Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui E. K. ir pareiškėjų atstovui advokatui Sauliui Brazauskui bei atsakovo atstovei Stanislavai Altuchovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų M. K. ir E. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai M. K. ir E. K. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu prašydami panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Kauno AVMI) 2017-07-17 sprendimus Nr. (7.46-4.7.2)-FR0682-288 ir Nr. (7.46-4.7.2)-FR0682-289, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) 2017-10-27 sprendimus Nr. 68-171 ir Nr. 68-172 bei Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Komisija arba MGK) 2018-01-30 sprendimus Nr. S-14(7-260/2017) ir Nr. S-15(7-259/2017.

Skunde pareiškėjai nurodo, kad 2017-07-17 Kauno AVMI sprendimu Nr. (7.46-4.7.2)-FR0682-288 patvirtino 2017-05-04 patikrinimo aktą, nustatant, kad E. K. turi papildomai sumokėti 3 381,02 Eur GPM, 802 Eur GPM baudą, 1 238,31 Eur GPM delspinigių, 2 428,17 Eur VSD įmokų, 766, 91 Eur PSD įmokų, viso: 8 614,96 Eur, o sprendimu Nr. (7.46-4.7.2)-FR0682-289 patvirtino 2017-05-04 patikrinimo aktą, nustatant, kad M. K. turi papildomai sumokėti 2 318,69 Eur GPM, 731 Eur GPM baudą, 908,09 Eur GPM delspinigių, viso: 3 957,78 Eur.

VMI 2017-10-27 sprendimais Nr. 68-171 ir Nr. 68-172 patvirtino Kauno AVMI sprendimus.

Komisija 2018-01-30 sprendimais Nr.S-14(7-260/2017) ir Nr. S-15(7-259/2017) patvirtino mokesčių administratoriaus sprendimus ir nusprendė neatleisti pareiškėjų nuo GPM baudų ir GPM delspinigių mokėjimo.

E. K. nurodo, kad 2014-03-18 Kauno AVMI atliko operatyvų patikrinimą jo ir jo sutuoktinei M. K. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). 2015-12-19 Kauno apylinkės teismas baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. I- 839-240/2015 konstatavo, kad pareiškėjų bute laikotarpiu nuo 2014-02-18 iki 2014-12-09 E. K. neteisėtai teikė dantų techniko paslaugas – neteisėtos veiklos laikotarpį bei vietą teismas nustatė vadovaudamasis inter alia Kauno AVMI pateiktais duomenimis. Baudžiamuoju įsakymu teismas nusprendė E. K. paskirti 18 MGL dydžio baudą pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, rezoliucinėje dalyje nurodydamas: „45 vnt. lapelių, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti".

Vadovaujantis pirminiu 2016-05-12 patikrinimo aktu, laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2008-12-31 M. K. iš viso gavo 214 125, 66 Lt pajamų, kurias sudarė su darbo santykiais susijusios pajamos, nekilnojamojo daikto nuomos pajamos, nekilnojamojo turto pardavimo pajamos. 2017-05-04 patikrinimo akte apskaičiuotos M. K. pajamos net 20 058,66 Lt mažesnės už nurodytas 2016-05-12 patikrinimo akte, nors pakartotinio mokestinio patikrinimo metu Kauno AVMI nustatė papildomas M. K. gautas pajamas 2 361 Lt sumai (palūkanas už indėlius banke bei GPM permoką). E. K. nebuvo pateikti jokie įrodymai, kurie pagrįstų VMI ir Komisijos patvirtintus Kauno AVMI teiginius, kad pirminiame 2016-05-12 patikrinimo akte neva klaidingai buvo nurodytos M. K. su darbo santykiais susijusios pajamos. Šiuo atveju E. K. nepagrįstai buvo perkelta įrodinėjimo pareiga.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad 2017-05-04 patikrinimo akte neužfiksuota, jog M. K. yra gavusi 2017-07-17 sprendime nustatytą 4 351 Lt dydžio pašalpą, konstatuotina, kad laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2008-12-31 M. K. pajamas sudarė ne mažesnė kaip 220 837,66 Lt suma, o ne Komisijos ir VMI patvirtinta Kauno AVMI 2017-07-17 sprendime nurodyta 194 067 Lt suma.

Be to, vadovaujantis 2016-05-12 patikrinimo aktu, laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2008-12-31 E. K. iš viso gavo 12 424 Lt pajamų, kurias sudarė su darbo santykiais susijusios lėšos bei draudimo išmokos. 2017-05-04 patikrinimo akte apskaičiuotos E. K. pajamos yra 435 Lt mažesnės, nors pakartotinio patikrinimo metu Kauno AVMI nustatė papildomas 921 Lt E. K. pajamas. Nei su 2017-05-04 patikrinimo aktu, nei su 2017-07-17 sprendimu nebuvo pateikti jokie įrodymai, kurie pagrįstų VMI ir Komisijos patvirtintus Kauno AVMI teiginius, kad pirminiame 2016-05-12 patikrinimo akte neva klaidingai buvo nurodytos E. K. su darbo santykiais susijusios pajamos. E. K. vertinimu, laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2008-12-31 jo pajamas sudarė ne mažesnė kaip 13 346 Lt suma, o ne Komisijos ir VMI patvirtinta Kauno AVMI 2017-07-17 sprendime nurodyta 11 98 9 Lt suma.

Vadovaujantis 2017-05-04 patikrinimo aktu, laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2008-12-31 pareiškėjai patyrė 152 131 Lt išlaidų, kurias inter alia sudaro net 81 132 Lt dydžio vartojimo išlaidos. Kauno AVMI pripažino, kad pareiškėjai patyrė vartojimo išlaidas, ignoruodama banko sąskaitų išrašų duomenis apie tai, kad jie faktiškai turėjo ženkliai mažesnes, t. y. 16 341,36 Lt dydžio, vartojimo išlaidas. Kauno AVMI 2017-07-17 sprendime nurodyta, kad vartojimo išlaidų įvertinimas atliktas, vadovaujantis ne banko sąskaitų išrašais, o Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Statistikos departamentas) skelbiamais duomenimis. Mokesčių administratorius yra nustatęs, jog E. K. laikotarpiu nuo 2007-11-27 iki 2009-03-31 dirbo sūnaus D. K. įmonėje UAB „Kildaris", adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo laiku jis iš esmės gyveno sūnaus namuose, nepatirdamas vartojimo išlaidų, į kurias Statistikos departamentas atsižvelgia, ruošdamas viešai skelbiamą informaciją apie statistines vartojimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų vartojimo išlaidų nustatymas, vadovaujantis vien tik Statistikos departamento duomenimis, negali būti laikomas objektyviu bei teisingu.

E. K. pažymi, kad 2009-01-01 dienai pareiškėjai turėjo daugiau santaupų grynaisiais pinigais nei nustatyta Kauno AVMI 2017-07-17 sprendime ir tai įrodo: pačios Kauno AVMI pripažinta aplinkybė, kad 2003-12-31 pareiškėjai galėjo turėti 100 000 Lt santaupų; aplinkybė, kad 2004-01-01 – 2008-12-31 pareiškėjų pajamos ženkliai viršijo patirtas išlaidas; aplinkybė, kad pati Kauno AVMI 2016-07-20 sprendime buvo konstatavusi, jog 2009-01-01 dienai pareiškėjai galėjo turėti 120 000 Lt santaupų grynaisiais pinigais. Kauno AVMI būtų nustačiusi didesnes pareiškėjų santaupas grynaisiais pinigais 2012-01-01 dienai, jeigu nustatydama 2009-01-01 dienai pareiškėjų turėtų santaupų grynaisiais pinigais likutį būtų taikiusi 2016-05-12 patikrinimo akte nustatytus duomenis apie pareiškėjų gautas darbo užmokesčio, turto nuomos pajamas, būtų atsižvelgusi į pačios nustatytus duomenis apie faktiškai pareiškėjų patirtas vartojimo išlaidas 2004 – 2008 m. Todėl, E. K. nesutinka su Komisijos ir VMI patvirtinta Kauno AVMI išvada, kad laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2008-12-31 pareiškėjai neva patyrė net 152 131 Lt išlaidų.

Vadovaujantis 2017-05-04 patikrinimo aktu, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31 pareiškėjai neva patyrė net 70 962 Lt vartojimo išlaidų. Kauno AVMI pripažino, kad pareiškėjai patyrė būtent tokio dydžio vartojimo išlaidas, ignoruodama banko sąskaitų išrašų duomenis apie tai, kad jis faktiškai turėjo ženkliai mažesnes, t. y. 23 932 Lt dydžio, vartojimo išlaidas. Kauno AVMI yra nustačiusi, jog E. K. laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2014-02-18 dirbo sūnaus D. K. įmonėje UAB „Raštuoti mezginiai”, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo laiku E. K. iš esmės gyveno sūnaus namuose, nepatirdamas vartojimo išlaidų, į kurias Statistikos departamentas atsižvelgia, todėl vartojimo išlaidų pagrindimas remiantis tik Statistikos departamento duomenis negali būti laikomas objektyviu ir teisingu. Laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31 pareiškėjai negalėjo patirti net 70 962 Lt dydžio vartojimo išlaidų, nes vienu metu E. K. gyveno kitame mieste pas sūnų.

