- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-16
- Bylos Nr.
- e2A-158-280/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- T.M.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Biržų rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
- 2.6.8.11.2Sutarties pakeitimas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T.M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4143-847/2021 pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui Biržų rajono savivaldybės administracijai dėl valstybinės žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarties pakeitimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu ir patikslintu prašė pakeisti tarp T. M. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriaus vedėjos A. S., 2014 m. sausio 23 d. sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. 407) 4.1 p., vietoj „46 862,30 Lt“ nurodant „35 122,30 Lt“; 4.2 p., vietoj „158 790,40 Lt“ nurodant „119 040,40 Lt“; 4.3 p., vietoj „41 875,80 Lt“ nurodant „31 375,80 Lt“; 4.4 p., vietoj „16 605 Lt“ nurodant „12 430 Lt“; 4.5 p., vietoj „9184 Lt“ nurodant „6859 Lt“; 4.6 p., vietoj „17 905 Lt“ nurodant „13 405 Lt“; 4.7 p., vietoj „18 904,40 Lt“ nurodant „14 154,40 Lt“; 4.8 p., vietoj „3205 Lt“ nurodant „2380 Lt“; 4.9 p., vietoj „3085 Lt“ nurodant „2285 Lt“; 4.10 p., vietoj „14 705 Lt“ nurodant „11 005 Lt“; 4.11 p., vietoj „15 905 Lt“ nurodant „11 905 Lt“; 4.12 p., vietoj „8 205 Lt“ nurodant „6130 Lt“; 4.13 p., vietoj „11 605 Lt“ nurodant „8680 Lt“; 4.14 p., vietoj „6 305 Lt“ nurodant „4 705 Lt“; 4.15 p., vietoj „804 Lt“ nurodant „579 Lt“; 4.19 p., vietoj „356 820 Lt“ nurodant „263 218 Lt“; priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovas yra jaunasis ūkininkas, Biržų rajono savivaldybėje ūkininkaujantis daugiau nei dešimtmetį. Siekdamas praplėsti dirbamos žemės plotus, ieškovas 2010 m. gegužės 18 d. kreipėsi į tuometinį Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Biržų skyrių, prašydamas Biržų rajono savivaldybės 4 kadastro vietovėse rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus suprojektuoti pageidaujamus išsipirkti žemės plotus, bendrai bent 150 ha. 2012 m. kovo 26 d. tarp šalių buvo sudaryta žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartis Nr. 60, pagal kurią atsakovė įsipareigojo užtikrinti, kad S. projekto rengimo darbai bus atlikti tinkamai, o ieškovas už šiuos darbus - tinkamai atsiskaityti. Atsakovė raštu įspėjo ieškovą, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme (toliau – Laikinasis įstatymas) įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimą lengvatinėmis sąlygomis (žemės pardavimą be aukciono, žemės kainą mažinančius koeficientus, palūkanų dalies kompensavimą) bus taikomos iki 2013 m. gruodžio 31 d., todėl P. ir S. projektuose ieškovui suprojektuotų žemės sklypų kadastro duomenų bylos turi būti pateiktos suderinti kuo greičiau, tačiau ne vėliau kaip iki 2013 m. rugpjūčio 1 d.
3. Pagal 2014 m. sausio 23 d. pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 410) ieškovui iš valstybės, atstovaujamos atsakovės, buvo išsimokėtinai parduoti P. projekte suprojektuoti 2 žemės sklypai už galutinę 92 627,40 Lt kainą (sumažinta pritaikius mažinantį koeficientą 0,75). Pagal 2014 m. sausio 23 d. pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 407) (toliau – S. sutartis) ieškovui iš valstybės, atstovaujamos atsakovės, buvo išsimokėtinai parduoti S. projekte suprojektuoti penkiolika žemės sklypų (toliau – S. sklypai) už galutinę 376 087,60 Lt kainą (toliau - Kaina) (likusi mokėti suma 356 820 Lt + prieš sutarties sudarymą jau sumokėta suma 19 267,60 Lt). Tačiau S. sutartyje nustatyta kaina už S. sklypus yra neteisėta ir nepagrįsta, nes jai nebuvo pritaikytas mažinantis 0,75 koeficientas.
4. Nurodo, kad 2014 m. sausio 23 d. sudarant S. sutartį ieškovas atitiko Laikinojo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 3 str. 2 d. sąlygą valstybės paramai (mažinantis pardavimo kainą koeficientas 0,75) gauti įsigyjant valstybinius žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kadangi ieškovas išsimokėtinai perkamus S. sklypus prieš S. sutarties sudarymą jau teisėtai naudojo ne mažiau kaip vienerius metus, o pati atsakovė tai žinojo ir pripažino teikdama Biržų rajono savivaldybei duomenis apie valstybinės žemės naudotojus ir (ar) nuomotojus. Atsakovė raštu įspėdama ieškovą apie galutinį terminą (2013 m. gruodžio 31 d.), aiškiai deklaravo, jog ieškovui įsigyjant P. ir S. sklypus bus pritaikyta valstybės parama, todėl atsakovė ir nurodė ieškovui, jog sklypų kadastro duomenų bylos turi būti pateiktos atsakovei suderinti kuo greičiau, tačiau ne vėliau kaip iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. Priešingu atveju atsakovė pažymėjo, jog parduodant P. ir S. sklypus galimai nebepavyks pritaikyti valstybės paramos. Teiginys, kad ieškovas nebuvo teisėtu S. sklypų naudotoju ne mažiau kaip vienerius metus yra nepagrįstas bei prieštarauja pačios atsakovės veiksmams ir (ar) pateiktiems duomenims Biržų rajono savivaldybei. Sutarties nuostata dėl kainos prieštarauja Laikinojo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 3 str. 2 d., pagal kurią be aukciono perkamo valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo rinkos kainai turi būti taikomas 0,75 koeficientas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinys atmestas.
