Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovei G. M., trečiajam asmeniui A. M. (procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovei G. M., trečiajam asmeniui A. M. dėl negautų pajamų priteisimo, žalos atlyginimo ir naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. N. ieškiniu atsakovei G. M., trečiajam asmeniui A. M. dėl negautų pajamų priteisimo, žalos atlyginimo ir naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo teismo prašo:

priteisti iš atsakovės G. M. ieškovui A. N. 15695,13 Eur (54192,13 Lt) žalos atlyginimo, t.y. 11061,21 Eur (38192,13 Lt) žalos dėl antrojo aukšto patalpų pagadinimo bei 4633,92 Eur (16000,00 Lt) negautų pajamų už buto nuomą; nustatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Homo Novus“ 2014 m. spalio 14 d. patalpų dalių apskaičiavimo projektą, A. N. paliekant naudotis patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-10/7,65 kv.m., 1-11/8,80 kv.m., 1-12/8,68 kv.m., 1-13/14,47 kv.m., 1-14/19,84 kv.m., 1-15/10,98 kv.m., 1-16/7,86 kv.m., 1-17/1,53 kv.m., 1-18/4,35 kv.m., iš viso 84,16 kv.m., 576/1000 dalių, o atsakovei G. M. paliekant naudotis patalpas, plane pažymėtos indeksais 1-1/4,65 kv.m., 1-2/1,50 kv.m., 1-3/3,16 kv.m., 1-4/5,39 kv.m., 1-5/9,95 kv.m., 1-6/5,91 kv.m., 1-7/13,39 kv.m., 1-8/13,69 kv.m., 1-9/4,30 kv.m., iš viso 61,94 kv.m. apskaičiuota dalis 424/1000; priteisti iš atsakovės G. M. ieškovui A. N. bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje ieškovas A. N. papildomai paaiškino, jog jam perkant namą jokių defektų nebuvo matyti. Ieškovui sudarius nuomos sutartį trečiasis asmuo pradėjo kenkti – išardė kanalizaciją, pradėjo ardyti pertvaras, ieškovo į pirmojo aukšto patalpas neįsileido. Dėl to ieškovas negali disponuoti savo turtu, negali turto išnuomoti, kaltininkas žinomas, o nuostoliai ieškovui toliau didėja. Ieškovas teikia nuomos paslaugas pagal verslo liudijimą, nuomos sutartį VĮ Registrų centre nėra būtina įregistruoti. Nuomos sutartis buvo terminuota, tačiau su sąlyga ją pratęsti. Prašo patenkinti ieškinį visiškai.

Liudytojas A. Z. paaiškino, jog jis yra statybos ekspertas. 2012 m. spalio mėn. ieškovo užsakymu atliko pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, 2-o aukšto techninės būklės įvertinimą, apžiūrėtas buvo visas pastatas, išskyrus pirmą aukštą, nes nebuvo galimybės patekti. Buvo nustatyta, kad yra galimos avarijos požymiai – įtrūkiai, išlenkimai, pastatas netenkina esminių statybos reglamento reikalavimų, kai pagrindinių konstrukcijų būvis netenkina saugos ribinių būvių, pastatui gresia griūtis. Tuo metu galimybės apžiūrėti pirmo aukšto patalpų nebuvo, tačiau galima daryti išvadą, jog avarinė būklė susidarė dėl netinkamai atliekamų statybinių darbų pirmame aukšte. Tokios būklės patalpų niekas nepirktų, nes jos netinkamos naudojimui. Šiais metais vasario mėnesį buvo pakviestas apžiūrėti ir pirmą aukštą, nes organizavo ieškovas ir seniūnija, paaiškėjo, kad pirmame aukšte išardytos pertvaros, o pastatas rąstų ir apmūrytas, todėl pertvaros yra visos laikančios. Išardytos visos pertvaros ir atitvaros, todėl jas išardžius įvyko deformacijos. Rekonstrukcija atlikta nesilaikant techninių reikalavimų. Žala antram aukštui padaryta dėl pradėtų ardymo darbų. Dėl tos pačios priežasties avarinės būklės yra ir pirmojo aukšto patalpos, todėl nėra prasmės tvarkyti antro aukšto, jei nebus sutvarkytas pirmasis aukštas. Statinio ekspertizę atlikti nėra galimybės, tačiau pastato būklė yra avarinė, juo naudotis negalima. Antro aukšto patalpų sugadinimo priežastis – išardytos pertvaros pirmame aukšte ir netinkamai įrengta gelžbetoninė perdanga ant medinių sienų ir pašalintos sijos. Žala paskaičiuota 2012 m. antro aukšto patalpoms – sutrūkinėjusios atitvaros, lauko sienos, pakrypusios grindys, sugadinta apdaila, ten pavojinga vaikščioti. Šiuo metu remontas gali kainuoti daugiau.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovo A. N. ir jo atstovės paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ieškovui ir atsakovei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise – ieškovui A. N. 58/100 pastato, o atsakovei G. M. 42/100 pastato (b.l. 14-16, 116-118). Taigi, ieškovas ir atsakovė yra minėto nekilnojamojo turto bendrasavininkiai (CK 4.72-4.74 str.).

Dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo

Vadovaujantis CK 4.75 str. 1 d. bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Visi civilinių teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi elgtis sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų ir įgyvendinti savo teises taip, kad be teisinio pagrindo nebūtų pažeidžiamos ar varžomos kitų asmenų teisės ar teisėti interesai (CK 1.5 str., 1.137 str.). Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Bendraturčių teisės yra lygios, nei vienas iš bendraturčių neturi prioritetinių teisių ir negali naudotis savo turtu kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir privalo naudotis turtu priimtiniausiu visiems bendrasavininkiams būdu. Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.93 str., 4.98 str.), todėl ieškovas turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Ginčas dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 str. 1 d. nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise; šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai, nesuformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai ir nenutraukiama bendroji dalinė nuosavybės teisė. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismas taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų konfliktinei situacijai šalinti; kai prašoma nustatyti naudojimosi daiktu tvarka nustato tam tikrus daikto, pavyzdžiui, statinio pakeitimus, teismas patikrina tokių pakeitimų atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams. Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia.

Ieškovas reiškia reikalavimą nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, tvarką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad naudojimosi tvarka turi būti adekvati turimoms dalims bendrojoje dalinėje nuosavybėje, paskiriant naudotis daikto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje, jei tokia galimybė realiai egzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

Sprendžiant dėl naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, tvarkos nustatymo pagal ieškovo pateiktą UAB „Homo Novus“ parengtą projektą (b.l. 19), teismas vertina, kad ieškovui priklauso 58/100 gyvenamojo namo, o atsakovei priklauso 42/100 gyvenamojo namo, kurio bendras plotas yra 146,10 kv.m., t.y. ieškovui tenkanti dalis yra 84,16 kv.m. ir atsakovei tenkanti dalis yra 61,94 kv.m. Pagal minėtą projektą ieškovas naudotųsi patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-10/7,65 kv.m., 1-11/8,80 kv.m., 1-12/8,68 kv.m., 1-13/14,47 kv.m., 1-14/19,84 kv.m., 1-15/10,98 kv.m., 1-16/7,86 kv.m., 1-17/1,53 kv.m., 1-18/4,35 kv.m., , kas sudaro 576/1000 gyvenamojo namo dalis, o atsakovė naudotųsi patalpomis pažymėtomis indeksais 1-1/4,65 kv.m., 1-2/1,50 kv.m., 1-3/3,16 kv.m., 1-4/5,39 kv.m., 1-5/9,95 kv.m., 1-6/5,91 kv.m., 1-7/13,39 kv.m., 1-8/13,69 kv.m., 1-9/4,30 kv.m., kas sudaro 424/1000 gyvenamojo namo dalis. Tiek ieškovas, tiek atsakovė į jų naudojamas patalpas patektų pro atskirus įėjimus: ieškovas pro patalpą, plane pažymėtą 1-10, atsakovė – pro patalpą, plane pažymėtą 1-1 (b.l. 17, 18). Aplinkybę, jog yra nusistovėjęs faktinis naudojimasis patalpomis patvirtina ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-6255-615/2012 (prijungta civilinė byla Nr. 2-6255-615/2012, b.l. 121-128). Įvertinus šias aplinkybes bei atsakovei nepateikus savo siūlomos naudojimosi minėtu gyvenamuoju namu tvarkos, teismas sprendžia, kad ieškovo pasiūlyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka atitinka kiekvieno iš bendraturčių interesus, proporcingumo principą, nepažeidžia kito bendraturčio teisių ir teisėtų interesų bei padės šalims ateityje išvengti konfliktinių situacijų.

Ieškovo ieškinys šioje dalyje tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas ( CPK 5, 177, 178, 183, 185 str., CK 1.2, 1.5, 1.137, 1.138, 4.36, 4.75 str.).

Dėl nuostolių atlyginimo, t.y. 11061,21 Eur (38192,13 Lt) žalos, padarytos antrojo aukšto patalpoms priteisimo

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.).

Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (restitutio in integrum). Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 str. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.).

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju atsakovei taikoma statinių savininko (valdytojo) atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Nurodytoje teisės normoje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t.y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 str. 1 d., 6.266 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje delikto padarymo židinys yra bendrosios dalinės nuosavybės objekto dalyje, valdomoje ir naudojamoje vieno bendraturčio.

Nuosavybės teisę įgyvendinančio asmens pareiga – nepažeisti įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų (CK 4.37 str. 1 d.), todėl pastato savininkas turi pareigą rūpintis, kad pastate nebūtų trūkumų, juos pašalinti, jeigu jų yra, o savininko neteisėtu neveikimu laikytinas nurodytos pareigos nevykdymas bei kartu bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str., 6.266 str.).

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – UAB „Skena“ 2012-10-22 žalos paskaičiavimas (b.l. 20-35 ir atskiras priedas), Kauno miesto savivaldybės 2014-10-16 statinio techninės priežiūros patikrinimas (b.l. 39-41), 2015-02-17 apžiūros aktas (b.l. 99), taip pat ieškovo ir liudytojo – atestuoto specialisto, turinčio kvalifikacijos atestatą (b.l. 21) – paaiškinimai patvirtina, jog žala antrojo aukšto patalpoms tiesiogiai susijusi su neteisėtai atlikta pirmojo aukšto rekonstrukcija išardant pertvaras patalpose ir medinę perdangą, dėl ko name yra galimos avarijos požymiai – įtrūkiai, išlenkimai, pastatas netenkina esminių statybos reglamento reikalavimų, kai pagrindinių konstrukcijų būvis netenkina saugos ribinių būvių, pastatui gresia griūtis. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra avarinės būklės, kuri susidarė dėl atsakovės naudojamoje namo dalyje vykdytų remonto darbų. Atsakovė G. M. 2013-07-10 buvo atvykusi į Kauno miesto savivaldybės administracijos filialą Vilijampolės seniūniją bei parašė pasižadėjimą užsakyti statinio ekspertizę ir apie tai informuoti Vilijampolės seniūniją, tačiau šių veiksmų neatliko, t.y. žinodama apie jai nuosavybės teise priklausančio statinio avarinę būklę, nesiėmė jokių veiksmų tokiai būklei likviduoti (b.l. 37-38). Šie atsakovės veiksmai (neteisėtas neveikimas) vertintini kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad tretiesiems asmenims nebūtų daroma žalos, pažeidimas (CK 6.246 str., 6.263 str.).

Nustatytos aplinkybės taip pat patvirtina priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėto neveikimo ir atsiradusių nuostolių (CK 6.247 str.), kadangi žalingi padariniai nebūtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto atsakovės neveikimo, kurio padariniai (atsiradę nuostoliai antrojo aukšto patalpoms) teisiškai nėra nutolę nuo neteisėto veiksmo. Atsakovė, jeigu ji elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, turėjo galimybę numatyti žalos atsiradimą dėl jos neteisėto neveikimo.

