Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja E. Kavaliauskienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-06422-2011-0 Procesinio sprendimo kategorija 30.12.;121.21.

NUTARTIS

2012 m. gruodžio 5 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-519-797/2012, iškeltoje pagal ieškovo Z. M. ieškinį atsakovams V. S. ir A. S., tretiesiems asmenims UAB „Šiaulių vandenys“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Šiaulių miesto savivaldybei dėl savininko teisių pažeidimo pašalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretieji asmenys: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyrius, UAB „Šiaulių vandenys“ ir Šiaulių miesto savivaldybė pateikė atsiliepimus, kuriuose prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.

1. Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to padarė neteisingas išvadas. Nesutinka su teismo išvada, kad požeminis vandens nuotekų vamzdynas nepriklauso atsakovams nuosavybės teise ir mano, kad teismas, nenustatęs šio turto kito savininko arba nekonstatavęs, jog daiktas yra bešeimininkis, neturėjo pagrindo padaryti tokią išvadą, nes atsakovai yra vieninteliai naudojasi šiuo vamzdynu ir jį eksploatuoja.

2. Mano, kad byloje liko neatskleista bylos esmė, nes teismas, nustatęs, jog ginčo vamzdynas atsakovams nepriklauso, bei įvertinęs, kad nuosavybės į vamzdyną nepripažįsta nei UAB „Šiaulių vandenys”, nei Šiaulių miesto savivaldybė, turėjo nustatyti, kam konkrečiai šis vamzdynas priklauso; atmesdamas ieškinį, turėjo išaiškinti ieškovui kitus galimus jo teisių gynimo būdus; nurodyti kas (jeigu ne atsakovai) atsako pagal ieškinyje suformuluotą reikalavimą. Teismas taip pat galėjo spręsti dėl ieškinio tenkinimo iš dalies ir, jei būtų nustatyta, kad ginčo vamzdynas priklauso pačiam ieškovui (CK 6.395 str. 1 d.), leisti jam disponuoti šiuo vamzdynu savo nuožiūra ir savo sąskaita, tačiau to nepadarė, todėl teismui perduotas spręsti ginčas liko neišspręstas, bylai svarbios aplinkybės nenustatytos.

3. Teigia, kad 2012 m. birželio 15 d. sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), nes trečiuoju asmeniu byloje nebuvo įtrauktas S. K., kurio teisėms ir pareigoms teismo sprendimas neabejotinai turi įtakos ir sukels jam teisines pasekmes, nes S. K. (kaimyninio sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas) buvo ginčo vamzdyno savininkas (bendrasavininkis), kuris nuosavybės teises perleido atsakovams. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pagal 1990-03-14 kvitą K. sumokėjo už vandens kanalizacijos įrengimą namu valdose, esančiose Šakių g. 18, Papievių g. 47, 45, 46 (1 t., 51 b. l.). Kaip matyti iš teismui pateikto S. K. 2011-11-02 rašto, jam yra žinomos ginčo vamzdyno tiesimo aplinkybės, todėl mano, kad šis asmuo turi bylai reikšmingus dokumentus bei informaciją, todėl galėjo bei turėjo teisę motyvuotai dėl to pasisakyti, dalyvauti procese.

4. Skundžiamame sprendime išdėstyti motyvai neatitinka byloje surinktų įrodymų, todėl sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Byloje surinkti įrodymai liudija, kad ginčo vamzdynas nebuvo įteisintas, t. y. buvo įrengtas neteisėtai, nesant tam žemės savininko leidimo. Gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas S. K. buvo neteisėtai atsitvėręs ir užėmęs didelę dalį ieškovui teisėtai priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ką patvirtina Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-03-23 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-106-79/2011. Ginčo kanalizacijos vamzdynas nutiestas būtent per tą S. K. neteisėtai užvaldytą ieškovo žemės sklypo dalį. Atsakovai byloje teigė, kad kanalizacijos vamzdžiui tiesti sutikimą davė S. K., apie tai kalbama ir atsakovų atsiliepime į ieškinį. S. K. 2011-11-02 raštu patvirtino šį atsakovų teiginį, nurodė neprieštaravęs tinklų įrengimui. Teigia, kad S. K. neturėjo teisės duoti leidimo tiesti komunikacijas ieškovo žemėje, o gautas toks jo leidimas nesuteikė atsakovams teisės veikti ieškovo žemės sklype ir statyti ten įrengimus savo naudai.

5. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad leidimą tiesti kanalizacijos liniją jiems buvo davęs kuris nors teisėtas sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), valdytojas, t. y. Z. M., R. B. ar valstybinė institucija. Teismas skundžiamą sprendimą priėmė remdamasis tik UAB „Šiaulių vandenys“ nepagrįstais samprotavimais, kad UAB „Šiaulių vandenys“ galimai suklaidino neteisėtai ieškovo sklypą užvaldžiusio S. K. „leidimas“ komunikacijoms tiesti, dėl ko ir buvo sudaryta Paslaugų sutartis su atsakovais.

6. 2010-04-13 Pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas įsigijo žemės sklypą be kanalizacijos vamzdžių. Teismas nurodė, kad ne atsakovų pareiga nurodyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad būtent atsakovų pareiga buvo įrengti inžinerinius tinklus laikantis teisės normų reikalavimų, tinkamai juos perduoti eksploatacijai, teisingai įforminti, nes tik tokiu atveju atsakingoms institucijoms atsiranda galimybė nurodyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Kadangi tinklai buvo įrengti neteisėtai, todėl jie buvo neįregistruoti.

7. Teismas neteisingai aiškina, jog vamzdyno įrengimo metu ieškovui nesant sklypo savininku, jo teisės dėl vamzdyno įrengimo niekaip objektyviai negalėjo būti pažeistos. Prieš darydamas tokią išvadą, teismas turėjo įvertinti, kad buvusių žemės sklypo savininkų daiktinės teisės dėl neteisėtai įrengto vamzdyno (nesant jų sutikimo) buvo pažeistos ir jie turėjo teisę reikalauti pašalinti šį pažeidimą, o perleidus žemės sklypą ieškovui, jam buvo perleistos ir minėtos teisės. Atsižvelgiant į pažeidimo tęstinį pobūdį, ieškovas iki šiol turi teisę ginti savo daiktines teises bei reikalauti pašalinti jų pažeidimą.

8. Teismas neteisingai įvertino atsakovų į bylą pateiktą 1995-08-18 Aktą, pagal kurį, neva, kartu su gyvenamuoju namu priimta naudoti ir ginčo kanalizacijos linija. Ši išvada nepagrįsta, nes aktas surašytas išskirtinai dėl pastatyto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priėmimo naudoti. Pagal tuo metu galiojusių Baigtų statybų priėmimo naudoti taisyklių 1 p. „Gyvenamieji namai (išskyrus privačius ir nurodytus šio punkto ketvirtoje pastraipoje) ir kiti socialinės paskirties pastatai priimami naudoti, kai jų statyba baigta pagal projektus, o nustatyta tvarka atlikti bandymai patvirtina inžinerinių tinklų bei įrengimų normalu veikimą“. Faktas, jog inžinerinė įranga normaliai veikia, t. y. nuotekos iš atsakovo namo yra pašalinamos, neliudija pačių tinklų įrengimo teisėtumą. Tam turėjo būti paruoštas atskiras inžinerinių tinklų projektas. Be to, statinio atitikimas norminiams aktams buvo vertinamas tik statytojo ((duomenys neskelbtini)), o ne ieškovo ((duomenys neskelbtini)) sklype. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad 1995-08-18 Akto pagrindu ieškovo sklype nebuvo nustatyta su tinklais susijusių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, todėl statinio priėmimas nereiškia inžinerinių tinklų priėmimą ir pripažinimą tinkamais naudoti.

9. Nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovų pateiktas Aktas priimtas 1995-08-18, o ieškovo žemės sklypas suformuotas 1995-08-22 (po 4 dienų), todėl jis esą įgijęs sklypą su vamzdynu ir nebegalįs dėl to reikšti pretenzijų, nes statinio priėmimas nereiškia inžinerinių tinklų priėmimą. Be to, 1995-03-10 (t. y. dar iki atsakovų 1995-08-18 Akto surašymo) yra sudarytas Šakių g. 16 Situacijos planas bei Namų valdos žemės sklypo ribų planas. Žemės sklypas buvo įgytas 1995-03-27 Valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu. Minėtoje sutartyje nurodyta, kad „įrašas apie valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties ir įsigyto žemės sklypo įregistravimą Valstybinio žemės kadastro duomenų registre: Registro numeris 29/7231-1, Registravimo data 1995-03-28“. Taigi, atsakovams surašant statinio pripažinimo tinkamu naudoti 1995-08-18 Aktą, ieškovui šiuo metu priklausantis žemės sklypas jau buvo suformuotas, įgytas nuosavybėn bei įregistruotos teisės į jį viešame registre. Kadastro duomenys 1995-08-22 galėjo būti tik patikslinti, tačiau nebuvo nustatyta jokių pro (duomenys neskelbtini) žemės sklypą „praeinančių“ vamzdžių.

10. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių ir dėl to sprendimas yra nepagrįstas. Sprendime teigiama, kad „teismas nenustatė, kad požeminis kanalizacijos vamzdynas įrengtas neteisėtai, kad jį įrengė atsakovai, todėl“ ieškinį atmetė. Tačiau teismas ieškinį galėjo atmesti tik nustatęs priešingai, t. y., kad vamzdynas įrengtas teisėtai, kad kažkam kitam (jei ne ieškovui) jis priklauso. Šį faktą turėjo įrodyti atsakovai, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Priešingai, byloje yra pakankamai duomenų, liudijančių, kad ginčo vamzdynas buvo įrengtas atsakovų ir jų naudai nesant tam teisinio pagrindo. Teismas šių svarbių aplinkybių nesiaiškino, todėl neatskleidė bylos esmės, neišsprendė ginčo.

11. Negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises. Teismų praktikos yra suformuota, kad savininkas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Kad ieškovas yra nekilnojamo turto savininkas patvirtina VĮ „Registrų centro“ pažymėjimas, suteikiant sklypui unikalų Nr. (duomenys neskelbtini). Teisių pažeidimas grindžiamas šiais argumentais - CK 4.37 str. įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, reikalauti, kad šis sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe (CK 4.93 str.). Savininkas savo teises gali ginti, reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Kadangi šio ieškinio objektas - atsakovams priklausantis ir per ieškovo žemės sklypą einantis požeminis vandens nuotekų vamzdynas kliudo ieškovui realizuoti savo teises valdyti, naudoti ir disponuoti teisėtai jam priklausančiu žemės sklypu pilna apimtimi, nors ir teisiškai neatima jo valdymo teisės, tačiau riboja jas tokia apimtimi, kad iš esmės pažeidžia jo, kaip teisėto žemės sklypo savininko, interesus. Ginčo kanalizacijos vamzdynas yra neprotingai įrengtas ir eina per patį ieškovui priklausančio sklypo vidurį, skersai sklypo. Po žeme esanti įranga trukdo ieškovui naudoti jam priklausantį žemės sklypą pagal jo tikslinę paskirtį - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. Įvertinus prioriteto tvarką, ieškovo poreikis statyti gyvenamąjį namą, kitus statinius, įsikurti gyvenamąjį būstą yra daug didesnė vertybė už atsakovo poreikį leisti savo nuotekas per toje vietoje esančius inžinerinius tinklus.

1. Pagal CK 4.98 str., savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Tačiau tokį reikalavimą savininkas turi pareikšti ne bet kam, bet tam, kuris savo veiksmais ar elgesiu tokį pažeidimą padarė. Teismas, išeidamas iš šios įstatymo nuostatos, padarė teisingą išvadą, kadangi atsakovai per ieškovui priklausantį žemės sklypą, kurį ieškovas įsigijo 2010-04-13, jokios kanalizacijos linijos neįrenginėjo, kanalizacijos linija įrengta dar iki ieškovui įsigyjant žemės sklypą, todėl atsakovai jokio pažeidimo ieškovo atžvilgiu nepadarė.

2. Teismas, nagrinėdamas bylą, dėjo visas pastangas, kad nustatyti kanalizacijos linijos savininką, tačiau, kaip paaiškėjo, kanalizacijos trasa, einanti nuo K. K. gatvės (duomenys neskelbtini) ir ateinanti iki atsakovų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), apskritai nėra įregistruota viešame nekilnojamo turto registre ir neaišku, kam ji priklauso nuosavybės teise. Nustatyta, kad visą šią kanalizacijos liniją eksploatuoja trečiasis asmuo UAB „Šiaulių vandenys“ ir su vartotojais sudarinėja vandens ir kanalizacijos nuotekų tiekimo sutartis. Kad kanalizacijos linija atsakovai naudojasi teisėtai ir ji yra įrengta laikantis įstatymų reikalavimų, patvirtina tai, kad su atsakovais yra sudaryta vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis, kuri buvo kelis kartus pratęsta.