6. Teismas nustatė, kad ieškovas ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 2014 m. sausio 23 d. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 407), pagal kurią Lietuvos Respublika pardavė T. M. S. projekte suprojektuotus 15 žemės sklypų (sutarties 2.1 p., 2.1.1 – 2.1.15 p., už galutinę kainą (likusi mokėti suma 356 820 Lt + prieš sutarties sudarymą jau sumokėta suma 19 267,60 Lt, sutarties 4.18 – 4.19 p.). Ieškiniu prašoma pakeisti sutartyje nurodytas žemės sklypų pardavimo kainas, taikant kainą mažinantį koeficientą, nurodytą Laikinojo įstatymo 3 str. 2 d.
7. Pažymėjo, kad tarp šalių ginčas kilo dėl to, kuri data laikoma atskaitos tašku laikant, kad ūkininkas žemę naudoja daugiau kaip metus – ieškovas ir jo atstovas mano, kad sudarant ginčijamą žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas iki sutarties sudarymo jau naudojo žemę daugiau kaip vienerius metus, todėl perkamų žemės sklypų kainai turi būti taikomas 75 % kainos koeficientas, numatytas Laikinajame įstatyme. Atsakovės pozicija – Laikinasis įstatymas taikomas dirbusiems žemės sklypus ne mažiau vienerius metus iki prašymo įsigyti žemę ir žemės dirbimą patvirtinančių dokumentų pateikimo datos.
8. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2009-12-28 iki 2014-04-30) 10 straipsnio 1 dalies 12, 14 punktų nuostatomis, kurios nustato asmenų, įsigyjančių žemę nuosavybėn, eiliškumą.
9. Nustatė, kad ieškovas prašymą Panevėžio apskrities viršininko administracijai pateikė 2010 m. gegužės 18 d., prašydamas Biržų rajono savivaldybės 4 kadastro vietovėse rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus suprojektuoti pageidaujamus pirkti žemės plotus bendrai 150 ha. 2012-01-31 Biržų skyriaus vedėjas įsakymu Nr. 21VĮ-(14.21.2.)-113 nusprendė Biržų rajono savivaldybės P. seniūnijos S. kadastro vietovės teritorijoje rengti žemės reformos žemėtvarkos projektą (įsakymo 1.1. papunktis); nustatė, jog projekto rengimo pradžia yra 2012 m. kovo 5 d. (įsakymo 3.1. papunktis); pavedė specialistui išnagrinėti pretendentų, pageidaujančių projektuojamoje teritorijoje gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai, jos pirkti arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, išvadas ir prašymus, gautus iki 2012 m. vasario 20 d. (įsakymo 4.1.1. papunktis), parengti pretendentų sąrašą ir iki 2012 m. kovo 5 d. pateikti tvirtinti Biržų žemėtvarkos skyriaus vedėjui (įsakymo 4.1.2. papunktis). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2012-03-05 įsakymu Nr. 21VĮ-(14.21.2)-237 „Dėl pretendentų sąrašo patvirtinimo (Biržų rajono savivaldybė) patvirtino sąrašą asmenų, pateikusių prašymus gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai, jos pirkti ar nuomoti iš valstybės patikėjimo teise valdyti Biržų rajono savivaldybės P. seniūnijos S. kadastro vietovėje, iš kurio matyti, kad T. M. įrašytas eil. Nr. 2, eiliškumo grupė 12, dokumentai registruoti 2010-05-18, pageidaujamas įsigyti žemės plotas 1,00 ha; T. M. eil. Nr. 2, eiliškumo grupė 14, dokumentai registruoti 2010-05-18, pageidaujamas įsigyti žemės plotas 149,00 ha. 2012-03-26 įvyko Biržų rajono savivaldybės P. seniūnijoje S. kadastro vietovėje pretendentų, pageidaujančių pirkti žemės ūkio paskirties žemę iš valstybės susirinkimas, kuriame dalyvavo pretendentai, įrašyti 12 eiliškumo grupėje. Iš byloje pateikto protokolo nustatė, kad pretendentai buvo supažindinti su laisvos žemės fondo plotais ir galimybėmis pretendentams pagal 12 eiliškumo grupę (parduodami žemės sklypai valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektams, ne mažiau kaip metus naudojantiems šiuos žemės sklypus) įsigyti, pirkti žemę lengvatinėmis sąlygomis. Susirinkime dalyvavo ir ieškovas.
10. Nustatė, kad tą pačią dieną įvyko ir Biržų rajono savivaldybės P. seniūnijoje S. kadastro vietovėje pretendentų, pageidaujančių pirkti žemės ūkio paskirties žemę iš valstybės susirinkimas, kuriame dalyvavo pretendentai, įrašyti 14 eiliškumo grupėje, pretendentai buvo supažindinti su laisvos žemės fondo žemės plotais, esančiais S. kadastro vietovėje ir galimybėmis pretendentams pagal 14 eiliškumo grupę (parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai jauniesiems ūkininkams iki 40 metų, Ūkininko įstatymo nustatyta tvarka įregistravusiems ūkininko ūkį ir naudojusiems ne mažesnį kaip 1 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienerius metus) įsigyti, pirkti žemę lengvatinėmis sąlygomis. Susirinkime dalyvavo ir ieškovas.
11. Teismas vertino ieškovo paaaiškinimus, kad jis suprato, jog 12 eiliškumo grupėje įrašyti asmenys, iki prašymų pateikimo jau naudoję žemės sklypus, o 14 eiliškumo grupėje įrašyti asmenys, kurie susirinkimo metu rinkosi laisvus žemės sklypus, kurių iki to laiko nebuvo dirbę. Nustatė, kad po įvykusio 14 eilės pretendentų įsigyti žemės sklypus įvykusio susirinkimo, T. M. buvo leista pradėti dirbti išsirinktus žemės sklypus dar iki juos suformuojant ir įregistruojant VĮ Registrų centre. Todėl jam teko prievolė mokėti žemės mokestį. Pagal Biržų rajono savivaldybės administracijos pateiktą Žemės mokesčio deklaraciją ieškovas žemės sklypus naudoja nuo 2012-12-31, tai yra pradėjo naudoti po 14 eilės pretendentų susirinkimo.
12. Vertino, kad ieškovas pagal ginčo sutartį iš valstybės įsigijo žemės sklypus, kurie jam buvo suformuoti kaip pretendentui įsigyti žemės sklypus, esančiam 14 eiliškumo grupėje. Žemės reformos įstatymas nenumatė 14 eiliškumo grupės pretendentams valstybės paramos įsigyjant žemės sklypus, teisę į valstybės paramą, numatytą Laikinajame įstatyme, suteikė pretendentams, esantiems 12 eiliškumo grupėje, konkrečiai nurodant, kad sklypai parduodami valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektams, ne mažiau kaip metus naudojantiems šiuos žemės sklypus – tokia parama pasinaudojo ieškovas, nusipirkdamas žemės sklypus, kuriuos jis dirbo iki pateikiant prašymą parduoti valstybinę žemę ir pateikė atsakovei tai patvirtinančius dokumentus. Ieškovas nusipirktus žemės sklypus pradėjo dirbti po to, kai 14 eiliškumo grupės susirinkime išsirinko žemės sklypus, todėl šių žemės sklypų įsigijimui Laikinojo įstatymo nuostatos netaikomos ir įsigyjant žemės sklypus pagal šią sutartį jis nelaikomas paramos subjektu Laikinojo įstatymo prasme. Kadangi žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo laikas priklauso ne tik nuo įstatymo reglamentavimo, tačiau didele dalimi nuo paties pirkėjo – žemės sklypų projektų atlikimo, dokumentų pateikimo, todėl valstybės parama negali priklausyti nuo paties pirkėjo valinių veiksmų sudarant valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, t.y. įtakojant jos sudarymo laiką. Atmetus ieškinį teismas netenkino prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Su skundu pateikė internetiniame atsakovės puslapyje nurodytą išaiškinimą dėl valstybės paramos taikymo jauniesiems ūkininkams įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę pagal 2012-04-25 Žemės ūkio ministerijos raštą.
14. Nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog Laikinojo įstatymo nuostatos netaikomos ir valstybės parama įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę nėra taikoma, jeigu žemė įsigyjama 14 eiliškumo grupe, kaip tai numatyta Žemės reformos įstatyme. Apeliantas prašymo pateikimo metu ir ginčo sutarties (S. sutartis) sudarymo metu atitiko Laikinojo įstatymo 2 str. 1 d. 1 p. įtvirtintus reikalavimus, keliamus asmenims valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektams. Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. 5 p. nurodyta, jog pirmumo teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka turi jaunieji ūkininkai iki 40 metų, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistravę ūkininko ūkį ir naudoję ne mažesnį kaip 1 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus. Apeliantas turėjo teisę gauti valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę pirmumo teise. Pagal Laikinojo įstatymo 3 str. 2 d., jeigu jaunasis ūkininkas iki 40 metų, įregistravęs ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, ne mažiau kaip vienus metus naudojamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą perka išsimokėtinai, tokiu būdu nustatytai be aukciono perkamo valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo rinkos kainai taikomas 0,75 koeficientas. Jokių papildomų sąlygų ir (ar) reikalavimų pagal įstatymo 3 str. 2 d. įstatymų