Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ atstovei Jolantai Jankauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ (toliau – UAB ,,Ignitis“) ieškinį atsakovams S. K. ir R. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o nstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

7. Nagrinėjamu atveju pagal kreditorės UAB ,,Ignitis“ pareiškimą buvo priimtas teismo įsakymas dėl 256,54 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (256,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 6 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 11,23 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko S. K. kreditorei UAB „Ignitis“. Skolininkas S. K. pateikė prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo, tačiau buvo praleistas terminas prieštaravimas pateikti. 2023 m. birželio 27 d. nutartimi terminas pateikti prieštaravimus atnaujintas ir nustatytas terminas ieškiniui pateikti. Nustatytu terminu ieškovė pateikė teismui ieškinį, todėl priimtas teismo įsakymas buvo panaikintas teismui priėmus ieškinį.

8. Byloje kilo ginčas dėl ieškinio pagrįstumo, kai tarp šalių jau šiai dienai yra nutraukta santuoka, taip pat dėl solidarios atsakomybės laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. į Objektą – (duomenys neskelbtini), už tiektą elektros energiją, (ne)pagrįstumo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).

9. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis).

10. Atsakovas S. K. ginčijo ieškinio pagrįstumą, jo manymu ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu, nes ieškovė netinkamai gina savo teises, - privalėjo kreiptis dėl santuokos nutraukimo bylos atnaujinimo ir tuomet prašyti priteisti solidariai skolą. Ieškovė su šiais argumentais nesutiko, nurodė, kad jie kaip kreditoriai turi teisę ginti savo interesus ir kitais įstatymo numatytais pagrindais, pareiškiant ieškinį ir neatnaujinant santuokos nutraukimo bylos.

11. CPK 12 straipsnyje nurodytas rungimosi civiliniame procese principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje.

12. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų nutartys Nr. 3K-3-290-706/2015, Nr. 3K-3-372/2014, Nr. 3K-3-222/2012). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų nutartys Nr. 3K-3-177/2006, Nr. 3K-3-416/2007, Nr. 3K-3-427/2008, Nr. 3K-3-316/2010). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų nutartys Nr. 3K-3-95/2008, Nr. 3K-3-110/2008). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011).

13. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.126 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta sutuoktinių pareiga informuoti kreditorių (kreditorius) apie bylos iškėlimą ir ši nuostata yra imperatyvi. Be kita ko, ši nuostata galioja ir santuoką nutraukiant šalių bendru sutarimu. Nagrinėjamu atveju UAB ,,Ignitis“ kaip kreditorė į bylą nebuvo įtraukta, nė vienas iš sutuoktinių šios pareigos neįvykdė. Teismas su atsakovo S. K. pozicija, kad tik atnaujinus santuokos nutraukimo bylą galimas solidarus skolos išieškojimas, nesutinka. Manytina, kad skolos, kurios didžioji dalis susidarė dar atsakovams esant santuokoje, priteisimas iš abiejų atsakovų solidariai, nedarys jokios įtakos turto padalinto sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių apimčiai, kaip ir nemanytina, kad neatnaujinus santuokos nutraukimo bylos bus pažeisti UAB ,,Ignitis“ interesai. Pagal teismų praktiką, kai byloje, kurioje sprendžiami santuokos nutraukimo ir jos teisinių pasekmių klausimai, kreditoriaus teisės gali būti iš esmės nepažeidžiamos, o jo reikalavimas gali būti patenkintas ir santuoką nutraukus (pvz., kreditorius kreipiasi dėl skolos priteisimo pagal solidariąją abiejų sutuoktinių prievolę arba nutraukus santuoką ir padalijus sutuoktinių turtą skolininkas (vienas iš sutuoktinių arba jie abu) turi pakankamai turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas), kreditorius, nors ir nebuvo įtrauktas į santuokos nutraukimo bylą, gali pasirinkti kitą pažeistų teisių gynimo būdą ir, neprašydamas atnaujinti proceso santuokos nutraukimo byloje, kreiptis į teismą su reikalavimu atskiroje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-378/2023). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovė pasirinko tinkamą savo teisių gynimo būdą ir pagrįstai pateikė ieškinį siekdama apginti savo teises ir prisiteisti skolą iš atsakovų už tiektą elektros energiją laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d., neprašant atnaujinti santuokos nutraukimo bylos.

