Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-02-18 · Civilinė byla Nr. 2A-103-370/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-18
Bylos Nr.
2A-103-370/2015
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00712-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis, Danguolė Martinavičienė
Ieškovas
D. G.
Atsakovas
A. P. P., J. P.
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centras“, uždaroji akcinė bendrovė „AVAC“
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-103-370/2015Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00712-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1; 71 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. G. ir atsakovų A. P. P. bei J. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo ir 2014 m. birželio 2 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-939-413/2014 pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovams A. P. P. ir J. P. dėl nuosavybės teisių pripažinimo bei atsakovų A. P. P. ir J. P. priešieškinį ieškovei D. G. dėl nuosavybės teisių pripažinimo; tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centras“ ir uždaroji akcinė bendrovė „AVAC“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2013 m. gegužės 29 d. mirė (žuvo) atsakovų sūnus ir ieškovės sugyventinis A. P.. Po jo mirties liko palikimas, kurį priėmė atsakovai. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti bendrąja daline nuosavybe kartu su A. P. įgytą turtą ir jį padalyti:

1) pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į ½ dalį A. P. vardu registruoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalies vertė 75 000 Lt; atidalyti ieškovei priklausančią šio buto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažįstant ieškovei nuosavybės teisę į butą, priteisiant iš jos atsakovams po 37 500 Lt piniginės kompensacijos už atsakovų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje;

2) pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į ½ dalį kilnojamųjų daiktų, esančių bute (duomenys neskelbtini): natūralaus medžio (apvalus) stalą – 500 Lt vertės; natūralaus medžio 4 kėdes – 600 Lt vertės; minkštuosius baldus (sofą, fotelį, pufą) – 3 500 Lt vertės; natūralaus medžio žurnalinį staliuką – 500 Lt vertės; televizorių SONY – 300 Lt vertės; muzikinį centrą SONY su dviem kolonėlėmis – 100 Lt vertės; paveikslą akvarelė „Gėlės“ 40x50 cm – 10 Lt vertės; natūralaus medžio virtuvės komplektą – 3 000 Lt vertės; integruotą šaldytuvą Liebher – 900 Lt vertės; kaitlentę SMEG – 500 Lt vertės; kavos aparatą LAVAZZA – 50 Lt vertės; integruojamą indaplovę Siemens – 500 Lt vertės; šešių lempų šviestuvą – 1 000 Lt vertės; krėslą – 100 Lt vertės; du šviestuvus BRA – 600 Lt vertės; miegamąjį fotelį – 100 Lt vertės; darbo kėdę – 100 Lt vertės; lygintuvą TEFAL – 20 Lt vertės; skalbimo mašiną Bosch – 300 Lt vertės; boilerį Dražice – 500 Lt vertės; kampinę vonią su masažiniu mechanizmu – 2 000 Lt vertės (iš viso kilnojamųjų daiktų vertė 15 180 Lt), priteisiant juos natūra ieškovei, o atsakovams priteisiant iš ieškovės 7 590 Lt piniginės kompensacijos;

3) pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į ½ dalį nuo 8/16 dalių 0,1600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/3 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/3 dalių kitų statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. 9494-7005-4076, esančių (duomenys neskelbtini), kurių ½ dalies vertė 37 500 Lt;

4) pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į ½ dalį kilnojamojo turto, esančio atsakovams nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini): įmontuojamą trijų durų spintą su stumdomomis durimis – 4 296 Lt vertės; dvigulę miegamojo lovą su čiužiniais „Dormeo“ – 1 800 Lt vertės; virtuvės baldų komplektą su integruota virtuvės įranga (kaitlente, gartraukiu, šaldytuvu „Snaigė“) – 4 700 Lt vertės; odinius minkštus baldus (fotelį ir sofą) – 5 000 Lt vertės; juodos spalvos keturių durų spintelę, juodos spalvos staliuką, dvi juodos spalvos spinteles su dviem stiklinėmis durelėmis – 3 800 Lt vertės; batų spintelę; skalbimo mašiną LG – 1 000 Lt vertės; televizorių PHILIPS – 3 500 Lt vertės; muzikinį grotuvą PHILIPS – 2 500 Lt vertės; du kondicionierius YORK – 5 000 Lt vertės; vaizdo stebėjimo kamerą – 600 Lt vertės; grafikės D. S. paveikslus – 1 200 Lt vertės; baltą šviestuvą, baltą toršerą ir baltą naktinę lempą – 300 Lt vertės (iš viso šių daiktų vertė 16 848 Lt), priteisiant ieškovei solidariai iš atsakovų 16 848 Lt piniginės kompensacijos;

5) įpareigoti atsakovus grąžinti ieškovei jos asmeninio naudojimo daiktus: drabužius, avalynę, kosmetikos priemones ir kitus asmeninius namų apyvokos daiktus, esančius bute (duomenys neskelbtini);

6) pripažinti ieškovei reikalavimo teisę į ½ dalį A. P. trečiajam asmeniui UAB „Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centras“ suteiktų paskolų, kurių bendra suma 144 611,80 Lt, priteisiant jai iš atsakovų 72 305,90 Lt piniginės kompensacijos;

7) pripažinti ieškovei reikalavimo teisę į ½ dalį 14 265 Lt suma padidinto UAB „Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centras“ įstatinio kapitalo, priteisiant ieškovei solidariai iš atsakovų 7 132,50 Lt piniginės kompensacijos;

8) pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į ½ dalį A. P. neišmokėtas 31 690,25 Lt lėšas, susijusias su darbo santykiais, priteisiant ieškovei solidariai iš atsakovų 15 845,12 Lt piniginės kompensacijos;

9) pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į ½ dalį UAB „AVAC“ 50 proc. akcijų, kurių vertė 30 000 Lt, priteisiant ieškovei solidariai iš atsakovų 15 000 Lt piniginės kompensacijos.

Atsakovai priešieškiniu prašė:

1) pripažinti, kad bute (duomenys neskelbtini), esantys daiktai: natūralaus medžio (apvalus) stalas – 500 Lt vertės; natūralaus medžio keturios kėdės – 600 Lt vertės; minkšta dalis: sofa, fotelis, pufas (žalios spalvos gobeleno) – 3 500 Lt vertės; natūralaus medžio žurnalinis staliukas – 500 Lt vertės; televizorius SONY – 300 Lt vertės; muzikinis centras SONY su dviem kolonėlėmis Nr. 4331483 – 100 Lt vertės; paveikslas akvarelė „Gėlės“ 40x50 cm – 10 Lt vertės; natūralaus medžio virtuvės komplektas – 3 000 Lt vertės; integruotas šaldytuvas Liebher (2 dalių su šaldymo kamera apačioje) – 900 Lt vertės; kaitlentė 4-ių skylių SMEG – 500 Lt vertės; kavos aparatas LAVAZZA – 50 Lt vertės; indaplovė Siemens integruojama – 500 Lt vertės; šešių lempų šviestuvas – 1 000 Lt vertės; krėslas (1 vnt. su siuvinėtum paviršium) – 100 Lt vertės; du šviestuvai BRA (viena lempa, 2 lempos) – 600 Lt vertės; miegamasis fotelis – 100 Lt vertės; darbo kėdė – 100 Lt vertės; lygintuvas TEFAL – 20 Lt vertės; dvigulė miegamojo lova – 1 500 Lt vertės; trijų dalių spinta – 3 000 Lt vertės; skalbimo mašina Bosch MAXX4 – 300 Lt vertės; boileris Dražice – 500 Lt vertės; kampinė vonia su masažiniu mechanizmu – 2 000 Lt vertės (iš viso šių daiktų vertė 19 680 Lt) bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso ieškovei ir A. P.. Atidalijant turtą, šį visą kilnojamąjį turtą pripažinti A. P. asmenine nuosavybe, įpareigojant atsakovus sumokėti ieškovei 9 840 Lt piniginės kompensacijos;

2) pripažinti 14 751,71 Lt sumą, sumokėtą ieškovės vardu nuo 2002 m. rugsėjo 30 d. iki 2013 m. gegužės 9 d., vykdant 1997 m. gegužės 27 d. paskolos sutartį Nr. 97-05/030, bendrąja daline ieškovės ir A. P. nuosavybe bei įpareigoti ieškovę sumokėti atsakovams 14 540 Lt piniginės kompensacijos, atsižvelgiant į dabartinę šio turto vertę.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl kitų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų teismas 2014 m. kovo 19 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir šią bylos dalį nutraukė (t. 3, b. l. 161-167).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies.

Tenkindamas iš dalies ieškinį teismas pripažino ieškovei nuosavybės teisę į:

1) ½ dalį kilnojamųjų daiktų, esančių bute (duomenys neskelbtini): natūralaus medžio (apvalus) stalą – 500 Lt vertės; natūralaus medžio 4 kėdes – 600 Lt vertės; minkštuosius baldus (sofą, fotelį, pufą) – 3 500 Lt vertės; natūralaus medžio žurnalinį staliuką – 500 Lt vertės; televizorių SONY – 300 Lt vertės; muzikinį centrą SONY su dviem kolonėlėmis – 100 Lt vertės; paveikslą akvarelė „Gėlės“ 40x50 cm – 10 Lt vertės; natūralaus medžio virtuvės komplektą – 3 000 Lt vertės; integruotą šaldytuvą Liebher – 900 Lt vertės; kaitlentę SMEG – 500 Lt vertės; kavos aparatą LAVAZZA – 50 Lt vertės; integruojamą indaplovę Siemens – 500 Lt vertės; šešių lempų šviestuvą – 1 000 Lt vertės; krėslą – 100 Lt vertės; du šviestuvus BRA – 600 Lt vertės; miegamąjį fotelį – 100 Lt vertės; darbo kėdę – 100 Lt vertės; lygintuvą TEFAL – 20 Lt vertės; skalbimo mašiną Bosch – 300 Lt vertės; boilerį Dražice – 500 Lt vertės; kampinę vonią su masažiniu mechanizmu – 2 000 Lt vertės, kurių bendra vertė 15 180 Lt, priteisiant šiuos daiktus natūra atsakovams, o ieškovei priteisiant iš atsakovų solidariai 7 590 Lt piniginės kompensacijos;

2) ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), pagerinimo išlaidų, kurių vertė 75 400 Lt, priteisiant ieškovei iš atsakovų 37 700 Lt piniginės kompensacijos;

3) ½ dalį nuo 8/16 dalių 0,1600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/3 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/3 dalių kitų statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. 9494-7005-4076, esančių (duomenys neskelbtini).