leidėjas tokiems asmenims, kurių atžvilgiu galėtų būti pritaikyta valstybės parama (mažinantis pardavimo kainą koeficientas 0,75) įsigyjant valstybinius žemės ūkio paskirties žemės sklypus, nenustatė, t. y. nei kad prašomi įsigyti valstybinei žemės ūkio paskirties žemės sklypai būtų suprojektuoti tam tikro eiliškumo grupėje, nei dėl tam tikrų dokumentų, įrodančių įsigyjamų žemės ūkio paskirties žemės sklypų naudojimą ne mažiau nei vienerius metus, pateikimo. Apeliantas atitiko visus Laikinojo įstatymo 3 str. 2 d. įtvirtintus reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismo nepagrįstai konstatuota, jog ieškovas įsigijo žemės sklypus, kurie jam buvo suformuoti kaip pretendentui įsigyti žemės sklypus, esančiam 14 eiliškumo grupėje, todėl šių žemės sklypų įsigijimui Laikinojo įstatymo nuostatos netaikomos ir įsigyjant žemės sklypus pagal šią sutartį jis nelaikomas paramos subjektu Laikinojo įstatymo prasme. Laikinajame įstatyme nėra ir nebuvo nustatytas tariamas reikalavimas žemės ūkio paskirties žemės sklypą įsigyti tam tikra eiliškumo grupe. Žemės reformos įstatymo 8 str. 1 d. aiškiai nurodyta, jog Žemės reformos įstatymo 10 straipsnis reglamentuoja vienintelę aplinkybę – kokia eile asmuo turi teisę įsigyti žemę. Žemės reformos įstatymo 10 str. neapibrėžia valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemės subjektą – tai apibrėžia Laikinasis įstatymas.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismo nepagrįstai konstatuota, jog valstybės paramos taikymui perkamu žemės sklypu būtina naudotis vienerius metus iki prašymo pateikimo dienos, o ne iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos. Toks sprendimas prieštarauja ir teisės aktų normoms, ir oficialiai NŽT politikai, pagal kurią atskaitos taškas, vertinant ar asmuo, įsigyjantis žemės sklypą, atitinka Laikinajame įstatyme apibrėžtus reikalavimus asmenims, siekiantiems įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą pritaikant kainą mažinantį koeficientą, asmenų, yra vieneri metai iki valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekto rengimo. S. sutarties projektas, notarinė sutartis buvo parengtos praėjus vieneriems metams nuo apelianto S. sutartimi įsigytų sklypų naudojimosi pradžios. Ieškovas teisme laikėsi pozicijos, jog vienerių metų terminas skaičiuojamas ne iki prašymo pateikimo dienos, o iki sandorio sudarymo momento, atsakovės atstovas netinkamai aiškino teisės aktus, prieštaraudamas ne tik NŽT paskelbtai pozicijai, jog naudojimosi momentas yra skaičiuojamas iki prašymo pateikimo dienos.
19. Sprendimas pažeidžia ir apelianto teisėtų lūkesčių principą. Apeliantas dar susipažinęs su 2012 m. balandžio 25 d. Žemės ūkio ministerijos raštu ir atitinkamai NŽT pozicija dėl paramos pagrįstai tikėjosi, jog jam naudojantis sklypais po 2012 m. kovo 23 d. įvykusio Biržų rajono savivaldybės P. seniūnijoje S. kadastro vietovėje pretendentų, pageidaujančių pirkti žemės ūkio paskirties žemę iš valstybės, susirinkimo, bus taikoma valstybės parama.
Atsiliepimas
20. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Laikinojo įstatymo normomis suformuluotas jauniesiems ūkininkams, pretenduojantiems į valstybės paramą keliamas reikalavimas būti perkamo valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotoju ne mažiau kaip vienerius metus iki paraiškos pateikimo, nes tik tokiu atveju jaunasis ūkininkas turės teisę į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę bei į perkamo valstybinio žemės ūkio paskirties žemės sklypo atitinkamo dydžio rinkos kainos mažinimo koeficientą. Skunde ydingai interpretuojamos Laikinojo įstatymo nuostatos, neva įstatymų leidėjas, nenustatė dokumentų, įrodančių įsigyjamų žemės ūkio paskirties žemės sklypų naudojimą ne mažiau nei vienerius metus, pateikimo. Ginčo sklypų, nei prašymo (paraiškos) pateikimo momentu (2010-05-18), nei jos vertinimo metu Biržų skyriaus vedėjo 2012- 03-05 įsakymu Nr.21 VĮ-(14.21.2.)-237 tvirtinant pretendentų, pateikusių prašymus gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai, jos pirkti arba nuomoti iš valstybės, patikėjimo teise valdyti Biržų rajono savivaldybės P. seniūnijos S. kadastro vietovėje sąrašą, ieškovas nenaudojo, jokių sklypų faktinio naudojimo įrodymų nepateikė, nėra ginčo sklypų nei nuomos ar laikino naudojimo sutarčių, nei įrodymų, jog ieškovas sklypuose yra deklaravęs žemės ūkio naudmenas ir (ar) pasėlius. Todėl, nors jis ir turėjo pirmumo teisę įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę kaip jaunasis ūkininkas iki 40 metų, tačiau ginčo sklypų įsigijimui neturėjo teisės į Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatytą perkamų žemės sklypų rinkos kainos mažinimo koeficientą.