E. K. pažymi, kad 2012 metais į banko sąskaitas pareiškėjai įnešė 234 520 Lt, kuriuos sudaro sūnaus grąžinta 50 000 Lt paskola, 20 000 Lt lėšos už parduotą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 110 000 Lt lėšos už parduotą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) bei 54 520 Lt grynieji pinigai pareiškėjų sutaupyti iš: pirma, 1995 - 1999 m. parduoto nekilnojamojo turto (iš viso buvo gauta 320 000 Lt lėšų); antra, pareiškėjų gautų einamųjų pajamų (nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31 pareiškėjai patyrė ženkliai mažesnes vartojimo išlaidas nei taikė Kauno AVMI, apskaičiuodama pareiškėjų pajamų - išlaidų skirtumą).

E. K. nesutinka su Komisijos ir VMI patvirtinta Kauno AVMI išvada dėl egzistuojančios jo prievolės papildomai sumokėti 2 674,93 Eur GPM už 2012 metais neva gautas, bet nedeklaruotas 16 211,77 Eur dydžio pajamas.

Komisija nesiaiškino E. K. skunde nurodytų aplinkybių bei argumentų pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Kauno AVMI pažeidė teisės aktuose nustatytą reikalavimą atlikti mokesčių mokėtojo pateiktų pastabų analizę bei vertinimą. Komisijos neįvertinta šiuo klausimu VMI padaryta priešinga išvada yra visiškai nepagrįsta, todėl neteisėta.

Atlikus E. K. pakartotinį mokestinį patikrinimą Kauno AVMI nusprendė, kad jis laikotarpiu nuo 2013-01-08 iki 2013-12-18 neva buvo sudaręs ne vieną susitarimą dėl dantų techniko paslaugų teikimo, kuriuos vykdant jis neva gavo net 15 171,17 Eur pajamų (arba 10 619,81 Eur, atėmus leidžiamus atskaitymus). Vadovaujantis Kauno AVMI 2017-07-17 sprendimu, operatyvaus patikrinimo metu pareiškėjų bute rastuose lapeliuose E. K. neva fiksavo gaunamas pajamas už 2013 metais vykdytą dantų techniko veiklą. Kauno AVMI rėmėsi baudžiamosios bylos medžiaga. Tačiau, baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013-01-08 iki 2013-12-18 E. K. neva būtų vykdęs kokią nors neteisėtą veiklą (Baudžiamajame įsakyme expressis verbis nurodyta, kad E. K. neteisėtai teikė dantų techniko paslaugas tik 2014-02-18 - 2014-12-09 laikotarpiu). Nepaisant to, Kauno AVMI nusprendė dėl 2013 metais E. K. neva vykdytos individualios veiklos, vadovaudamasi baudžiamojoje byloje konstatuotomis aplinkybėmis apie E. K. veiklą ne Kauno AVMI tikrinamuoju laikotarpiu. Baudžiamojoje byloje nustatyti individualios veiklos vykdymo 2014 metais epizodai per se negali patvirtinti tokios veiklos vykdymą ir 2013 metais. Aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje nebuvo sprendžiami mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirti klausimai dėl mokestinių prievolių (ne)įvykdymo, negali paneigti baudžiamojoje byloje, vadovaujantis tais pačiais įrodymais, konstatuotų aplinkybių dėl E. K. veikimo laiko bei vietos.

Iš Kauno AVMI, vadovaujantis lapeliais, konstatuotų 124 neva paslaugų teikimo atvejų neįmanoma nustatyti jų gavėjų (arba iš viso nenurodomi jokie identifikuojantys duomenys, arba nurodomi tik asmenų vardai/pavardės, pavyzdžiui „E.", „S.", „B." ir pan.); net 5 atvejais nėra nurodytas neva E. K. suteiktos paslaugos pavadinimas; neįmanoma nustatyti, kokiais metais paslaugos teiktos. Nėra aišku ir, kuo vadovaujantis Kauno AVMI nusprendė, kad lapeliuose nurodyti skaičiai – tai pajamų už neva suteiktas paslaugas piniginė išraiška.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjų bute yra įrengta dantų techniko veiklai skirta galinga įranga, su kuria dirbant sunaudojami dideli tiek elektros energijos, tiek vandens kiekiai. Įrangos apytikris galingumas yra: mikrovariklis „KAWO EVL" – 1 500 W, metalo keramikos krosnelė „VITA Vacumat 50" – 1 500 W, polimerizatorius „Mestra" – l 000 W, poliravimo variklis – 1 800 W, kompresorius – 1 200 W, smėliasrovė „BEGO Duostar Z" - 60 W, el. plytelė – 2 500 W, darbo stalas - 600 W, elektrinis skalpelis - 250 W, vaško vonelė - 20 W. Duomenų apie bute sunaudotos elektros ir vandens kiekius 2013 metais sulyginimas su E. K. 2013 metais neva vykdytais darbais, įrodo, kad bute objektyviai negalėjo būti atliekami Kauno AVMI lapelių pagrindu nustatyti darbai. 2017-05-04 patikrinimo akte konstatuotas E. K. neva vykdytos veiklos tęstinumas (nevienkartinis, nuolatinis sandorių sudarymas, tęstinis jų sudarymo laikotarpis), todėl, akivaizdu, kad tokios veiklos neva vykdymą galėtų patvirtinti tik duomenys apie nevienkartinius didelius bute sunaudotos elektros energijos bei vandens kiekius 2013 metais. Pareiškėjas pateikė visų 2013 metų mėnesių duomenis apie bute sunaudotos elektros ir vandens kiekius. Elektros energijos apskaitos duomenys patvirtina, kad tam tikrais mėnesiais elektros energija iš viso nebuvo naudojama. Atsižvelgiant į tai, mokesčių administratoriaus sprendimuose buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti aplinkybė, kad pareiškėjas neva nepateikė jokių duomenų apie elektros energijos sunaudojimą 2013 m. 05, 06 ir 10 mėn.

Mokesčio mokėtojo papildomas apmokestinimas GPM negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėliojimais, kuriuos vėliau turėtų paneigti mokesčio mokėtojas. Aplinkybės, kad pareiškėjų bute yra dantų techniko veiklai skirta įranga bei kad E. K. iki 2013-06-27 turėjo galiojančią dantų techniko licenciją nepatvirtina Kauno AVMI padarytos išvados, kad E. K. 2013 metais neva galėjo 124 kartus suteikti dantų techniko paslaugas gaudamas 55 230 Lt pajamų.

E. K. akcentuoja, kad jo pateikti UAB „Raštuoti mezginiai" 2013 metų visų mėnesių darbo laiko žiniaraščiai patvirtina, kad jis visais mėnesiais kas dieną (išskyrus ne darbo dienas) dirbo po 8 val. ir įrodo, kad jis fiziškai negalėjo suteikti lapeliuose nurodytų paslaugų.

E. K. pažymi, kad nei su 2017-05-04 patikrinimo aktu, nei su 2017-07-17 sprendimu jam nebuvo įteiktas 2014-12-19 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas. Pareiškėjas su juo nėra susipažinęs. Dėl to, šio neva egzistuojančio įrodymo pagrindu Kauno AVMI išdėstyti ir VMI bei Komisijos perrašyti motyvai apie tai, kad 2014 m. pokalbio su sūnumi metu E. K. aptarė klausimą dėl lapelių juridinės galios – tai tik niekuo nepagrįsti teiginiai. Akivaizdu, kad tiek šis neva įvykęs pokalbis, tiek tai, kad E. K. yra pažįstamas su odontologėmis, niekaip negali patvirtinti Kauno AVMI 2017- 07-17 sprendimo išvados dėl jo neva vykdytos individualios dantų techniko veiklos laikotarpiu nuo 2013- 01-08 iki 2013-12-18.

E. K. nesutinka su Komisijos ir VMI patvirtinta Kauno AVMI, pritaikius „ekonominių modelių metodą", konstatuota išvada, kad laikotarpiu nuo 2013-01-08 iki 2013-12-18 jis neva vykdė dantų techniko veiklą, iš jos gaudamas 55 230 Lt pajamų. Ši išvada padaryta, vadovaujantis arba niekuo nepagrįstomis prielaidomis, arba baudžiamosios bylos medžiaga, kurios pagrindu įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu buvo konstatuoti E. K. neteisėtos individualios veiklos epizodai tik laikotarpiu nuo 2014-02-18 iki 2014-12-09.

