Kauno apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovas Kauno miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovams, kuriuo prašo atstatyti ieškovo A. N. pažeistas teises - įpareigoti atsakovus A. M. ir G. M. per vieną mėnesį, skaičiuojant terminą nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, atstatyti išardytą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sanitarinio mazgo, esančio antrame aukšte, kurio vieta atitinka Namo kadastrinių matavimų bylos duomenis, kanalizacijos stovą tarp namo aukštų; priteisti iš atsakovų 4000 Lt nuostolius dėl nuomos sutarties nutraukimo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ir dublike nurodė, kad 2009 m. sausio 27 d. antstolio R. S. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. 0070/08/00117 antstolis R. S. skolininko, atsakovo A. M. pasiūlytam pirkėjui, t. y. ieškovui A. N. pardavė 58/100 dalis gyvenamojo namo, dviejų aukštų, 146.10 kv. m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), už 65 600 Lt. Tokiu būdu ieškovas ir atsakovė G. M. tapo nekilnojamojo turto objekto - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiais. Naudojimosi tvarka minėtu gyvenamuoju namu nėra nustatyta, tačiau name yra nusistovėjęs faktinis naudojimasis patalpomis, pagal kurį ieškovas naudojasi namo antruoju aukštu, o atsakovai A. M. ir G. M., kurie yra brolis ir sesuo, - pirmuoju namo aukštu. Kadangi minėtame name ieškovas negyvena, 2011 m. balandžio 15 d. tarp ieškovo ir O. P. buvo sudaryta nuomos sutartis, pagal kurią O. P. išsinuomojo trijų kambarių butą (t. y. visą II-ą namo aukštą su atskiru įėjimu, su atskira virtuve, vonios bei tualeto patalpomis), adresu (duomenys neskelbtini), bei už naudojimąsi patalpomis įsipareigojo mokėti kas mėnesį sutartyje sulygtą nuomos mokestį - po 500 Lt. 2011 m. birželio 1 d. ieškovas nuomininkės buvo informuotas, kad pirmojo namo aukšto gyventojas, atsakovas A. M., darydamas remontą išardė kanalizacijos vamzdyną antrame namo aukšte, per pirmą aukštą vedantį į lauko kanalizacijos duobę, todėl nuomininkė nutraukė nuomos sutartį ir išsikraustė, nes be kanalizacijos antrame namo aukšte gyventi neįmanoma. 2011 m. birželio 1 d. ieškovas iš karto kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK su pareiškimu, tačiau 2011-08-18 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Vilijampolės policijos nuovados nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. 2011 m. rugsėjo 13 d. ieškovas kreipėsi su prašymu į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kuri 2011-11-07 raštu Nr. (7.9)-2D-14473 „Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)“ konstatavo, kad 2011-09-23 patikrinimo metu buvo apžiūrėtas sanitarinis mazgas, esantis antrame aukšte, kurio vieta atitinka Namo kadastrinių matavimų bylos duomenis. Sanitarinio mazgo patalpose yra vonia ir klozetas. Apžiūrėjus namo pirmą aukštą, patalpos 1-2 vietoje, prie lubų buvo matoma kanalizacijos vamzdžio dalis, o vamzdis buvo užaklintas. Kanalizacijos stovo tarp namo aukštų nėra. Taigi minėtas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštas patvirtina, kad kanalizacijos stovas tarp namo aukštų buvo pašalintas. Dėl ko akivaizdu, kad atsakovai ieškovo faktiškai valdomoje namo dalyje neteisėtai ir be ieškovo kaip patalpų bendraturčio sutikimo išmontavo kanalizacijos stovą ir tokiu būdu pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus. LR CK 4.98 straipsnis suteikia savininkui teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, dėl ko ieškovo teisės gintinos teismine tvarka. CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.39 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, savininkas gali nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises. Daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu. Dėl negatorinio ieškinio kasacinis teismas yra konstatavęs, jog savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti, kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovai A. M. ir G. M. išardę kanalizacijos stovą be ieškovo žinios ar sutikimo ir tokiu būdu užkirtę kelią ieškovui naudotis kanalizacija antrame namo aukšte neginčytinai pažeidė ieškovo teises, todėl privalo atstatyti kanalizacijos stovą į pirminę padėtį. Tokia situacija atitinka CK 4.98 straipsnyje nustatytas sąlygas, kai savininko teisės ginamos nuo nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, savininkui pareiškus negatorinį ieškinį dėl jo teisės pažeidimų pašalinimo. Ieškovo pasirinktas reikalaujamas pažeistų teisių gynimo būdas, įpareigojant atsakovus atstatyti kanalizacijos stovą, atitinka CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pagal kurį teismas gina asmenų teises, atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį. Kadangi patalpų savininkas turi teisę laisvai ir nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę, ginti savo kaip pastato savininko teises ir interesus, todėl atsakovai įpareigotini savo lėšomis atstatyti kanalizacijos stovą. Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų 2011 m. balandžio 15 d. nuomos sutartis su nuomininke O. P. buvo nutraukta, todėl ieškovas negavo nuomos mokesčio, kas yra tiesioginiai nuostoliai. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašo priteisti iš atsakovų A. M. ir G. M. solidariai ieškovo naudai 4000 Lt nuomos mokestį, kaip nuostolius, kurie susidarė už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2012 m. kovo 1 d. (500 Lt X 8 mėn. — 4000 Lt). Mano, kad šiuo atveju atsakovų civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti yra visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, nuostoliai, priežastinis ryšys, taip pat žalą padariusio ir atsakingo asmens kaltė (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Taigi vadovaujantis LR CK 6.251 straipsniu, atsakovams kyla prievolė atlyginti jų kaltais ir neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad prieš ieškovui perkant atsakovui priklausančią gyvenamojo namo dalį, atsakovas A. M. aprodė visą gyvenamą namą ir paaiškino, kad vonioje yra įrengta vonia ir sanitarinis mazgas, tačiau prie vandentiekio ir nuotekų tinklų yra neprijungti, nes vandentiekis iš (duomenys neskelbtini) gyvenamo namo pagal susitarimą atvestas tik į gyvenamojo namo pirmąjį aukštą ir jokio nuotekų stovo iš antro aukšto nebuvo ir jis negalėjo jo išardyti. Su tokiais argumentais ieškovas kategoriškai nesutinka, kadangi jie yra nepagrįsti ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms, duomenims, užfiksuotiems oficialiuose rašytiniuose dokumentuose, policijos nutarimuose. Atsakovas nepateikia jokių įrodymų argumentams, jog nuotekų stovo nebuvo, patvirtinti. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog nuotekų stovas iš pirmojo gyvenamojo namo aukšto į antrąjį buvo ir ieškovas jį matė savo akimis, taip pat jį matė ir asmuo, kuriam ieškovas nuomojo jam priklausančią gyvenamojo namo dalį - O. P., kuri naudojosi antrojo namo aukšto kanalizacija. Antra, svarbu yra tai, kad ieškovas niekuomet ir neneigė, kad gyvenamojo namo sanitariniai mazgai prie vandentiekio ir nuotekų tinklų yra neprijungti, nes vandentiekis iš (duomenys neskelbtini) gyvenamo namo pagal susitarimą atvestas tik į gyvenamojo namo pirmąjį aukštą. Tačiau tiesa yra ta, kad minėtame name iki miesto kanalizacijos atvedimo buvo vietinė kanalizacija, lauke buvo vietinės kanalizacijos talpa ir šias aplinkybes patvirtina 2011 m. birželio 30 d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK Vilijampolės policijos nuovados nutarimas, kiti nutarimai pateikti byloje. Pažymėtina, kad tuo metu, kuomet name buvo vietinė kanalizacija antrojo aukšto sanitarinis mazgas ir jame įrengta vonia su klozetu buvo sujungti nuotekų stovu ir šia kanalizacija buvo visą laiką naudojamasi. Tačiau tuomet, kai į namą buvo atvesta miesto kanalizacija, atsakovas A. M. išardė nuotekų stovą tarp pirmojo ir antrojo namo aukštų, kuris yra ieškovo faktiškai valdomoje namo dalyje, šiuos veiksmus atliko neteisėtai, be ieškovo kaip patalpų bendraturčio sutikimo, su ieškovu nepasitaręs, tokiu būdu pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus. Atsakovo argumentai yra ne tik nepagrįsti, tačiau ir nelogiški, kadangi antrajame namo aukšte sanitarinio mazgo įrengimas ir nesujungimas jo su pirmojo aukšto sanitariniu mazgu yra nelogiškas ir niekaip logiškai negali būti paaiškinamas. Negana to, ieškovui priklausančios gyvenamojo namo dalies nuomininkė naudojosi vietine kanalizacija ir nuotekas šalino per atsakovo neteisėtai pašalintą stovą. Atsakovas nurodo, kad jis nėra gyvenamojo namo savininkas ir negali atsakyti už žalą net jeigu ji ir būtų padaryta. Todėl ieškovas ir reiškia ieškinį ne tik atsakovui, kuris neteisėtai išardė stovą, tačiau ir jo sesei, kuri yra gyvenamojo namo dalies savininkė. Visiškai nepagrįsti ir atsiliepimo į ieškinį argumentai, kad ieškovas piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis bando priversti atsakovus padaryti nuotekų vamzdžius, kad ieškovas dėl namo kanalizacijos stovo tarp pirmo ir antro aukštų išardymo buvo parašęs skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kuri nustatė, kad ieškovui buvo parduotas antrasis gyvenamojo namo aukštas be kanalizacijos ir vandentiekio. Priešingai tokiems atsiliepimo argumentams, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija raštu patvirtino, kad kanalizacijos stovas tarp namo aukštų buvo, tačiau jis buvo neteisėtai pašalintas ir užaklintas.