4) ½ dalį kilnojamojo turto, esančio bute (duomenys neskelbtini): įmontuojamą trijų durų spintą su stumdomomis durimis – 4 296 Lt vertės; dvigulę miegamojo lovą su čiužiniais „Dormeo“ – 1 800 Lt vertės; virtuvės baldų komplektą su integruota virtuvės įranga (kaitlente, gartraukiu, šaldytuvu „Snaigė“) – 4 700 Lt vertės; odinius minkštus baldus (fotelį ir sofą) – 5 000 Lt vertės; juodos spalvos keturių durų spintelę, juodos spalvos staliuką, dvi juodos spalvos spinteles su dviem stiklinėmis durelėmis – 3 800 Lt vertės; batų spintelę; skalbimo mašiną LG – 1 000 Lt vertės; televizorių PHILIPS – 3 500 Lt vertės; muzikinį grotuvą PHILIPS – 2 500 Lt vertės; du kondicionierius YORK – 5 000 Lt vertės; vaizdo stebėjimo kamerą – 600 Lt vertės; grafikės D. S. paveikslus – 1 200 Lt vertės; baltą šviestuvą, baltą toršerą ir baltą naktinę lempą – 300 Lt vertės, priteisiant ieškovei solidariai iš atsakovų 16 848 Lt piniginės kompensacijos.

Tenkindamas iš dalies priešieškinį teismas pripažino 14 751,71 Lt sumą, sumokėtą ieškovės vardu nuo 2002 m. rugsėjo 30 d. iki 2013 m. gegužės 9 d., vykdant 1997 m. gegužės 27 d. paskolos sutartį Nr. 97-05/030, bendrąja daline ieškovės ir A. P. nuosavybe, priteisiant iš ieškovės atsakovams 7 375,86 Lt piniginės kompensacijos.

Dėl buto (duomenys neskelbtini), ir jame esančių kilnojamųjų daiktų pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir šio turto padalijimo teismas nurodė, kad, bylos duomenimis, šį butą A. P. įsigijo išsimokėtinai 1995 m. vasario 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Įmokos už butą turėjo būti sumokėtos iki 2002 m. kovo 31 d. Byloje esant prieštaringiems liudytojų parodymams dėl ieškovės apsigyvenimo ginčo bute laiko, teismas vadovavosi 100-osios DNSB pažyma, kurioje nurodyta, kad ieškovė bute apsigyveno 2002 m. rusėjo 1 d. Teismas nerado teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovė ir A. P. butą įgijo ar turėjo tikslą įgyti bendrosios nuosavybės teise, nes ieškovė neįrodė savo indėlio į buto įsigijimą, ginčo butas registruotas A. P. vardu. Nenustatęs asmenų susitarimo dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, teismas laikė nepagrįstu ieškovės reikalavimą pripažinti jai nuosavybės teisę į ginčo butą, tačiau pažymėjo, kad tai nepašalina ieškovės teisės reikalauti išlaidų, atsiradusių dėl buto pagerinimo, atlyginimo. Byloje nėra ginčo, kad 2009 m. ieškovė kartu su A. P. atliko remontą ir butą pagerino, panaudodama tiek asmenines, tiek bendras su A. P. lėšas. Pažymėjęs, kad šalies pareiga įrodyti jungtinę veiklą kuriant bendrą turtą negali būti formuluojama per griežtai, teismas nepagrįstais pripažino atsakovų argumentus, jog ieškovė neįrodė konkretaus buto remontui panaudotų lėšų dydžio. Vertindamas šią aplinkybę teismas atsižvelgė į buto vertę, buvusią iki jo pagerinimo, ir po pagerinimo. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų teismas nustatė, kad buto vertė po pagerinimo padidėjo nuo 74 600 Lt iki 150 000 Lt, todėl konstatavo, jog butui pagerinti buvo panaudota 75 400 Lt ieškovės ir A. P. lėšų, į kurią ½ dalies arba 37 700 Lt atlyginimą ieškovė turi teisę. Byloje nėra ginčo, kad šiame bute esantys kilnojamieji daiktai įgyti ieškovei gyvenant kartu su A. P. jų bendriems poreikiams tenkinti. Atsižvelgdamas į tai, kad pats butas natūra atitenka A. P. paveldėtojams pagal įstatymą (atsakovams), pagrįstu ir iš dalies tenkintinu teismas pripažino atsakovų priešieškinio reikalavimą, kuriuo prašoma kilnojamuosius daiktus priteisti jiems natūra, o ieškovei atlyginti ½ dalį šių daiktų vertės pinigais (piniginė kompensacija). Iš dalytinų daiktų sąrašo pašalinęs miegamojo lovą 1 500 Lt vertės ir trijų dalių spintą 3 000 Lt vertės, kadangi šiuos daiktus ieškovė įsigijo po A. P. mirties, teismas atsakovams priteisė natūra ginčo kilnojamuosius daiktus, kurių vertė 15 180 Lt, o ieškovei iš atsakovų priteisė 7 590 Lt piniginės kompensacijos.

Dėl gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja daline nuosavybe teismas nurodė, kad ieškovė ir A. P. kaip sugyventiniai gyveno kartu nuo 2002 m. rugsėjo mėn. iki 2013 m. gegužės 29 d. Vadovaudamasis rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais teismas sutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad jai gyvenant kartu su A. P. bendromis jėgomis ir lėšomis buvo iš esmės rekonstruotas gyvenamasis namas, nugriautas ir pradėtas statyti ūkinis pastatas, atlikti kiti namo įrengimo ir aplinkos tvarkymo darbai. Šių aplinkybių neginčija ir patys atsakovai. Teismas atliktus namo darbus laikė esminiais, pakeitusiais buvusią statinio būklę. Atsakovų argumentai, kad ieškovė nesutiko rūpintis rentos gavėja L. D., nepateikė dokumentų, patvirtinančių jos indėlį į ūkinio pastato ir stoginės statybą, ieškovė įrodė tik 35 662,72 Lt dydžio išlaidas, todėl ieškovė galėtų pretenduoti tik ½ dalį (17 831,36 Lt) šių išlaidų atlyginimo, teismo nuomone, yra teisiškai nereikšmingi ir nepagrįsti, kadangi aptarti įrodymai patvirtina faktą, jog sugyventiniai prie minėto turto pagerinimo prisidėjo bendru darbu ir lėšomis, esant jų susitarimui toliau bendrai naudotis turtu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kiekvieno iš sugyventinių piniginiai įnašai ir jų dydis lemiamos reikšmės neturi, nes taikoma partnerių įnašų lygių dalių prezumpcija. Teismas pripažino pagrįstu ieškovės reikalavimą pripažinti jai nuosavybės teisė į dalį nurodyto turto.

Dėl nuosavybės teisės į kilnojamuosius daiktus, esančius bute (duomenys neskelbtini), pripažinimo teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas, kurios iš šalių lėšomis buvo įgytas šis turtas. Teismo vertinimu, rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais nustatyta, kad butą remontavo, užsakinėjo baldus ir jį įrenginėjo, mokėjo mokesčius ieškovė kartu su A. P.. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad buto remontui ir kilnojamųjų daiktų įgijimui buvo panaudotos atsakovo A. P. P. lėšos. Teismas konstatavo, kad atsakovai nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių ir neįrodė savo teiginių pagrįstumo, todėl šį ieškovės reikalavimą, nesant ginčo dėl turto vertės, tenkino visiškai. Nors į antstolio 2013 m. birželio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą neįtraukta dalis ieškovės nurodytų daiktų (Dormeo čiužinys, oro kondicionierius, išorinio stebėjimo vaizdo kamera), šių daiktų įgijimą patvirtina bylos įrodymai ir liudytojų parodymai. Ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovus grąžinti jos asmeninio naudojimo daiktus, šių daiktų neidentifikuojant ir nenurodant jų vertės, teismas laikė nepagrįstu, nes toks teismo sprendimas negalėtų būti vykdomas.

Dėl piniginių kompensacijų priteisimo už A. P. priklausančias išmokas iš UAB „Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centras“ ir UAB „AVAC“ teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų apie jos ir A. P. susitarimą dėl bendro jų dalyvavimo nurodytų bendrovių veikloje, pajamų gavimo bei kad prašomas priteisti turtas nebuvo asmeninė A. P. nuosavybė. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad teisės į turtą pripažinimas ir kompensacijos iš atsakovų priteisimas nėra tapatūs dalykai, todėl toks ieškovės reikalavimas atsakovams yra nepagrįstas. Be to, sugyventiniai, priešingai nei kiti įpėdiniai, negali paveldėti mirusiojo asmens materialių ir nematerialių dalykų pagal įstatymą. Dėl šios priežasties teismas atmetė ieškovės reikalavimus pripažinti jai nuosavybės teisę į akcijas, neišmokėtą darbo užmokestį ir kitas A. P. turtines teises minėtose bendrovėse.

Su priešieškinio reikalavimu pripažinti 14 751,71 Lt sumą, sumokėtą ieškovės vardu vykdant paskolos sutartį, bendrąją daline ieškovės ir A. P. nuosavybe ir įpareigoti ieškovę sumokėti A. P. turto paveldėtojams (atsakovams) 14 540 Lt piniginės kompensacijos teismas sutiko tik iš dalies. Byloje nėra ginčo, kad sugyventiniams gyvenant kartu ieškovė jai priklausančio buto (duomenys neskelbtini), išpirkimui panaudojo 14 751,71 Lt. Teismo nuomone, nepriklausomai nuo buto vertės pasikeitimo vykstant rinkos pokyčiams, sugyventinis neįgyja daugiau materialinių teisių į turtą, kuriam buvo panaudotos jo lėšos (įnašas). Teismas atsakovų reikalavimą priteisti iš ieškovės 14 540 Lt piniginės kompensacijos tenkino iš dalies – priteisė atsakovams 7 375,86 Lt.

Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 2 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovų po 603,69 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei iš ieškovės priteisė 41,24 Lt, o iš atsakovų – po 12,24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas papildomą sprendimą priėmė, nes Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendime neišsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirsimo klausimo. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu yra sumokėjusi 7 079 Lt žyminio mokesčio ir patyrusi 4 940 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atsakovai yra sumokėję 1 830 Lt žyminio mokesčio ir patyrę 3 500 Lt atstovavimo išlaidų. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas bylinėjimosi išlaidas skaičiavo nuo likusių po taikos sutarties patvirtinimo šalių keliamų reikalavimų dalies. Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies (92 048 Lt iš 247 221,52 Lt), ieškovės patenkintų reikalavimų procentinė išraiška yra 37,23 proc., atmestų reikalavimų – 62,77 proc. Priešieškinį tenkinus iš dalies (14 965,86 Lt iš 24 380 Lt), atsakovų patenkintų reikalavimų procentinė išraiška yra 61,3 proc., atmestų – 38,7 proc. Atsižvelgęs į tai, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacijose dėl jų maksimalaus dydžio numatytų sumų ir pasivadovavęs minėtomis proporcijomis, teismas padarė išvadą, kad ieškovė turi teisę į 4 474,67 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovų, o atsakovai – į 3 267,29 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės. Įskaitęs mokėtinas sumas, teismas priteisė ieškovei iš atsakovų 1 207,38 Lt bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį dėl ieškovės ieškinio reikalavimų atmetimo ir atsakovų reikalavimo iš dalies tenkinimo bei priimti naują sprendimą – atmesti atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl pripažinimo ieškovei nuosavybės teisės į ½ dalį kilnojamųjų daiktų, esančių bute (duomenys neskelbtini): natūralaus medžio (apvalus) stalą – 500 Lt vertės; natūralaus medžio 4 kėdes – 600 Lt vertės; minkštuosius baldus (sofą, fotelį, pufą) – 3 500 Lt vertės; natūralaus medžio žurnalinį staliuką – 500 Lt vertės; televizorių SONY – 300 Lt vertės; muzikinį centrą SONY su dviem kolonėlėmis – 100 Lt vertės; paveikslą akvarelė „Gėlės“ 40x50 cm – 10 Lt vertės; natūralaus medžio virtuvės komplektą – 3 000 Lt vertės; integruotą šaldytuvą Liebher – 900 Lt vertės; kaitlentę SMEG – 500 Lt vertės; kavos aparatą LAVAZZA – 50 Lt vertės; integruojamą indaplovę Siemens – 500 Lt vertės; šešių lempų šviestuvą – 1 000 Lt vertės; krėslą – 100 Lt vertės; du šviestuvus BRA – 600 Lt vertės; miegamąjį fotelį – 100 Lt vertės; darbo kėdę – 100 Lt vertės; lygintuvą TEFAL – 20 Lt vertės; skalbimo mašiną Bosch – 300 Lt vertės; boilerį Dražice – 500 Lt vertės; kampinę vonią su masažiniu mechanizmu – 2 000 Lt vertės, kurių bendra vertė 15 180 Lt, priteisiant šiuos daiktus natūra atsakovams, o ieškovei priteisiant iš atsakovų solidariai 7 590 Lt piniginės kompensacijos, ieškinį tenkinti visiškai:

1) pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į ½ dalį A. P. vardu registruoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalies vertė 75 000 Lt; atidalyti ieškovei priklausančią buto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažįstant ieškovei nuosavybės teisę į butą, priteisiant iš jos atsakovams po 37 500 Lt piniginės kompensacijos už atsakovų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje;

2) pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į ½ dalį kilnojamųjų daiktų, esančių bute (duomenys neskelbtini): natūralaus medžio (apvalus) stalą – 500 Lt vertės; natūralaus medžio 4 kėdes – 600 Lt vertės; minkštuosius baldus (sofą, fotelį, pufą) – 3 500 Lt vertės; natūralaus medžio žurnalinį staliuką – 500 Lt vertės; televizorių SONY – 300 Lt vertės; muzikinį centrą SONY su dviem kolonėlėmis – 100 Lt vertės; paveikslą akvarelė „Gėlės“ 40x50 cm – 10 Lt vertės; natūralaus medžio virtuvės komplektą – 3 000 Lt vertės; integruotą šaldytuvą Liebher – 900 Lt vertės; kaitlentę SMEG – 500 Lt vertės; kavos aparatą LAVAZZA – 50 Lt vertės; integruojamą indaplovę Siemens – 500 Lt vertės; šešių lempų šviestuvą – 1 000 Lt vertės; krėslą – 100 Lt vertės; du šviestuvus BRA – 600 Lt vertės; miegamąjį fotelį – 100 Lt vertės; darbo kėdę – 100 Lt vertės; lygintuvą TEFAL – 20 Lt vertės; skalbimo mašiną Bosch – 300 Lt vertės; boilerį Dražice – 500 Lt vertės; kampinę vonią su masažiniu mechanizmu – 2 000 Lt vertės (iš viso kilnojamųjų daiktų vertė 15 180 Lt), priteisiant juos natūra ieškovei, o atsakovams priteisiant iš ieškovės 7 590 Lt piniginės kompensacijos;

3) pripažinti ieškovei reikalavimo teisę į ½ dalį A. P. trečiajam asmeniui UAB „Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centras“ suteiktų paskolų, kurių bendra suma 144 611,80 Lt, priteisiant jai iš atsakovų 72 305,90 Lt piniginės kompensacijos;

4) pripažinti ieškovei reikalavimo teisę į ½ dalį 14 265 Lt suma padidinto UAB „Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centras“ įstatinio kapitalo, priteisiant ieškovei solidariai iš atsakovų 7 132,50 Lt piniginės kompensacijos;

5) pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į ½ dalį A. P. neišmokėtas 31 690,25 Lt lėšas, susijusias su darbo santykiais, priteisiant ieškovei solidariai iš atsakovų 15 845,12 Lt piniginės kompensacijos;

6) pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į ½ dalį UAB „AVAC“ 50 proc. akcijų, kurių vertė 30 000 Lt, priteisiant ieškovei solidariai iš atsakovų 15 000 Lt piniginės kompensacijos.

7) įpareigoti atsakovus grąžinti ieškovei jos asmeninio naudojimo daiktus: drabužius, avalynę, kosmetikos priemones ir kitus asmeninius namų apyvokos daiktus, esančius bute (duomenys neskelbtini).

Ieškovė taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl nuosavybės teisės į ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), ieškovei pripažinimo. Pirma, ieškovė byloje neįrodinėjo, kad ji ginčo butą 1995 m. įgijo ar turėjo tikslą įgyti kartu su A. P.. Ieškovė įrodinėjo, kad visas ieškovės ir A. P. bendro gyvenimo metu sukurtas jungtinės veiklos rezultatas, t. y. ir nuo 2009 m. keletą metų bendromis lėšomis ir pastangomis renovuotas, remontuotas ir naujai įrengtas A. P. vardu registruotas butas, priklauso A. P. ir ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise. Antra, teismas padarė klaidingas išvadas dėl A. P. ir ieškovės gyvenimo kartu momento nustatymo. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad su A. P. buvo pažįstama nuo 1996 m., o gyventi kartu kaip faktiniai sutuoktiniai pradėjo 2000 m. rugsėjo mėn. Šias aplinkybes patvirtino ieškovės kviesti liudytojai, o atsakovų liudytojų parodymai vertintini kritiškai. Teismas nepagrįstai vadovavosi 100-osios daugiabučių namų savininko bendrijos pažyma, nes ji buvo išduota pačiai ieškovei prašant su tikslu patvirtinti faktą, kad ieškovė apskritai gyvena ginčo bute. Bendrijos buhalterė, išduodama pažymą, nurodė, kad gali išduoti pažymą tik nuo tos datos, kada buhalteriniuose dokumentuose butui Nr. 30 vėl buvo pradėti skaičiuoti mokesčiai už du asmenis (2000 m. birželio 27 d. išvykus iš buto buvusiai A. P. sutuoktinei, mokesčiai buvo skaičiuojami už vieną asmenį), kadangi bendrijoje nėra vedama gyventojų apskaita. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė jau vesdamas bendrą ūkį su A. P. iš bendrų lėšų baigė mokėti įsiskolinimą, vėliau butą iš naujo įsirengė, tai paneigtų teismo išvadą, kad ieškovė su A. P. nesiekė ir neturėjo tikslo bendrai įsigyti ginčo butą. Trečia, teismas netinkamai aiškino ir taikė jungtinę veiklą reglamentuojančias teises normas. Teismas nustatė, kad ieškovė kartu su A. P. iš ieškovės asmeninių ir bendrų lėšų 2009 m. pagerino ginčo butą. Ieškovės ir A. P. santykius teismas kvalifikavo kaip jungtinę veiklą, tačiau nepagrįstai jungtinės veiklos dalyvių bendru darbu ir lėšomis sukurto bendro turto nelaikė jungtinės veiklos rezultatu. Ginčo bute atlikto remonto mastą patvirtina rašytiniai įrodymai ir apklausti liudytojai. Tai nebuvo tik „kosmetinis“ buto remontas. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė ir A. P. siekė bendro tikslo – sukurti jungtinės veiklos rezultatą – pagal abiejų poreikius naujai įrengtą butą ir jį naudoti bei valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teise. A. P. vardu įregistruotas ginčo butas laikytinas partnerio įnašu, įneštu į jungtinę veiklą. Ketvirta, nesuprantama ir nelogiška teismo pozicija, kad analogiškomis aplinkybėmis ieškovės ir A. P. sukurtas turtas Jurbarko r. pripažintinas jungtinės veiklos rezultatu, konstatuojant, jog sugyventiniai prie šio turto prisidėjo bendru darbu iš lėšomis, o butas K. – ne. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovė ir A. P. nesiekė toliau bendrai naudotis ir išlaikyti naujai įsirengtą ginčo butą. Aplinkybė, kad ieškovė ir po A. P. žūties toliau gyvena šiame bute bei jį išlaiko, patvirtina, jog ieškovė turėjo tikslą ir siekė bendrai naudotis turtu. Nepagrįstos yra teismo išvados dėl susitarimo sukurti bendrą nuosavybę nebuvimo ir bendrai naudotis butu. Penkta, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008, 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010). Teismui nustačius, kad ieškovė ir A. P. gyveno kartu kaip faktiniai sutuoktiniai, juos siejo ne tik neturtiniai, bet ir turtiniai santykiai, jie vedė ir tvarkė bendrą ūkį, bendrai veikė ir kūrė turtą, visas gyvenant kartu sukurtas turtas turėjo būti laikomas bendros veiklos rezultatu, priklausančiu bendrosios dalinės nuosavybės teise, kaip ir sodyba Jurbarko r., santaupos banke, automobiliai, mokėtos įmokos bankui už ieškovės vardu registruotą butą (duomenys neskelbtini), bendrai sutaupytas A. P. neišmokėtas darbo užmokestis, bendrai paskolintos lėšos. Šešta, skundžiamas sprendimas yra prieštaringas. Nurodęs, kad aplinkybė, kuriam tikslui siekiama sukurti tam tikrą turtą, nagrinėjamoje byloje yra labai reikšminga, teismas, tenkindamas atsakovų reikalavimą dėl ieškovės vardu sumokėtos 14 751,71 Lt sumos, jokio konkretaus susitarimo nenustatinėjo. Septinta, pripažinęs ieškovei nuosavybės teisę į ½ dalį buto pagerinimo išlaidų, teismas peržengė byloje pareikštus reikalavimus, nes nė viena iš šalių nebuvo pareiškusi tokio reikalavimo. Be to, teismas netinkamai nustatė buto pagerinimo išlaidas. Buto vertė iki jo remonto buvo 189 625 Lt.