Komisijai ir VMI skirtuose skunduose E. K. nesutiko su Kauno AVMI, vadovaujantis analogijos metodu konstatuota išvada, kad dantų techniko veiklą analogiškomis sąlygomis Kauno mieste vykdžiusių mokesčių mokėtojų vidutinės metinės pajamos, tenkančios 1 dantų technikui, 2013 metais neva sudarė 51 150 Lt. E. K. pažymėjo, kad Kauno AVMI neatskleidė, ar jos parinktų įmonių dantų technikai: kaip ir pareiškėjas, 2013 metais buvo arti senatvės pensijos amžiaus; dirbo ne visą darbo dieną. Kauno AVMI teigimu, E. K. neva vykdė individualią veiklą laikotarpiu nuo 2013-01-08 iki 2013-12-18, t. y. ne visus metus, o, vadovaujantis 2017-05-04 patikrinimo aktu, analogijos metodo taikymui pasitelktų trijų juridinių asmenų duomenys apie metines vidutines pajamas. Be to, 2017-05-04 patikrinimo akte nurodytų juridinių asmenų duomenys ženkliai skiriasi, t. y. UAB „B" metinės pajamos 1,95 karto mažesnės už IĮ „A" ir net 2,4 karto mažesnės už UAB „C". E. K. prašomi atskleisti duomenys, kurie yra reikšmingi, sprendžiant, ar pasirenkant juridinius asmenis Kauno AVMI tikrai pritaikė sąlygas analogiškas E. K. neva vykdytos veiklos sąlygoms, nėra konfidenciali juridinio asmens veiklos informacija. Tuo labiau, kad Kauno AVMI net nepateikė jokių dokumentų, kurie įrodytų, kad UAB „B", IĮ „A" ir UAB „C" dirbo tik vienas dantų technologas bei kad šie juridiniai asmenys 2013 metais vykdė veiklą tik Kauno mieste. Dėl šių priežasčių, E. K. buvo užkirstas kelias įgyvendinti teisę ginčyti patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, kuriomis vadovaujantis mokesčių administratorius apskaičiavo papildomai mokėtiną mokestį.

Mokestiniame ginče nėra jokių objektyvių įrodymų, kad E. K. iki 2014 metų būtų vykdęs individualią veiklą. Atsižvelgiant į tai, Komisija, patvirtindama Kauno AVMI ir VMI atsisakymą skirti mažesnę nei vidurkis GPM baudą, nepagrįstai vadovavosi tuo, kad po operatyvaus patikrinimo 2014 metų pradžioje E. K. nesiėmė veiksmų, įregistruojant neva vykdytą individualią veiklą. Komisija ir VMI nepagrįstai patvirtino Kauno AVMI 2017-07-17 sprendimo motyvus, kurių pagrindu nuspręsta neskirti E. K. mažesnės nei vidurkis GPM baudos. E. K. paskirtos GPM baudos ir delspinigių bendra suma tik 39,62 proc. mažesnė už Kauno AVMI papildomai apskaičiuotą mokėtiną GPM (3 379,57 Eur), o tai E. K. įsitikinimu įrodo paskirtos sankcijos neadekvatumą padarytam pažeidimui.

M. K. skundu ir jame išdėstytais iš esmės analogiškais argumentais taip pat nesutinka su jos atžvilgiu priimtais mokesčių administratoriaus sprendimais.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas E. K. ir pareiškėjų atstovas advokatas Saulius Brazauskas skundą palaikė. Prašė jį tenkinti.

VMI atsiliepimu prašo skundus atmesti. Nurodo, kad Kauno AVMI atliko pakartotinį pareiškėjų GPM, Pridėtinės vertės mokesčio (PVM), Sveikatos draudimo įmokų (PSDĮ) apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2014-12-31 ir 2017-05-04 surašė patikrinimo aktus Nr. (7.46) FR0680-192 ir Nr. (7.46) FR0680-191.

Siekiant nustatyti pareiškėjų grynųjų pinigų likutį 2009-01-01 dienai, įvertinti 2004-2008 m. Kauno AVMI informacinėje sistemoje esantys duomenys apie pareiškėjų gautas pajamas, įvertintos pragyvenimui patirtos išlaidos, E. K. paaiškinimų duomenys.

M. K. pajamų sumą už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2008-12-31 sudarė 194 067 Lt (74 623 Lt darbo užmokesčio pajamos, 4 351 Lt pašalpa dėl nustatyto riboto darbingumo, 2 732 Lt nekilnojamojo daikto nuomos pajamos, 1 494 Lt palūkanos už indėlius banke, 110 000 Lt nekilnojamojo turto pardavimo pajamos, 867 Lt VMI grąžinta GPM permoka).

E. K. pajamos už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2008-12-31 sudarė 11 989 Lt pajamų, iš kurių: 8 309 Lt su darbo santykiais susijusios pajamos, 2 759 Lt draudimo išmokos, 921 Lt palūkanos už indėlius banke.

2004-2008 m. laikotarpiu pareiškėjų nustatytos patirtos išlaidos sudarė 152 131 Lt, t. y. 18 000 Lt už 2004-10-09 įsigytą butą, 50 000 Lt 2005 m. sūnui D. K. paskolinti grynieji pinigai (grąžinti 2012 m.), M. K. 2 999 Lt lizingo įmokų išlaidos, 81 132 Lt apskaičiuotos pareiškėjų statistinės vartojimo išlaidos.

Kauno AVMI informacinės sistemos duomenimis, įvertinus kad pareiškėjai iki 2003-12-31 turėjo pastovius darbus, pardavė nekilnojamąjį turtą bei lengvąjį automobilį ir pareiškėjų amžių, įvertino, kad pareiškėjai iki 2003-12-31 galėjo sukaupti 100 000 Lt pinigų sumą, kurios neprivalėjo deklaruoti Vienkartinėje gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijoje.

Mokestinio patikrinimo metu pagal bankų pateiktus sąskaitų išrašų duomenis, nustatyta, kad banke E. K. 2009-01-01 dienai turėjo piniginių lėšų likutį 36 337 Lt, M. K. – 27 261 Lt, bendrai pareiškėjai – 63 598 Lt pinigų likutį banke.

Iš viso 2009-01-01 dienai sutuoktiniai galėjo turėti ne daugiau nei 153 925 Lt santaupų, iš jų 63 598 Lt banke ir 90 327 ne banke.

VMI pabrėžė, kad per banką nustatyta pareiškėjų vartojimo išlaidų suma yra daugiau kaip 4 kartus mažesnė nei nustatytos vidutinės vartojimo išlaidos, todėl tik per banką nustatyta vartojimo išlaidų suma negali būti laikoma visomis šeimos patirtomis vartojimo išlaidomis, kurias sudaro maisto, aprangos ir avalynės, būsto, sveikatos, transporto, ryšių, poilsio ir kultūros, įvairių prekių ir paslaugų išlaidos, kadangi tai neatitiktų protingumo kriterijus.

Pakartotinio patikrinimo metu, nustatyta, kad pareiškėjų išlaidos už 2012 m. mokestinį laikotarpį 111 952 Lt viršijo bendras oficialiai gautas pajamas, t. y. pareiškėjų pajamų ir mokestinės prievolės dydis apskaičiuotas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, pritaikius lėšų bankų sąskaitose ir išlaidų metodą.

Nustatyta, kad 2012 m. pareiškėjai gavo 97 363 Lt pajamų, patyrė 26 802 Lt išlaidų. Pareiškėjų pajamas sudarė pajamos, susijusios su darbo santykiais, banko palūkanos, VSDFV išmokos, žemės nuomos pajamos, draudimo išmokos ir sūnaus grąžinta paskola. Išlaidas sudarė vartojimo išlaidos ir nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidos.

Banko sąskaitų išrašų duomenimis nustatyta, kad E. K. į banko sąskaitą iš viso įnešė 176 320 Lt grynųjų pinigų. M. K. į savo banko sąskaitas įnešė 58 200 Lt. Pareiškėjai iš viso 2012 m. į sąskaitas banke įnešė 234 520 Lt grynųjų pinigų. Įvertinus sutuoktinių gautas pajamas (97 363 Lt), patirtas išlaidas (26 802 Lt) bei nustatytą sutuoktinių piniginių lėšų likutį 2012-01-01 dienai (134 422 Lt) ir 2012-12-31 dienai (316 935 Lt) banke, nustatyta, kad sutuoktinių išlaidos 111 952 Lt (134422 + 97363 – 26802 - 316935) viršijo pajamas. Nustatytas sutuoktinių piniginių lėšų ne banke likutis 2012-12-31 dienai 0 Lt.

Pareiškėjai pažeisdami Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GMPĮ) 27 straipsnio nuostatas, už 2012 m. mokestinį laikotarpį nedeklaravo gautų 111 952 Lt apmokestinamųjų pajamų ir nuo jų neapskaičiavo ir nedeklaravo GPM. Kadangi sutuoktiniai nepagrindė 111 952 Lt grynųjų pinigų gavimo šaltinių, todėl nebuvo galimybės teisingai apskaičiuoti mokestinės prievolės dydžio už 2012 m. mokestinį laikotarpį įprastine tvarka ir mokesčių administratoriaus įvertinimas atliktas taikant lėšų bankų sąskaitose ir išlaidų metodus. Apibendrinus atliktą 2012 m. pareiškėjų pajamų ir išlaidų grynaisiais pinigais analizę, nustatyta, kad pareiškėjai gavo 78 288 Lt pajamų, patyrė 15 592 Lt išlaidų, iš banko sąskaitų išgrynino 11 790 Lt, į banko sąskaitas įnešė 234 520 Lt. Nustatyta, kad pareiškėjai į sąskaitas banke įnešė ir išlaidas dengė 111 952 Lt pajamomis, gautomis iš nenustatytų šaltinių.