14. Atsakovas S. K. nesutinka su solidariu įsiskolinimu, prieštarauja, kad iš jo būtų priteistas įsiskolinimas minimu laikotarpiu už tiektą elektros energiją. Atsakovė R. K. sutinka apmokėti tik įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2022 m. spalio 31 d., tai yra nuo tada, kai jau įsiteisėjo teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo ir S. K. išsikraustė pilnai iš Objekto – (duomenys neskelbtini).

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina prezumpciją, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šiuo atveju, nė vienas iš atsakovų neneigė, kad namas, kuriame tiekta elektros energija, būtų buvęs ne jų bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri po santuokos nutraukimo tapo asmenine R. K. nuosavybe.

16. Bendrosios sutuoktinių prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendroms sutuoktinių prievolėms priskiriamos: 1) prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; 2) prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Šios rūšies sutuoktinių turtinės prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). CK 6.6 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta kreditoriaus teisė solidarios skolininkų pareigos atveju reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Taip pat kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai (CK 6.6 straipsnio 5 dalis). Įstatymas draudžia vienašališkai atsisakyti nuo prisiimtų pareigų, atsisakyti jas vykdyti arba pakeisti jų vykdymo tvarką ar sąlygas, nepareiškus teisme tokio reikalavimo ir jo neįrodžius leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CK 6.228 straipsnis).

17. Byloje esanti 2022 m. birželio 18 d. Elektros energijos pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis Nr. 89410150-10101/22359548 (pasirašyta R. K., nors sudaryta S. K. vardu) patvirtina, kad ieškovė UAB „Ignitis“ ginčo laikotarpiu (nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d.) tiekė elektros energiją namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuris iki santuokos nutraukimo 2022 m. spalio 10 d. (įsiteisėjo teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu) priklausė atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nuo 2022 m. spalio 21 d. šis turtas viešajame registre registruotas kaip asmeninė R. K. nuosavybė.

18. Atsakovė R. K. sutinka, kad nuo 2022 m. spalio 11 d. ji viena atsakinga už susidariusį įsiskolinimą.

19. Turtas (šiuo atveju objektas, esantis (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. spalio 10 d. buvo atsakovų kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, o sutuoktiniai atsako kaip solidarūs skolininkai (ieškovės prievolė susijusi su šeimos interesais, t. y. tinkamu elektros tiekimo užtikrinimu). Vien ta aplinkybė, kad, pasak atsakovo S. K., jis nesudarė sutarties su ieškove, savaime nepanaikina ieškovės teisės reikalauti abiejų atsakovų solidariosios atsakomybės. Atsakovui S. K. niekur nedingsta pareiga, kaip namo bendrasavininkui, iki 2022 m. spalio 10 d., atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas.

20. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė gali reikalauti atsakovų solidarios atsakomybės dėl skolos priteisimo už tiektą elektros energiją iki 2022 m. spalio 10 d., o nuo 2022 m. spalio 11 d. yra vienasmenė atsakovės R. K. atsakomybė už susidariusį įsiskolinimą iki 2022 m. spalio 31 d., todėl atsakovo rašytiniai paaiškinimai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

21. Energijos tiekimo sutartinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos VI dalies XXIII skyriaus septintasis skirsnis „Energijos pirkimo-pardavimo sutartys“ (CK 6.383–6.391 straipsniai). Šio skirsnio normos taip pat taikomos sprendžiant ginčus dėl elektros energijos tiekimo (CK 6.391 straipsnis). Elektros energijos tiekimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (toliau – EEĮ), Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38, Buitinių vartotojų su tiekėjais sudaromų elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartinių sąlygų aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1-162.

22. CK 6.383 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, jog pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti. Taisyklėse numatyta, jog vartotojas privalo pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir/ar tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir/ar galią (Taisyklių 58.5, 93, 98 punktai).