Nors UAB „Skena“ 2012-10-22 žalos paskaičiavime nurodyta, jog avarinė būklė tikėtina susidarė dėl netinkamai pirmame aukšte atliekamų statybinių remonto darbų (b.l. 24), UAB „Skena“ 2014-11-04 rašte nurodyta, jog žala antrojo aukšto patalpoms atsirado galimai dėl netinkamai atliktų statybinių darbų pirmame aukšte (b.l. 36), Kauno miesto savivaldybės 2014-10-16 statinio techninės priežiūros patikrinime nurodyta, jog gyvenamojo namo avaringumui nustatyti būtina atlikti bendrąją statinio ekspertizę (b.l. 40), kuri neatlikta dėl galimybės patekti į pirmojo aukšto patalpas nebuvimo, t.y. tiesioginių įrodymų nepateikta, tačiau atsižvelgiant į rašytinių įrodymų visumą, liudytojo – atestuoto specialisto, turinčio kvalifikacijos atestatą – paaiškinimus bei pateiktą 2015-02-17 apžiūros aktą (b.l. 99), kuriuo nustatyta, kad išardytos pertvaros patalpose 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, kuriomis naudojasi atsakovė ir trečiasis asmuo, ir vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu darytina išvada, kad žalos atsiradimą antrojo aukšto patalpoms sąlygojo netinkamai atliekami remonto darbai atsakovės valdomoje pastato dalyje. Dėl to remiantis CK 6.266 str. 1 d. atsakovei taikoma statinių savininko (valdytojo) atsakomybė, nes ji elgėsi nerūpestingai ir turi prisiimti atsiradusias pasekmes.

Byloje esančia medžiaga nustatytas žalos padarymo faktas – name atsirado sienų įtrūkimai, grindų įlinkiai, antro aukšto grindys yra nusvirusios, vidinės durys dėl to neužsidaro, remiasi į grindis, sutrūkę pertvaros tarp kambarių. UAB „Skena“ nustatė, kad avarinė būklė susidarė dėl netinkamai pirmame aukšte atliekamų statybinių darbų, o avarinės būklės likvidavimui reikalinga 11061,21 Eur (38192,13 Lt).

Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 str.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d., ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

Nors žalos dydis antrojo aukšto patalpoms paskaičiuotas 2012 m. spalio mėn. (b.l. 20-35), ir liudytojas - atestuotas specialistas, turintis kvalifikacijos atestatą - nurodė, kad šiuo metu remontas gali kainuoti daugiau, tačiau ieškovas paaiškino, jog neprašo šios sumos didinti siekdamas išvengti bylos vilkinimo ir neteikė įrodymų dėl atstatymo darbų kainų teismo procesinio sprendimo priėmimo dieną. Ieškovas žalos dydį įrodinėjo UAB „Skena“ parengtu žalos paskaičiavimu, kurį atliko atestuotas specialistas. Šiuos įrodymus teismas laiko tinkamais, leistinais ir patikimais. Byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų tokias vertes, alternatyvių žalos skaičiavimų ir prieštaravimų dėl konkrečių išlaidas patvirtinančių dokumentų sąsajumo ir patikimumo.

Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių.

Ieškovo ieškinys šioje dalyje tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas ( CPK 5, 177, 178, 183, 185 str., CK 1.2, 1.5, 1.137, 1.138, 6.245, 6.246, 6.247, 6.249, 6.251, 6.263, 6.266 str.).

Dėl negautų pajamų už buto nuomą - 4633,92 Eur (16000,00 Lt) priteisimo

Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) – mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala yra savarankiška civilinės atsakomybės sąlyga, jos dydžio nustatymas yra fakto klausimas.

Nustatyta, jog 2011 m. balandžio 15 d. tarp A. N. ir O. P. buvo sudaryta rašytinė terminuota nuomos sutartis, kurios pagrindu ieškovas nuo 2011 m. balandžio 15 d. iki 2012 m. kovo 15 d. išnuomojo O. P. gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos mokestis mėnesiui 500,00 Lt (prijungta civilinė byla Nr. 2-6255-615/2012, b.l. 7). 2011 m. birželio 1 d. O. P. nutraukė nuomos sutartį, kadangi pirmojo aukšto gyventojas A. M. išardė kanalizacijos vamzdyną (prijungta civilinė byla Nr. 2-6255-615/2012, b.l. 8).

Negautos pajamos atlyginamos tik nustačius visas būtinas civilinei atsakomybei atsirasti sąlygas ir atsižvelgiant į negautų pajamų dydžio buvimo realumą. Žala pagal įstatymus nepreziumuojama, taigi pareiga įrodyti žalos faktą ir dydį tenka šaliai, reikalaujančiai atlyginti žalą (CPK 178 str.). Pateikti įrodymai turi patvirtinti pakankamai realią tikimybę, kad, ieškovas butų gavęs tam tikrą turtinę naudą, kurios neteko dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais; netiesioginiai nuostoliai atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; kt.).