E. K. nuo 2013-01-08 iki 2013-12-18 ir nuo 2014-02-18 iki 2014-12-09 vykdė dantų techniko veiklą, atitinkančią individualios veiklos požymius ir gavo 84 053 Lt (52 383 Lt už 2013 m. ir 31 670 Lt už 2014 m.) pajamų, kurių įstatymų nustatyta tvarka nedeklaravo ir mokesčių nesumokėjo. E. K. 2013 m. vykdytą individualią dantų techniko veiklą įrodo nustatytų aplinkybių visuma - įrengtos patalpos su specifine technika (nepritaikytos gyvenimui), šiame bute vandens ir elektros suvartojimas, operatyvaus patikrinimo metu rasti užrašai, gautos pajamos iš nenustatytų šaltinių, įneštos ženklios pinigų sumos į banko sąskaitą, odontologų (liudytojų) apklausos duomenys. Nei pirminio, nei pakartotinio patikrinimo metu nebuvo pateikti dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti E. K. gautas pajamas ir patirtas išlaidas teikiant dantų techniko paslaugas 2013-2014 m. VMI pažymi, kad 2015-02-04 įtariamojo apklausos protokole E. K. nurodė, kad versdamasis dantų techniko veikla, užrašų nevedė, nesižymėdavo kokius pagal užsakymus darbus atliko, t. y. apskaita nebuvo vedama. Kadangi patikrinimo metu nebuvo galimybės tiksliai apskaičiuoti iš individualios veiklos gautų pajamų, patirtų išlaidų ir mokestinių prievolių dydžio įprastine tvarka, todėl iš individualios veiklos gautos pajamos ir mokestinių prievolių dydis apskaičiuotas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą.

Kauno AVMI nustatė, kad E. K., neturėdamas Lietuvos Respublikos odontologų rūmų išduotos Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijos, vykdė dantų techniko veiklą. Patikrinimo metu įvertinus surinktus duomenis, padaryta išvadą, kad E. K. veikė savarankiškai, nepriklausomai nuo kitų asmenų, savarankiškai sprendė su dantų techniko paslaugų teikimo veikla susijusius klausimus. Iš surinktos informacijos konstatuota, kad E. K. savarankiškai pasirinko vietą dantų techniko veiklai vykdyti, t. y. 2004 m. savo lėšomis įsigijo butą, kuriame įsirengė dantų techniko kabinetą. Minėtas butas nebuvo naudojamas nei E. K., nei jo šeimos narių asmeniniams poreikiams tenkinti. Patikrinimo metu įvertinus operatyvaus patikrinimo metu rastų lapelių įrašus, Kauno AVMI nustatė, kad įrašai lapeliuose buvo atliekami nuosekliai, tam tikrą laiką (nuo 2013-01-08 iki 2013-12-18). Toks nevienkartinis ir pasikartojantis paslaugų teikimas per tęstinį laikotarpį, sudaro prielaidas teigti, kad minėti sandoriai buvo neatsitiktiniai ir pagrįstai konstatuota tęstinumo požymio buvimą E. K. veikloje. Nustačius, kad E. K. vykdyta dantų techniko veikla atitinka individualios veiklos požymius, laikoma, kad laikotarpiu nuo 2013-01-08 iki 2013-12-18 jis vykdė individualią dantų techniko veiklą. Dėl laikotarpio nuo 2014-02-18 iki 2014-12-09 E. K. baudžiamojoje byloje pats prisipažino dėl neteisėtai vykdytos dantų techniko veiklos. Pakartotinio patikrinimo metu Kauno AVMI nustatė 2013 m. 52 383 Lt E. K. neapskaitytos individualios veiklos pajamų.

VMI akcentavo, kad E. K. operatyvus patikrinimas atliktas (2014-02-18 pradėtas, baigtas 2014-03-26, patikrinimo rezultatai įforminti Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. FR1043-2589) 2014-02-18, 11 val. 35 min. nuvykus į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Patalpose rasta įranga, dantų atspaudai, dantų liejimo formos, dantų liejiniai, E. K. vardinis antspaudas. Taip pat patalpose ant E. K. darbo stalo buvo rasti 45 įvairūs lapeliai su užrašais apie protezavimo darbus (nurodyta asmenų pavardės, pinigų sumos, datos, darbų pobūdis). Pakartotinio patikrinimo metu įvertinus tik tuos įrašus, šalia kurių buvo nurodyta mėnuo ir diena, nustatyta, kad laikotarpiu nuo sausio 8 d. iki gruodžio 18 d. (metai nenurodyti) užfiksuota 55 230 Lt suma. Įvertinus surinktą informaciją ir tai, kad lapeliai su užrašais buvo paimti 2014-02-18, o lapeliuose užfiksuotos datos nuo sausio 8 d. iki gruodžio 18 d., padaryta išvada, kad lapelių įrašai atlikti 2013 m., t. y. laikotarpiu nuo 2013-01-08 iki 2013-12-18. Įrašai darbo užrašuose (lapeliuose) buvo daromi nuosekliai. Vien ta aplinkybė, jog įrašai buvo daromi nuo sausio 8 d. iki gruodžio 18 d., parodo, jog jie negalėjo būti fiksuojami už 2014 m., t. y. į ateitį, todėl išvados dėl 2013-01-08 iki 2013-12-18 laikotarpiu vykdytos dantų techniko veiklos yra pagrįstos visuma įrodymų.

Kauno AVMI pakartotinio patikrinimo metu, įvertinusi ikiteisminio tyrimo metu atliktų E. K. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei daromų įrašų duomenis, nustatė, kad jis iš odontologų gautus užsakymus atlikdavo ne tik adresu (duomenys neskelbtini), tačiau naudojosi ir L. I. klinikoje adresu, (duomenys neskelbtini), esančia dantų protezų gamybos laboratorijos įranga.

Pakartotinio patikrinimo metu, atlikus pareiškėjų sąskaitų banke išrašų duomenų (pajamų, išlaidų) analizę už 2013 m. laikotarpį, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-08-23 pareiškėjų išlaidos 50 769 Lt viršijo gautas pajamas. Pareiškėjai į bankų sąskaitas iš viso įnešė 86 761 Lt, iš banko sąskaitų išgrynino 44 964 Lt. Nustatyta, kad 2013 m. sutuoktiniai iš viso gavo 50 769 Lt grynųjų pinigų, gautų iš nenustatytų šaltinių.

Pakartotinio patikrinimo metu atlikta analogišką dantų techniko veiklą Kauno mieste vykdančių mokesčių mokėtojų deklaruotų veiklos duomenų analizė už 2013 m. Atrinkti 3 analogišką E. K. vykdytai dantų techniko veiklai analogiškomis sąlygomis vykdę mokesčių mokėtojai. Įvertinus šių mokesčių mokėtojų pateiktų metinių pelno mokesčio deklaracijų duomenis nustatyta, kad vidutinės pajamos, tenkančios 1 dantų technikui, sudarė 51 150 Lt ((56 010 + 28 690 + 68 750) / 3). Pareiškėjo neapskaitytų pajamų dydį, įvertinus analogijų, išlaidų, lėšų bankų sąskaitose ir ekonominių modelių metodais nustatytus pajamų dydžius, apskaičiuota, kad laikotarpiu nuo 2013-01-08 iki 2013-12-18 E. K. vidutiniškai galėjo gauti 52 383 Lt ((55 230 + 51 150 + 50 769) / 3) pajamų už suteiktas dantų techniko paslaugas.

Už 2014 m. mokestinį laikotarpį nustatant mokesčių bazę Kauno AVMI taikė 2 metodus (ekonominių modelių, analogijos), o pagal atliktus apskaičiavimus, išvedus aritmetinį vidurkį, nustatyta mokesčių bazė 31 670 Lt ((40 465 + 22 875) /2).

E. K. mokesčių administratoriui nepateikė jokių nei gautas individualios veiklos pajamas, nei patirtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl pakartotinio patikrinimo metu vadovaujantis GPMĮ 18 straipsnio 12 dalies nuostatomis, leidžiamais atskaitymais buvo pripažinta 30 proc. nuo nustatytų individualios veikos pajamų, t. y. už 2014 m. mokestinį laikotarpį 9 501 Lt (31 670 x 30 proc.). Mokesčių administratoriui nustačius vidutinį vienai dienai tenkantį užsakymų skaičių ir įvertinus laikotarpiui nuo 2014-02-18 iki 2014-12-09 tenkantį dienų skaičių, apskaičiuota, kad E. K. galėjo priimti apie 183 užsakymus (0,62 x 295). Įvertinus 2015-02-04 įtariamojo apklausos protokolo, kuriame jis nurodė, kad už atliktus darbus gaudavo nuo 50 iki 200 Lt atlygio, duomenis, apskaičiuotas vidutinis atlygis 125 Lt ((200 + 50) / 2), t. y. Kauno AVMI nustatinėdama vidutinį atlygį už vieną užsakymą, vadovavosi paties E. K. parodymais.