2. Dėl pripažinimo ieškovei reikalavimo teisės į ½ dalį A. P. UAB „Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centras“ suteiktų paskolų. A. P. paskolas savo bendrovei suteikė laikotarpiu, kai kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį su ieškove, vykdė jungtinę veiklą. Atsakovai priėmė A. P. palikimą ir paveldėjo turtinę reikalavimo teisę į bendrovei suteiktas paskolas, todėl ieškovės reikalavimas yra pagrįstas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas A. P. P. patvirtino, kad neketina reikalauti paskolų grąžinimo iš bendrovės ir tai yra visiškai suprantama, nes jis nėra suinteresuotas žlugdyti verslą, kurį yra paveldėjęs. Ieškovė, nenorėdama kenkti bendrovės veiklai, pareiškė reikalavimą pripažinti jai reikalavimo teisę į ½ dalį suteiktų paskolų, tačiau šią reikalavimo teisę natūra pakeitė pinigine kompensacija iš atsakovų. Nesuprantami teismo motyvai, kad ieškovė negali būti paveldėtoja. Ieškovė niekada neįrodinėjo, kad jai priklauso palikimas. Be to, atsakovų priešieškinio reikalavimas dėl bendrai sumokėtų lėšų už paskolą ieškovės butui, esant analogiškoms aplinkybėms, buvo patenkintas.

3. Dėl pripažinimo ieškovei reikalavimo teisės į ½ dalį 14 265 Lt suma padidinto UAB „Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centras“ įstatinio kapitalo. Bendrovės įstatinis kapitalas 2010 m. balandžio 29 d. buvo padidintas dėl patirtų nuostolių. Šios išlaidos patirtos ieškovei gyvenant su A. P. ir vedant bendrą ūkį, todėl pripažintina, kad bendrovės kapitalo padidėjimas yra bendras ieškovės ir A. P. turtas. Kadangi turtinę reikalavimo teisę į padidintą bendrovės kapitalą turi tik atsakovai, ieškovė pagrįstai pareiškė reikalavimą į paveldimą turtą. Ieškovė, nenorėdama kenkti bendrovės veiklai, jai pripažintiną reikalavimo teisę prašė pakeisti pinigine kompensacija iš atsakovų.

4. Dėl nuosavybės teisės į ½ dalį į neišmokėtų sumų, susijusių su darbo santykiais. Darbo užmokestis, kaip ir kitos A. P. gautinos pajamos, yra paveldėjimo objektas. A. P. neimdavo darbo užmokesčio, siekdamas prisidėti prie sunkios įmonės padėties palaikymo. A. P. negaunant darbo užmokesčio, ieškovė išlaikė namų ūkį, todėl turi teisę į bendrai sutaupytas lėšas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas A. P. P. patvirtino, kad neketina reikalauti šių lėšų iš bendrovės ir tai yra visiškai suprantama, nes jis nėra suinteresuotas žlugdyti verslą, kurį yra paveldėjęs. Ieškovė, nenorėdama kenkti bendrovės veiklai, pareiškė reikalavimą pripažinti jai reikalavimo teisę į ½ dalį neišmokėtų su darbo santykiais susijusių lėšų, priteisiant piniginę kompensaciją iš atsakovų.

5. Dėl nuosavybės teisės į ½ dalį UAB „AVAC“ 50 proc. akcijų. Ši bendrovė buvo įregistruota 2013 m. gegužės 7 d., A. P. priklausė 50 proc. akcijų. Esant neapmokėtam įstatiniam kapitalui, bendrovė negalėtų būti įregistruota. Ieškovė, nenorėdama kenkti bendrovės veiklai, prašė pripažinti nuosavybės teisę į ½ dalį A. P. tenkančių 50 proc. bendrovės akcijų, priteisiant piniginę kompensaciją iš atsakovų.

6. Dėl įpareigojimo grąžinti ieškovės asmeninio naudojimo daiktus. Teismas šį reikalavimą atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovė šių daiktų neidentifikavo ir nenurodė jų vertės, nors pats teismas pripažino, jog bute D. esantis kilnojamasis turtas priklausė ieškovei ir A. P.. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad asmeniniai naudojimo daiktai yra drabužiai, avalinė ir kiti asmens naudojami ir jam priklausantys daiktai. Nesuprantamas teismo aiškinimas, kad ieškovė turėjo ne tik identifikuoti asmeninio naudojimo daiktus, bet ir juos įkainuoti. Jis prieštarauja teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2013).

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo iš dalies panaikinimo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl buto (duomenys neskelbtini). Ieškovė neįrodė, kad ji su A. P. nuo 2000 m. rugsėjo mėn. jau gyveno kartu ir tuo metu tarp jų buvo susitarimas kurti bendrą nuosavybę. Teismas pagrįstai atsižvelgė į 100-osios DNSB pažymą, patvirtinančią, kad ieškovė ginčo bute gyvena nuo 2002 m. rugsėjo mėn. Ieškovė gali pretenduoti tik į ½ dalį 2009 m. atlikto buto remonto metu įdėtų lėšų. Ieškovė jokios jungtinės veiklos rašytinės sutarties su A. P. nesudarė, todėl jai neturėtų priklausyti joks pastarojo vardu įgytas turtas. Nepaisant to, atsakovai sutiko, kad dalis A. P. turto priklausytų ir ieškovei. Atsakovai tikėjosi, kad ieškovė bus sąžininga ir nereikš nepagrįstų reikalavimų. Apeliantės teiginiai dėl 2009 m. atliktų didelio masto remonto darbų atmestini, nes tokio masto rekonstrukcijai (padidinant plotą, griaunant sienas) būtini statybos leidimas ir projektas. Tokių dokumentų ieškovė nepateikė, todėl buto rekonstrukcija atlikta neteisėtai, o iš neteisės teisė neatsiranda. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ji ir šiandien gyvena ginčo bute neturi jokios reikšmės. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Ieškovė privalėjo įrodyti, kokios lėšos buvo teisėtai išleistos remontuojant butą. Pateiktas buto įvertinimas 2013 m. liepos d. neįrodo įdėtų lėšų į buto pagerinimą, atliktą 2009 m. A. P. su buto pardavėju atsiskaitė dar iki gyvenimo kartu su ieškove pradžios. Pradėjus gyventi kartu (2002 m.), buvo atsiskaitoma pagal apeliantės 1997 m. sudarytą paskolos sutartį. Atsakovai sutinka su apeliante, kad teismas peržengė ieškinio ribas.

2. Dėl įpareigojimo grąžinti ieškovės asmeninio naudojimo daiktus. Ieškovės pareiga suformuluoti savo reikalavimą taip, kad kita šalis ne tik turėtų galimybę atsikirsti, bet ir, tokį reikalavimą patenkinus, jis galėtų būti įvykdytas. Ieškovė po A. P. žūties buvo bute D., todėl turėjo galimybę pasiimti asmeninius daiktus, jei jie ten buvo. Atsakovai dar kartą patvirtina, kad ieškovės asmeninių daiktų bute nėra.

3. Dėl ieškovės kitų reikalavimų. Ieškovės reikalavimas priteisti kompensacijas iš atsakovų yra visiškai nepagrįsti. Atsakovai iš nurodytų bendrovių A. P. priklausančių ar nepriklausančių lėšų nėra gavę ar pasisavinę, atsakovų vardu neįregistruotos akcijos, priklausiusios A. P..

4. Dėl apeliantės pateiktų papildomų dokumentų. Apeliantė pateikė teismui papildomus įrodymus, tačiau neprašo jų prijungti. Atsakovai mano, kad šie dokumentai negali būti prijungti, nes galėjo būti pateikti anksčiau. Be to, jie nepatvirtina ieškovės teiginių, kad ginčo bute ji apsigyveno 2000 m. rugsėjo mėn.

Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centras“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą. Nurodė, kad teismas ieškovės reikalavimus pagrįstai atmetė sprendime nurodytais motyvais, su kuriais trečiasis asmuo visiškai sutinka. Teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, visapusiškai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimo taisykles įtvirtinančių teisės normų ir nenukrypo nuo teismų praktikos.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovai prašo panaikinti ar pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą:

1) sprendimo dalį dėl pripažinimo ieškovei nuosavybės teisės į ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), pagerinimo išlaidų, kurių vertė 75 400 Lt, priteisiant ieškovei iš atsakovų 37 700 Lt piniginės kompensacijos, panaikinti ir šį ieškovės reikalavimą atmesti;

2) sprendimo dalį dėl pripažinimo ieškovei nuosavybės teisės į ½ dalį nuo 8/16 dalių 0,1600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/3 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/3 dalių kitų statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. 9494-7005-4076, esančių (duomenys neskelbtini), panaikinti ir priteisti ieškovei 18 888,30 Lt piniginės kompensacijos iš atsakovų;

3) sprendimo dalį dėl pripažinimo ieškovei nuosavybės teisės į ½ dalį kilnojamojo turto, esančio bute (duomenys neskelbtini): įmontuojamą trijų durų spintą su stumdomomis durimis – 4 296 Lt vertės; dvigulę miegamojo lovą su čiužiniais „Dormeo“ – 1 800 Lt vertės; virtuvės baldų komplektą su integruota virtuvės įranga (kaitlente, gartraukiu, šaldytuvu „Snaigė“) – 4 700 Lt vertės; odinius minkštus baldus (fotelį ir sofą) – 5 000 Lt vertės; juodos spalvos keturių durų spintelę, juodos spalvos staliuką, dvi juodos spalvos spinteles su dviem stiklinėmis durelėmis – 3 800 Lt vertės; batų spintelę; skalbimo mašiną LG – 1 000 Lt vertės; televizorių PHILIPS – 3 500 Lt vertės; muzikinį grotuvą PHILIPS – 2 500 Lt vertės; du kondicionierius YORK – 5 000 Lt vertės; vaizdo stebėjimo kamerą – 600 Lt vertės; grafikės D. S. paveikslus – 1 200 Lt vertės; baltą šviestuvą, baltą toršerą ir baltą naktinę lempą – 300 Lt vertės, priteisiant ieškovei solidariai iš atsakovų 16 848 Lt piniginės kompensacijos, panaikinti ir šį ieškovės reikalavimą atmesti;

4) sprendimo dalį dėl 14 751,71 Lt sumos, sumokėtos ieškovės vardu nuo 2002 m. rugsėjo 30 d. iki 2013 m. gegužės 9 d., vykdant 1997 m. gegužės 27 d. paskolos sutartį Nr. 97-05/030, pripažinimo bendrąja daline ieškovės ir A. P. nuosavybe, priteisiant iš ieškovės atsakovams 7 375,86 Lt piniginės kompensacijos, pakeisti ir priteisti atsakovams iš ieškovės 14 540 Lt piniginės kompensacijos.