3. Iš Nekilnojamo turto registro duomenų matyti, kad 1994-05-04 buvo atliekami atsakovų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, ir buvo užfiksuota, kad gyvenamajame name jau yra komunalinis nuotekų šalinimas. Tai reiškia, kad kanalizacijos linija įrengta per ginčytiną žemės sklypą iki pirmasis privatus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas R. B. 1995-03-06 jį įsigijo iš Valstybės. Nė iš vieno žemės sklypo savininko jokių pretenzijų dėl šios kanalizacijos liniją per daugiau kaip 15 metų nebuvo gauta, nors jų pasikeitė daugiau kaip šeši, o kanalizacijos trasą eksploatuojanti organizacija - UAB „Šiaulių vandenys“ jokių pažeidimų ar savavališko prisijungimo atvejų nenustatė.

1. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir apribojimai Šakių g. 16 žemės sklypui prieš jį privatizuojant buvo nustatyti Šiaulių miesto valdybos 1995 m. kovo 3 d. potvarkiu Nr. 117. Šios sąlygos taip pat įrašytos 1995 m. kovo 27 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 1289 3-ame punkte. 1995 m. kovo 3 d. potvarkyje Nr. 117 ir sutartyje specialiosios sąlygos „Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos“ ir jos ploto sklypui (duomenys neskelbtini) nebuvo nustatytos, todėl darytina išvada, kad 1995 m. kovo mėnesį buitinių nuotekų įvadas per (duomenys neskelbtini) žemės sklypą nebuvo suprojektuotas ir neturėjo būti nutiestas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

A. Z. M. nurodė, kad byloje liko neatskleista bylos esmė, nes teismas atmetė ieškinį, nenustatęs, kam priklauso ginčo vamzdynas, nors, atmesdamas ieškinį, turėjo išaiškinti ieškovui kitus galimus jo teisių gynimo būdus, galėjo spręsti dėl ieškinio tenkinimo iš dalies, tačiau to nepadarė, todėl teismui perduotas spręsti ginčas liko neišspręstas, bylai svarbios aplinkybės nenustatytos.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto nurodyti argumentai nereiškia, jog nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl to reikėtų naikinti teismo sprendimą. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas ir ginčo šalys suprato, kad ieškovas yra pareiškęs negatorinį ieškinį, tokiu būdu siekdamas apginti savo teisę nekliudomai naudotis nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, o atsakovai įrodinėjo, kad šios ieškovo teisės jie nepažeidė. LR CPK 327 straipsnyje nustatyti išimtiniai atvejai, kai byla gali būti perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismu dėl neatskleistos bylos esmės. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009, 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2010).

Apeliantas Z. M. taip pat nurodė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), nes trečiuoju asmeniu byloje nebuvo įtrauktas S. K., kurio teisėms ir pareigoms teismo sprendimas turi įtakos ir sukels jam teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija pažymi, kad LR CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo esmė lemia tai, jog tik trečiasis asmuo (nedalyvavęs bylą nagrinėjant teismo posėdyje) galėjo remtis aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą jam nedalyvaujant, teikdamas ir tuo grįsdamas apeliacinį skundą, bet nepasinaudojo šia teise. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą teikė ir nurodyta aplinkybe rėmėsi ne trečiasis asmuo, bet ieškovas, neturėjęs tokios procesinės teisės, todėl nėra LR CPK 329 str. 3 d. 1 punkto taikymo sąlygos. Be to, apeliantas nedetalizavo, konkrečiai kokioms S. K. teisėms ir pareigoms teismo sprendimas turi įtakos ir kokias teisines pasekmes jam gali sukelti. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai nurodė, kad S. K. buvo žinoma apie bylos nagrinėjimą, tačiau nei ieškovas, nei S. K. neprašė jo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad S. K. galimai turi šiai bylai naudingos informacijos, yra deklaratyvaus pobūdžio, be to, ieškovas turėjo galimybę prašyti teismo S. K. apklausti liudytoju, tačiau šia teise nesinaudojo.

Apeliacinio skundo teiginys, kad S. K. (kaimyninio sklypo Šakių g. 18 savininkas) „buvo ginčo vamzdyno savininkas (bendrasavininkis), kuris nuosavybės teises perleido atsakovams“ neparemtas jokiais įrodymais. Tai, kad pagal 1990-03-14 kvitą K. sumokėjo už vandens kanalizacijos įrengimą namu valdose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nepatvirtina, jog jis yra „ginčo vamzdyno savininkas ar bendrasavininkis“. Be to, pasirinkti atsakovą ar bendraatsakovį, yra ieškovo teisė, o šios teisės įgyvendinimo tvarka numatyta LR CPK 45 straipsnyje. Prašymo patraukti S. K. bendraatsakoviu ieškovas nepareiškė, nors tos aplinkybės, kurias ieškovas apie S. K. nurodė apeliaciniame skunde, byloje jam buvo žinomos pirmosios instancijos teisme.

Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Dėl ginčo esmės.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas Z. M. ieškinį, iš esmės teisingai išsprendė ginčą, todėl naikinti sprendimą nėra pagrindo.

Byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, LR CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Konkretų savo teisių gynimo būdą pasirenka ieškovas (LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai).

Daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, LR CK 4.98 straipsnio pagrindu reikšdamas negatorinį ieškinį. Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra konstatuota, kad savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-26 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-189/2011; 2011-05-17 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-242/2011 ir kt.).

I. Z. M. atsakovams V. S. ir A. S. pareiškė ieškinį, siekdamas iš jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pašalinti požeminį vandens ir kanalizacijos vamzdyną bei visas su juo susijusias konstrukcijas, trukdančias jam naudotis savo nuosavybe, t.y. įsigytu žemės sklypu pagal paskirtį – gyvenamojo namo statybai.

Byloje nustatyta, kad ieškovas Z. M. 2010 m. balandžio 13 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 0,06 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu Z. M. yra žemės sklypo savininkas (t.1, b. l. 95-97).

Ieškovui ruošiant dokumentus gyvenamojo namo statybai, jo užsakymu buvo atlikta sklypo topografinė nuotrauka, kurioje užfiksuota, kad įstrižai per ieškovo sklypo dalį yra nutiesti požeminiai vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai, jungiantys Papievių g. 46-ąjį gyvenamąjį namą, priklausantį V. S. ir A. S., su Šiaulių miesto kanalizacijos magistraliniu vamzdynu, esančiu Šakių gatvėje. Nutiesti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai, ieškovo teigimu, „trukdo jam realizuoti savo teises valdyti, naudotis ir disponuoti teisėtai jam priklausančiu žemės sklypu pilna apimtimi“ (t.1, b. l. 48).

Z. M. ieškinyje nurodė, kad vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius per šiuo metu jam priklausantį žemės sklypą dar prieš jam įsigyjant šį sklypą iš pirmesnio savininko yra neteisėtai nutiesę (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo bendrasavininkiai, atsakovai V. S. ir A. S..

A. V. S. ir A. S. atsiliepime į ieškinį neginčijo, kad 1991 metais buvo nutiesti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai nuo jų gyvenamojo namo iki miesto tinklų per tuomet dar buvusią valstybinę žemę, tačiau tai buvo atlikta teisėtai, parengus projektus, gavus visus leidimus, neprieštaraujant kaimyninio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui S. K., kuris faktiškai naudojosi Valstybei priklausančia žeme, per kurią buvo nutiestas vamzdynas. 1995 m. rugpjūčio 18 d. „Aktu“ eksploatacijai buvo priimtas atsakovams priklausantis gyvenamasis namas ir šiame akte buvo konstatuota, kad vandentiekis ir kanalizacija yra prijungta prie miesto tinklų; name buvo įrengti vandens apskaitos skaitikliai; su UAB „Šiaulių vandenys“ sudaryta vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis, kuri vykdoma ir galioja iki šiol.

A. V. S. ir A. S. byloje neginčijo, kad Z. M. nuo 2010 m. balandžio mėnesio yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, tačiau abejojo, ar vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai trukdo ieškovui gyvenamojo namo statybai, o tuo pačiu naudotis žemės sklypu (t.1, b. l. 41).

Nors ieškovas byloje nėra pateikęs įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai trukdo ieškovui naudotis sklypu, trukdo gyvenamojo namo statybai, tačiau „Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių“ (aktuali redakcija) 13.4. punkte nustatyta, kad vandentiekio ir nuotekų tinklo bei įrenginių apsaugos zonoje draudžiama: (13.4.1. p.) statyti nuolatinius ir laikinus pastatus, statinius bei įrenginius; (13.4.6. p.) sodinti medžius; (13.4.8.p.) atlikti kitus darbus, kuriuos vykdant gali būti pažeistas tinklas, nesuderinus tai su tiekėju ir kiti apribojimai. Kadangi ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype po šio sklypo įsigijimo yra nustatyti tokie ribojimai, tai, akivaizdu, kad šie ribojimai trukdo ieškovui naudotis jam priklausančiu žemės sklypu, esančio (duomenys neskelbtini), ir tai atitinką LR CK 4.98 str. nuostatas.