Įvertinus apskaičiuotą vidutinį gautą atlygį ir vidutinį gautą užsakymų skaičių per metus, apskaičiuota, kad per metus E. K. galėjo gauti apie 22 875 Lt (183 x 125) pajamų.

Kadangi pareiškėjai geranoriškai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, todėl ši aplinkybė buvo įvertinta, kaip baudas mažinanti aplinkybę, tačiau taip pat buvo nustatytos ir baudas didinančių aplinkybių: nustatytas išlaidų ir pajamų neatitikimas, kurio pareiškėjai nepripažino, be to, mokesčių bazė buvo nustatyta taikant MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl pareiškėjams skirtos vidutinio dydžio baudos. Kadangi pareiškėjai nėra sumokėję apskaičiuotų mokesčių ir terminas juos sumokėti nėra atidėtas ar išdėstytas, todėl nėra pagrindo spręsti dėl atleidimo nuo paskirtų baudų.

Nagrinėjamu atveju, papildomai mokėtinos GPM sumos pareiškėjams buvo apskaičiuotos mokestinio patikrinimo metu, nustatant mokesčių įstatymų pažeidimus, todėl atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjai negali būti atleisti nuo delspinigių mokėjimo MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punkto (nesant jų kaltės) pagrindu. Be to, nagrinėjamu atveju, nenustatyta aplinkybių, kurias būtų galima prilyginti force majeure ar kitoms nuo pareiškėjų valios nepriklausančioms aplinkybėms, kurių jie nenumatė ir negalėjo numatyti, todėl pareiškėjai negali būti atleisti nuo delspinigių mokėjimo pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Mokesčių mokėtojui mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nesumokėjus į biudžetą mokėtinos mokesčio sumos, biudžetas laiku negauna pajamų atitinkamo mokesčio forma, todėl jam (biudžetui) paprastai padaroma žala ir tokiu būdu nėra MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos sąlygos mokesčių mokėtojo atleidimui nuo baudos ir delspinigių. Mokesčių administratorius neturi informacijos apie tai, kad pažeidimas būtų padarytas dėl mokesčių administratoriaus klaidingai raštu ar žodžiu suteiktos konsultacijos, todėl nėra pagrindo pareiškėjus atleisti nuo delspinigių mokėjimo MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu. MAĮ įtvirtintas baigtinis atleidimo nuo delspinigių pagrindų sąrašas ir prašymas atleisti nuo delspinigių gali būti tenkinamas tik tada, jei yra nors viena aplinkybė, numatyta ir įtvirtinta teisės normose.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė skundą atmesti.

Skundas atmestinas

Kauno AVMI 2017-07-17 sprendimu Nr. (7.46-4.7.2)-FR0682-288 patvirtino 2017-05-04 patikrinimo aktą Nr. (7.46)FR0680-191, kuriame E. K. papildomai buvo apskaičiuota 3 381,02 Eur GPM, 2 428,17 Eur VDS įmokų, 766,91 Eur PSD įmokų, patvirtino sumažintą GPM sumą 1,45 Eur, paskyrė 802 Eur GPM baudą už 2012 metus ir paskaičiavo 1 238,31 Eur GPM delspinigių

Kauno AVMI 2017-07-17 sprendimu Nr. (7.46-4.7.2)-FR0682-289 patvirtino 2017-05-04 patikrinimo aktą Nr. (7.46)FR0680-192, kuriame M. K. papildomai buvo apskaičiuota 2 437,73 Eur GPM, patvirtino sumažintą GPM sumą 119,04 Eur, paskyrė 731 Eur GPM baudą ir paskaičiavo 908,09 Eur GPM delspinigių.

VMI 2017-10-27 sprendimu Nr. 68-171 patvirtino Kauno AVMI 2017-07-17 sprendimą Nr. (7.46-4.7.2)-FR0682-288, o sprendimu Nr. 68-172 patvirtinto Kauno AVMI 2017-07-17 sprendimą Nr. (7.46-4.7.2)-FR0682-289.

MGK 2018-01-30 sprendimu Nr. S-14(7-260/2017) patvirtino VMI 2017-10-27 sprendimą Nr. 68-171 ir neatleido E. K. nuo GPM baudos bei GPM delspinigių mokėjimo, o tos pačios dienos sprendimu Nr. S-15(7-259/2017) patvirtino VMI 2017-10-27 sprendimą Nr. 68-172 ir neatleido M. K. nuo GPM baudos bei GPM delspinigių mokėjimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad nors pareiškėjos M. K. skundo turinys yra siauresnės apimties, t.y. ji skundo negrindžia aplinkybėmis, susijusiomis su E. K. baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių vertinimu mokestinio ginčo kontekste, tačiau visi kiti pareiškėjų argumentai sutampa, todėl teismo sprendime jie nebus išskiriami ir dėl jų bus pasisakoma apibendrintai.

Dėl MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje (skunde nurodytas MAĮ 64 straipsnis, laikytinas rašymo apsirikimu, kadangi mokesčio apskaičiavimo teisingumo pagrindimą reglamentuoja būtent 67 str.) nustatytos įrodinėjimo pareigos nepagrįsto perkėlimo pareiškėjams apskaičiuojant 2009-01-01 pareiškėjų turėtas santaupas grynaisiais pinigais, laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2008-12-31 pareiškėjų gautas pajamas, laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2008-12-31 pareiškėjų patirtas išlaidas, 2012-01-01 pareiškėjų turėtas santaupas grynaisiais pinigais

Pareiškėjai, nesutikdami su ginčijamais sprendimais, nurodo, kad mokesčių administratorius, nagrinėjamu atveju nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą pareiškėjams, o MGK nepagrįstai padarė išvadą, kad MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga buvo įvykdyta tinkamai.

MAĮ 67 straipsnyje įtvirtinta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas (1 d.). Mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos (2 d.). Kaip teisingai skunde nurodė pareiškėjai, ši įstatyminė nuostata reiškia, jog mokesčių mokėtojui apsiginti galimybė atsiranda, kai jis savo ruožtu teikia kitokius faktinius duomenis, suponuojančius priešingą nei mokesčių administratoriaus padarytą išvadą.

2017-05-04 patikrinimo aktuose (MGK bylos 7-260/2017, tomas I, b.l. 120-146, bylos 7-259/2017 tomas I, b.l.82-108) ištyrus VMI informacinių sistemos duomenis, banko sąskaitų išrašus ir išlaidas apskaičiavus remiantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis konstatuota, jog tikrinamo laikotarpio pradžiai (2009-01-01) pareiškėjai galėjo turėti ne daugiau kaip 153 925 Lt santaupų, iš jų 63 598 Lt banke ir 90 327 Lt ne banke. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu atkreipti dėmesį, jog mokesčių administratorius pareiškėjų santaupas 2009-01-01 nustatė netgi didesnes, nei pareiškėjai buvo nurodę 2016-06-17 rašytiniuose paaiškinimuose (MGK bylos Nr. 7-260/2017, tomas II, b.l. 66-75). Kaip jau minėta, mokesčių administratorius pareiškėjų pajamas apskaičiavo pagal VMI informacinėje sistemoje esančius duomenis apie pareiškėjų pajamas, o taip pat pagal pareiškėjų paaiškinimų duomenis. Tokiu būdu buvo apskaičiuotos pareiškėjų pajamos iš darbo santykių, palūkanos už indėlius bankuose, nekilnojamojo turto pardavimo pajamos žemės nuomos pajamos, draudimo išmokos. Visi šie duomenys pagrįsti ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais (MGK bylos Nr. 7-260/2017 tomas I, 170, tomas II, b.l. 15, tomas IV, b.l. 12-16, 79, 129-135, 101-105, 108). Pareiškėjai, nesutikdami su pajamų per ginčo laikotarpį apskaičiavimu, jokių objektyvių mokesčių administratoriaus surinktus duomenis paneigiančių įrodymų nepateikė, nenurodė, kokios pareiškėjų pajamos nebuvo įskaitytos, ar kurios įskaitytos nepagrįstai, todėl laikytina, kad mokesčių administratorius MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą pagrįsti mokesčių apskaičiavimą šiuo atveju įvykdė tinkamai.

