- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Data
- 2017-12-20
- Bylos Nr.
- 1-15-941/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18388-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Rimkienė
- Kaltinamasis
- S. G.
- Nukentėjusysis
- G. V.
- Advokatai
- Domicelė Baltrušaitienė
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Jurgai Šideikienei, dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui, kaltinamajam S. G., jo gynėjai advokatei Domicelei Baltrušaitienei, nukentėjusiajai G. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kretingos r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį ir profesinį išsilavinimą, dirbantis užsienyje, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
S. G. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
S. G. 2016-02-18 apie 07.30 val., vairuodamas automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., Kretingalėje, Klaipėdos gatvėje, dviejų eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties namu Nr. 6, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 30 p. reikalavimus, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją G. V., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
S. G. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2016-02-18 ryte, dar buvo tamsu, važiavo jam žinomu keliu iš Kretingos į Klaipėdą. Kretingalėje pėsčiųjų perėjoje pastebėjęs, kad dideliais žingsniais išėjo pėsčioji iš karto stabdė, tačiau mašina pradėjo slysti ir susidūrimo išvengti nepavyko. Pėsčiąją partrenkė automobilio kairiuoju šonu savo eismo juostoje, praktiškai per vidurį pėsčiųjų perėjos. Eismo įvykio metu skilo automobilio priekinis stiklas bei buvo nulenktas veidrodėlis. Pėsčioji, eidama per perėją, turėjo įvertinti atstumą iki transporto priemonės, dėvėti šviesą atspindinčią liemenę ar atšvaitą bei atsižvelgti į slidžią kelio dangą. Mano, kad dėl jos padarytų KET 42 p., 44 p., 45 p., pažeidimų įvyko eismo įvykis, nes jis neturėjo galimybės jos pamatyti, o staiga pamatęs sustabdyti automobilio. Kad jis stengėsi išvengti susidūrimo patvirtina ir stabdymo pėdsakai. Nukentėjusiajai po eismo įvykio VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliktose rentgenogramose Nr. 793–798 lūžio požymių nestebėta. Specialisto išvadoje deklaruojama, kad nukentėjusiajai G. V. diagnozuota abiejų kelių sąnarių ir kairės alkūnės sumušimas ir kad ji gydosi ambulatoriškai. Nukentėjusioji atsisakė nedarbingumo pažymėjimo ir toliau sėkmingai dirbo (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių duomenų, kad jai buvo išduotas nedarbingumas dėl kairės kojos šeivikaulio lūžimo. Nukentėjusioji patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jis galėtų būti traukiamas administracinėn, o ne baudžiamojon atsakomybėn. Nukentėjusiajai iki eismo įvykio yra daryta operacija, diagnozuoti degeneraciniai kaulų pakitimai. Nukentėjusiajai kairiojo šeivikaulio artimojo galo lūžimas galvos srityje konstatuotas tik po 13 dienų po eismo įvykio ir jo negalima sieti su eismo įvykio laiku ir aplinkybėmis. Specialisto išvada ir ekspertizės aktas atlikti neobjektyviai, juose yra klaidų ir netikslumų, juos rengiant nebuvo apžiūrėta 2016-02-18 daryta rentgenograma Nr. 798, kuri byloje nepateikta, be to ekspertai neprisiekė ir nebuvo įspėti dėl atsakomybės. Prašo jį išteisinti arba nutraukti bylą, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių, arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kaltinamasis S. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad važiuodamas per perėją dėl tamsaus paros meto ir oro sąlygų nepastebėjo pėsčiosios, ją pastebėjęs nebespėjo sustabdyti (1 t. b.l. 51, 57-58). Nekaltino nukentėjusiosios KET pažeidimais ir neneigė sveikatos sutrikdymo masto. Byla buvo išnagrinėta 2016-07-28 teismo baudžiamuoju įsakymu, kuris neįgijo teisinės galios, kaltinamajam 2016-08-05 pateikus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme (1 t., b.l. 57-58, 91-98). Kaltinamasis prašyme surengti bylos nagrinėjimą teisme ir teisiamajame posėdyje viso proceso metu neigė savo kaltę dėl eismo įvykio, kaltindamas nukentėjusiąją KET pažeidimais, lėmusiais eismo įvykio kilimą, dėl kurių jis neturėjo galimybės išvengti susidūrimo, ir neigdamas nukentėjusiajai padarytą sužalojimą – kairės kojos šeivikaulio lūžimą bei nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą, keldamas versijas dėl kitų nukentėjusiosios susižalojimo aplinkybių ir priežasčių, specialisto išvados ir ekspertizės akto neobjektyvumo.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji G. V. parodė, kad 2016-02-18 apie 7.20 val. grįžinėjo iš darbo naktinės pamainos. Jau buvo prašvitę ir matomumas buvo pakankamai geras. Prieš eidama per perėją apsižiūrėjo, nieko nebuvo. Ant rankinės turėjo užsidėjusi atšvaitą. Gerokai įpusėjusi perėją pajuto smūgį į dešinę pusę ir parkrito ant kairiosios. Tuo metu nesuprato, kas įvyko. Po keleto akimirkų pajuto, kad ją kelia du vyrai. Jautė nežmoniškus skausmus. Po įvykio pats vairuotojas iškvietė policijos pareigūnus bei greitąją medicinos pagalbą. Ji buvo nuvežta į Klaipėdos ligoninę, padaryta rentgenograma, kojos lūžio nenustatyta. Kojos lūžis buvo diagnozuotas vėliau, ne tą pačią dieną. Traumatologas jai paaiškino, kad iš karto po įvykio lūžio galėjo nepastebėti dėl didelio ištinimo. Po įvykio negalėjo dirbti ir nedirbo apie mėnesį. Eismo įvykio dieną jau buvo atidirbusi naktinėje pamainoje ir už tą 2016-02-18 dieną jai nedarbingumo nereikėjo, todėl priėmimo skyriuje nedarbingumo atsisakė. Kitą dieną po eismo įvykio 2016-02-19 kreipėsi į šeimos gydytoją ir jai buvo išduotas nedarbingumas. Po nedarbingumo pradėjo dirbti 2016-03-26. Dirba prie staklių atsisėdusi ant aukštos kėdės, sunkių daiktų kilnoti nereikia. Iki eismo įvykio kelio traumų nėra turėjusi ir po eismo įvykio jokių daugiau traumų nepatyrė, parkritusi nebuvo. 2015 m. rugsėjo mėnesį jai buvo atlikta pėdos kauliuko operacija, tačiau tai jokio ryšio su eismo įvykiu neturi. Po eismo įvykio bendravo su kaltinamuoju ir jo seserimi, juos domino tik draudimo išmoka, kurią ji gavo, bet ne jos sveikata. Kaltinamasis po eismo įvykio jos neatsiprašė.
Nukentėjusioji G. V. ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus rašytinius paaiškinimus bei parodymus (1 t., b.l. 26, 38-39, 41).
Klaipėdos apskrities VPK 2016-02-18 07.28 val. užregistruotas S. G. pranešimas apie eismo įvykį, kad jis automobiliu Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pėsčiųjų perėjoje partrenkė moterį ir laukia vietoje (1 t., b.l. 23-25).
Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad nuvykus pagal 2016-02-18 pranešimą apie eismo įvykį, nustatyta, kad S. G., vairuodamas automobilį Kretingalėje, Klaipėdos g. kryptimi nuo Kretingos link Klaipėdos, nepastebėjo iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios ir ją kliudė (1 t., b.l. 6, 7).
