- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-04-03
- Bylos Nr.
- 1-1612-825/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-6-00001-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Kaltinamasis
- D. B.
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronius Varsackis išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė bei deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ administratoriumi, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
D. B., nuo 2014 m. sausio 14 d. būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal 2001 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. IX-574 – 21 str. užimamų pareigų pagrindu būdamas tiesiogiai atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu vykdant veiklą, didmeninę prekybą maisto produktais, nors asmeniškai veikloje nedalyvaudamas, tačiau už atlygį dirbdamas kaip faktinis uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 - 4, 12 ir 16 straipsnius, kuriuose nurodoma, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi, palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ne vėliau kaip iki kito mėnesio 30 dienos, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent, vykdant veiklą, neįsitikinęs įvykusių sandorių tikrumu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, tvirtino savo parašais jam pateiktus, ūkinius finansinius sandorius patvirtinančius dokumentus, atliko pinigų išgryninimus, bei pažeisdamas 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, 2014 m. gruodžio 5 data įforminus uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimą Latvijos piliečio V. A. vardu, neįvertinęs rizikos ir neįsitikinęs dokumentus perimančio asmens tapatybe, 2014 m. gruodžio 19 d. iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vyresniosios buhalterės V. B. perėmė uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos, tiksliai nenustatytu laiku, nesurašant perdavimo – priėmimo akto, be jokio kito teisinio pagrindo perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Dėl šių priežasčių nėra galimybės nustatyti dokumentų buvimo vietos, o tuo pačiu dėl D. B. aplaidumo pasireiškusio dokumentų neišsaugojimu, negalima visiškai nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis D. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai (3 tomas, b. l. 118-120) ir paaiškino, kad buvo davęs skelbimą kaip ieškantis darbo į kurį atsiliepė asmuo pasiūlydamas darbą. 2014 m. liepos mėnesį tapo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Darbą jam pasiūlė ir įdarbino vyriškis vardu R. su dar vienu vyriškiu, kurio nei vardo, nei pavardės neprisimena. Kaip ir buvo sutarta jam niekuo rūpintis nereikėjo. Reikėjo tik patvirtinti parašu ir anspaudu pateiktus dokumentus. Taip pat iš banko sąskaitos išimti pinigus. Krovinių, nei pasitikti, nei palydėti į paskirties tašką jam nereikėjo. Kad buvo perkamas ir parduodamas cukrus ir aliejus dideliais kiekiais matė iš jam pasirašyti pateiktų dokumentų. Jis tik patvirtino jam pateiktus dokumentus. Dokumentus pateikdavo vyriškis prisistatęs R. vardu. Kai jo prireikdavo, vyriškiai susiekdavo telefonu, kurį jam buvo davę. Išgrynintus pinigus taip pat atiduodavęs tiems patiems vyriškiams. Jam už darbą mokėjo po 1000 litų į mėnesį. Buhalterinės apskaitos tvarkymui buvo sudaręs sutartį su uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“. Kad tai reikia padaryti jam pasakė ir į šią įmonę nuvežė R.. Su buhalterinę apskaitą tvarkančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, kurios nei vardo nei pavardės neprisimena, tiesiogiai bendravo ir dokumentus pristatydavo pats. Kokius dokumentus reikia pristatyti jam pasakydavo ir dokumentus paduodavo Ramūnas. Kodėl jiems buvo reikalingas toks žmogus kaip jis, užimti direktoriaus pareigas, tuo metu nesupratęs. Jokių įtarimų jam kilę nebuvo. Tik po to suprato, kad tokiu būdu buvo pakištas, nes buvo daromi finansiniai nusikaltimai. Viską daręs kaip jam buvo pasakyta, nuo įmonės įgijimo iki pardavimo. Kur įgijo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, kiek už jas sumokėjo, neprisimena. Jeigu už akcijas mokėjo, tai mokėjo tik jų duotais pinigais, nes pats pinigų akcijų pirkimui ir kitoms su įmonės veikla susijusioms išlaidoms neturėjo. Su prekių tiekėjai ir pirkėjais nei tiesiogiai nei elektroninėmis ryšio priemonėmis nebendravo. Mokėjimų už prekes nedarė. Visus prisijungimus prie banko sąskaitų buvo atidavęs R.. Nei vieno iš jų telefono numerių neišsaugojo. Dėl