Atsakovai taip pat prašo kitos teismo sprendimo dalies nekeisti, prijungti J. Pikūno individualios įmonės vertinimo ataskaitą Nr. 141063 dėl daiktų, esančių bute (duomenys neskelbtini), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl pripažinimo ieškovei nuosavybės teisės į ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), pagerinimo išlaidų. A. P. už šį butą su pardavėju visiškai atsiskaitė iki 2002 m. gegužės 29 d., nes tą dieną buvo išregistruota hipoteka. Ieškovė su A. P. bendrą ūkį pradėjo vesti 2002 m. rusėjo mėn. Iki to laiko bute jau buvo atlikta apdaila, įrengti santechnikos prietaisai. Atsakovai neginčija, kad po 7 metų (2009 m.) ieškovė su A. P. bute vykdė remontą, todėl ieškovė turi teisę į ½ dalį remonto išlaidų, tačiau ji turėjo įrodyti jų dydį. Teismo motyvai dėl buto verčių skirtumo yra nepagrįsti, nes nekilnojamojo turto vertė keičiasi vykstant ir rinkos pokyčiams bei paprastai tai nesusiję su daikto pagerinimu. Taip teigė ir pats teismas, nagrinėdamas atsakovų priešieškinio reikalavimą dėl 14 751,71 Lt sumos priteisimo. Vienu atveju teismas atsižvelgė į Nekilnojamojo turto duomenis dėl turto vertės, kitu – priteistinas sumas nustato pagal įmokėtas konkrečias sumas. Teismo išvadą dėl 37 700 Lt pagerinimo išlaidų priteisimo paneigia Nekilnojamojo turto registro išrašas, pagal kurį buto vertė 2009 m. sausio 1 d. (iki remonto darbų atlikimo) buvo 189 625 Lt. Pagal teismo logiką ginčo buto vertė po 2009 m. atliko remonto sumažėjo nuo 189 625 Lt iki 150 000 Lt. Be to, ieškovė reikalavimo dėl dalies pagerinimo išlaidų priteisimo nereiškė, todėl teismas peržengė ieškinio ribas.

2. Dėl pripažinimo ieškovei nuosavybės teisės į ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Teismo išvados šiuo klausimu prieštarauja pateiktiems rašytiniams įrodymams, pažeidžia CPK 185 straipsnį. A. P. su artimu žmogumi – krikšto motina L. D. 2008 m. kovo 20 d. pasirašė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Sutarties šalys perleidžiamą nekilnojamąjį turtą įvertino 17 450 Lt suma. Pagal rentos sutartį pareigas vykdė tik A. P.. Kadangi ieškovė nebuvo šios sutarties šalimi, jokių teisių į nekilnojamąjį turtą neįgijo. Po krikšto motinos mirties A. P. 2013 m. pradėjo vykdyti ginčo pastatų rekonstrukciją, buvo įdėtos lėšos į jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto rekonstrukciją, į kurių ½ dalį gali pretenduoti ieškovė. Įdėtų lėšų bendra suma yra 37 776,59 Lt, ją patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai. Kadangi ši suma buvo išleista rekonstrukcijai, ieškovei kartu gyvenant ir vedant bendrą ūkį su A. P., ji galėtų pretenduoti tik į 18 888,30 Lt sumą. Ieškovės pateikta šio nekilnojamojo turto ataskaita, pagal kurią 2013 m. liepos 30 d. turto vertė yra 75 000 Lt, nepatvirtina įdėtų lėšų sumos.

3. Dėl kilnojamojo turto, esančio bute (duomenys neskelbtini). Šis ieškovės reikalavimas patenkintas nepagrįstai, ieškovei nepateikus jokių įrodymų ir teismui pažeidus CPK 185 straipsnį. Nė vienas ieškovės liudytojas nepatvirtino, kad šiame atsakovui priklausančiame bute esantys daiktai yra ieškovės ar kito asmens asmeninė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju teismas pareigą įrodyti, kad ji su A. P. pirko sau kilnojamąjį turtą ir laikė jį kitam asmeniui priklausančiame bute, nepagrįstai perkėlė atsakovams, todėl pažeidė CPK 178 straipsnį. Atsakovas teismui nurodė, kad jo sūnaus ir dukros šeimoms buvo sudarytos visos sąlygos naudotis jam priklausančiu butu. Aplinkybė, kad sūnus ar dukra pasikviesdavo į butą savo draugų, atsakovams nebuvo paslaptis. Liudytojų teiginiai, kad juos kviesdavosi į šį butą sūnus su ieškove, nesudaro pagrindo išvadai, kad bute esantys daiktai yra ne buto savininko. Be to, teismas pripažino nuosavybės teisę ir į tuos daiktus, kurie nebuvo surašyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Po atsakovų sūnaus A. P. žūties ieškovė paprašė leisti pailsėti bute ir be atsakovų žinios pasikvietę antstolę, kuri surašė visus atsakovams priklausančius daiktus. Tai, kad antstolė nesurašė kai kurių daiktų, tik patvirtina, jog tokių daiktų nebuvo. Teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą, be apmokėjimo už slenkančias konstrukcijas, vadovavosi ir A. P. komunalinių mokesčių mokėjimu už butą. Atsakovas teismui buvo nurodęs, kad sūnus atsakovo vardu mokėjo mokesčius, o atsakovai su juo atsiskaitydavo. Toks buvo susitarimas. Teismas vadovavosi rašytiniais įrodymais dėl įsigyjamų daiktų, kurie net nebuvo įrašyti į faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Didžioji dalis ieškovės vardu sudarytų sutarčių ir išrašytų sąskaitų yra be parašų, nėra duomenų apie jų apmokėjimą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovai neginčijo ieškovės nurodytos daiktų vertės. Po skundžiamo sprendimo priėmimo atsakovų prašymu J. Pikūno individuali įmonė atiko visų ieškovės nurodytų daiktų įvertinimą ir nustatė, kad jų vertė yra 3 070 Lt, o ne 33 696 Lt.

4. Dėl 14 751 Lt sumos, sumokėtos ieškovės vardu pagal paskolos sutartį, pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Šis atsakovų reikalavimas nepagrįstai patenkintas tik iš dalies. Kartu apsigyvenus ieškovei su A. P. nuo 2002 m. rugsėjo mėn. iki jo žūties (2013 m. gegužės 9 d.) bankui iš jų bendrų santaupų buvo pervesta 14 751,71 Lt. Kadangi ieškovės butas (duomenys neskelbtini), pirktas už 37 600 Lt, A. P. sumokėta dalis (7 376,86 Lt) sudaro 0,2 dalių viso buto kainos. Buto vertė 2014 m. sausio 1 d. buvo 72 700 Lt, todėl A. P. sumokėta dalis (0,2) sudaro 14 540 Lt. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kokią dalį buto sudarė A. P. sumokėtų lėšų dalis, ir į dabartinę šio buto vertę, o ne tik dalyti bankui sumokėtą sumą lygiomis dalimis. Pastebėtina, kad teismas, spręsdamas iš esmės analogiškus ieškovės ir atsakovų reikalavimus (dėl buto (duomenys neskelbtini), ir dėl lėšų, sumokėtų pagal paskolos sutartį) sprendė juos nevienodai. Jeigu A. P. indėlis sudarė 0,2 dalių buto, tai tokia dalis buto vertės turėtų būti kompensuota, o vertė nustatytina turto padalijimo metu.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, prijungti 100-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos 2014 m. birželio 17 d. pažymą ir kvitus dėl komunalinių paslaugų apmokėjimo 2002 m. rugpjūčio ir rusėjo mėnesiais, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl buto (duomenys neskelbtini). Ieškovė su A. P. gyventi kartu ir bendrą ūkį pradėjo 2000 m. rugsėjo mėn. Ieškovė neginčija, kad jai apsigyvenant bute buvo atlikta buto apdaila, įrengti santechnikos įrenginiai. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jie iš bendrų lėšų baigė išsimokėti įsiskolinimą už A. P. įsigytą butą. Apeliantai, neginčydami, kad 2009 m. ieškovė su A. P. atliko buto remontą, nepagrįstai teigia, jog ieškovė turi teisę tik į ½ dalį patirtų remonto išlaidų. Tokie apeliantų argumentai prieštarauja teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011).

2. Dėl nekilnojamojo turto Jurbarko r. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad ieškovė gali pretenduoti tik į jos įdėtas lėšas. Ieškovė visiškai sutinka su teismo motyvais dėl šio reikalavimo patenkinimo. Aplinkybė, kad A. P. įgijo nekilnojamąjį turtą pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kurios šalimi ieškovė nebuvo, nepaneigia ieškovės reikalavimo teisės į bendrai sukurto turto dalį. Apeliantų nurodytą aplinkybę, kad tik A. P. rūpinosi rentos gavėja, paneigia namo bendraturčio parodymai. Apeliantai apeliaciniame skunde prašo priteisti ieškovei 18 888,30 Lt piniginės kompensacijos už šio nekilnojamojo turto pagerinimą, tačiau apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie buvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ieškovė taip pat tokio reikalavimo nebuvo pareiškusi.

3. Dėl kilnojamojo turto, esančio bute D. Bylos duomenys patvirtina, kad šis butas buvo remontuojamas ir įrenginėjamas ieškovės kartu su A. P.. Šią aplinkybę pripažįsta ir atsakovai. Baldus, buitinę techniką, kitus butui įrengti reikalingus daiktus užsakinėjo ieškovė ir A. P., kurie mokėjo ir komunalinius mokesčius už butą. Liudytojai patvirtino, kad juos į butą kviesdavosi A. P. su ieškove, o ne atsakovas. Kaip šeimininkai siūlydavo buto raktus. Nors atsakovai turi du vaikus, atsakovas 2008 m. rugpjūčio 13 d. testamentu butą nusprendė palikti sūnui A. P., išskiriant šį turtą iš viso kito jam priklausančio turto. Nesutiktina su apeliantų argumentais, kad teismas ieškovės pareigą įrodyti ieškinį nepagrįstai perkėlė atsakovams. Apeliantai nepagrindė nurodytų aplinkybių, kad sūnaus ir dukros šeimoms buvo leista naudotis butu ir kviesti į jį draugus. Priešingai, pateikti įrodymai patvirtina, kad butu naudojosi tik A. P. ir ieškovė, kuri visada turėjo raktus nuo buto, o ne prašė jų iš atsakovų. Tik vėliau atsakovai pareikalavo grąžinti raktus.

4. Dėl naujų įrodymų – turto vertinimo ataskaitos pateikimo. Apeliantai nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių ši ataskaita negalėjo būti pateikta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovams atstovavo advokatas. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovai ieškovės nurodytos daiktų vertės neginčijo. Be to, iš pateiktos ataskaitos turinio matyti, kad vertinimas nėra objektyvus, nes užsakovas nepateikė vertinamų daiktų įsigijimo dokumentų, nors byloje ieškovė juos buvo pateikusi. Ataskaitoje grafikės D. S. trys paveikslai įvertinti 70 Lt, nors iš viešai prieinamos informacijos internete matyti, kad šios grafikės darbų kaina yra nuo 149,99 Lt.