Eismo įvykio vieta apžiūrėta ir aprašyta 2016-02-18 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole bei užfiksuota autoavarijos vietos plane ir fotonuotraukose. Eismo įvykis įvyko pėsčiųjų perėjoje Klaipėdos r., Kretingalėje, Klaipėdos g. ties 6 namu. Kelio plotis 7,5 m, kelio juostos link Klaipėdos plotis – 3,5 m, kelio juostos link Kretingos plotis 4 m. Kelio ruožas - tiesus. Kelio danga - asfaltas, būklė - plikledis. Kelio ženklai galiojimo zonoje Nr. 553 ir 534 „Pėsčiųjų perėja“. S. G. vairuotas ir jam priklausantis automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi Klaipėdos r., Kretingalės mstl., Klaipėdos g. ties 6 namu, priekine dalimi kryptimi link Klaipėdos, galiniai automobilio ratai ant pėsčiųjų perėjos. Nuo priekinės automobilio ašies iki kairės pusės kelkraščio atstumas 3,5 m, nuo galinės automobilio ašies iki kairės pusės kelkraščio atstumas 3,7 m, nuo priekinės automobilio ašies iki namo Nr. 6 kampo atstumas 9,7 m. Automobilio stabdymo kelias 4 m pėsčiųjų perėjoje. Pėsčioji judėjo per pėsčiųjų perėją (vairuotojo atžvilgiu) iš kairės kelio pusės ir buvo partrenkta dešinėje kelio pusėje (1 t., b. l. 8-11, 12, 13, 14-15, 44-45). Eismo įvykio metu automobiliui Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis stiklas (1 t., b.l. 22). Automobilis eismo įvykio metu buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (1 t., b.l. 47).
Į eismo įvykio vietą 2016-02-18 7.51 val. atvyko skubios medicinos pagalbos ekipažas. Medicinos pagalbos kortelėje nurodyta, kad nukentėjusiajai G. V. eismo įvykio metu buvo traumuota kairė koja, nukentėjusioji sunkiai pavaikšto, diagnozotas kairio kelio sumušimas. Nukentėjusioji 8.05 val. pristatyta į VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės skubios pagalbos skyrių. Pavesta atlikti kairio kelio 2 krypčių, kairės alkūnės 2 krypčių ir dešinio kelio 2 krypčių rentgenogramas, t.y. padaryti 6 rentgeno vaizdus. 2016-02-18 padarytos 5 rentgenogramos nurodant jų Nr. 793/4, 795/6, 797/8, vienoje iš rentgenogramų Nr. 795 užfiksuojant 2 rentgeno vaizdus. Rentgenogramų aprašyme gydytojo T. K. nurodyta, kad lūžių požymių nematyti. Nukentėjusiajai G. V. 2016-02-18 VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės skubios pagalbos skyriuje diagnozuotas abiejų kelio sąnarių sumušimas bei kairės alkūnės sumušimas. (1 t., b.l. 146 voke ambulatorinė asmens sveikatos istorija Nr. A-2043139). Tokia diagnozė nurodyta VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2016-02-22 rašte nukentėjusiosios G. V. darbdaviui (duomenys neskelbtini) ir 2016-03-16 Nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo akte Nr. 1 (2 t., b.l. 156, 162).
Gydytojas T. K. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad G. V. 2016-02-18 buvo darytos 5 rentgenogramos. Gydytojo A. S. prašyti 6 rentgeno vaizdai buvo sutalpinti penkiose rentgenogramose, t. y. siekiant sumažinti pacientės apšvitą abi tiesinės kelių rentgenogramos buvo atliktos vienoje rentgenogramoje Nr. 795. Rentgenograma Nr. 798 nebuvo daryta, tai laborantės, dariusios įrašą, techninė klaida (2 t., b.l. 128).