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad iki 2022 m. spalio 11 d. Objektas – namas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktiniu nuosavybe priklausė atsakovams – atsakovai šio fakto neginčijo. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmenine nuosavybe priklauso atsakovei R. K., t.y nuo 2022 m. spalio 11 d., iš Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamo turto duomenų banko išrašo matyti, kad registre nuosavybės teisės išviešintos nuo 2022 m. spalio 21 d. Atsakovė R. K. su UAB ,,Ignitis“ per atstovą 2022 m. birželio 18 d. sudarė Elektros energijos pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį Nr. 89410150-10101/22359548 (toliau – Sutartis), kuri įsigaliojo nuo 2022 m. liepos 1 d. Sutartis buvo sudaryta neterminuotam laikotarpiui. Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovė R. K., sąskaitas už tiektą elektros energiją gaudavo K., nes jis turėjo pašto dėžutės raktus. Buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros už 2022 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesius: 2022 m. rugpjūčio 31 d. serija IAES Nr. 02956282 – 167,36 Eur sumai, kai vien už rugpjūčio mėnesį paskaičiuota 91,87 Eur, o kita suma yra įsiskolinimas; 2022 m. rugsėjo 30 d. serija IAES Nr. 03731534 – 251,04 Eur sumai, kai rugsėjo mėnesį elektros energijos suvartota už 91,87 Eur, kita suma įsiskolinimas; 2022 m. spalio 31 d. serija IAES Nr. 04616417 – 256,54 Eur suma, kai spalį suvartota elektros energijos už 97,37 Eur (sumokėtas įsiskolinimas susidaręs už liepos mėnesį tiektą elektros energiją 83,68 Eur sumoje), o likusi suma įsiskolinimas.

24. Elektros energijos tiekimo vartotojams (pirkimo – pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 str. 1 d., 6.383 str. 3 d.). Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus. Šioje byloje nustatyta, kad prie ieškovės elektros tinklų buvo prijungti atsakovams jungtinės nuosavybės teise priklausantys, o nuo 2022 m. spalio 11 d. atsakovei R. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantys, vidaus tinklai ; atsakovai neginčijo fakto, kad gyvenamajam namui buvo tiekiama elektros energija.

25. Vadovaujantis CK 6.388 straipsnio 1 dalimi, vartotojas moka už faktiškai sunaudotą elektros energijos pagal apskaitos prietaisų rodmenis. Taisyklių 104 punkte reglamentuojama, kad vartotojui patiekta elektros energija ir suteiktos elektros energijos persiuntimo paslaugos apskaitomi pagal įrengtų elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir/ar kitais Taisyklėse ar sutartyje nurodytais būdais. Pagal Taisyklių 105.6 punktą patiekta elektros energija laikoma kaip apskaičiuota pagal apskaitos prietaiso rodmenis, jeigu sutartyje nurodytai ataskaitinio laikotarpio datai elektros apskaitos prietaisų rodmenys yra apskaičiuojami operatoriaus pagal vidutinį vartotojo objekto elektros energijos suvartojimą. Šio papunkčio nuostata taikoma vartotojui nevykdant pareigos deklaruoti operatoriui ir/ar nepriklausomam tiekėjui (garantinio tiekimo atveju – garantiniam elektros energijos tiekėjui) elektros apskaitos prietaisų rodmenis arba nuotolinio duomenų nuskaitymo įrenginių gedimo atveju, kai operatorius negali nuotoliniu būdu nuskaityti elektros apskaitos prietaisų rodmenų. Operatorius gali apskaičiuoti elektros apskaitos prietaisų rodmenis pagal vidutinį vartotojo objekto elektros energijos suvartojimą, kai vartotojas, kuriam elektros energijos tiekimą užtikrina visuomeninis tiekėjas, nevykdo elektros apskaitos prietaisų rodmenų deklaravimo pareigos. Vidutinio elektros energijos suvartojimo kiekio taikymo laikotarpiu vartotojas atsiskaito pagal operatoriaus ir/ar tiekėjo (garantinio tiekimo atveju – garantinio elektros energijos tiekėjo) išrašomus mokėjimo dokumentus. Vidutinis buitinio vartotojo (įskaitant buitinius vartotojus, kuriems užtikrinamas garantinis tiekimas) elektros energijos suvartojimas apskaičiuojamas operatoriaus nustatyta ir viešai operatoriaus interneto svetainėje paskelbta tvarka, vadovaujantis buitinių vartotojų su tiekėjais sudaromų elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo nuostatomis. Atitinkamai Aprašo 32 punktas nustato, kad jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, vartotojas atsiskaito už per ataskaitinį laikotarpį patiektą elektros energijos kiekį, nustatytą pagal elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis, kurie yra užfiksuoti ir deklaruoti tiekėjui ne vėliau kaip paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną.

26. Nagrinėjamu atveju atsakovė R. K. neginčijo pateikto fakto, kad buvo paskaičiuojama pagal vidutinį vartotojo objekto elektros energijos suvartojimą. Ji nurodė, kad negalėjo deklaruoti rodmenų, nes skaitiklis yra garaže, o šio pastato raktus turėjo atsakovas. Atsakovas S. K. savo pozicijos nepateikė, nes teismo posėdyje nedalyvavo, jo atstovė šio klausimo taip pat nekomentavo. Kodėl po 2022 m. spalio 11 d., kai objektas tapo asmenine R. K. nuosavybe ši ir toliau nedeklaravo duomenų – atsakovė paaiškinti negalėjo (nuo 2022 m. lapkričio 1 d. atsakovė R. K. sudariusi elektros tiekimo sutartį su kitu tiekėju).

27. Taisyklių 58.4. punkte numatyta, kad vartotojas privalo, jei sutartyje nenustatyta kitaip, ne vėliau kaip kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną, taip pat prieš pasikeičiant elektros energijos perdavimo, skirstymo ar visuomeninio tiekimo paslaugų kainoms ir/ar tarifams, užrašyti elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir deklaruoti operatoriui ar tiekėjui. Jei vartotojas yra sudaręs Taisyklių 17.2.2 punkte nurodytas sutartis, tai duomenis apie elektros apskaitos prietaisų rodmenis vartotojas teikia operatoriui. Taisyklių 58.5 punktas numato, kad vartotojas privalo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir/ar tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą (įskaitant sistemines paslaugas) ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas ir/ar galią.

28. EEĮ 46 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu yra rašytinis ar elektroninių ryšių priemonėmis pateiktas vartotojo sutikimas, nepriklausomas tiekėjas turi teisę iš skirstomųjų tinklų operatoriaus gauti vartotojo elektros energijos suvartojimo duomenis, kurie naudojami pasiūlymams dėl elektros energijos tiekimo parengti ir pateikti vartotojui. Vartotojo elektros energijos suvartojimo duomenų pateikimo nepriklausomam tiekėjui tvarka nustatoma Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse. Nepriklausomas tiekėjas jį pasirinkusiems vartotojams elektros energiją tiekia pagal sutartis. Vartotojo prašymu nepriklausomas tiekėjas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo vartotojo prašymo pateikimo dienos privalo parengti ir pateikti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties arba elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties projektą. Šios sutartys sudaromos raštu ar, jeigu yra techninės galimybės, elektroninių ryšių priemonėmis (pasirašomos saugiu elektroniniu parašu, per elektroninės bankininkystės sistemą ar naudojant kitas technologijas), jeigu jomis galima tinkamai identifikuoti sutartį sudarantį asmenį. Šioje dalyje nurodytas sutartis gali būti siūloma sudaryti ir nuotoliniu būdu telefonu. Nuotolinių sutarčių telefonu sudarymo tvarka ir kiti reikalavimai tokioms sutartims nustatyti Civilinio kodekso 6.228⁷, 6.228⁸, 6.228¹⁰ ir 6.228¹¹ straipsniuose.

29. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad jai nekilo abejonių, kad sutartis sudaryta tinkamai, nes turtas priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise abiem sutuoktiniam, o sutartį sudarė vienas jų, t.y. atsakovė R. K.. Buvo pasirašyti visi reikalingi dokumentai, kad būtų tiekiama į objektą elektros energija. Jie vadovaujasi pasitikėjimo šalimi principu, nes fiziškai neturi galimybės patikrinti visose sutartyse esančių kito sutuoktinio sutikimų – elektros energija reikalinga abiem sutuoktiniam.