5. Dėl 14 751,71 Lt sumos, sumokėtos ieškovės vardu pagal paskolos sutartį. Teismas tenkindamas šį priešieškinio reikalavimą iš dalies, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Ieškovė neprieštaravo, kad ieškovės buto išpirkimui panaudota 14 751,71 Lt suma būtų padalyta per pusę ir A. P. paveldėtojams priteista 7 375,86 Lt. Apeliantai nepagrįstai prašo priteisti jiems beveik tokią pat sumą (14 540 Lt), nors jiems priklauso tik pusė šios sumos. Apeliantei šiam reikalavimui pagrįsti nurodo Nekilnojamojo turto nustatytą buto rinkos vertę, tačiau vadovautis šia verte nėra pagrindo, nes masinio vertinimo būdu nustatyta turto vertė neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų, neatspingi realios turto vertės.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. papildomą sprendimą – priteisti atsakovams iš ieškovės 2 593,85 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad teismas neteisingai paskaičiavo atsakovams iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidas, nes nepagrįstai įpareigojo ieškovę atlyginti 61,3 proc. nuo 1 830 Lt žyminio mokesčio sumos, nors bendra atsakovų priešieškinio reikalavimų suma yra 24 380 Lt. Atsakovų mokėtinas žyminis mokestis nuo šios sumos sudaro 731,40 Lt, o ne 1 830 Lt, todėl iš ieškovės atsakovams priteistina bylinėjimosi išlaidų suma turėjo sudaryti 2 593,85 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo atsakovai prašo skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad negali būti priteista didesnė išlaidų suma tai šaliai, kurios didesnė dalis reikalavimų teismo atmesta kaip nepagrįsti.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovai prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. papildomą sprendimą, sumažinant ieškovei iš atsakovų priteistų bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas dydį ir atsakovams priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Nurodo, kad ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudarė 4 900 Lt, iš jų 120 Lt – už paklausimus bankams, tačiau tai susiję su taikos sutartimi, todėl šių išlaidų teismas negalėjo priteisti papildomu sprendimu. Apeliantų teigimu, teismas nepriteisė atsakovams jokių jų turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nors atsakovo priešieškinis buvo patenkintas 61,3 proc.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo ieškovė prašo skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantai savo išvadas padarė perskaitę tik rezoliucinę sprendimo dalį, nes motyvuojamojoje dalyje aiškiai nurodyta, kad atsakovai turi teisę į 3 267,29 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o vėliau teismas atliko mokėtinų sumų įskaitymą. Be to, apeliantai nepagrįstai nurodo, kad teismas neturėjo priteisti 120 Lt už paklausimų į bankus rengimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinų teisės normų

Bylos duomenimis, 2013 m. gegužės 29 d. mirė (žuvo) atsakovų A. P. P. ir J. P. sūnus A. P. (t. 1, b. l. 16). Atsakovai pateikė notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (t. 1, b. l. 15). Ieškovė D. G. pareiškė ieškinį atsakovams dėl nuosavybės teisės į paveldimą turtą pripažinimo. Nurodė, kad su A. P. susipažino 1996 m., o nuo 2000 m. rugsėjo mėn. iki jo žūties kartu vedė bendrą ūkį ir sudarė bendrą šeimą, nors santuokos įregistravę nebuvo. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė su A. P. gyveno faktinėje santuokoje iki pastarojo žūties, tačiau ginčas kilo dėl jų apsigyvenimo kartu pradžios momento. Ieškovei teigiant, kad ji su A. P. jo bute (duomenys neskelbtini), apsigyveno ir pradėjo tvarkyti bendrą ūkį 2000 m. rugsėjo mėn., o atsakovams teigiant, jog nuo 2002 m. rugsėjo mėn., pirmosios instancijos teismas palaikė atsakovų poziciją. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prieštaringus liudytojų parodymus šiuo klausimu, sutinka su pirmosios instancijos teismo, remiantis pačios ieškovės pateikta 100-osios daugiabučio namo savininko bendrijos 2013 m. liepos 25 d. pažyma dėl gyvenamosios vietos (t. 1, b. l. 31), padaryta išvada, kad ieškovė minėtame bute gyvena nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. Atmestini ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi šia pažyma, nes, ieškovės teigimu, ji bendrijos buhalterės prašė išduoti tokią pažymą turėdama tikslą patvirtinti, jog apskritai gyvena šiame bute. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pažymos gavimo tikslas šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Pati ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad bendrijos buhalterė galėjo išduoti pažymą tik nuo tos datos, kada buhalteriniuose dokumentuose šiam butui buvo pradėti skaičiuoti komunaliniai mokesčiai už du asmenis, nes iki 2002 m. rugsėjo 1 d. mokesčiai buvo skaičiuojami už vieną asmenį (A. P.). Tai leidžia daryti išvadą, kad A. P., pateikdamas bendrijos buhalterei duomenis apie gyventojų skaičių, reikšmingą skaičiuojant komunalinius mokesčius, pats išviešino, jog ieškovė jo bute apsigyveno 2002 m. rugsėjo 1 d. Taigi ieškovė su A. P. kartu apsigyveno ir pradėjo tvarkyti bendrą ūkį 2002 m. rugsėjo 1 d. Ši data yra reikšminga sprendžiant ieškovės pareikštus ieškinio reikalavimus dėl nuosavybės teisės į A. P. vardu įregistruotą turtą pripažinimo, šio turto atidalijimo ir kompensacijų priteisimo.

CK trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių, t. y. santuoką sudariusių asmenų, turtinius santykius. Bendrai gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų (sugyventinių, nesant partnerystės), turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. Sugyventinių turtui nėra taikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto statusą. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačiu darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010). Šie išaiškinimai pateikti civilinėse byloje, kuriose nustatyta, kad turtą įgijo ar jis bendrai priklausė asmenims, kurie bendrai gyvena neįregistravę santuokos ir nesant tarp jų partnerystės santykių (sugyventiniams). Tokiais atvejais jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą. Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Pagal nurodytą teismų praktiką tai atitinka jungtinės veiklos sutartį, pagal kurios nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui).

Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad, pirmosios instancijos teismui nustačius, jog ieškovė ir A. P. gyveno kartu kaip faktiniai sutuoktiniai, vedė ir tvarkė bendrą ūkį, visas gyvenant kartu sukurtas turtas turėjo būti laikomas bendros veiklos rezultatu, priklausančiu jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės teiginiais, nes pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką, sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, - reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Tai, kad asmenis sieja jungtinės veiklos teisiniai santykiai, nereiškia, jog visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad asmenys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise; jungtinės veiklos, kaip ir bet kurios kitos sutarties, dalyviai turi teisę susitarti, kokį turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, o koks turtas nebus laikomas jungtinės veiklos rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). Taigi nagrinėjamoje byloje sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių pasekmių turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovė su A. P. buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą.

Dėl buto (duomenys neskelbtini), ir jame esančio kilnojamojo turto

Ieškovė ieškiniu prašė, pripažinus jai nuosavybės teisę į ½ dalį nurodyto buto ir atidalijus ieškovei priklausančią buto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į butą, o atsakovams iš ieškovės priteisti po 37 500 Lt piniginės kompensacijos. Pirmosios instancijos teismas atsisakė pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į ½ dalį ginčo buto, tačiau pripažino ieškovei ½ dalį į buto pagerinimo išlaidų, kurių vertė 75 400 Lt, ir priteisė ieškovei iš atsakovų 37 700 Lt piniginės kompensacijos.

Byloje nustatyta, kad A. P. šį butą išsimokėtinai įsigijo 1995 m. vasario 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (t. 1, b. l. 41–42). Nors byloje nėra tikslių duomenų apie galutinio atsiskaitymo datą, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad labiau tikėtina, jog įmokos buvo baigtos mokėti sutartyje nustatytu terminu iki 2002 m. kovo 31 d. Šią aplinkybę patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta žyma apie Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2002 m. gegužės 29 d. priimtą nutartį dėl hipotekos butui išregistravimo (t. 1, b. l. 21–22). Ieškovė savo prisidėjimą prie buto įsigijimo grindė išimtinai jos ir A. P. bendro gyvenimo ir ūkio vedimo faktu. Kadangi, kaip minėta, ieškovė ginčo bute apsigyveno ir drauge su A. P. pradėjo tvarkyti ūkį 2002 m. rugsėjo 1 d., atmestini ieškovės argumentai dėl jos prisidėjimo prie galutinio atsiskaitymo už butą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad ieškovė ir A. P. tokiu būdu siekė bendro tikslo (jungtinės veiklos rezultato) – sukurti abiejų poreikius tenkinantį ginčo butą, kaip bendrąją dalinę nuosavybę. Ieškovė yra teisi apeliaciniame skunde teigdama, kad ieškinio reikalavimą dėl nuosavybės teisės į ½ dalį ginčo buto ji grindė ne vien prisidėjimu prie galutinio atsiskaitymo už butą, tačiau ir prisidėjimu prie buto išlaikymo, jo įrengimo bei 2009 m. atliktos buto rekonstrukcijos. Neįrodžius vieno iš sugyventinių prisidėjimo prie nekilnojamojo turto įsigijimo, tokiam sugyventiniui išlieka galimybė įrodyti bendrosios dalininės nuosavybės teisę į tokį turtą, jeigu jis buvo iš esmės pagerintas bendromis sugyventinių lėšomis. Tai yra vertinamasis kriterijus ir esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas buto kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir pan., kai žymiai padidėja buto vertė. Taigi sprendžiant dėl esminio pagerinimo būtina atsižvelgti į tikrąją asmeninio turto prieš pagerinant ir po pagerinimo vertę, įvertinant tai, kad turto vertę gali veikti ne tik jo techninė būklė (parametrai), bet ir nekilnojamojo turto rinkoje esanti situacija. Byloje nustatyta, kad 2009 m. buvo atlikta buto rekonstrukcija, atsakovai tai pripažįsta. Tačiau, kaip teisingai nurodo atsakovai, ši rekonstrukcija nėra įteisinta, nėra pakeisti buto kadastriniai ir kiti duomenys, turintys reikšmę nustatant buto vertę. Iki rekonstrukcijos buvusi buto vertė (74 600 Lt) byloje nustatyta pagal Nekilnojamo turto registro išrašą, kuriame vidutinė rinkos vertė nustatoma masinio vertinimo būdu (t. 1, b. l. 21–22). Po atliktos rekonstrukcijos buto vertė (150 000 Lt) nustatyta pagal individualų vertinimą (t. 1, b. l. 44–63). Iš buto 2013 m. rugpjūčio 5 d. vertinimo ataskaitos matyti, kad turto vertintojas rėmėsi kadastriniais duomenimis, užfiksuotais 1995 m., t. y. nežinoma, kokią įtaką nustatant buto vertę padarė neįteisinta buto rekonstrukcija (o, pasak ieškovės, perplanavus butą, nugriovus sienas ir pan., žymiai padėjo buto plotas). Be to, pagal byloje pateiktą VĮ Registrų centro Kauno filialo 2014 m. sausio 27 d. raštą buto vertė, nustatyta taikant masinį vertinimą, 2009 m. sausio 1 d. buvo 189 625 Lt, t. y. dar didesnė, nei po atliktos rekonstrukcijos (t. 3, b. l. 127). Taigi ieškovė neįrodė, kad atlikta neįteisinta buto rekonstrukcija laikytina esminiu buto pagerinimu, leidžiančiu pripažinti ieškovei kartu su A. P. bendrąją nuosavybės teisę į šį butą, todėl šis ieškovės reikalavimas pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai atmestas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nepripažinimas ieškovės nuosavybės teisių į butą nepašalina jos teisės reikalauti išlaidų, patirtų dėl buto pagerinimo, atlyginimo, tačiau teismas nepagrįstai savo iniciatyva ėmėsi spręsti tokių išlaidų kompensavimo ieškovei klausimą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė nebuvo pareiškusi tokio reikalavimo. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės ir atsakovų apeliaciniuose skunduose išdėstyta pozicija, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas (CPK 265 str. 2 d.).