Nukentėjusiajai G. V. Klaipėdos senamiesčio PSPC dėl 2016-02-18 eismo įvykio metu patirtos traumos ir nepraeinančio kelio skausmo 2016-02-25 išduotas siuntimas pas gydytoją traumatologą. VĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės konsultacinėje poliklinikoje, atlikus kontrolines rentgenogramas Nr. 3477, 3478, 3479-80 (kairio kelio), 3481-2, nukentėjusiajai G. V. 2016-03-01 diagnozuotas kairio šeivikaulio galvos lūžis (1 t., b.l. 142 voke ambulatorinė asmens sveikatos istorija Nr. 128426).
Nukentėjusiajai G. V. nuo 2016-02-19 iki 2016-03-25 buvo suteiktas nedarbingumas ir ji šiuo laikotarpiu nedirbo (2 t., b.l. 90, 132-133).
Teismo medicinos specialisto (D. V.) 2016-04-08 išvada Nr. G 639/2016(03) konstatuota, kad G. V. patyrė kairės alkūnės ir abiejų kelių sąnarių sumušimą, kairės alkūnės, dilbio ir abiejų blauzdų poodines kraujosruvas, kairio šeivikaulio artimojo galo lūžimą galvos srityje. Šeivikaulio lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kiti sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto. Netrukus po eismo įvykio VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje kairio šeivikaulio lūžis nediagnozuotas. Ši diagnozė nustatyta 2016-03-01 VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės konsultacinėje poliklinikoje, atlikus kontrolines kairio kelio sąnario rentgenogramas. Sužalojimai atitinka eismo įvykio laiką ir aplinkybes, padaryti automobiliui partrenkus pėsčiąją (1 t., b.l. 34-35).
Teismo medicinos ekspertas D. V. teisiamajame posėdyje patvirtino išvadą. Papildomai paaiškino, kad G. V. padarytas sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto taisyklėmis. Pagal taisyklių 7.1 p. šeivikaulio lūžis vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti nėra svarbu koks gydymas taikomas, kiek laiko asmuo gydosi ir ar buvo suteiktas nedarbingumas. Kad nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas lėmė ne sveikatos sutrikdymo laikotarpis, bet sužalojimo pobūdis. Be to ir taip aišku, kad lūžęs kaulas per 10 dienų nesugyja. Kai ilgavamzdinio kaulo (šiuo atveju šeivikaulio) lūžis yra be poslinkio, neretai pasitaiko atvejų, kad pirminio rentgenologinio tyrimo metu lūžimas nestebimas. Prasidėjus gyjimo procesui, maždaug po 10 parų, lūžis išryškėja. Pagal 2016-03-01 darytą šeivikaulio rentgenogramą lūžis yra nešviežias, matyti gyjimo požymiai. Stuburo degeneracija jokio ryšio su kelio sąnariu neturi.
Teismo medicinos ekspertizės 2016-11-30 aktu Nr. PEKG 20(110)/2017(01) konstatuota, kad G. V. 2016-02-18 (eismo įvykio metu) buvo padaryti šie kūno sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairės rankos alkūnėje, dilbyje ir blauzdose su kairio šeivikaulio artimojo galo (galvos) lūžiu. Sužalojimai padaryti smūginiais kietų bukų daiktų poveikiais, suduodant kietais bukais daiktais per nurodytas galūnių sritis, ar jomis atsimušant į tokius daiktus. Eismo įvykio atveju, lengvajam automobiliui parbloškiant pėsčiąjį, G. V. sužalojimai atitinka dvi sužalojimo mechanizmo fazes: tai smūgis per kūną judančio automobilio dalimis ir nublokšto kūno kritimas, atsitrenkiant į kelio paviršių. G. V. buvo traumuotos kojų kelių bei blauzdų sritys ir kairės rankos alkūnė bei dilbis. 2016-02-18 VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje padarytose G. V. kojų (kelių sanarių) rentgenogramose matomi abiejų šeivikaulių artimųjų galų galvos, nors ir nepilnai, ir vienoje iš jų matoma neryški lūžio linija kairiojo šeivikaulio artimojo galo galvoje (nesant dislokacijos lūžio linija neryški). 