Pareiškėjų argumentai dėl aritmetinių apskaičiavimų neatitikimų yra detaliai aptarti MGK sprendimuose. MGK konstatavo, kad „<…>skaičiuojant M. K. pajamas už 2005, 2007, 2008 metus žemės nuomos pajamos atskirai nėra išskirtos ir priskirtos prie darbo pajamų, nustatant bendras 12400 Lt (11699,74 + 700,40), 15330 Lt (14876,40 + 455,26), 27703 Lt (22125,25 + 1225,70 Lt + 4351,30 Lt (riboto darbingumo pašalpa) pajamas, kurios priede įvardytos kaip su darbo santykiais susijusios pajamos. Minėtos aplinkybės rodo, kad M. K. pajamų, gautų per 2005-2008 metus, dydis nustatytas teisingai (nebent yra neženklūs skaičių „apvalinimo“ skirtumai), o aplinkybės, jog patikrinimo akte dalis pajamų, kurios buvo gautos ne darbo teisinių santykių pagrindu (pavyzdžiui, nuomos pajamos, gautos iš Žemės ūkio kooperatyvo „Baltas lašas“, pašalpa), 8 priedo skaičiavimuose pridėtos prie darbo santykių pajamų, o neišskirtos kaip atskiros pajamos, nekeičia gautų pajamų dydžio. Todėl nustatyti netikslumai pripažintini neturinčiais įtakos galutiniam pajamų dydžiui, nustatytam tikrinamojo laikotarpio pradžiai (2009-01-01). Pažymėtina tik tai, jog pagal banko „Swedbank“ sąskaitos išrašą nustatyta, jog 2004 metais M. K. darbdavys yra išmokėjęs 12 251,92 Lt pajamas, o akto 8 priede pajamomis pripažinta 12 278 Lt, tai yra didesnė suma. Šis neatitikimas vertintinas kaip skaičiavimo klaida, tačiau atsižvelgiant į tai, jog ji nėra ženkli, į proceso ekonomiškumą, į tai, jog atliekant skaičiavimus pagal MAĮ 70 str. nuostatas ir Taisyklių nuostatas yra galimi netikslumai, M. K. pajamos už 2004 metus neperskaičiuotinos ir nemažintinos. Įvertinus pareiškėjo (E. K.) pajamas, matyti, pKauno AVMI jas nustatė teisingai, o pareiškėjo skunde nurodyti motyvai dėl netinkamo skaičiavimo nėra teisingi, nes pareiškėjas prie savo bendrųjų pajamų nepridėjo 2006 metais gauto 167 Lt darbo užmokesčio, tai yra iš viso pareiškėjas yra gavęs 8 309 Lt darbo užmokestį (167 Lt darbo užmokestis už 2007 metus + 8 142 Lt už 2008 metus (9 500 Lt (priskaityta) – 1 358 Lt (GPM); duomenys iš trečiųjų asmenų lentelės), 921 Lt palūkanas (611+310), 2 759 Lt (700+2 059) draudimo išmokas, iš viso 11 989 Lt pajamas.” Teismas, patikrinęs bylos medžiagą (MGK bylos Nr. 7-260/2017 tomas I, 170, tomas II, b.l. 15, tomas IV, b.l. 12-16, 79, 129-135, 101-105, 108 ir į administracinę bylą VMI 2018-08-01 pateikta pareiškėjų 2004-2014 m. laikotarpiu gautų pajamų detalizacija), su MGK išvadomis sutinka, tuo pačiu atmesdamas pareiškėjų argumentus, jog neteisingi pareiškėjų pajamų per laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2008-12-31 aritmetiniai paskaičiavimai lemia ginčijamų sprendimų neteisėtumą.

Nesutikimą su pareiškėjų per tą patį laikotarpį patirtų išlaidų apskaičiavimu pareiškėjai remiasi faktine aplinkybe, jog E. K. nuo 2007-11-27 iki 2009-03-31 dirbo UAB “Kildaris” ir gyveno pas sūnų D. K. (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo darbo santykių su UAB “Kildaris”. Tačiau ši aplinkybė, kaip ir aplinkybė, jog pareiškėjas E. K. tuo metu galimai gyveno pas sūnų (duomenys neskelbtini), jokiu būdu neįrodo, jog pareiškėjas nepatyrė išlaidų arba jas patyrė žymiai mažesnes, nei jos buvo apskaičiuotos pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenis. Pareiškėjas nėra pateikęs jokių objektyvių duomenų nei apie realią darbo vietą, nei apie vykdytas funkcijas, nei apie kitus duomenis, kuriuos galima būtų vertinti kaip neabejotinai mažinančius pareiškėjų išlaidas, lyginant jas su statistinėmis vidutinėmis vartojimo išlaidomis. Kaip teisingai savo sprendime nurodė MGK, nustatinėjant mokesčių bazę pagal administratoriaus įvertinimą, vartojimo išlaidos yra sudėtinė mokėtojo išlaidų dalis, turinti tiesioginę įtaką mokesčių bazei (nuo kurios skaičiuojami mokesčiai), ją didinanti arba mažinanti, todėl mokesčių mokėtojas realiai patirtų išlaidų dydį turi pagrįsti, o mokesčių administratoriui pritaikius statistines išlaidas - pagrįsti nukrypimą nuo jų. Todėl tais atvejais, kai mokėtojas tokios informacijos nepateikia, nors ir turi tokią pareigą, rėmimasis vien tik teiginiais, pozicijos nepagrindžiant objektyviais duomenimis, vertintinas kritiškai, kaip gynybinė pozicija, kuria siekiama mažinti nustatytą mokesčių bazę (LVAT 2017-06-12 nutartis Nr. A-467-602/2017).

Patikrinimo akte (8 priedas) nustatyta, kad 2004 metais per banko sąskaitą iš viso patirtos 2 970 Lt (po 247,5 Lt šeimai, 123,75 Lt asmeniui mėnesiui), 2005 m. - 719 Lt (po 59,9 Lt šeimai, 29,96 Lt asmeniui mėnesiui), 2006 m. – 1 521 Lt (126,75 Lt šeimai, 63,38 Lt asmeniui mėnesiui), 2007 m. – 7 144 Lt (595,33 Lt šeimai, 297,67 Lt asmeniui mėnesiui), 2008 m. – 3 987 Lt (332,25 Lt šeimai, 166,13 Lt asmeniui mėnesiui) išlaidos. Šiuos duomenis palyginus su statistiniais duomenimis, nustatyta, kad per banko sąskaitą patirtos išlaidos ženkliai skiriasi nuo statistinių duomenų, nes 2004 metais jos sudarė 514 Lt per mėnesį asmeniui, 2005 m. - 602,70 Lt, 2006 m. - 666 Lt, 2007 m. - 793,70 Lt, 2008 m. - 804,10 Lt, todėl darytina pagrįsta išvada, jog Kauno AVMI pasirinktas vartojimo išlaidų nustatymas remiantis duomenimis apie statistines vartojimo išlaidas atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, kurie yra taikytini apskaičiuojant mokesčių bazę pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą.

Nesutikimą su mokesčių administratoriaus nustatytu 2012-01-01 pareiškėjų turėtų santaupų grynaisiais pinigais dydžiu pareiškėjai grindžia iš esmės tik argumentais apie patirtas mažesnes išlaidas, kurias, pareiškėjų teigimu, lėmė pareiškėjo darbas UAB “Raštuoti mezginiai”, esančioje (duomenys neskelbtini). Jau anksčiau šiame teismo sprendime išdėstytų argumentų pagrindu apie Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenų naudojimą apskaičiuojant mokesčių mokėtojų patirtas išlaidas, kai to padaryti negalima iš kitų objektyvių duomenų, atmestinas pareiškėjų skundo argumentas, jog darbo sutartis su UAB “Raštuoti mezginiai” tinkamai pagrindžia jų nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31 patirtas mažesnes vartojimo išlaidas.

Dėl pareiškėjų 2017-06-12 rašytinių paaiškinimų neįvertinimo (MGK bylos Nr. 7-260/2017, tomas I, b.l. 100-117)

Pareiškėjų įsitikinimu, mokesčių administratorius nagrinėjamu atveju pažeidė MAĮ 132 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą priimant sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo atsižvelgti į mokesčių mokėtojo pateiktas pastabas. Pareiškėjų teigimu, MGK šių aplinkybių nesiaiškino, tačiau teismas nustatė priešingai. MGK, patvirtindama mokesčių administratoriaus, kaip viešojo administravimo subjekto, pareigą vadovautis ne tik MAĮ, bet ir Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) įtvirtintais principais, taip pat ir objektyvumo principu, kad sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išsiaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus, padarė tiek teisės aktais, tiek teismų suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika pagrįstą išvadą, kad VAĮ 8 straipsnio nuostata reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010-11-05 sprendimas Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis Nr. A-556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis Nr. A-756-2036/2008, LVAT 2013-09-09 nutartis Nr. A-575-1517/2013). MGK nustatė ir teismas tam pritaria, kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratoriaus sprendimai yra pagrįsti atitinkamų mokesčių įstatymų normomis, priimti įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, t. y. nustatytas faktinis bei teisinis pareiškėjų apmokestinimo pagrindas, o pareiškėjų argumentai dėl nevisapusiško ir netinkamo tam tikrų aplinkybių (pavyzdžiui, pastabų) vertinimo, nėra teisingi. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Aplinkybė, jog mokesčių administratorius padarė priešingas nei pareiškėjai tikėjosi išvadas, neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog pareiškėjų teiktos rašytinės pastabos buvo nevertintos / neįvertintos. LVAT dėl įrodinėjimo pareigos mokestiniuose ginčuose paskirstymo yra konstatavęs, jog mokesčių mokėtojas, siekdamas paneigti mokesčių administratoriaus mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumą ir pagrįstumą, privalo ne tik nurodyti savo abejones dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo, bet savo poziciją pagrįsti konkrečiais duomenimis ir leistinais įrodymais, o ne vien tik savo nesutikimą išreiškiančiais paaiškinimais, apibendrinto, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais (LVAT 2015-08-14 nutartis Nr. A- 1108-146/2015, 2016-03-29 nutartis Nr. eA-606-442/2016).