Dėl tinklų nuosavybės ir tinkamo atsakovo.

Teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovai V. S. ir A. S. nėra vandentiekio ir kanalizacijos linijos, nutiestos per ieškovo sklypą, savininkai. Pirma, dėl to, kad ieškovui pateiktuose raginimuose iškelti vandens ir nuotekų vamzdyną iš jo sklypo, atsiliepime į ieškinį ir apskritai byloje atsakovai neginčijo, jog jie yra savo gyvenamojo namo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įrenginius yra prisijungę prie miesto komunalinių tinklų (t.1, b. l. 13, 14, 20); antra, trečiasis asmuo UAB „Šiaulių vandenys“ byloje patvirtino, kad jo eksploatuojami vandentiekio ir nuotekų šalinimo magistraliniai tinklai yra nutiesti (duomenys neskelbtini), o atkarpa (įvadas ir išvadas) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, nėra UAB „Šiaulių vandenys“ nuosavybė (t.1, b. l. 8,9).

Tai suponuoja išvadą, kad vandentiekio ir nuotekų šalinimo vamzdyno atkarpa nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, yra atsakovų V. S. bei A. S. nuosavybė, ir tai patvirtina UAB „Šiaulių vandenys“ pateikta 2009-02-17 „Vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatavimo schema“, kurioje yra nurodytas įvadas bei išvadas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo ir V. S. parašu patvirtinta, kad „VK tinklus eksploatuoja (duomenys neskelbtini) A. V. S.“ (t.1, b. l. 10).

2006 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo“ (toliau – Įstatymas), 18 str. 2 dalyje nustatyta, kad viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso savivaldybei, kurios teritorijoje vykdomas viešasis vandens tiekimas, arba šios savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei. Šis Įstatymas numato, kad viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra gali priklausyti nuosavybės teise: a) savivaldybei arba jos kontroliuojamai įmonei; b) kitiems asmenims.

Iš UAB „Šiaulių vandenys“ (t.1. b.l. 8,9) raštų ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsiliepimo (t.1, b. l. 22) seka, kad UAB „Šiaulių vandenys“ ir Šiaulių miesto savivaldybė nėra vandentiekio įvado bei nuotekų šalinimo išvado nuo(duomenys neskelbtini) gatvės iki (duomenys neskelbtini) namo savininkai, ką teisingai ginčijamame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas.

Vadovaudamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad V. S. ir A. S. yra ginčo vamzdyno savininkai ir šioje byloje yra tinkami atsakovai.

Dėl vandentiekio ir kanalizacijos vamzdyno nutiesimo teisėtumo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovai V. S. ir A. S. šioje byloje yra įrodę, kad vandentiekio įvadas bei nuotekų išvadas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo yra įrengtas teisėtai, nes tai patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma (LR CPK 185 str.).

Atsakovas V. S. ir jo atstovė R. S. byloje paaiškino, kad 1990 metais atsakovas V. S. ir kiti kaimynai organizuotai surinko pinigus ir užsakė vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo prisijungimo projektą, kad tai patvirtina į bylą pateiktas 1990-03-14 mokėjimo kvitas, kad įvadų projektavimas, vamzdyno tiesimas ir darbų priėmimas vyko nuo 1991 m. iki 1995 metų, kad LR Statybos ir urbanistikos ministro 1993-08-06 įsakymu Nr. 140 patvirtintų taisyklių 2.1. ir 2.2. punktuose buvo nustatyta, kokius dokumentus turi pateikti vartotojas (abonentas), kad Tiekėjas su juo galėtų sudaryti Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį. Nurodė, kad tokie dokumentai Tiekėjui buvo pateikti, tačiau UAB „Šiaulių vandenys“ atsakovų prašymu negalėjo pateikti teismui pirminius dokumentus dėl vamzdyno įrengimo, nes turi tik 10 metų senumo dokumentus (t.1, b. l. 61-63). Kad UAB „Šiaulių vandenys“ ankstesnių duomenų neturi, patvirtina jų 2012-01-11 raštas Nr. S-150 (t.1, b. l. 55). Atsakovo V. S. parodymus patvirtina byloje pateiktas raštiškas S. K. paaiškinimas (t.1, b. l. 22).