Ieškovė ieškiniu taip pat prašė pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ dalį kilnojamųjų daiktų, esančių ginčo bute (iš viso kilnojamųjų daiktų vertė 15 180 Lt), priteisti juos natūra ieškovei, o atsakovams priteisti iš ieškovės 7 590 Lt piniginės kompensacijos. Atsakovai priešieškiniu prašė pripažinti, kad šie kilnojamieji daiktai (atsakovų teigimu, jų vertė 19 680 Lt) bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso ieškovei ir A. P., atidalyti šį turtą ir jį pripažinti A. P. asmenine nuosavybe, o ieškovei iš atsakovų priteisti 9 840 Lt piniginės kompensacijos. Pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovei nuosavybės teisę į ½ dalį šių daiktų, tačiau juos natūra priteisė ne ieškovei, o atsakovams, atitinkamai ieškovei priteisė iš atsakovų 7 590 Lt piniginės kompensacijos.

Ieškovė apeliaciniame skunde prašo šį kilnojamąjį turtą natūra priteisti jai, o atsakovams iš ieškovės priteisti 7 790 Lt piniginės kompensacijos. Atsakovai apeliaciniame skunde nekėlia reikalavimų dėl šios sprendimo dalies. Taigi, kaip matyti, šalių ginčo dėl šių kilnojamųjų daiktų nuosavybės teisės ir jų vertės nėra. Ginčas liko tik dėl to, kuriai iš šalių šie daiktai priteistini natūra, o kuriai – priteistina kompensacija. Akivaizdu, kad šio klausimo tinkamas išsprendimas priklauso nuo to, kam natūra atiteko ginčo butas, kuriame yra minėtas kilnojamasis turtas. Kadangi ieškovės reikalavimas dėl nuosavybės teisių pripažinimo į ½ dalį ginčo buto atmestas, atitinkamai pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos daiktus natūra priteisė atsakovams, o ieškovei priteisė iš atsakovų 7 590 Lt piniginės kompensacijos.

Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini)

Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti nuosavybės teisę į ½ dalį nuo 8/16 dalių 0,1600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/3 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/3 dalių kitų statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. 9494-7005-4076, esančių (duomenys neskelbtini), kurių ½ dalies vertė 37 500 Lt. Pirmosios instancijos teismas patenkino šį reikalavimą. Atsakovai apeliaciniame skunde prašo šią sprendimo dalį panaikinti ir priteisti ieškovei iš atsakovų 18 888,30 Lt piniginės kompensacijos už jos indėlį į šio turto pagerinimą.

Byloje nustatyta, kad A. P. šį turtą įsigijo 2008 m. kovo 20 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu (t. 1, b. l. 32–35). Pagal šią sutartį A. P. įsipareigojo rūpintis iki gyvos galvos savo krikšto motina L. D., o pastaroji už tai perleido A. P. minėtą nekilnojamąjį turtą. Atsakovai teisingai pažymėjo, kad ieškovė nebuvo šios sutarties šalimi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. P. šį turtą asmeninės nuosavybės teise įsigijo jau gyvendamas kartu su ieškove, šiems vedant bendrą ūkį. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad šis turtas, kaip asmeninė nuosavybė, buvo A. P. įsigytas jau vedant bendrą ūkį su ieškove, turi esminę reikšmę šioje byloje, nes iš to galima daryti išvadas dėl ieškovės ir A. P. susitarimo sukurti bendrąją nuosavybę buvimo. Ši aplinkybė patvirtina, kad nebuvo jokio ieškovės ir A. P. susitarimo dėl šio turto įsigijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kadangi nebuvo jokio ieškovės įnašo dėl šio turto įsigijimo, kaip ir buto (duomenys neskelbtini), atveju, ieškovė gali įrodyti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į tokį turtą, jeigu jis buvo iš esmės pagerintas bendromis sugyventinių lėšomis. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, bylos rašytiniai įrodymai (šio turto vertinimo ataskaita, t. 1, b. l. 94–110), liudytojų A. S., E. H. ir kt. parodymai yra nepakankami išvadai, kad nekilnojamasis turtas buvo iš esmės pagerintas (CPK 185 str.). Jie nesudaro pagrindo konstatuoti, kad minėto turto vertė dėl nurodytų darbų iš esmės padidėjo. Kita vertus, ieškovė pateikė duomenis, patvirtinančias jo ir A. P. įdėtas lėšas į šį turtą, todėl ieškovė gali pretenduoti į ½ dalį šių lėšų ir prašyti kompensacijos iš atsakovų, tačiau ieškovė tokio reikalavimo nebuvo pareiškusi, todėl jis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 265 str. 2 d.).

Dėl kilnojamojo turto ir ieškovės asmeninių daiktų, esančių bute (duomenys neskelbtini)

Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti nuosavybės teisę į ½ dalį kilnojamojo turto, esančio atsakovams nuosavybės teise priklausančiame nurodytame bute (iš viso daiktų vertė 16 848 Lt), ir priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų 16 848 Lt piniginės kompensacijos. Pirmosios instancijos teismas patenkino šį reikalavimą. Atsakovai apeliaciniame skunde prašo šią sprendimo dalį panaikinti ir ieškovės reikalavimą atmesti.

Šis butas įregistruotas atsakovo A. P. P. vardu (t. 1, b. l. 29). Ieškovės paaiškinimais ir liudytojų parodymais nustatyta, kad šiuo butu iš esmės naudojosi ieškovė su A. P.. Su tuo iš esmės sutinka ir atsakovai, teigdami, kad butas buvo įsigytas tam, kad jų vaikai su šeimomis galėtų ten apsistoti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovai, priešingai nei ieškovė, nepateikė įrodymų dėl šio buto įrengimo ir jo apstatymo baldais. Ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismo nurodytus rašytinius įrodymus, kad ieškovė kartu su A. P. šį butą remontavo, jį įrenginėjo, užsakinėjo baldus, mokėjo komunalinius mokesčius. Byloje apklausti liudytojai taip pat patvirtina aplinkybes, kad ieškovė kartu su A. P., kaip šeimininkai, kviesdavosi juos į šį butą. Atsakovai apeliaciniame skunde pateiktų argumentų nepagrindžia rašytiniais įrodymais. Tai, kad ieškovė su A. P. šiame bute tvarkėsi kaip šeimininkai, t. y. atitinkamai pagal savo norus jį įsirengė, patvirtina ne tik rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai, tačiau ir aplinkybė, jog atsakovas A. P. P., nors ir turi du vaikus, 2008 m. rugpjūčio 13 d. testamentu šį butą po savo mirties paliko sūnui A. P., išskirdamas šį turtą iš viso kito jam priklausančio turto (t. 3, b. l. 21). Atsakovai apeliaciniame skunde nepagrįstai apeliuoja į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovei nuosavybės teisę ir į tuos daiktus, kurie nebuvo aprašyti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t. 1, b. l. 162). Nors kai kurie daiktai nebuvo įrašyti į protokolą, tačiau ieškovė pateikė jų įsigijimo dokumentus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovei nuosavybės teisę į juos. Teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovų kartu su apeliaciniu skundu pateiktą šių daiktų įvertinimo ataskaitą, nes ji galėjo būti pateikta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.). Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovai neginčijo ieškovės nurodytos šių daiktų vertės.

Ieškovė ieškiniu taip pat prašė įpareigoti atsakovus grąžinti jai asmeninio naudojimo daiktus, esančius šiame bute. Pirmosios instancijos teismas atmetė šį reikalavimą, pagrįstai pažymėdamas, kad ieškovė neidentifikavo ir nenurodė šių daiktų vertės. Teisėjų kolegija pažymi, kad efektyvi teisminė gynyba priklauso nuo tinkamai suformuluotų reikalavimų. Ieškovė turėjo pareigą suformuluoti savo reikalavimą taip, kad, visų pirma, atsakovai turėtų galimybę atsikirsti, antra, patenkinus tokį reikalavimą, toks teismo sprendimas būtų tinkamai įvykdytas. Ieškovė ir apeliaciniame skunde nesugebėjo paaiškinti, kaip turėtų būti vykdomas bendro pobūdžio teismo įpareigojimas atsakovams grąžinti ieškovei neidentifikuotus jos asmeninius daiktus. Be to, kaip teisingai nurodo atsakovai atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą, 2013 m. birželio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad ieškovė turėjo galimybę pasiimti iš buto savo asmeninius daiktus.

Dėl reikalavimo teisių į UAB „Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centras“ ir nuosavybės teisės į UAB „AVAC“ akcijas

Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti ieškovei: reikalavimo teisę į ½ dalį A. P. trečiajam asmeniui UAB „Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centras“ suteiktų paskolų, kurių bendra suma 144 611,80 Lt, ir priteisti iš atsakovų 72 305,90 Lt piniginės kompensacijos; reikalavimo teisę į ½ dalį 14 265 Lt suma padidinto UAB „Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centras“ įstatinio kapitalo ir priteisti solidariai iš atsakovų 7 132,50 Lt piniginės kompensacijos; nuosavybės teisę į ½ dalį A. P. neišmokėtas 31 690,25 Lt lėšas, susijusias su darbo santykiais, ir priteisti solidariai iš atsakovų 15 845,12 Lt piniginės kompensacijos; nuosavybės teisę į ½ dalį UAB „AVAC“ 50 proc. akcijų, kurių vertė 30 000 Lt, ir priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų 15 000 Lt piniginės kompensacijos. Pirmosios instancijos teismas šiuos reikalavimus atmetė.

Ieškovė minėtus reikalavimus grindė išimtinai jos ir A. P. bendro gyvenimo ir ūkio vedimo faktu. Teisėjų kolegija jau minėjo kasacinio teismo nuoseklią praktiką, pagal kurią sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, - reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Vien sugyventinių bendro ūkio vedimo fakto nustatymas nėra pakankamas pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie jos ir A. P. susitarimą dėl bendro jų dalyvavimo nurodytų bendrovių veikloje. Ieškovė apeliacinio skundo argumentais taip pat nepaneigė, kad turtas, į kurį ieškovė prašo pripažinti nuosavybės teisę, buvo asmeninė A. P. nuosavybė. Ieškovė visiškai nepagrindė savo dalyvavimo nurodytų bendrovių veikloje.