Šalies argumentai

Ieškovas A. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškinį palaiko pilnai, prašo jį tenkinti. Buvo 2 ar 3 policijos tyrimai, Atsakovas A. M. ieškovo nurodytas aplinkybes iš dalies pripažino. 2012-08-30 vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, kad įsigijo tą valdos dalį, kaip skolininko pasiūlytas pirkėjas. Parduodant atsakovas ieškovui įrodinėjo, kad yra vanduo ir kanalizacija, vėliau paaiškėjo, kad už vandenį buvo nemokama, todėl pasiūlė prisijungti vandenį ieškovui pačiam. Tada ieškovas užsakė sąlygas, gavo projektinę dokumentaciją. Atsakovas pamatė, kad reikia daug sumokėti, sugalvojo išardyti kanalizaciją, ieškovas matė, kad jis nesąžiningai elgiasi, todėl kreipėsi į policiją. Atsakovas išardė pertvaras, suskeldėjo sienos, langai. Vandenį ieškovui pajungė greitai, pastatė skaitliuką, užplombavo. Kai atsakovui vandens ieškovas nevedė, atsakovas išardė kanalizaciją. Pas ieškovą vanduo yra nuo 2011-06 mėn. pradžios, miesto vanduo. Prieš tai buvo bendras skaitliukas. Prieš tai buvo 2-ame aukšte vanduo, mano, kad teisėtai. Skaitliukas buvo kito asmens, kitame name. Antrame aukšte buvo vietinė kanalizacija, šulinys kieme, jis yra bendro naudojimo žemėje, visas sklypas yra bendro naudojimo, neatidalintas. Kanalizacijos šulinį prižiūrėjo tas, kas ten gyveno, vieną kartą ištraukdavo vieni, kitą- kiti, ieškovas asmeniškai irgi prižiūrėjo, ieškovui dar nereikėjo jo valyti, šulinys dar nebuvo pilnas. Kanalizacija veikė pusantrų metų. Ieškovas nežino, kiek šulinyje bonių, gal trys, gal keturios, gal yra dar kitas šulinys, kur perbėga. Chlorkalkes ieškovas yra dėjęs į šulinį, gal du kartus yra pylęs. Vietinė kanalizacija yra teisėta, yra kadastre atžymėta. Kad kanalizacija teisėta įrodo 2009-07-13 Registrų centro pažymėjimas. Nusipirkus namo dalį, vanduo buvo, kieme stovi du namai ir abu namai naudojosi vandeniu, kai atsikėlė čia, ieškovui pasakė įsivesti savo vandenį. Kai pardavinėjo, įrodinėjo, kad vanduo yra, kai ieškovas nusipirko, pasakė, kad yra problemų. Kai ieškovas įsigijo dalį namo, vandenį su bakeliais atsiveždavo iš hidranto. Kai buvo paskelbtas aukcionas, ieškovas buvo atvykęs ne vienas apžiūrėti, atsakovas vedė, rodė pirkėjams, kad daro remontą, buvo ten dažų, vonioj vanduo tada buvo. Ieškovas nuomavo antrą aukštą O. P. nuo 2011 balandžio 15 d., ji išsikraustė spalio mėn.15 d., laukė kol pajungs kanalizaciją. 500 lt. nuomos mokėti buvo sutarę, tačiau nuomininkė nemokėjo. Realiai ieškovas negavo pinigų, nes laukė kol sutvarkys kanalizaciją. Nuo balandžio mėn. iki spalio mėn. būtų sumokėję nuomą už tą laikotarpį. Nuomininkė pasirašė sutartį, gyveno šešis mėnesius ir nemokėjo už tą laiką, tada nuomos sutartis buvo nutraukta.