Į bylą atsakovų pateiktas 1989-06-23 raštas (numeris neaiškus) ir „Aiškinamasis raštas“ patvirtina, kad apie 1990 metus vyko (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) atitinkamų gyvenamųjų namų (tame tarpe (duomenys neskelbtini) namo) prisijungimo prie miesto kanalizacijos tinklų projektavimo darbai (t. 2, b. l. 4, 5). Iš 1995-08-18 (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo priėmimo eksploatacijai Akto, matyti, kad V. S. gyvenamasis namas priimtas ir vandentiekis bei kanalizacija yra ne „vietinė“, o prijungta prie „miesto tinklų“ (t.1, b. l. 21). Iš 1998-10-05 „Vandens skaitiklio pakeitimo akto“ matyti, kad UAB „Šiaulių vandenys“ pas „abonentą“ V. S., adresu (duomenys neskelbtini), pakeitė vandens skaitiklį ir Abonentui nurodyta, kad jis „atsakingas pagal „Vandentiekio ir nuotekų sistemų taisykles“ (t.1, b. l. 52). Įmonės AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Šiaulių filialas 1998-10-19 padarė „(duomenys neskelbtini) vandentiekio ir fek. kanalizacijos kontrolinę geodezinę nuotrauką“, kurioje nurodyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) namo iki(duomenys neskelbtini) gatvės magistralinių tinklų yra vandentiekio įvadas ir fekalinės kanalizacijos išvadas, taip pat pateikti šulinėlių pjūviai, „pririšimo“ brėžiniai (t.1, 56-59). Iš 1998-10-30 „Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties Nr. 233N“, sudarytos tarp abonento V. S. ir tiekėjo UAB „Šiaulių vandenys“, matyti, kad, sutartis sudaryta vadovaujantis „Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklėmis“, Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimais, Šiaulių miesto valdybos bei kitais norminiais aktais, dėl vandens naudojimo, nuotekų šalinimo (t.1, b. l. 53-54).

LR Statybos ir urbanistikos ministro 1993-08-06 įsakymu Nr. 140 patvirtintų „Vandentiekio ir nuotekų sistemų naudojimo taisyklių“ (pradinė redakcija, įsigaliojusi nuo 1994-01-01) 2.1. punkte buvo nustatyta, kad „Norint prijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklo naujus vartotojus <...> (ABONENTAS) turi pateikti reikiamą paraišką ir gauti iš TIEKĖJO atitinkamas, pagrįstas veikiančiais nurodymais, technines sąlygas“; 2.2. punkte buvo nustatyta, kad „ TIEKĖJUI būtina pateikti derinimui visų mieste ar gyvenvietėje projektuojamų vandentiekio ir nuotekų tinklo bei įrenginių projektus, nepriklausomai nuo to, ar jie bus perduoti TIEKĖJUI eksploatuoti, ar ne. Derinimui pateikiama ši dokumentacija: objekto statybos vietos M 1:500 planas (ištrauka iš generalinio plano), kuriame pažymėti esami ir projektuojami miesto (gyvenvietės) vandentiekio ir nuotekų tinklai bei įrenginiai; objekto generalinis planas, kuriame parodyti esami ir projektuojami pastatai, inžineriniai tinklai (planai ir profiliai); vandens apskaitos mazgo patalpos planas ir detalus skaitiklio pastatymo brėžinys; projekto aiškinamasis raštas, kuriame nurodytas geriamo, gamybinio ir nutekamojo vandens kiekis (metinis, paros, maksimalus valandos), užterštumas, tarp kitų ir specifinėmis medžiagomis, tinklo hidraulinis skaičiavimas, vandens kiekis gaisrų gesinimui; lokalinių vandenvalos įrenginių brėžiniai, jų techninės charakteristikos ir projektinio vandens išvalymo laipsnis; duomenys apie gamybinių atliekų ir lokaliniuose vandenvalos įrenginiuose sulaikytų nuosėdų utilizavimą arba išvežimą. 2.3. punkte buvo nustatyta, kad „Tikslinant paraišką techninėms sąlygoms gauti bei derinamą projektinę dokumentaciją, TIEKĖJAS gali: apžiūrėti objektą ir paimti nuotekų mėginius analizei; pareikalauti pateikti papildomus duomenis; nenagrinėti pateiktos medžiagos, jeigu joje nesilaikyta šių taisyklių reikalavimų arba pateikta ne visa reikalinga dokumentacija“. 2.4. punkte buvo nustatyta, kad „Vanduo ABONENTUI pradedamas tiekti, o nuotekas priimti tik įvykdžius techninių sąlygų ir projektinės dokumentacijos reikalavimus, likvidavus išaiškintus defektus, gavus iš TIEKĖJO pažymą ir nustatyta tvarka įforminus vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį“.

