- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-07
- Bylos Nr.
- 1A-78-312/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24265-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Artūras Šumskas, Aiva Survilienė
- Nuteistasis
- A. M.
- Advokatai
- Elena Žilėnienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko,
asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, A. M. ir jo gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. M., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotas pagal laidavimą be užstato K. U., nustatant dvejų metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla A. M. nutraukta. A. M. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – du metus uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, taip pat BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuotas A. M. priklausantis automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. M. pripažintas kaltu ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad jis vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis 2017 m. gegužės 18 d., apie 23.02 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., ties nusukimu į Ozo g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausiai 1,97 promilių etilo alkoholio). Šiais veiksmais A. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, A. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendį dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir sutrumpinti šios teisės atėmimo terminą iki vienerių metų arba pakeisti šią baudžiamojo poveikio priemonę pinigine bauda.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, davė išsamius parodymus, padarė nesunkų nusikaltimą, nesukėlė jokios žalos, praeityje jis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, sulaikius vairuotojo pažymėjimą, nuo 2017 m. gegužės 23 d. nepadarė jokio nusižengimo, buvusio darbdavio charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, visą gyvenimą dirbo tik vairuotoju, jokios kitos specialybės neturi. Apeliantui netekus teisės vairuoti transporto priemones, nukentėjo ne tik jis, bet ir jo šeima – nepilnametė dukra ir sutuoktinė. Baudžiamojo proceso metu nuteistojo sutuoktinė turėjo problemų su sveikata, kas dar labiau pablogino šeimos finansinę padėtį. Be to, 2017 m. gegužės 30 d. mirė nuteistojo motina, ji ilgai sirgo, dėl ko pastarasis išėjo iš darbo ir ją slaugė, motinos laidojimo išlaidas A. M. padengė iš šeimos lėšų. Pirmosios instancijos teismo konfiskuotas automobilis priklauso ne nuteistajam, o jo vyresnei dukrai I. M.. Šis automobilis buvo pirktas jos lėšomis, tik registruotas jo vardu dėl mažesnių draudimo įmokų. Į draudimo riziką I. M. buvo įtraukta. Kadangi dukra gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, negali to patvirtinti, todėl apeliantas neprašo grąžinti jam automobilio, tik prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones, kad jis galėtų dirbti ir gauti pajamas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
5. Teismo posėdžio metu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
6. Asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, A. M. apeliacinis skundas tenkintinas.
7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino pagrįstumo.
8. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, kartu su bausme gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalis). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010). Kadangi A. M. nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 281 straipsnio 7 dalis) ir taip šiurkščiai pažeisdamas KET, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad jam tikslinga uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
9. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 3 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. A. M. ši baudžiamojo poveikio priemonė paskirta dvejiems metams. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas baudžiamojo poveikio priemonės terminą, jo dydį motyvavo tik tuo, kad apeliantui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, žymiai viršijantis minimalią vidutinio girtumo ribą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia motyvacija yra nepakankama, pirmosios instancijos teismas A. M. nustatytą girtumo laipsnį vertino atsietai nuo kitų baudžiamosios bylos aplinkybių, todėl nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės terminas neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
10. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas visą gyvenimą dirbo vairuotoju, pastaruosius 10 metų vairuotoju dirbo UAB „R.“, šios įmonės direktoriaus charakterizuojamas išskirtinai teigiamai (b. l. 49), t. y. jo darbinė veikla yra betarpiškai susijusi su transporto priemonės vairavimu, yra vedęs (b. l. 47), turi nepilnametį vaiką, sutuoktinė turi sveikatos problemų (b. l. 107-109), darytina išvada, kad teisė vairuoti kelių transporto priemones padeda A. M. užtikrinti savo šeimos finansinį stabilumą. Šias aplinkybes vertinant kartu su tuo, kad nusikaltimas padarytas pirmą kartą (b. l. 39), nesunkus, nuteistasis savo kaltę pripažino, gailisi, kas laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, žala nepadaryta, asmuo turi 32 metų vairavimo stažą, per kurį tik vieną kartą baustas administracine tvarka, bauda sumokėta, administracinė nuobauda negalioja (b. l. 38), taip pat laikantis proporcingumo principo, A. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – terminas trumpintinas iki minimalaus ir šia teise uždraustina naudotis vienerius metus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
11. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, A. M. apeliacinį skundą tenkinti.
Paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti jam vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis).
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.