Dėl ekonominio ir analogijos metodų netinkamo taikymo

Šioje dalyje pareiškėjas E. K. ypač daug dėmesio skyrė baudžiamojoje byloje nustatytų ir konstatuotų faktinių aplinkybių vertinimui mokestinio ginčo kontekste. Pareiškėjo įsitikinimu, mokesčių administratorius nepagrįstai iš tų pačių faktinių duomenų, t.y. jo bute rastų lapelių, apklaustų odontologų parodymų, dokumentų apžiūros protokolų duomenų apie pareiškėjo mobilaus telefono fiksuotus skambučius, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokolo, padarė kitokias išvadas dėl pareiškėjo vykdytos dantų techniko veiklos ir iš šios veiklos gautų pajamų. Pareiškėjas pabrėžia, jog baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, jog aptariamą veiklą jis vykdė tik 2014 metais. Kad pareiškėjas dantų techniko veiklos nevykdė 2013 metais, jo nuomone, įrodo į bylą pateikti duomenys apie jo bute sumontuotos dantų techniko veiklai skirtos įrangos galingumą ir suvartotus elektros energijos ir vandens kiekius.

Iš byloje surinktos medžiagos (MGK bylos 7-260/2017, tomas I, b.l. 150-151) nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2015-02-19 teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. I-839-240/2015 E. K. (pareiškėjas) buvo pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį ir nuteistas paskiriant jam 30 MGL dydžio baudą. Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas nustatė, kad E. K. nuo 2008-04-30 turėdamas Lietuvos Respublikos odontologų rūmų išduotą burnos priežiūros praktikos specialistų licenciją verstis burnos priežiūros specialisto praktika pagal dantų technikos profesinę kvalifikaciją, kurios galiojimas 2013-06-27 buvo sustabdytas, o 2014-08-21 panaikintas, laikotarpiu nuo 2014-02-18 iki 2014-12-09 neteisėtai, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), gaudamas ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytą skaičių užsakymų iš odontologines paslaugas teikiančių gydytojų – L. R., J. K. ir A. Ž. neteisėtai teikė dantų techniko paslaugas, t.y. tokiu būdu versliškai neteisėtai vertėsi profesine veikla.

Pažymėtina, kad ginčo dėl pareiškėjo E. K. per 2014 metus gautų pajamų iš neteisėtos veiklos byloje nėra.

Savo išvadą, jog E. K. dantų techniko veikla užsiiminėjo, iš to gavo pajamas, kurių nedeklaravo bei nesumokėjo nuo jų mokesčių ir laikotarpiu nuo 2013-01-08 iki 2013-12-18, mokesčių administratorius pagrindė tokiomis faktinėmis aplinkybėmis: lapeliai su pareiškėjo užrašais paimti 2014-02-18, o juose užfiksuotos datos nuo sausio 8 d. iki gruodžio 18 d.; 2015-02-04 E. K. (įtariamojo) apklausos protokole (MGK bylos 7-260/2017, tomas I, b.l. 147-149) pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis dantų techniko paslaugas teikė tuo metu, kai jam buvo sustabdytas licencijos galiojimas (t.y. 2013-06-27); telefoninių pokalbių įrašais patvirtinta aplinkybė, jog pareiškėjas naudojosi ne tik įranga, sumontuoja jo bute, tačiau ir L. I. klinikos adresu (duomenys neskelbtini) esančia laboratorija bei duomenimis apie suvartotą elektros energijos ir vandens kiekį pareiškėjui priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini).

Mokesčių administratorius, atsikirsdamas į pareiškėjo argumentus dėl teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyto veiklos termino (2014-02-18 – 2014-12-09) nurodė, jog nei MAĮ, nei kiti įstatymai nenustato ribojimo mokesčių administratoriui remtis ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotais duomenimis. Tuo pačiu VMI pažymėjo, jog mokestiniais aspektais reikšmingi ikiteisminio tyrimo duomenys mokestinio patikrinimo metu bei nagrinėjant mokestinį ginčą yra naudojami ne tam tikrų asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimo išsprendimui, bet mokestinių prievolių atsiradimui reikšmingų aplinkybių nustatymui. Šie duomenys yra tiriami ir vertinami ne baudžiamojo proceso požiūriu, o pagal administracinio proceso įrodinėjimo taisykles. Tokias mokesčių administratoriaus išvadas patvirtino ir MGK, pažymėdama, kad nei mokestiniai, nei procesiniai įstatymai neriboja priemonių, kuriomis mokesčių administratorius gali grįsti su mokesčių mokėtojo apmokestinimu susijusias aplinkybes, tačiau mokesčių administratoriaus surinkti įrodymai turi atitikti bendruosius įrodymams keliamus leistinumo, sąsajumo, pakankamumo, teisėtumo reikalavimus. LVAT, formuodamas administracinių teismų praktiką mokesčių bylose, ne kartą yra pažymėjęs, kad pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytą nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinės teisės pažeidimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar jo rezultato (LVAT 2011-07-07 nutartis Nr. A-442-2337/2011, 2011-12-29 nutartis Nr. A-575-3633-11, 2015-04-30 nutartis Nr. A-383- 438/2015 ir kt.). MGK sprendė, kad mokesčių administratoriaus surinkti ir šiame teismo sprendime anksčiau aptarti faktiniai duomenys yra tinkami ir pakankami daryti išvadą, jog ir pareiškėjas E. K. dantų techniko paslaugas teikė ir 2013 metais. Kaip teisingai atkreipė dėmesį MGK, Kauno AVMI nustatė, jog 2013 metais E. K. į banko sąskaitą įnešė lėšas, kurių nepagrindė pajamų šaltiniais. Minėtos aplinkybės, vertinant jas kartu su kita Kauno AVMI surinkta informacija, leidžia daryti pagrįstas išvadas, jog pareiškėjas disponavo neapmokestintomis lėšomis ir šių lėšų šaltinis buvo pareiškėjo vykdyta neregistruota individuali veikla.

Pareiškėjas tiek skunde teismui, tiek ir skunde MGK, nurodė, jog pagal pateiktus duomenis tam tikrais mėnesiais elektros ir vandens nebuvo sunaudota, nors patalpose stovėjo galingi įrenginiai, o Kauno AVMI patikrinimo metu nepagrįstai nurodo, kad tam tikrais mėnesiais informacija nepateikta. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas kartu su 2016-06-17 pastabomis yra pateikęs 2009-2013 m. elektros skaitliukų parodymus, duomenis apie mokėjimus už elektros energiją, UAB „Kauno vandenys“ priskaitymo žiniaraščius už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31. Kauno AVMI patikrinimo akto turinys patvirtina, jog mokesčių administratorius vertino šiuos duomenis, nurodydamas, jog duomenų nėra už 2013 m. gegužės, birželio, spalio mėnesius. Atsižvelgdama į tai, jog elektros, vandens sunaudojimas yra savanoriškai deklaruojamas pačių gyventojų, MGK padarė pagrįstą išvadą, jog tokia informacija ne visuomet atspindi realius per konkretų mėnesį sunaudotus elektros ar vandens kiekius, todėl pateikta informacija ir pareiškėjo pozicija, nepaneigia Kauno AVMI konstatuotų aplinkybių byloje. Pateikta informacija rodo, jog beveik visais mėnesiais bute, kuris yra pritaikytas ne gyvenimui, o specialiai paskirčiai, elektra buvo naudojama, kas patvirtina, jog veikla patalpose buvo vykdyta. MGK atkreipė dėmesį ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog, pas pareiškėją sugedus įrengimams, jis gaminius gamindavo kitoje klinikoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kas gali pateisinti tam tikrais laikotarpiais sunaudotus mažesnius elektros kiekius.