21. Ginčo žemės sklypus, T. M., kaip 14 eilės pretendentas, pasirinko asmeniškai pats ir šį savo pasirinkimą patvirtino pasirašydamas žiniaraščiuose bei susirinkimų protokoluose. 2013-03-29 Biržų skyriaus vedėjas įsakymu Nr.21VĮ-(14.21.2.)-335 patvirtino S. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir projekto plane pretendentams suformuotų žemės sklypų ribas ir jų plotus (įsakymo 1.1. papunktis). Nustatė, kad pretendentai, kuriems suprojektuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai pardavimui arba nuomai, žemės sklypų kadastro duomenų bylas skyriui pateikia per 6 mėnesius nuo šio žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (įsakymo 4 punktas). Šio projekto plane ieškovui suformuotų ginčo sklypų ribas ir plotus apeliantas galėjo žinoti tik Biržų skyriaus vedėjui 2013-03-29 įsakymu patvirtinus šių (ginčo) žemės sklypų ribas ir plotus. Iki tol jis net teoriškai negalėjo naudoti sklypų. Šiuo įsakymu patvirtinus suprojektuotų sklypų ribas ir plotus, iki šių žemės sklypų pirkimo- pardavimo sutarčių sudarymo, ieškovui atsirado pareiga mokėti sklypų nuomos mokestį, remiantis 22 str. 2 dalimi. Todėl duomenys apie ieškovą, kaip valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtoją, buvo perduoti Biržų rajono savivaldybės administracijai, kuri savarankiškai administravo valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojų duomenų bazę, deklaracijų suformavimą ir mokesčių surinkimą.
22. Nurodo, kad nors Biržų rajono savivaldybės deklaracijoje žemės sklypų nuomos pradžia yra 2013 metų mokestinio laikotarpio pradžia, tačiau tokių duomenų pagrįstumo savivaldybė bylos nagrinėjimo metu nepatvirtino, nes jie saugomi 5 metus. Atsakovės Biržų skyrius savivaldybei neteikė duomenų, kad neva žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,5632 ha) ieškovas naudoja nuo 2010 m. gruodžio 31 d.
23. Kadangi ieškovui suprojektuotų žemės ūkio paskirties žemės sklypų kadastriniai matavimai Biržų skyriui buvo pateikti vėliau nei per reikalaujamus 6 mėnesius nuo S. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Biržų skyriaus vedėjo 2013-03-29 įsakymu Nr.21VĮ-(14.21.2.)-335, todėl tik dėl ieškovo valinių veiksmų 2013 m. gruodžio 31d. nustatyta tvarka buvo parengtas ginčo sutarties projektas, kurį ieškovas asmeniškai suderino, patvirtindamas savo parašu. Notarinis ginčo sutarties sudarymas yra tik galutinė rengiamo S. kadastro vietovės teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projekto procedūra, kurios užbaigimo terminas tiesiogiai priklausė nuo paties apelianto valios. Sutartys, parengtos pagal apelianto suderintus 2013 m. gruodžio 31 d. pirkimo - pardavimo sutarčių projektus, sutarčių šalims turi įstatymo galią ir yra privalomai vykdytinos.
Atsiliepimas
24. Trečiasis asmuo Biržų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo spręsti dėl jo pagrįstumo teismo nuožiūra. Nurodo, kad ieškovui valstybinės žemės nuomos mokestis pagal deklaraciją už valstybinės žemės nuomos mokestį 2013 metų mokestiniam laikotarpiui buvo paskaičiuotas vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriaus pateiktais duomenimis, kurie saugomi 5 metus. Deklaracija parengta pagal tuo metu galiojusią savivaldybės tvarką. Nepasisako dėl sutartyje nurodytų kainų teisėtumo ir pagrįstumo bei kitų sutarties sudarymo aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).
26. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimas, kuriuo netenkintas ieškovo ieškinys dėl 2014 m. sausio 23 d. sudarytos valstybinės žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutarties pakeitimo sumažinant žemės sklypų kainas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių nėra ginčo, tik plačiau pasisako tik dėl žemės sklypų naudojimo trukmės.
27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl įstatymuose įtvirtintos valstybės paramos, nustatytos Laikinojo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010-12-31 iki 2014-01-01) 3 straipsnio 2 dalyje, taikymo jauniesiems ūkininkams perkant valstybinę žemę, šios nuostatos taikymo. Minėto įstatymo 2 str. 1 d. 1 p. nustato, kad teisę į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę turi fiziniai asmenys, turintys profesinių įgūdžių ir kompetencijos. Tokiais laikomi ne anksčiau kaip metais, einančiais prieš paraiškos pateikimą, žemės ūkio naudmenas ir (ar) pasėlius deklaravę ir buhalterinę apskaitą tvarkantys fiziniai asmenys, kurie turi praktinio ūkininkavimo patirties ir LR ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravę ūkininko ūkį arba turi praktinio ūkininkavimo patirties ir žemės ūkio išsimokslinimo diplomą arbą dokumentą, patvirtinantį profesinį pasirengimą ūkininkauti. Pagal šio straipsnio 2 d. šiems subjektams gali būti suteikiama valstybės parama įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, jeigu LR Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtina, kad paramos suteikimo metu laikomasi minimalių aplinkosaugos, higienos ir gyvūnų gerovės normų. Žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 3 str. 2 d. nustatyta, kad šio įstatymo 2 str. nurodytiems asmenims šio įstatymo 5 str. nustatytais atvejais suteikiama pirmumo teisė be aukciono pirkti parduodamus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus už rinkos kainą, kuri apskaičiuojama pagal LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Jeigu jaunieji ūkininkai iki 40 metų, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, ne mažiau kaip vienerius metus naudojantys žemės ūkio paskirties žemės sklypus, už perkamą žemės sklypą sumoka iš karto, tokiu būdu nustatytai be aukciono perkamo valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo rinkos kainai taikomas 0,6 koeficientas. Jeigu jaunasis ūkininkas iki 40 metų, įregistravęs ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, ne mažiau kaip vienerius metus naudojamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą perka išsimokėtinai, tokiu būdu nustatytai be aukciono perkamo valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo rinkos kainai taikomas 0,75 koeficientas. Byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos atsisakymo taikyti ieškovo perkamiems žemės sklypams lengvatinį 0,75 koeficientą.