Ieškovės reikalavimas dėl UAB „Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centras“ įstatinio kapitalo yra susijęs su reikalavimu dėl šiai bendrovei suteiktų paskolų, kadangi įstatinis kapitalas buvo didinimas iš akcininkams grąžintinų paskolų (2010 m. balandžio 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 39). Ieškovei neįrodžius, kad ji prisidėjo prie A. P. paskolų bendrovei suteikimo, pagrįstai nebuvo patenkinti abu ieškovės reikalavimai.

Trečiojo asmens UAB „Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centras“ teigimu, ieškovės nurodytos prašomas priteisti A. P. priklausančios išmokėti lėšas, susijusias su darbo santykiais, sudaro kompensacija už nepanaudotas atostogas, kurias A. P. neišnaudojo savo valia, ir dviejų paskutinių mėnesių neišmokėtas darbo užmokestis. Tai paneigia nieko nepagrįstus ieškovės paaiškinimus, kad A. P. neimdavo darbo užmokesčio, todėl ieškovei vienai reikėjo išlaikyti ūkį.

Trečiasis asmuo UAB „Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centras“ taip pat buvo nurodęs, kad UAB „AVAC“ buvo įkurta 2013 m., atskiriant dalį įstatinio kapitalo iš UAB „Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centras“, todėl piniginių įnašų nebuvo. Tai patvirtina ir Juridinių asmenų registro išrašas (t. 3, b. l. 12–13). Taigi UAB „AVAC“ akcijos buvo apmokėtos jau įkuriant UAB „Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centras“. Be to, trečiojo asmens teigimu, UAB „AVAC“ yra neveikianti, neturinti nei vadovo, nei darbuotojų bendrovė. Nors ši bendrovė yra įregistruota, tačiau dėl A. P. žūties veiklos nepradėjo.

Dėl lėšų, panaudotų ieškovei priklausančiam butui (duomenys neskelbtini), išpirkti

Atsakovai priešieškiniu prašė pripažinti 14 751,71 Lt sumą, sumokėtą ieškovės vardu nuo 2002 m. rugsėjo 30 d. iki 2013 m. gegužės 9 d., vykdant 1997 m. gegužės 27 d. paskolos sutartį Nr. 97-05/030, bendrąja daline ieškovės ir A. P. nuosavybe bei įpareigoti ieškovę sumokėti atsakovams 14 540 Lt piniginės kompensacijos, atsižvelgiant į dabartinę šio turto vertę. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ir A. P. bendrąja daline nuosavybe pripažino tik 14 751,71 Lt sumą, kadangi būtent tokia suma buvo išleista butui išpirkti, todėl priteisė atsakovams iš ieškovės 7 375,86 Lt piniginės kompensacijos. Ieškovė šios sprendimo dalies neskundžia, o atsakovai prašo ją pakeisti ir priteisti iš ieškovės 14 540 Lt kompensacijos.

Ieškovė neskundžia pirmosios instancijos teismo išvados, kad A. P. prisidėjimas prie nurodyto buto išpirkimo sudaro pagrindą 14 751,71 Lt lėšas laikyti bendrąją daline nuosavybe ir atitinkamai patvirtina atsakovų teisę prašyti kompensacijos, todėl teisėjų kolegija dėl šių aplinkybių nepasisako.

Byloje nustatyta, kad ieškovei ir A. P. gyvenant kartu ieškovė jai nuosavybės teise priklausančiam butui išpirkti panaudojo 14 751,71 Lt. Atsakovų argumentai, kad A. P. turi teisę ne į ½ dalį šios sumos, o į atitinkamą dalį viso buto vertės yra nepagrįsti, nes atsakovai nereiškė reikalavimo dėl A. P. nuosavybės teisių pripažinimo į šį butą. Nesant pagrindo pripažinti, kad A. P. tokiu būdu įgijo nuosavybės teisę į šį butą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išsprendė atsakovų priešieškinio reikalavimą tik dėl 14 751,71 Lt sumos pripažinimo ieškovės ir A. P. bendrąja nuosavybe.

Taigi šios bylos aplinkybės ir pirmiau išdėstyti teisiniai argumentai sudaro pagrindą dėl pirmosios instancijos teismo procesinių teisių normų, susijusių įrodymų vertinimo taisyklėmis ir pareikštų reikalavimų ribų nustatymu, neteisingo taikymo skundžiamą sprendimą pakeisti (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.).

Dėl papildomo pirmosios instancijos teismo sprendimo

Pirmosios instancijos teisme šalių ir valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė papildomu sprendimu. Teisėjų kolegijai kitaip išsprendus šalių pareikštus reikalavimus, atitinkamai turi būti pakeistas bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.).

Ieškovės ieškinio reikalavimų suma yra 247 221,52 Lt, o patenkintų reikalavimų suma – 24 438 Lt, t. y. 9,89 proc. Ieškovės mokėtinas žyminis mokestis sudarė 5 944,43 Lt, o patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 4 940 Lt, iš viso 10 884,43 Lt. Taigi ieškovė iš atsakovų turi teisę į 1 076,47 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovų priešieškinio reikalavimų suma yra 24 380 Lt, o patenkintų reikalavimų suma – 14 965,86 Lt, t. y. 61,39 proc. Atsakovų mokėtinas žyminis mokestis sudarė 731,40 Lt, o patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 3 500 Lt. Taigi atsakovai iš ieškovės turi teisę į 2 597,66 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atlikus mokėtinų sumą įskaitą, atsakovams iš ieškovės priteistina 1 521,19 Lt (440,57 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje pirmosios instancijos teisme taip pat buvo patirta 65,27 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Vadovaujantis patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija, valstybei iš ieškovės priteistina 49,44 Lt (14,32 Eur) bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovų – 15,83 Lt (4,58 Eur), iš kiekvieno atsakovo po 7,91 Lt (2,29 Eur) (CPK 96 str.).

Dėl pakeisto skundžiamo sprendimo pakeitus bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, atitinkamai pakeistinas skundžiamas papildomas teismo sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Ieškovė, ginčydama 192 873,52 Lt sumą, už apeliacinį skundą sumokėjo 4 857 Lt žyminio mokesčio. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos.

Atsakovai, ginčydami 80 323,84 Lt sumą, už apeliacinį skundą sumokėjo 2 410 Lt žyminio mokesčio ir patyrė 3 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų apeliacinis skundas patenkintas apie 50 proc., todėl atsakovams iš ieškovės priteistina 2 705 Lt (783,42 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

„Ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovei D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę į ½ dalį kilnojamųjų daiktų, esančių bute (duomenys neskelbtini): natūralaus medžio (apvalus) stalą – 500 Lt vertės; natūralaus medžio 4 kėdes – 600 Lt vertės; minkštuosius baldus (sofą, fotelį, pufą) – 3 500 Lt vertės; natūralaus medžio žurnalinį staliuką – 500 Lt vertės; televizorių SONY – 300 Lt vertės; muzikinį centrą SONY su dviem kolonėlėmis – 100 Lt vertės; paveikslą akvarelė „Gėlės“ 40x50 cm – 10 Lt vertės; natūralaus medžio virtuvės komplektą – 3 000 Lt vertės; integruotą šaldytuvą Liebher – 900 Lt vertės; kaitlentę SMEG – 500 Lt vertės; kavos aparatą LAVAZZA – 50 Lt vertės; integruojamą indaplovę Siemens – 500 Lt vertės; šešių lempų šviestuvą – 1 000 Lt vertės; krėslą – 100 Lt vertės; du šviestuvus BRA – 600 Lt vertės; miegamąjį fotelį – 100 Lt vertės; darbo kėdę – 100 Lt vertės; lygintuvą TEFAL – 20 Lt vertės; skalbimo mašiną Bosch – 300 Lt vertės; boilerį Dražice – 500 Lt vertės; kampinę vonią su masažiniu mechanizmu – 2 000 Lt vertės, kurių bendra vertė 15 180 Lt, priteisti šiuos daiktus natūra atsakovams A. P. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), o ieškovei D. G. priteisti solidariai iš atsakovų A. P. P. ir J. P. 7 590 Lt (2 198,22 Eur) piniginės kompensacijos.

Pripažinti ieškovei D. G. nuosavybės teisę į ½ dalį kilnojamųjų daiktų, esančių bute (duomenys neskelbtini): įmontuojamą trijų durų spintą su stumdomomis durimis – 4 296 Lt vertės; dvigulę miegamojo lovą su čiužiniais „Dormeo“ – 1 800 Lt vertės; virtuvės baldų komplektą su integruota virtuvės įranga (kaitlente, gartraukiu, šaldytuvu „Snaigė“) – 4 700 Lt vertės; odinius minkštus baldus (fotelį ir sofą) – 5 000 Lt vertės; juodos spalvos keturių durų spintelę, juodos spalvos staliuką, dvi juodos spalvos spinteles su dviem stiklinėmis durelėmis – 3 800 Lt vertės; batų spintelę; skalbimo mašiną LG – 1 000 Lt vertės; televizorių PHILIPS – 3 500 Lt vertės; muzikinį grotuvą PHILIPS – 2 500 Lt vertės; du kondicionierius YORK – 5 000 Lt vertės; vaizdo stebėjimo kamerą – 600 Lt vertės; grafikės D. S. paveikslus – 1 200 Lt vertės; baltą šviestuvą, baltą toršerą ir baltą naktinę lempą – 300 Lt vertės, priteisti ieškovei D. G. solidariai iš atsakovų A. P. P. ir J. P. 16 848 Lt (4 879,52 Eur) piniginės kompensacijos.

Pripažinti 14 751,71 Lt sumą, sumokėtą ieškovės D. G. vardu nuo 2002 m. rugsėjo 30 d. iki 2013 m. gegužės 9 d., vykdant 1997 m. gegužės 27 d. paskolos sutartį Nr. 97-05/030, bendrąja daline ieškovės D. G. ir A. P. nuosavybe, priteisti atsakovams A. P. P. ir J. P. iš ieškovės D. G. 7 375,86 Lt (2 136,20 Eur) piniginės kompensacijos.

Atmesti kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus.“

Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. papildomą sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

„Priteisti atsakovams A. P. P. ir J. P. iš ieškovės D. G. 440,57 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt Eur 57 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės D. G. 14,32 (keturiolika Eur 32 ct) bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovų A. P. P. ir J. P. – 4,58 Eur, iš kiekvieno atsakovo po 2,29 Eur (du Eur 29 ct).“

Priteisti atsakovams A. P. P. ir J. P. iš ieškovės D. G. 783,42 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt tris Eur 42 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

TeisėjaiDanguolė MartinavičienėGintaras PečiulisVigintas Višinskis