Pagrindiniai negautų pajamų priteisimo kriterijai, suformuluoti kasacinio teismo praktikoje, yra tai, kad negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodyti; netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Neiseris“ v. UAB „Ozo turtas“, bylos Nr. 3K-3-391/2013; 2014 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Danske Bank A/S v. UAB „Kaminera“, bylos Nr. 3K-3-418/2014). Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Belvedere prekyba“ v. UAB „Departus“, bylos Nr. 3K-3-116/2012).

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 str. Jame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 str.).

Sprendžiant dėl ieškovo prašomų priteisti negautų pajamų atlyginimo reikšminga aplinkybė yra tai, kad 2012-10-24 teismo sprendimu ieškovui A. N. iš atsakovo A. M. yra priteistas nuostolių dėl aptartų nuompinigių negavimo atlyginimas – 4000,00 Lt (prijungta civilinė byla Nr. 2-6255-615/2012, b.l. 121-128). Šiuos nuostolius ieškovas prašė priteisti už laikotarpį nuo 2011-06-01 iki 2012-03-01, kuriam ir buvo sudaryta nuomos sutartis.

Įvertinęs aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad ieškovui jau priteistas nuostolių dėl negautų pajamų už nuomą atlyginimas – 4000 Lt – yra pakankamas, priteisus ieškovui iš atsakovės galimai ieškovo gautiną nuomos mokestį dar už 32 mėnesius (laikotarpiu nuo 2012-03-01 iki 2014-11-01, t.y. 4633,92 Eur / 16000,00 Lt), ieškovas nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita. Teismas, vertindamas ieškovo argumentus dėl šio reikalavimo pastebi, kad pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Ieškovas nurodė, jog nuomos sutartis buvo terminuota, tačiau su sąlyga ją pratęsti. Savo negautas pajamas ieškovas skaičiuoja pagal 2011-04-15 nuomos sutartyje nurodytą nuomos kainą, tačiau nenurodo, ar buvo norėjusių išsinuomoti šias patalpas asmenų, kurie jų neišsinuomojo dėl trečiojo asmens išardyto kanalizacijos vamzdžio, į bylą nepateikta duomenų, jog ieškovas pvz. skelbė apie nuomojamas patalpas viešo informavimo priemonėse, nurodydamas konkrečias patalpas ir jų nuomos kainą ar pan. Ieškovo prašymas atlyginti jam negautas pajamas yra grindžiamas hipotetiniais skaičiavimais, ieškovas neįrodė aplinkybių, leidžiančių įvertinti tikėtiną pajamų gavimą ir ateityje.

Be to bendrajai civilinei atsakomybei atsirasti būtini keturi elementai : 1) neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.).

Ieškovo atstovė nurodė, jog atsakovei apie nuomos sutartį buvo žinoma, nes ji dalyvavo posėdyje nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-6255-615/2012.

Iš Gyventojų registro pažymos matyti, jog atsakovė G. M. išvykimą į Jungtinę Karalystę deklaravo 2011-02-15 (b.l. 62), t.y. dar iki nuomos sutarties tarp A. N. ir O. P. sudarymo. Todėl nėra galimybės konstatuoti, jog atsakovė turėjo žinoti, kad nuomos sutartis sudaryta. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-6255-615/2012 matyti, jog atsakovei G. M. procesiniai dokumentai buvo įteikiami viešo paskelbimo būdu ir teismo posėdyje ji nedalyvavo, o 2012-10-24 teismo sprendime konstatuota, jog ieškovas A. N. patyrė nuostolius dėl atsakovo A. M. veiksmų ir civilinės bylos medžiaga nėra nustatyta, kad ieškovas būtų patyręs kokius nors nuostolius dėl atsakovės G. M. veiksmų, todėl ieškinys dalyje dėl nuostolių atlyginimo priteisimo tenkintas atsakovo A. M. atžvilgiu, o atsakovės G. M. atžvilgiu atmestas, nuostolių atlyginimas yra priteistas tiktai iš atsakovo A. M. (prijungta civilinė byla Nr. 2-6255-615/2012, b.l. 57-59, 80-81, 121-128). Šioje civilinėje byloje A. M. yra trečiasis asmuo ir ieškovas jam jokių reikalavimų nereiškia.