ko įmonė buvo parduota nežino. Lyg tai buvo kalbama, kad toliau dirbti neapsimoka. Parduodant įmonės akcijas jokios jo iniciatyvos nebuvo. Dėl įmonės pardavimo visus reikalus sutvarkė R. su kitu vyriškiu. Parduodant įmonę buvo nuvežtas į Vilnių, kur pasirašė jam duotus dokumentus. Po įmonės pardavimo pinigus nuimti (išgryninti) iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos jo prašė R.. Sutiko tai padaryti nieko bloga nepagalvodamas. Sakė, kad yra likę neatitikimų ir reikia tai sutvarkyti. Su uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“ sutartį nutraukė ir ten buvusius uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus paėmė jis. Šiuos dokumentus atidavė R.. Kad perduoda dokumentus joks tai patvirtinantis dokumentas (perdavimo aktas) surašytas nebuvo. Kodėl nesurašė dokumentų perdavimą patvirtinančio dokumento ir neįsitikino R. ir įmonės akcijas įgyjančio asmens tapatybe, nežino. Kad už įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą tiesiogiai atsako įmonės direktorius nežinojo. Kur šiuo metu gali būti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai nežino. Pas save dokumentų nepasiliko. Kadangi nepasiliko tai ir sunaikinti negalėjo. Kokia buvo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ finansinė būklė įmonės pardavimo metu ir kiek pinigų galėjo būti įmonės kasoje, nesidomėjo. Kratos metu iš jo paimti dokumentai susiję su uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimu, direktoriaus pakeitimu, registracijos dokumentų ir kasoje buvusių 10000 litų peravimu yra pasirašyti jo paties. Nors iš tiesų jis jokių pinigų ir dokumentų neperdavė, nes jų neturėjo. Ar šiuos dokumentus pasirašė akcijas įgijęs asmuo – V. A. nei tvirtinti, nei neigti negali, nes pasirašymo momento ir šio asmens nematė. Dokumentai buvo jau pasirašyti. Jog uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ gali būti naudojama nusikalstamoje veikloje nesumokant PVM ir kitų mokesčių nežinojo.
Liudytoja V. B. ikiteisminio tyrimo metu (3 tomas, b. l. 79) paaiškino, kad uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere dirba nuo 2008 m.. Tuo metu kai buvo pasirašyta sutartis dėl buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymo su uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo G. K. V.. Po jo mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) direktorius pasikeitė. Šiuo metu vadovauja P. L.. Skirstant darbuotojams (buhalteriams) įmones, buhalterinės apskaitos tvarkymui, atsižvelgiama į darbo krūvį. Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskirta jai. Kuomet įmonė paskiriama konkrečiam darbuotojui, su šios įmonės atstovu buhalteris tvarkantis įmonės buhalterinę apskaita bendrauja betarpiškai. Tvarkant uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą jai teko bendrauti su D. B.. Su niekuo kitu dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikla susijusių klausimų jai bendrauti neteko. Bendravimas su D. B. buvo tiek gyvai tiek elektroninėmis ryšio priemonėmis. Pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus jai pristatydavo į darbo vietą (duomenys neskelbtini), arba atsiųsdavo elektroniniu paštu. Išgrynintus pinigus ji apskaitydavusi kaip įneštus į kasą. Kasos pajamų orderius pildė ji, o pasirašydavo D. B. jau atvykęs. Kadangi D. B. nepateikdavo grynųjų pinigų panaudojimą pateisinančių dokumentų visi išgryninti pinigai buvo forminami kaip kasos likutis. Kadangi nutraukus sutartį su uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“ visi finansiniai dokumentai atiduodami įmonei, o registrus programa su kuria dirbama saugo tik 2 mėnesius., dėl to apie uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį sutarties nutraukimo momentui, duomenų nėra. Pagal perdavimo-priėmimo aktą D. B. buhalterinės apskaitos dokumentus ji perdavė.
Pažyma (3 tomas, b. l. 42-45) nustatyta, kad V. A. apklausti nėra galimybės, kadangi pastarasis mirė 2015 m. liepos mėnesį.
Iš duomenų (1 tomas, b. l. 56) nustatyta, kad 2014 m. liepos 2 d. vienintelio akcininko sprendimu, vienintelis uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas nuo 2014 m. liepos 3 d. direktoriumi paskiria D. B..
Iš duomenų (1 tomas, 63-66) nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 5 d. vienintelio akcininko sprendimu ir Latvijos Respublikos piliečio V. A. asmens paso kopija, kad vienintelis uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas D. B. nuo 2014 m. gruodžio 5 d. direktoriumi paskiria V. A..