28. Taip pat įstatym o 5 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad pirmumo teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę turi jaunieji ūkininkai iki 40 metų, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistravę ūkininko ūkį ir naudoję ne mažesnį kaip 1 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypų formavimo eiliškumas asmenims nustatomas pagal Žemės reformos įstatymą. Žemės reformos įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2009-12-28 iki 2014-04-30) reglamentuojantis žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką, nustato valstybinės žemės įsigijimo nuosavybę, būdus ir tvarką. Įstatymo 10 str. nustato asmenų, įsigyjančių žemę nuosavybėn, eiliškumą, kurio 1 d. 12 p. nurodyta, kad parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektams, ne mažiau kaip metus naudojantiems šiuos žemės sklypus; 1 d. 14 p. nurodyta, kad parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai jauniesiems ūkininkams iki 40 metų, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistravusiems ūkininko ūkį ir naudojusiems ne mažesnį kaip 1 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus.
29. Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2012-03-05 įsakymu Nr. 21VĮ-(14.21.2)-237 „Dėl pretendentų sąrašo patvirtinimo (Biržų rajono savivaldybė) patvirtino sąrašą asmenų, pateikusių prašymus gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai, jos pirkti ar nuomoti iš valstybės patikėjimo teise valdyti Biržų rajono savivaldybės P. seniūnijos S. kadastro vietovėje, iš kurio matyti, kad T. M. įrašytas eil. Nr. 2, eiliškumo grupė 12, dokumentai registruoti 2010-05-18, pageidaujamas įsigyti žemės plotas 1,00 ha; T. M. eil. Nr. 2, eiliškumo grupė 14, dokumentai registruoti 2010-05-18, pageidaujamas įsigyti žemės plotas 149,00 ha. Byloje nekilo ginčo dėl to, jog 12 eiliškumo grupėje buvo įrašyti asmenys, iki prašymų pateikimo jau naudoję žemės sklypus, o 14 eiliškumo grupėje įrašyti asmenys, kurie susirinkimo metu rinkosi laisvus žemės sklypus, kurių iki to laiko nebuvo dirbę.
30. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pagal ginčo sutartį nusipirktus žemės sklypus ieškovas pradėjo dirbti po to, kai 14 eiliškumo grupės susirinkime išsirinko žemės sklypus, todėl šių žemės sklypų įsigijimui Laikinojo įstatymo nuostatos netaikomos ir įsigyjant žemės sklypus pagal šią sutartį jis nelaikomas paramos subjektu Laikinojo įstatymo prasme. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tokiomis išvadomis sutikti.
31. Pažymėtina, jog, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas, yra išskiriamos dvi lengvatų, taikomų jauniesiems ūkininkams, įsigyjantiems valstybinės žemės sklypus, formos: pirmumo teisė pirkti parduodamus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus (nustatyta Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje) bei perkamo valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo rinkos kainai taikomas koeficientas (nustatyta Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant klausimą, ar buvo sąlygos taikyti ginčo sklypų rinkos kainai koeficientą, nagrinėjamoje byloje nėra reikšminga aplinkybė, į kurią eiliškumo grupę pateko ieškovas. Byloje buvo reikalinga nustatyti, ar ieškovas atitinka Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies sąlygas, t.y. kad jis yra jaunasis ūkininkas iki 40 metų, įregistravęs ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka (dėl ko ginčo nebuvo), ne mažiau kaip vienerius metus naudojamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą perkantis išsimokėtinai. Kaip pagrįstai nurodo apeliantas, Laikinasis įstatymas nenumatė reikalavimo, kad prašomi įsigyti valstybinei žemės ūkio paskirties žemės sklypai būtų suprojektuoti tam tikro eiliškumo grupėje.
32. Kadangi byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovas yra jaunasis ūkininkas, įregistravęs ūkininko ūkį, buvo reikalinga nustatyti, ar jis buvo perkamų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų naudotoju ne mažiau kaip vienerius metus. Taip pat byloje spręstinas klausimas, ar ginčo sklypai turėjo būti naudojami ieškovo paraiškos pateikimo metu, ar iki ginčo sklypų pirkimo-pardavimo sutarties projekto parengimo, ar iki sutarties sudarymo momento. Kadangi Laikinajame įstatyme nėra numatyta, nuo kada sklypai turi būti naudojami ir nuo kada skaičiuotinas 1 metų sklypo naudojimo terminas, turi būti vertinamos ir poįstatyminių aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimą, nuostatos.
33. Pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1538 redakcija) 9 punktą žemės sklypų pardavimo organizatoriai vykdo žemės sklypo pardavimą, turėdami tam tikrus dokumentus, taip pat ir: 1) prašymą parduoti žemės sklypą, kuriame nurodoma, ar asmuo pageidauja, kad jam pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą būtų taikoma valstybės parama įsigyjant žemę – žemės sklypo rinkos kainą mažinantis koeficientas (0,6 koeficientas, jeigu žemės sklypą perka jaunasis ūkininkas iki 40 metų, įregistravęs ūkininko ūkį Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo ir už jį pageidauja sumokėti iš karto, ir 0,75 koeficientas, jeigu žemės sklypą perka jaunasis ūkininkas ir už jį pageidauja sumokėti išsimokėtinai) (9.3.2 p.), 2) dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu (jeigu šis sklypas jam buvo suteiktas naudotis) (9.9.p). Šiuos dokumentus pateikia asmuo, pageidaujantis pirkti žemės sklypą (10 p.). Žemės sklypų pardavimo organizatorius, gavęs šių Taisyklių 9 punkte nurodytus dokumentus, per 20 darbo dienų atlieka išvardintus darbus, taip pat ir sutikrina asmens pateiktus duomenis, pridėdamas išrašus prie asmens pateiktų prašymo ir kitų dokumentų, nurodytų šių Taisyklių 9 punkte, Ūkininkų ūkių registro duomenimis, patvirtinančiais ūkininko ūkio įregistravimą (jeigu fizinis asmuo pageidauja pirkti žemės sklypą pirmumo teise arba gauti valstybės paramą įsigyjant žemės sklypą), ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, patvirtinančiais žemės sklypo, kuris yra ne mažesnis kaip 1 hektaras ir kurį asmuo naudoja ne trumpiau kaip vienerius metus, daiktinių teisių į jį, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą (kai asmuo pageidauja pirkti žemės sklypą pirmumo teise) (11.1.1 p.); parengia valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą (11.4 p.). Žemės sklypų pardavimo organizatorius parengtą valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą per 20 darbo dienų suderina su pirkėju, kuris raštu patvirtina, kad sutinka su perkamo žemės sklypo kaina ir kitomis sutarties projekte išdėstytomis žemės sklypo pirkimo sąlygomis (14 p.).
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant numatytam teisiniam reglamentavimui, žemės sklypų pardavimo organizatoriui įrodymai, patvirtinantys žemės sklypo naudojimo trukmę galėtų būti pateikiami vėliausiai iki sutarties projekto parengimo bei suderinimo su pirkėju. Kaip minėta, pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių 9.9 p. ieškovas turėjo pareigą pateikti dokumentą, kurio pagrindu naudojasi žemės sklypais (jeigu šie sklypai jam buvo suteiktas naudotis). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ginčo sutarčių projektai parengti ir suderinti 2013-12-31, todėl vėliausiai iki tos dienos ieškovo turėjo būti pateikti ir visi dokumentai, patvirtinantys, kad jis naudojasi ginčo sklypais mažiausiai metus laiko ir kad jis turi teisę be aukciono pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurių rinkos kainai taikomas 0,75 koeficientas. Byloje nenustatyta, kad ieškovas atsakovei būtų kokius nors įrodymus dėl naudojimosi žemės sklypais pateikęs.
35. Ieškovas, įrodinėdamas aplinkybę, kad ginčo žemės sklypus naudojo mažiausiai metus laiko, nurodė, jog dar 2012 metais per 14 eilės pretendentų susirinkimus išsirinko sklypus ir jais jam buvo leista naudotis. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovu, kad po įvykusio 14 eilės pretendentų įsigyti žemės sklypus įvykusio susirinkimo, T. M. buvo leista pradėti dirbti išsirinktus žemės sklypus dar iki juos suformuojant ir įregistruojant VĮ Registrų centre bei teko prievolė mokėti žemės mokestį. Vertino, kad tai atitinka Biržų rajono savivaldybės administracijos pateiktą Žemės mokesčio deklaraciją, kurioje nurodyta, kad ieškovas žemės sklypus naudoja nuo 2012-12-31, tai yra pradėjo naudoti po 14 eilės pretendentų susirinkimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tokiomis teismo išvadomis sutikti.
36. Byloje esantys 14 eilės pretendentų 2012-03-23 svarstymo gauti žemės žiniaraštis, 14 eilės pretendentų 2012-03-26 susirinkimo protokolas, 14 eilės pretendentų 2012-03-26 svarstymo gauti žemės žiniaraštis ir 14 eilės pretendentų 2013-03-01 susirinkimo protokolas patvirtina, jog ginčo žemės sklypus, kurių įsigijimo kaina ieškiniu yra ginčijama, ieškovas, kaip 14 eilės pretendentas, pasirinko. 2013-03-01 susirinkime buvo nutarta projektuoti žemės sklypus 14 eilės grupės pretendentams. 2013-03-29 Biržų skyriaus vedėjas įsakymu Nr. 21VĮ-(14.21.2.)-335 patvirtino S. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir projekto plane pretendentams suformuotų žemės sklypų ribas ir jų plotus (įsakymo 1.1. papunktis). Jame nustatyta, kad pretendentai, kuriems suprojektuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai pardavimui arba nuomai, žemės sklypų kadastro duomenų bylas skyriui pateikia per 6 mėnesius nuo šio žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (įsakymo 4 p.).
37. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad būtent žemėtvarkos projekto patvirtinimo data laikytina tuo momentu, nuo kada ieškovas galėjo įgyti teisę žemės sklypais naudotis, iki tol nebuvo nustatytos sklypų ribos bei plotai, nuo įsakymo priėmimo ieškovui atsirado pareiga pasirūpinti žemės sklypų kadastro duomenų bylų parengimu bei jų pateikimu. Pastebėtina, kad ir pirmosios instancijos teismas atsakovo atstovas nurodė, jog 2013 m. kovo 29 d. patvirtinus žemėtvarkos projektą atsirado patvirtinti plotai ir ši informacija perduota savivaldybei, kuri paskaičiavo žemės mokestį, kadangi nuo 2013 m. ieškovas įgijo pareigą mokėti žemės nuomos mokestį. Tokie atsakovės veiksmai leistų spręsti, jog po žemėtvarkos projekto patvirtinimo buvo pripažįstama, jog ieškovas yra teisėtas žemės sklypų naudotojas.
