertinimu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nustatytos aplinkybės verčia abejoti ir preliminariu pareiškėjo skundo pagrįstumu.

Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.