2016-03-01 VĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės konsultacinėje poliklinikoje padarytose kontrolinėse kairio kelio sąnario rentgenogramose stebimas G. V. kairiojo šeivikaulio artimojo galo lūžis pagal savo pobūdį atitinka eismo įvykio laiką, nes prasidedant lūžgalių suaugimo procesui, pirmiausia lūžio kraštuose ir paviršiuje sužalotas kaulinis audinys aptirpsta bei rezorbuojasi, ir lūžio linija praplatėja ir išryškėja. Tai, kad 2016-02-18 rentgenogramose kairiojo šeivikaulio artimojo galo galvos lūžimo nepastebėta, o 2016-03-01 rentgenogramose jis tapo matomas, galima paaiškinti tuo, kad nesant lūžgalių dislokacijos tuoj po traumos lūžio linija gali būti neryški, tačiau prasidedant lūžgalių suaugimo procesui, pirmiausia lūžio kraštuose ir paviršiuje sužalotas kaulinis audinys aptirpsta bei rezorbuojasi, ir lūžio linija praplatėja bei išryškėja ir tik po 2–3 savaičių ima ryškėti besiformuojantis kaulinis rumbas. Anatominių, lėtinių degeneracinių kelio sąnario pakitimų ar kitokių pakitimų kauluose, kurie galėjo įtakoti G. V. kairės kojos šeivikaulio artimojo galo galvos lūžį, nenustatyta. Lūžis įvyko nuo smūginio poveikio kietu buku daiktu į kairio kelio – blauzdos išorinio paviršiaus šeivikaulio galvos sritį. G. V. 2016-02-18 eismo įvykio metu padarytas kūno sužalojimas vertinamas visumoje ir atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mąstą, nes dėl šeivikaulio lūžio jos sveikata buvo sutrikdyta ilgam (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui) (1 t., b.l. 190–192).
Kaltinamasis, jo pageidavimu, prokurorui vykdant teismo įpareigijimą, 2017-08-29 buvo supažindintas su nukentėjusiajai G. V. 2016-02-18 VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ir 2016-03-01 VĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės konsultacinėje poliklinikoje darytomis rentgenogramomis (2 t., b.l. 74-75).
Kaltinamojo pageidavimu nukentėjusiajai G. V. 2016-02-18 ir 2016-03-01 darytos rentgenogramos peržiūrėtos teisiamajame posėdyje 2017-11-23, dalyvaujant specialių žinių turinčiam liudytojui Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojui A. D., specialia radiologine programa “MicroDicom” (1 t. b.l. 150 ir 154 vokuose CD diskai).
Specialių žinių turintis liudytojas A. D. paaiškino, kad rentgenogramose nurodyti jų fiksavimo laikai nustatomi automatiškai, įjungus rentgeno aparatą, jie nėra nustatinėjami ranka. Iš ambulatorinės asmens sveikatos istorijos Nr. A-2043139 matyti, kad siunčiantis gydytojas prašė atlikti kairio ir dešinio kelių bei alkūnės abiejų krypčių (šonines ir tiesines) rentgenogramas, t.y. 6 rentgeno vaizdai. Rentgenogramoje Nr. 795 yra sudėtos priekinės abiejų kelių pozicijos, t.y. viena nuotrauka gauti du vaizdai. Tai yra normali praktika siekiat sumažinti paciento apšvitą. Rentgenogramų numeriai nėra privalomi ir būtini. Būna atvejų, kad numeriai dėl plataus vaizdo diapazono net netelpa į nuotrauką ir lieka už jos ribų. Nuotraukos indentifikuojamos pagal jose nurodytus asmens anketinius duomenis.
Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (galiojusių eismo įvykio metu ir šiuo metu galiojančių KET 9 p.). Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti (eismo įvykio metu galiojusių ir šiuo metu galiojančių KET 30 p.).
Kaltinamasis automobiliu partrenkė nukentėjusiąją pėsčiųjų perėjoje, kai ji buvo perėjusi daugiau kaip pusę kelio. Kaltinamasis nesulėto greičio prieš pėsčiųjų perėją ir neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, taigi akivaizdu, kad nesilaikė nurodytų KET nuostatų. Kaltinamojo ir jo gynėjos išsakyti kaltinimai nukentėjusiajai dėl jos neva padarytų KET 42 p., 44 p., 45 p. pažeidimų deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, dalis jų tiriamoje situacijoje neaktualūs ir netaikytini, todėl atmestini. Net jei pėsčioji ir nedėvėjo atšvaito, tai nebuvo tiesioginė eismo įvykio kilimo priežastis. Būtent kaltinamojo padaryti KET pažeidimai sąlygojo eismo įvykio, kurio metu nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, kilimą.
Kaltinamasis neigia nukentėjusiajai padaryto sužalojimo mastą, motyvuodamas tuo, kad sužalojimas nustatytas vėliau, nei įvyko eismo įvykis, ir nėra su juo susijęs, taip pat tuo, kad nėra duomenų apie nukentėjusiosios nedarbingumą ir jo priežastis. Visas kaltinamojo iškeltas abejones paneigia visuma byloje esančių įrodymų – eismo įvykio mechanizmas, įrašai nukentėjusiosios medicininiuose dokumentuose, specialisto išvada, ekspertizės aktas bei juos atitinkantys nukentėjusiosios parodymai bei jos darbdavio pateikti duomenys. Medicinos įstaigos darbuotojo techninė klaida nurodant 2016-02-18 darytų rentgenogramų Nr. 793-798, kai rentgenograma Nr. 798 realiai nebuvo padaryta, nei eismo įvykio mechanizmui, nei nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo masto nustatymui jokios reikšmės neturi. Taip pat nesudaro pagrindo abejoti specialisto ir ekspertų išvadų patikimumu.
Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis S. G., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė nurodytas kelių transporto eismo saugumo taisykles, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, neįsitikino, kad joje nėra pėsčiųjų, dėl ko įvyko eismo įvykis - partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją, kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Kaltinamojo S. G. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis prašo nutraukti baudžiamąją bylą jo atžvilgiu, nes nepadaryta nusikalstama veika, arba išteisinti, arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Byloje yra pateiktas kaltinamojo mamos V. G. prašymas perduoti kaltinamąjį S. G. jos atsakomybei pagal laidavimą (2 t., b.l. 18-21, 64-65).
Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (LR BK 40 str. 2 d.).
Visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.). Nesant kaltinamojo visiško prisipažinimo nėra ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų viseto. Todėl šiuo atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Skiriant bausmę S. G. atsižvelgiama į tai, kad padaryta neatsargi nusikalstama veika. S. G. anksčiau neteistas (1 t., b.l. 68-69). Baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už greičio viršijimą, nusižengė ir po tiriamo įvykio (1 t., b.l. 65-67). Yra jaunas. Lietuvos Respublikoje nedirba (1 t., b.l. 61,174-185), tačiau paties paaiškinimais ir pateiktais dokumentais (1 t., b.l. 174-178) dirba užsienyje. Iš esmės savo kaltės dėl eismo įvykio nepripažino. Nukentėjusiosios neatsiprašė, tik apgailestavo dėl susiklosčiusios situacijos, akcentuodamas savo paties dėl eismo įvykio ir proceso patiriamus nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus (2 t., b.l. 102-106). Savo padarytų KET pažeidimų kritiškai nevertina ir išvadų nepadarė. Įvertinus visas aplinkybes, skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmė - bauda, artima vidurkiui (pagal nusikaltamos veikos metu galiojusias LR BK 47 str. 3 d. 5 p. nuostatas, kurios yra ženkliai švelnesnės ir palankesnės kaltinamajam nei galiojančios šiuo metu).
Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 59-60), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
CD diskai su rentgenogramomis paliktini saugoti byloje.
Nukentėjusiosios G. V. ambulatorinės asmens sveikatos istorijos (1 t., b.l. 142, 146) grąžintinos jas pateikusioms gydymo įstaigoms, byloje paliekant jų kopijas.
Dėl nusikalstama veika padarytos žalos ir civilinio ieškinio
Automobilis Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draudimo kompanijoje AAS „BTA Baltic Insurance Company“, draudimo sutartis Nr. 12 6248109, draudimo liudijimas AJA 6505977 (1 t., b.l. 47). Draudimo bendrovei kyla prievolė atlyginti dėl eismo įvykio patirtą žalą įstatymo nustatytose ribose. Draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ išmokėjo draudimo išmokas: nukentėjusiajai G. V. 44 Eur gydymosi išlaidų kompensaciją ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti; Valstybinei ligonių kasai 114,06 Eur už nukentėjusiajai suteiktas gydymo paslaugas; Klaipėdos (duomenys neskelbtini) Eur už nukentėjusiajai išmokėtą ligos pašalpą (1 t., b.l. 131–134).
Byloje pareikštas nukentėjusiosios G. V. civilinis ieškinys dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 112). Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai asmens interesai, kuriuos taip pat saugo ir gina teisė (LR CK 1 str. 1 d.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Dėl tiriamos kaltinamojo padarytos neatsargios nusikalstamos veikos nukentėjusiajai G. V. padarytos poodinės kraujosruvos kairės rankos alkūnėje, dilbyje ir blauzdose su kairio šeivikaulio artimojo galo (galvos) lūžiu. Nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tai neabejotinai sukėlė neigiamas pasekmes – fizinį skausmą, didelius dvasinius ir emocinius išgyvenimus, napatogumus. Nukentėjusioji turti teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas, įtvirtintas LR CK 6.283 str. 1 d., objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinei žalai atlyginti (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 580 Eur iki 2900 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-548/2012, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-551/2013 ir kt.). Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Šiuo atveju, nors nukentėjusiajai padaryti sužalojimai medicininiu požiūriu įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl jų gydymas truko pakankamai ilgai. Nukentėjusioji nuo 2016-02-19 iki 2016-03-25, t.y. daugiau nei mėnesį, buvo nedarbinga. Pačios paaiškinimais, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, dėl patirtų sužalojimų iki šiol patiria fizinį skausmą ir nepatogumus. Žala padaryta dėl neatsargumo. Nukentėjusioji ir kaltinamasis, abu dirba ir gauna su darbo teisiniais santykiais susijusias pajamas. Aplinkybių, sudarančių pagrindą esmingai nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių nenustatyta. Įvertinus aptartų kriterijų visumą, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiosios patirta neturtinė žala vertintina 1500 Eur. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui, iš jų 5000 Eur dėl neturtinės žalos ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui (Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 3 p.). Neturtinės žalos dydis neviršija įstatymo nustatytos sumos, todėl 1000 Eur neturtinė žala, minusavus jau išmokėtą neturtinei žalai atlyginti 500 Eur sumą, nukentėjusiajai G. V. priteistina iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (LR CK 6.254 str. 2 d.).
Priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir iš dalies patenkinus civilinį ieškinį, kaltinamajam jo patirtos teisinės pagalbos ir kitos proceso išlaidos, neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,
nusprendžia:
S. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir nubausti 40 MGL (1506 Eur) bauda.
Išaiškinti baudos sumokėjimo tvarką.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
CD diskus su rentgenogramomis palikti saugoti byloje.
Ambulatorines asmens sveikatos istorijas grąžinti jas pateikusioms gydymo įstaigoms, byloje paliekant jų kopijas.
Priteisti iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nukentėjusiajai G. V. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.