Nagrinėjamos bylos atveju akivaizdu, kad ieškovo nurodytos negautos pajamos kilo ne iš atsakovės neteisėtų veiksmų, taigi šios ieškovo nurodytos negautos pajamos nelaikytinos dėl atsakovės veiksmų (neteisėto neveikimo) atsiradusiais nuostoliais.

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys šioje dalyje laikytinas nepagrįstu, neįrodytu ir dėl to atmestinas (CK 6.249, CPK 177, 178, 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Ieškovas pateikė tokius įrodymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų – 384,62 Eur (1328,00 Lt) žyminio mokesčio (b.l. 8, 63), 23,17 Eur (80,00 Lt) už pastato dalių paskaičiavimo projektą (b.l. 12), 202,73 Eur (700,00 Lt) už padarytos žalos paskaičiavimą (b.l. 13, 110), 60,00 Eur už statybos ekspertizę (b.l. 109, 111) ir 489,62 Eur išlaidų advokatui už ieškinio surašymą ir atstovavimą byloje, pasirengimą bylai, aktualios teismų praktikos paiešką (b.l. 9, 10-11, 93-94).

Ieškovas prašo priteisti 60,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už statybos ekspertizę, pateikia UAB „Skena“ 2015-03-02 kasos pajamų orderio kvitą bei 2015-03-02 PVM sąskaitą – faktūrą, kuriuose nurodyta „statybos ekspertizė“ (b.l. 109, 111). Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog statybos ekspertizės atlikti nebuvo galimybės (b.l. 36), teismui nepateiktas statinio ekspertizės aktas, o ieškovo teismui pateiktas apžiūros aktas (b.l. 99) negali būti laikomas statybos ekspertizės atlikimu, nes neatitinka 2002-04-30 LR Aplinkos ministro įsakymo „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ patvirtinimo VIII skyriaus reikalavimų, todėl šios išlaidos ieškovui nepriteistinos.

Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.

Ieškinys patenkintas iš dalies, todėl iš atsakovės priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (patenkintas ieškovo neturtinis reikalavimas ir 70 proc. turtinio reikalavimo): 278,61 Eur žyminio mokesčio, 158,13 Eur bylinėjimosi išlaidų už pastato dalių paskaičiavimo projektą ir už padarytos žalos paskaičiavimą bei 342,73 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 str., 92, 93, 98 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 6,48 Eur, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovės (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, 146,10 kv.m. bendro ploto, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ieškovui A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) (58/100 pastato) ir atsakovei G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) (42/100 pastato) naudojimosi tvarką pagal UAB „Homo Novus“ 2014-10-14 parengtą projektą, ir priskirti naudojimui: ieškovui A. N., a.k. (duomenys neskelbtini), patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-10/7,65 kv.m., 1-11/8,80 kv.m., 1-12/8,68 kv.m., 1-13/14,47 kv.m., 1-14/19,84 kv.m., 1-15/10,98 kv.m., 1-16/7,86 kv.m., 1-17/1,53 kv.m., 1-18/4,35 kv.m., atsakovei G. M., a.k. (duomenys neskelbtini), patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-1/4,65 kv.m., 1-2/1,50 kv.m., 1-3/3,16 kv.m., 1-4/5,39 kv.m., 1-5/9,95 kv.m., 1-6/5,91 kv.m., 1-7/13,39 kv.m., 1-8/13,69 kv.m., 1-9/4,30 kv.m.

Priteisti iš atsakovės G. M., a.k. (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, ieškovui A. N., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, 11061,21 Eur (vienuolika tūkstančių šešiasdešimt vieną eurą 21 ct - 38192,13 Lt) nuostolių – žalos, padarytos antrojo aukšto patalpoms.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės G. M., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovui A. N., a.k. (duomenys neskelbtini), 278,61 Eur (du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 61 ct) žyminio mokesčio, 158,13 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 13 ct) bylinėjimosi išlaidų už pastato dalių paskaičiavimo projektą ir už padarytos žalos paskaičiavimą bei 342,73 Eur (tris šimtus keturiasdešimt du eurus 73 ct) už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovės G. M., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei 6,48 Eur (šešis eurus 48 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą (Valstybinė mokesčių inspekcija, į.k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.