Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Marinos Ridikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje,

V. V. (V. V.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „P“ (duomenys neskelbtini), teistas vieną kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871, galiojusio iki 2019 m. balandžio 1 d., redakcija), jam paskirta galutinė 48 MGL (2400 eurų) dydžio bauda. Taikytos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones - 3 metams ir transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis V. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl 2021 m. vasario 11 d., 2021 m. vasario 27 d. įvykių, ir visų jam pateiktų įtarime pažeidimų sutinka ir visiškai pripažįsta savo kaltę, vairavo automobilį „KIA“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl įvykių labai gailisi, stengsis daugiau nedaryti jokių KET pažeidimų (el. b. l. 37-38).

Lietuvos Probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus rašte dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, jog 2018 m. spalio 19 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. baudžiamąjį įsakymą (baudžiamosios bylos Nr. 1-3075-961/2018), kuriuo V. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones. Bylos duomenimis V. V. vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, t. y. 2021m. vasario 11 d., 08.30 val., Savanorių pr. 176, Vilniuje, vairavo transporto priemonę „KIA“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. vasario 27 d., 07.47 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo transporto priemonę. 2021 m. balandžio 29 d., telefoninio pokalbio metu su V. V. buvo sutarta, kad iki 2021 m. gegužės 3 d. pateiks pasiaiškinimą, tačiau pasiaiškinimo nepateikė. Atsižvelgdami į tai, kad V. V. vengia atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, vadovaudamiesi BK 74 straipsnio 2 dalimi, BK 243 straipsniu, siūlo V. V., gim. (duomenys neskelbtini), pradėti ikiteisminį tyrimą už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę (el. b. l. 1-11).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad V. V. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871, galiojusio iki 2019 m. balandžio 1 d., redakcija) ir jam paskirta 48 MGL (2400 eurų) bauda ir baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones - 3 metams ir transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas (el. b. l. 48-54).

Iš bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano kopijos matyti, kad 2018 m. lapkričio 26 d. V. V. pasirašytinai buvo supažindintas su bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo sąlygomis bei baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisinėmis pasekmėmis (b. l. 23-32).

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad V. V. po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam buvo uždrausta naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones 3 metams, vairavo transporto priemones: 2021 m. vasario 11 d., 8.30 val. Savanorių pr. 176 vairavo transporto priemonę „KIA“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus; 2021 m. vasario 27 d., 7.47 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo transporto priemonę, sustojo ir stovėjo kelio ženklo "stovėti draudžiama" galiojimo zonoje (el. b. l. 55-57).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami, kaip vengimas. Už šį baudžiamąjį nusižengimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63/2012). Teismų praktika dėl BK 243 straipsnio taikymo nėra gausi ir dar tik formuojama, tačiau, pažymėtina, vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., išplėstinės septynių teisėjų kolegijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog V. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendis įsiteisėjęs. V. V. žinojo apie įsiteisėjusį nuosprendį ir jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, buvo apie dar kartą pasirašytinai informuotas probacijos tarnybos, tačiau, nepaisydamas to, jis vairavo automobilį. Kad jis vairavo automobilį, patvirtina net du padaryti administraciniai nusižengimai, akivaizdu, jog V. V. sistemingai nesilaikė jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Darytina išvada, jog kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai pagal BK 243 straipsnį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis V. V. su bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka (el. b. l. 70-73).

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę V. V., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, jo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo asmenybę ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini) UAB „P“, yra teistas), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tai įvertinus, kaltinamajam tikslinga skirti BK 243 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – baudą, nustatant jos dydį artimą minimumui (BK 47 straipsnis).

V. V.

visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla užbaigta baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. V. (V. V.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti 21 MGL (1050 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, V. V. skirti 14 MGL (700 Eur) baudą.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per 2 mėnesių laikotarpį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke), nurodant įmokos kodą 6801.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.