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad pirmas ieškinio reikalavimas negatorinis. Atsakovas A. M. rūpinosi remontu, pats nugriovė, todėl veikė bendrai su atsakove G. M., todėl reikalavimas solidarus, taip pat ir pirmas reikalavimas. CPK 265 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas išnagrinėja visus reikalavimus, bet neleidžiama jų peržengti, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. Ši byla nepatenka į CPK numatytas išimtis, todėl byla nagrinėtina ieškinio ribose. Šio ieškinio pagrindinis reikalavimas yra negatorinis: namo bendraturtis A. N., gindamas savininko teises, remdamasis CK 4.98 straipsniu, prašo atstatyti kanalizacijos sistemą tarp 1-ojo ir 2-ojo namo aukštų. Šioje byloje nėra nei ieškinio, nei priešieškinio, kuriais būtų ginčijamas kanalizacijos sistemos tarp 1-ojo ir 2-ojo aukštų teisėtumas. Yra suformuota teismų praktika, kad tokioje byloje savininkas privalo įrodyti dvi aplinkybes: kad jis yra daikto savininkas ir kad jo teisės pažeistos. Pirmos aplinkybės - kad A. N. yra namo (duomenys neskelbtini) bendraturtis, atsakovai neginčija, ji yra įrodyta Nekilnojamojo turto RC pažymėjimu. Antroji aplinkybė - kad A. N. teisės pažeistos atsakovo A. M. yra ginčijama. Ginčijama tokiu pagrindu, kad kanalizacijos tarp 1-ojo ir 2-ojo aukštų nebuvo ir kad ieškovui, įsigyjant šį namą, ši aplinkybė buvo žinoma. Nekilnojamojo turto RC pažymėjime rašoma, kad yra miesto vandentiekis ir vietinė kanalizacija. Šio įrašo galią visam namui patvirtina 2-me aukšte esančių vonios ir tualeto patalpų įranga, kurios buvimo atsakovas neginčija. Liudytoja O. P., gyvenusi šiame bute savininku esant A. N., parodė, kad pradžioje tualetas, kanalizacija veikė. Tik vėliau atėjo 1-ojo aukšto šeimininkas, šios bylos atsakovas, ir pasakė, kad pilna kanalizacija, kad vanduo bėga ant jų, kad statant dušo kabiną buvo nupjautas kanalizacijos vamzdis. Liudytojas A. B. patvirtino, kad 2-ojo aukšto vonioje plovėsi rankas. UAB „Kauno vandenys“ 2012 09 20 atsakyme tvirtina, kad (duomenys neskelbtini) buitinių nuotekų vietinę kanalizaciją gyventojai buvo įsivedę. VĮ Registrų centro Kauno filialo informacijoje rašoma, kad 1993 09 14 kadastrinių matavimų metu vonia ir tualetas 2-me aukšte buvo. VĮ Registrų centro dokumentai yra oficialūs. Jie turi didesnę įrodomąją galią, šiuose dokumentuose nurodytos aplinkybės laikomos įrodytos (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Nėra kitų dokumentų, paneigiančių šias aplinkybes. Nėra kitų dokumentų, paneigiančių šiuose dokumentuose nustatytų aplinkybių teisėtumą. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkės šeima, netekusi galimybės naudotis tualetu ir vonia, iš esmės nebegalėjo naudotis tuo butu pagal paskirtį. Todėl turėjo ir faktinį ir teisinį pagrindą nutraukti buto nuomos sutartį. Namo savininkas A. N. patyrė nuostolį, nebegalėdamas šio buto nuomoti. Realu, kad nepanaikinus kanalizacijos sistemos tarp 1-ojo ir 2-ojo aukštų, jis būtų gavęs už 3 kambarių butą po 500 Lt per mėn. Už 8 mėnesius (šio buto nuomos sutarties laikas) jis būtų gavęs 4000 Lt. Toks ieškovo nuostolis. Kanalizacija tarp 1-ojo ir 2-ojo aukštų panaikinta, 1-ojo aukšto šeimininkams atliekant remontą. Jie pažeidė ieškovo teisę naudotis vonia ir tualetu ir išnuomoti butą pagal paskirtį. Todėl yra atsakovų neteisėti veiksmai ir jų kaltė dėl atsiradusios žalos. Akivaizdus ir priežastinis ryšys, nes esant kanalizacijai, butą 2-ame aukšte būtų galima naudoti pagal paskirtį. Yra aplinkybės, numatytos CK6.246-6.249 straipsniuose ir yra pagrindas ir šią ieškinio dalį tenkinti. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė G. M. nei vieno reikalavimo neginčija.