Atsižvelgiant į surinktų įrodymų visumą, remiantis anksčiau išdėstytais motyvais darytina pagrįsta išvada, kad mokesčių administratorius turėjo realų pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjas ir 2013 metais vykdė individualią veiklą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mokesčių bazė už 2013 metus buvo apskaičiuota išvedant vidurkį iš trijų šaltinių: pagal operatyvaus patikrinimo metu rastų užrašų duomenis (įvertinus užrašus, kuriuose yra nurodyta data, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013-01-08 iki 2013-12-18 yra užfiksuota 55 230 Lt); parinkus analogiška veikla Kaune mieste užsiimančius asmenis ir nustačius jų pajamas (buvo parinkti 3 asmenys ir nustatyta, jog vidutinės jų pajamos siekė 51150 Lt); įvertinus bendrai abiejų sutuoktinių 50 769 Lt išlaidas, viršijančias šeimos pajamas. Nustatant mokesčių bazę už 2014 metus, buvo taikytas analogijos metodas: parinkti analogiška veikla Kauno mieste užsiimantys 4 asmenys ir nustatyta, jog vidutinės jų pajamos siekė 40 465 Lt. Taip pat ekonominių modelių metodas: nustatyta kiek užsakymų priėmė pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014-09-15 iki 2014- 09-27 ir laikotarpiu nuo 2014-10-11 iki 2014-11-19 pagal Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose užfiksuotus pokalbius su gydytojais; nustatytas vidutinis užsakymų skaičius, tenkantis 1 dienai, kuris buvo padaugintas iš dienų, kada buvo vykdyta individuali veikla skaičiaus; tokiu būdu nustatyta, jog pareiškėjas šiuo laikotarpiu turėjo 183 užsakymus, už kuriuos pagal pareiškėjo parodymus jis gaudavo nuo 50 iki 200 Lt (vidutiniškai 125 Lt). Taikant ekonominį modelį, nustatyta, jog pareiškėjas šiuo laikotarpiu galėjo gauti 22 875 Lt pajamas. Išvedus šių informacijos šaltinių vidurkį, nustatyta 31 670 Lt mokesčių bazė už 2014 metus.

Nesutikimą su lėšų banko sąskaitose ir išlaidų metodo taikymu pareiškėjai nurodo iš esmės vienintelį argumentą, jog šie skaičiavimai neteisingi, nes jie atlikti vadovaujantis pirminiais nepagrįstais duomenimis apie 2009-01-01 turėtas santaupas ir vėliau patirtas išlaidas. Šis pareiškėjų argumentas yra paneigtas anksčiau šiame teismo sprendime išdėstytais motyvais.

Be to, pareiškėjas nesutinka ir su analogijos metodo taikymu. Nurodo, kad narinėjamu atveju nėra atskleisti aktualūs duomenys, ar mokesčių administratoriaus parinktų įmonių dantų technikai buvo arti senatvės pensijos amžiaus, ar dirbo ne visą darbo dieną.

MGK savo sprendimuose pagrįstai rėmėsi, be kita ko, ir LVAT pateiktais išaiškinimais dėl analogijos metodo taikymo. LVAT 2011-05-16 nutartyje Nr. A-556-966/2011 išaiškinta, jog taikant analogijos metodą nėra reikalaujama identiškų veiklos sąlygų, o tai reiškia, jog yra priimtini nesutapimai dėl darbuotojų skaičiaus, apyvartos ir kitų rodiklių. Esminis momentas yra veiklos panašumas analogiškomis sąlygomis, be kita ko, apskaičiuojant mokesčius, pasitelkiant į pagalbą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Mokesčių mokėtojas, siekdamas paneigti taikomo metodo pagrįstumą, turėtų teikti įrodymus, jog pasirinkimas nėra tinkamas (pavyzdžiui, analogijos metodui pasirinkti kiti ūkio subjektai vykdė veiklą ne toje pačioje teritorijoje, kaip pareiškėjas, buvo vykdoma visiškai kitokia ūkinė- komercinė veikla bei pan.) ir mokesčių administratoriui atliekant įvertinimą turi būti taikomas kitas metodas. MGK savo sprendime nurodė, jog neturi pagrindo konstatuoti, jog mokesčių administratorius netinkamai taikė analogijos metodą, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl vyresnio amžiaus nepripažino turinčia įtakos vieno iš informacijos šaltinių pasirinkimui. MGK rėmėsi byloje surinkta informacija apie tai, kaip dažnai per atitinkamus laikotarpius pareiškėjas priimdavo užsakymus, ir nusprendė, jog pareiškėjo veikla buvo intensyvi, tai yra pareiškėjo amžius neveikė veiklos intensyvumo.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjai, siekdami nuginčyti mokesčių administratoriaus taikyto analogijos metodo teisėtumą, į bylą pateikė duomenis iš Lietuvos Respublikos odontologų rūmų duomenų bazės apie Kauno mieste individualią veiklą vykdančius dantų technikus (R. N., E. D., Z. K., I. K., E. S., P. S.) ir duomenis apie Kauno mieste veikiančias individualias įmones (A. M. IĮ, E. K. IĮ, E. M. IĮ, J. Ž. IĮ, L. I. Į, R. D. Į, Z. M. IĮ, A. B. IĮ, A. K. IĮ “Dentkera”, IĮ G. G. dantų techniko laboratorija, IĮ “Densform”, IĮ RI ortis”, I. K. IĮ). Pareiškėjų vertinimu būtent šie mokesčių mokėtojai atitiktų pareiškėjų atžvilgiu taikyto analogijos metodo kriterijus. Tačiau šį pareiškėjų argumentą paneigia VMI nurodytas teisinis reglamentavimas (Sveikatos apsaugos ministro 2004-05-14 įsakymu Nr. V-346 patvirtintas Licencijuojamų asmenų sveikatos priežiūros paslaugų sąrašas; 2004-10-11 įsakymu Nr. V-700 patvirtintos Burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimo taisyklės, 2007-03-02 įsakymu Nr. V-156 patvirtintos Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklės bei Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas), pagal kurį fiziniai asmenys (tame tarpe ir pareiškėjų nurodyti) negali verstis dantų techniko paslaugų teikimo veikla, kaip individualia veikla, neįsteigiant juridinio asmens. Taigi, šie asmenys neatitinka analogijos metodo taikymo kriterijų.

Buhalterinės apskaitos duomenys pagal teisės aktų nuostatas yra pirminiai ir leistini informacijos šaltiniai, kurių pagrindu yra galima nustatyta tvarka apskaičiuoti mokėtinus į biudžetą mokesčius, todėl tais atvejais, kai tokių duomenų mokesčio mokėtojas nerenka, juos iškraipo ar sunaikina, yra prarandama objektyvi galimybė įprasta tvarka (teisės aktų nustatyta tvarka) apskaičiuoti į biudžetą mokėtinų mokesčių sumas (dydžius) (LVAT 2014-11-10 nutartis Nr. A-438-1643/2014). Pareiškėjas vykdė individualią veiklą, nesilaikydamas šiai veiklai keliamų reikalavimų: apie vykdomą veiklą nepranešęs mokesčių administratoriui, nefiksuodamas savo veiklos pajamų / išlaidų, nedeklaruodamas veiklos pajamų ir nemokėdamas mokesčių, todėl Kauno AVMI turėjo pakankamą pagrindą pareiškėjų mokesčių bazę apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą (MAĮ 70 str.).

Dėl baudos ir delspinigių

Pareiškėjai nesutinka ir su jiems paskirtomis baudomis bei apskaičiuotais delspinigiais. Prašo atleisti juos nuo baudų ir delspinigių mokėjimo arba juos sumažinti. Nurodo, kad Kauno AVMI procedūrinius veiksmus atliko netinkamai, pareiškėjo E. K. mokestinis patikrinimas tęsėsi neprotingą laiko tarpą, t.y. beveik 2,5 metų, tarp mokestinio patikrinimo sustabdymo priežasčių nėra nurodomos aplinkybės, kurių atsiradimą būtų sąlygoję pareiškėjai. Be to, reikalavimai sumokėti naudas ir delspinigius nėra adekvatūs E. K. padarytam pažeidimui.

MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra šio įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas arba kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tačiau šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims.

MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atleidimo nuo pagal šio įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei skundo turinį darytina išvada, kad pareiškėjai nagrinėjamo ginčo atveju neįrodė nei vienos iš įstatyme (MAĮ 141 str.) įtvirtintų sąlygų, kurios leistų atleisti pareiškėjus nuo baudų ir delspinigių mokėjimo arba juos sumažinti. Pareiškėjai į bylą taip pat nepateikė ir jokių duomenų apie MAĮ 113 straipsnio 1 dalyje reglamentuotų aplinkybių egzistavimą.

Pareiškėjų skunde nurodyti argumentai apie ilgai trukusį mokestinį patikrinimą, apie baudos ir delspinigių dydį tik 39,62 proc. mažesnį nei mokėtinas GPM yra išsamiai išnagrinėti ir į juos detaliai atsakyta tiek VMI sprendime, tiek ir MGK sprendime. Teismas pritaria mokesčių administratoriaus ir MGK pozicijai, kad nustačius sistemingus GPMĮ nuostatų pažeidimus, tai, jog pareiškėjas sąmoningai nefiksavo savo vykdytos veiklos pajamų, jų nedeklaravo ir nuo jų nemokėjo mokesčių, mokesčio bazė nustatyta taikant MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra pakankamas pagrindas skirti pareiškėjams vidutinio dydžio (30 proc.) GPM baudas. Pabrėžtinas nagrinėjamu atveju ir MAĮ 141 straipsnio 2 dalies reglamentavimas - nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtinta, kad pareiškėjai ne tik, kad nėra sumokėję GPM ir/ar jo dalies, tačiau jį iš esmės ginčija, kas taip pat sudaro teisinį pagrindą netenkinti pareiškėjų prašymo atleisti nuo baudų mokėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais,

nusprendžia:

M. K. ir E. K. skundus atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.