LR Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 172 patvirtintos „Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės“ (pradinė redakcija, įsigaliojusi nuo 1997-01-01), kurių pagrindu tarp V. S. ir UAB „Šiaulių vandenys“ buvo sudaryta byloje esanti 1998-10-30 „Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis Nr. 233N“, taip pat numatė analogiškus griežtus reikalavimus Abonento prisijungimui prie vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų. Šių Taisyklių 2.5. punkte buvo numatyta, kad „Vanduo ABONENTUI pradedamas tiekti, o nuotekas priimti tik įvykdžius techninių sąlygų ir projektinės dokumentacijos reikalavimus, likvidavus išaiškintus defektus, gavus iš TIEKĖJO pažymą apie šių reikalavimų įvykdymą ir nustatyta tvarka įforminus vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį“.

Kaip yra nurodyta išvardintuose norminiuose aktuose, Abonento prisijungimo prie vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų kontrolė buvo ir yra šiuo metu pavesta Tiekėjui, o šiuo konkrečiu atveju UAB „Šiaulių vandenys“, todėl esant gyvenamojo namo priėmimo aktui su nuoroda dėl prisijungimo prie miesto tinklų, o taip pat nuo namo priėmimo ekspoatacijai esant sudarytoms Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartims, nėra pagrindo abejoti, kad atsakovams V. S. ir A. S. priklausantys vandens tiekimo įvadas ir nuotekų šalinimo išvadas buvo įrengti teisėtai, pateikus visus reikalingus dokumentus. Reikalauti iš atsakovų pateikti leidimus (pvz., leidimą kasimo darbams), dėl atskirų darbų, atliktų daugiau nei prieš 20 metų, būtų neteisinga ir neprotinga, juolab, kad juridinis asmuo UAB „Šiaulių vandenys“, kuriems pagal aukščiau nurodytus norminius aktus turėjo būti pateikti šie dokumentai, jų nėra išsaugoję. Kad Šiaulių valstybinė vandens tiekimo įmonė, kurios teisių ir pareigų perėmėjas yra UAB „Šiaulių vandenys“, kartu su Valstybės įmone „Inžineriniai tinklai“ ginčo komunikacijų įrengimo metu vykdė šių komunikacijų įrengimo kontrolę iš dalies patvirtina į bylą pateiktas Šiaulių valstybinės vandens tiekimo įmonės 1991-12-06 raštas 06-9-3706, adresuotas Valstybės įmonei „Inžineriniai tinklai“, kuriame nurodoma, kad atitinkama kanalizacijos linijos atkarpa K. K. gatvėje, besiribojančioje su Šakių gatve, „paklota pagal projektą ir yra techniškai tvarkinga“ (t.1, b. l. 87).

Teisėjų kolegija reziumuoja, kad teismui pakanka surinktų įrodymų įsitikinti, jog vandentiekio ir nuotekų šalinimo vamzdžius per žemės sklypą, šiuo metu nuosavybės teise priklausantį ieškovui Z. M., atsakovai nutiesė teisėtai. Kaip teisingai savo apeliaciniame skunde pažymėjo apeliantas, tokią išvadą teismas daro vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle.

Dėl kitų apelianto argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako ir sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, išdėstytais ginčijamame sprendime.

Nepaisant to, kad apeliacinės instancijos teismas keičia pirmosios instancijos teismo išvadą dėl atsakovų nuosavybės į ginčo objektą, o tuo pačiu pirmosios instancijos teismo poziciją dėl tinkamo atsakovo šioje byloje, tačiau LR CPK 328 straipsnyje nustatyta, kad iš esmės teisėtas ir įrodymais pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais.

Dėl išdėstyto, ieškovo Z. M. apeliacinis skundas atmestinas, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 str.).

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas V. S. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui sumokėjo 726,- litų, (t. 2, b. l. 85, 86, 87). Atsakovo V. S. turėtos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą yra pagrįstos ir protingos, neviršija LR Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų maksimalių ribų, todėl priteistinos iš apelianto.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto (ieškovo) Z. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) atsakovui V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini)) 726,- Lt (septynis šimtus dvidešimt šešis litus) bylinėjimosi (advokato atstovavimo) išlaidų apeliacinės instancijos teisme.