30. Teismas, įvertinęs visas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, nustatė, kad atsakovai buvo sudarę su ieškove elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią jiems priklausančiam nekilnojamojo turto objektui buvo tiekiama elektros energija, o atsakovai įsipareigojo nustatyta tvarka ir terminais atsiskaityti už suvartotą elektros energiją.

31. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.).

32. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė gali reikalauti atsakovo S. K. atsakomybės dėl skolos priteisimo už namui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiektą elektros energiją.

33. Iš byloje pateiktos elektros energijos pirkimo – pardavimo paslaugų teikimo sutarties matyti, kad sutartyje nustatyta apskaitos prietaisų rodmenų deklaravimo periodiškumas ir tvarka: deklaruoti rodmenis ne vėliau negu paskutinę einamojo mėnesio dieną. Taigi, atsakovai kiekvieną mėnesį turėjo deklaruoti savo elektros apskaitos prietaiso rodmenis, tačiau šios pareigos nevykdė. Pagal ieškovės pateiktą priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitą nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d., bei iš PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad atsakovai už suvartotą elektros energiją yra skolingi 256,54 Eur. Duomenų byloje, kad atsakovai būtų sumokėję ieškovei nėra. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų paneigiančių ieškovės skaičiavimus, todėl darytina išvada, kad atsakovų įsiskolinimas už suvartotą elektros energiją sudaro 256,54 Eur.

34. Atsižvelgiant į tai, kad objektas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausė iki 2022 m. spalio 10 d., o nuo 2022 m. spalio 11 d. yra asmeninė atsakovės R. K. nuosavybė, prašoma skola priteisiama proporcingai.

35. Nustatyta, kad už spalio mėnesio suvartotą elektros energiją paskaičiuota 97,37 Eur, mokėtina suma 89,68 Eur (pritaikius nuolaidas tiekimo paslaugai ir atlikus skaičiavimus), tai už laiką kol objektas buvo bendroji nuosavybė (iki spalio 11 d.), suma už suvartotą elektros energiją sudaro 28,80 Eur. Atsakovei R. K. tenka kita dalis 2022 m. spalio mėnesio įsiskolinimo už suvartotą elektros energiją, kas sudaro 60,38 Eur. Atitinkamai solidari atsakovų skola už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. spalio 10 d. yra 196,16 Eur, atsakovės R. K. skola už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2022 m. spalio 31 d. yra 60,38 Eur.

37. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą bei teismui patenkinus pagrindinį ieškovės piniginį reikalavimą ieškovei iš atsakovų priteistinos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2023 m. liepos 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

39. Ieškovė už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo sumokėjo 22,00 Eur žyminio mokesčio ir 0,23 komisinį mokestį bankui, t. y. iš viso šioje byloje ieškovė patyrė 22,23 Eur bylinėjimosi išlaidų. Proporcingai patenkintų ieškovės reikalavimų daliai, iš atsakovo S. K. priteistina 8,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš R. K. – 13,74 Eur.

40. Atsakovas S. K. prašė jam priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pateikė įrodymus, kad jo išlaidas sudaro 550 Eur: 200,00 Eur už atstovavimą teismo posėdyje ir parengimą prašymo sustabdyti bylą; 350 Eur už atstovavimą teismo posėdyje ir rašytinių paaiškinimų parengimą. Pridedamas pinigų priėmimo kvitas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo S. K. atžvilgiu ieškinys tenkintas iš dalies, iš ieškovės atsakovo S. K. naudai priteistina 129,47 Eur jo patirtų išlaidų advokato pagalbai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 196,16 Eur (vieno šimto devyniasdešimt šešių eurų 16 ct) skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 196,16 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884.

Priteisti iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 60,38 Eur (šešiasdešimties eurų 38 ct) skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 60,38 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 13,74 Eur (trylika eurų 74 ct) žyminio mokesčio, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884.

Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,49 Eur (aštuonis eurus 49 ct) žyminio mokesčio, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884, 129,47 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus 47 ct) bylinėjimosi išlaidų, S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.