Perdavimo priėmimo aktu (3 tomas, b. l. 75) nustatyta, kad vyriausioji buhalterė V. B. perdavė, o D. B. priėmė buhalterinės apskaitos dokumentus, tai yra 8 segtuvus, kuriuose viso 979 lapai.
Kratos protokolu (3 tomas, b. l. 28-37) nustatyta, kad D. B. gyvenamojo vietoje (duomenys neskelbtini), atliktos kratos protokolo matyti, kad D. B. savanoriškai pateikė dokumentų originalus.
Žemesnės instancijos teismas
Mokestinio tyrimo ataskaita Nr. FR0686-508 (1 tomas, b. l. 111-112, b. l. 132-144.) nustatyta, kad: uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, negalima nustatyti ar visos operacijos ir ūkiniai įvykiai įtraukti į apskaitą, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)" vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras kaip direktorius pasirašė D. B., už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 7 d. iki 2014 m. gruodžio 11 d. atsako ūkio subjekto vadovas D. B..
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas siejamas su Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaulingu ir/ar netinkamu vykdymu. Taip pat pažymėtina, kad aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu.
Nagrinėjamu atveju teismo ištirtų įrodymų visuma (liudytojos V. B. parodymai, registro duomenys, perdavimo-priėmimo aktas, kratos protokolas, iš Latvijos Respublikos teisėsaugos institucijų pagal teisinės pagalbos prašymą gauti duomenys, pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą, mokestinio tyrimo ataskaita ir kita rašytinė bylos medžiaga), o taip pat pačio kaltinamojo visiškas prisipažinimas, patvirtina, kad kaltinamasis D. B., nuo 2014 m. sausio 14 d. būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. IX-574 – 21 str. užimamų pareigų pagrindu būdamas tiesiogiai atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu vykdant veiklą - didmeninę prekybą maisto produktais, nors asmeniškai veikloje nedalyvaudamas, tačiau už atlygį dirbdamas kaip faktinis uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 - 4, 12 ir 16 straipsnius, kuriuose nurodoma, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi, palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ne vėliau kaip iki kito mėnesio 30 dienos, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent, vykdant veiklą, neįsitikinęs įvykusių sandorių tikrumu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, tvirtino savo parašais jam pateiktus, ūkinius finansinius sandorius patvirtinančius dokumentus, atliko pinigų išgryninimus, bei pažeisdamas 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, 2014 m. gruodžio 5 data įforminus uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimą Latvijos piliečio V. A. vardu, neįvertinęs rizikos ir neįsitikinęs dokumentus perimančio asmens tapatybe, 2014 m. gruodžio 19 d. iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vyresniosios buhalterės V. B. perėmė uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos, tiksliai nenustatytu laiku, nesurašant perdavimo-priėmimo akto, be jokio kito teisinio pagrindo perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Dėl šių priežasčių nėra galimybės nustatyti dokumentų buvimo vietos, o tuo pačiu dėl D. B. aplaidumo pasireiškusio dokumentų neišsaugojimu, negalima visiškai nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, todėl D. B. inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal minėtą baudžiamojo įstatymo straipsnį.
Kaltinamasis yra kaltas, todėl baustinas.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (3 tomas, b. l. 128).
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis).
D. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 10, 11 straipsniai). Jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, psichiatrinių ir priklausomybės ligų įskaitose nėra.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių nebuvimą, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina prokuroro siūloma minėto straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 2 dalis nustato, kad bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, MGL dydis yra taikomas tas, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu (kasacinės nutartys Nr. 2K-64/2011, Nr. 7-3/2006, Nr. 2K-7-495/2007). Šiuo atveju nusikalstama veika padaryta laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., todėl taikomas nuo 2008 m. sausio 22 d. galiojantis bazinis bausmių ir nuobaudų dydis –130 litų, kuris nuo 2015 m. sausio 1 d. yra 37,66 eurai.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, ši bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonės, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas
nusprendžia:
D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo 223 straipsnio 1 dalyje, ir jį nuteisti 120 MGL, t .y 4519,20 eurų, dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirti galutinę 80 MGL, t. y. 3012,80 (trijų tūkstančių dvylikos eurų 80 eurocentų) eurų, dydžio baudą.
Įpareigoti D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bausmę įvykdyti, paskirtą baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas įmokos kodas 6801, o dokumentą/-us, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pateikti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120).
Išaiškinti, kad nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).
Paskirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.