38. Pastebėtina, kad pagal LR Žemės mokesčio įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2021-12-31) 9 straipsnį, nauji žemės savininkai mokestį moka:1) jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį – už visus metus; 2) jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį – nuo kitų kalendorinių metų. Ieškovui teigiant, kad jis teisėtai naudojosi ginčo žemės sklypais nuo 2012 metų kovo mėn. pabaigos (po pretendentų susirinkimų), jam kaip sklypų naudotojui būtų tekusi pareiga mokėti žemės mokestį ir už 2012 metus, tačiau duomenų apie mokesčio mokėjimą už 2012 metus ieškovas nepateikė. Biržų rajono savivaldybės administracijos pateiktoje Žemės mokesčio deklaracijoje yra paskaičiuotas žemės mokestis, mokėtinas už 2013 metus. Nors joje ir nurodoma, jog „Nuomos pradžia/pabaiga“ yra 2012-12-31, o prie žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) - 2010-12-31, tačiau tokius duomenis pagrindžiančių sutarčių byloje nėra, be to, pats ieškovas neteigė, jog žemės sklypų panauda būtų įforminta rašytinėmis sutartimis.
39. Esant tokioms aplinkybėms byloje nėra įrodyta aplinkybė, kad ieškovas ginčo sklypais naudojosi teisėtu pagrindu mažiausiai metus iki ginčo sutarčių projektų parengimo (CPK 178 str.). Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo laikas priklauso ne tik nuo įstatymo reglamentavimo, tačiau didele dalimi nuo paties pirkėjo – žemės sklypų projektų atlikimo, dokumentų pateikimo, todėl valstybės parama negali priklausyti nuo paties pirkėjo valinių veiksmų sudarant valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, t.y. įtakojant jos sudarymo laiką. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas vėlavo pateikti žemės sklypų kadastro duomenų bylas skyriui, nors tą turėjo padaryti per 6 mėnesius nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo, kas taip pat turėjo įtakos vėlesniam ginčo sutarties sudarymui. Kadangi ieškovas byloje neįrodė, jog atitinka visas Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies sąlygas, kurioms esant būtų pagrindas taikyti ieškovo perkamiems žemės sklypams lengvatinį 0,75 koeficientą, pagrįstai atsisakyta tenkinti ieškinį dėl sutarties pakeitimo.
40. Apeliantas teigia, kad jis turėjo teisėtą lūkestį įsigyti ginčo sklypus, kadangi dar susipažinęs su 2012 m. balandžio 25 d. Žemės ūkio ministerijos raštu ir atitinkamai NŽT pozicija dėl paramos pagrįstai tikėjosi, jog jam naudojantis sklypais po 2012 m. kovo 23 d. įvykusio Biržų rajono savivaldybės P. seniūnijoje S. kadastro vietovėje pretendentų, pageidaujančių pirkti žemės ūkio paskirties žemę iš valstybės, susirinkimo, bus taikoma valstybės parama.
41. Pažymėtina, kad teisėtų lūkesčių principas siejasi su visų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Tuo pačiu pažymima, kad pagal Konstituciją yra saugomi ir ginami ne visi iš bet kurio įstatymo ar kito teisės akto kylantys lūkesčiai, bet tik tie, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar iš įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai. Tik tokie lūkesčiai gali būti laikomi teisėtais, tik tokie teisėti lūkesčiai yra saugomi ir ginami Konstitucijos. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. kovo 17 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).
42. Šiuo atveju akivaizdžiai matyti, jog ieškovo nurodomame rašte taip pat išdėstoma pozicija, jog jaunajam ūkininkui gali būti taikomi Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyti kainą mažinantys koeficientai, jei jis perkamą žemės sklypą naudojo ne mažiau kaip vienus metus iki valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projekto rengimo, žinoma, jeigu jis iki šios sutarties projekto rengimo pateikė prašymą parduoti žemės sklypą, taikant šio sklypo kainai mažinantį koeficientą, bei žemės sklypo naudojimą patvirtinančius dokumentus (žemės nuomos ir (ar) trumpalaikio naudojimo sutartį bei žemės ūkio naudmenų ir (ar) pasėlių deklaracijas). Nurodoma, kad negali būti toleruojamos tokios situacijos, kai žemės sklypas yra suprojektuotas pardavimui, tačiau jis neperkamas, o nuomojamas 1–2 metus po žemėtvarkos projekto patvirtinimo, galimai siekiant įgyti lengvatą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas. Todėl, ieškovui susipažinus su tokio rašto turiniu, turėjo būti suprantama, jog kainą mažinantys koeficientai galėtų būti taikomi, jei jis perkamą žemės sklypą naudojo ne mažiau kaip vienus metus nuo žemėtvarkos projekto patvirtinimo iki valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projekto rengimo.
43. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino metarialines teisės normas, netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes dėl žemės sklypų naudojimo, tačiau priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistu.