Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-10-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2522-1015/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-10-30Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2018-02-07Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-10-30
Bylos Nr.
1-2522-1015/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24265-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
A. M.
Advokatai
Vidmantas Martyšius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2522-1015/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24265-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,kaltinamajam A. M., jo gynėjui advokatui Vidmantui Martyšiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d. Trakų r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (deklaruojama gyv. vieta –(duomenys neskelbtini), Vilniuje), profesinio išsilavinimo, nedirbantis (registruotas darbo biržoje), vedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:

jis 2017 m. gegužės 18 d., apie 23.02 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., ties nusukimu į Ozo g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia 1,97 promilių etilo alkoholio). Šiais veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad tą dieną buvo nuvažiavęs pas uošvius, kur ruošėsi nakvoti, per dieną išgėrė kažkiek, mažiau nei butelį degtinės. Vakare prisiminė, kad namie paliko krauti akumuliatorių, todėl išsigandęs, kad nekiltų gaisras, be to, jautėsi gerai, nutarė važiuoti namo. Paaiškino, kad savo veiksmus vertina labai blogai, vairuoja jau 30 metų, alkoholio nevartoja, bet taip susiklostė tuo metu.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoju siekiantis būti K. U. paaiškino, kad yra draugai su A. M., pažįsta jį seniai. Paaiškino, kad yra vedęs, turi dvi jau pilnametes dukras, yra pareigūnas. Su A. M. bendrauja dažnai, dažniausiai susisiekia telefonu, aptaria įvairias problemas, taip pat bendravo su juo ir po įvykio, nurodo, kad A. M. labai blogai vertina savo elgesį. Nurodo, kad su A. M. yra bendraamžiai, gerbia vienas kitą, mano, kad A. M. įsiklauso į jo (liudytojo) nuomonę, todėl, jo nuomone, jis gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, bet įsitikinęs, kad daugiau klaidų jis nebepadarys. Nurodo, kad yra neteistas, nebaustas, yra pareigūnas, be to, reikia padėti finansiškai ir dukroms, todėl neturi finansinių galimybių sumokėti užstatą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, A. M. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2017 m. gegužės 18 d., apie 16 val., savo automobiliu Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į Ožkiniuose esančią sodų bendriją. Ten buvo iki pat vakaro. Planavo likti nakvoti, todėl išgėrė alkoholio (degtinės). Kiek tiksliai išgėrė, neatsimena. Tą dieną nieko nevalgė. Vakare atsiminė, kad namuose paliko besikraunantį akumuliatorių. Kadangi jautėsi gerai, todėl sėdo į savo automobilį Audi ir išvažiavo į namus. Apie 23.00 val. važiuojant Vilniuje, Geležinio Vilko g., ties nusukimu į Ozo g., jį sustabdė patikrinti policijos ekipažas. Alkotesteriu jam buvo nustatytas 1,92 promilių girtumas. Po to buvo pristatytas į priklausomybės ligų centrą, bei policiją. Dėl savo poelgio labai gailisi. Galvos traumų ir psichikos sutrikimų neturėjo, į narkologinę įskaitą neįrašytas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė. Prašo atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą (b.l. 20, 28).

Po eismo įvykio Vilniaus priklausomybės ligų centre 2017 m. gegužės 18 d., 23.25 val. paėmus A. M. kraujo mėginį, jis buvo perduotas VTMT Toksikologijos laboratorijos specialistams ištirti alkoholio kiekį kraujyje (b.l. 8), pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2017 m. gegužės 19 d. specialisto išvadą Nr. T-A 4893/2017(01), A. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,97 promilės etilo alkoholio (b.l. 7).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. Z. parodė, kad 2017 m. gegužės 18 d.patruliavo kartu su policijos vyr.patruliu J. K., kai apie 22.53 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Geležinio Vilko gatve, link miesto centro važiuoja automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas įtariama yra neblaivus. Minėtą automobilį pamatė važiuojantį Geležinio Vilko gatve link miesto centro. Automobilis kelio važiuojamąja dalimi važiavo vingiuodamas. Sustabdė minėtą automobilį Geležinio Vilko g., ties nusukimu į Ozo g. Automobilį vairavo A. M., gim. 1966 m., kurio judesiai buvo nekoordinuoti, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Paklaustas, ar vartojo alkoholį, atsakė neigiamai, buvo nemandagus. Patikrinus alkotesteriu, A. M. buvo nustatytas 1,92 promilių girtumas. A. M. buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, o vėliau į Vilniaus miesto 1-ąjį policijos komisariatą (b.l. 14).

Alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ duomenimis, A. M. 2017 m. gegužės 18 d. 23.02 val. nustatyta 1,92 promilės alkoholio, alkotesteris tinkamas naudoti (b. l. 5-6).

Pagal Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. 829, išvada – A. M. neblaivus, vidutinio girtumo laipsnio (b. l. 8).

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklauso A. M. (b.l. 12).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir sutrumpinto įrodymų tyrimų tvarka ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl jie pripažintini įrodymais ir teismas jais vadovaujasi darydamas atitinkamas išvadas. Šie įrodymai patvirtina, kad A. M. 2017 m. gegužės 18 d., apie 23.02 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., ties nusukimu į Ozo g., vairavo automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje mažiausia etilo alkoholio koncentracija buvo 1,97 promilių. Šias aplinkybes patvirtina pirmiausia paties kaltinamojo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, juos patvirtina taip pat liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklausto policijos pareigūno E. Z. parodymai, bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2017 m. gegužės 19 d. specialisto išvada Nr. T-A 4893/2017(01), kurioje konstatuota, kad A. M. kraujyje, paimtame tą dieną, 23.25 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,97 promilės etilo alkoholio.

Įvertinus nustatytas aplinkybes veikos kvalifikavimo pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį aspektu, pažymėtina, kad nurodytais veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviam, ir, konstatavus, kad A. M. kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (t. y. 1,97 promilės), pripažintina, kad kaltinamojo kaltė padarius Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra neabejotinai įrodyta.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Spręsdamas klausimą dėl A. M. baudžiamosios atsakomybės, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – anksčiau neteistas (b.l. 39), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, 2011 m. baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, bauda sumokėta (b. l. 38), sodros duomenimis nedirba (b. l. 37), nurodė, kad registruotas darbo biržoje, pagal byloje esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą (b. l. 49), A. M. šioje bendrovėje dirbo vairuotoju nuo 2007 m. kovo 2 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d., charakterizuojamas išimtinai teigiamai.

Teismui pateiktas K. U. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti A. M. jo, t. y. K. U. atsakomybėn pagal laidavimą. Nurodoma, kad kaltinamasis pirmą kartą gyvenime padarė nusikalstamą veiką, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, žala nebuvo padaryta. Taip pat K. U. nurodo, kad jis A. M. ir jo šeimą pažįsta ir su ja bendrauja nuo 1990 m., ir, jo manymu, jis turi realią galimybę daryti A. M. teigiamą įtaką bei tvirtai mano, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Baudžiamojo kodekso 40 straipsnis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Nurodyto straipsnio 2 dalis įtvirtina keturias privalomas sąlygas nurodyto instituto taikymui, o būtent:

asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką irvisiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką irbent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, iryra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų.

Pagal Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 3 dalį, laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ir veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Vertinant galimybę A. M. atžvilgiu taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, taigi sąlygos, numatytos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje dėl nusikalstamų veikų rūšių, kurias padarius gali būti taikomas nurodytas institutas, bei dėl sąlygų, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, tenkinamos. Žala nagrinėjamu atveju nepadaryta, taigi sąlyga, numatyta nurodyto straipsnio 2 dalies 3 punkte, nėra aktuali.

Vertinant kitų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų buvimą, būtina įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas siekiant užtikrinti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.), be to, būtina įvertinti ir asmens, kuris siekia būti laiduotoju, asmenybę bei šio asmens galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Taigi iš esmės šios aplinkybės vertintinos kompleksiškai. Be to, pažymėtina, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų buvimą, teismas turi teisę, bet ne pareigą taikyti atleidimo pagal laidavimą institutą, atsižvelgdamas į tam tikras reikšmingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar konkrečiu atveju atleidimas nuo atsakomybės atitiktų teisingumo principą.

Nagrinėjamu atveju A. M. charakterizuojančių duomenų visuma – jau minėta aplinkybė, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, kaip minėta, yra vairuotojas (šiuo metu netekęs darbo), tačiau per visą laikotarpį, kai turėjo teisę vairuoti transporto priemones (be to, šia teise dėl savo darbo pobūdžio naudojosi itin daug) jis tik vieną kartą buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nuobauda nebegalioja, bauda buvo sumokėta, taip pat kaltinamojo parodymai teisiamojo posėdžio metu, išreikšta pozicija dėl padarytos nusikalstamos veikos (neigiamas savo veiksmų vertinimas, prisipažinimas ir gailėjimas) – leidžia teismui vertinti, kad nagrinėjamu atveju nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga, o būtent – kad yra pagrindo manyti, jog A. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Savo ruožtu vertinant byloje esančius duomenis apie K. U., jo paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo (BK 40 str. 3 d.) ir gali daryti teigiamą įtaką A. M. – tiek dėl savo paties teigiamos charakteristikos, kaip išplaukia iš teismui pateiktų duomenų, savo požiūrio į aktualią nusikalstamą veiką, tiek ir dėl ilgametės draugystės su kaltinamuoju.

Todėl teismas, įvertinęs nurodytų duomenų ir argumentų visumą, sprendžia, kad nustatyta Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visuma, ir, pripažinus, kad K. U. atitinka baudžiamojo įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, jis skirtinas A. M. laiduotoju.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje numatytos būtinos sąlygos taikyti A. M. atžvilgiu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi yra pagrindo manyti, jog tai atitiks baudžiamosios atsakomybės tikslus, o K. U. gali būti paskirtas A. M. laiduotoju. Taip pat, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo A. M. bei jo laiduotoju skirtino K. U. asmenybę, teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 2 (dvejiems) metams bus proporcinga ir teisinga poveikio priemonė A. M.. Taigi A. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

A. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 1,97 promilės. Taigi kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, ypač tai, kad kaltinamasis vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, žymiai viršijantis minimalią vidutinio girtumo ribą, kita vertus – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dvejiems metams.

A. M. 2017 m. gegužės 23 d. buvo paskirta kardomoji priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) – paėmimas (b. l. 21-22). Ši kardomoji priemonė paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentas perduotinas VĮ „Regitra“.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad faktiškai paėmus vairuotojo pažymėjimą iš kaltinamojo, jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, be to, duomenų, kad jis būtų naudojęsis nurodyta teise po to, kai minėtas dokumentas buvo paimtas, byloje nėra, sprendžia, kad uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones skaičiuotinas nuo 2017 m. gegužės 23 d. (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį byloje Nr. 1A-563-843/2017).

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. M. nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, VĮ „Regitra“ duomenimis, priklauso kaltinamajam (b. l. 12). Todėl šio automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Vertinant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo nagrinėjamu atveju proporcingumą, teismas atsižvelgia į jau minėtas aplinkybes, ypač akcentuojant, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, aplinkybių, dėl kurių ši priemonė (įvertinus duomenis apie transporto priemonės vertę, b. l. 11) būtų akivaizdžiai neproporcinga, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Taigi teismas sprendžia, kad A. M. priklausanti transporto priemonė turi būti konfiskuojama.

Kadangi A. M. priklausantis automobilis turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą K. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą paskiriant be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą A. M. atžvilgiu nutraukti.

Paskirti A. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nustatyti, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuotina nuo 2017 m. gegužės 23 d.

Paskirti A. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti A. M. priklausantį automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)).

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento, t.y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą perduoti valstybės įmonei Regitra.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą– automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas – (duomenys neskelbtini)), palikti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Išaiškinti A. M., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 7 d.). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 8 d.).

Išaiškinti K. U., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė