Kauno apylinkės teismo nutarimas

2015-05-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.9.-4369-888/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-05-19
Bylos Nr.
A2.9.-4369-888/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-03660-2015-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laima Šeputienė
Pažeidėjas
K. V.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9 – 4369 – 888/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03660-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.2.; 48.8.; 52.3.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. gegužės 19 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. vasario 28 d. apie 17 val. 41 min. K. V., būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,96 promilių girtumas, savo namuose, bute, adresu (duomenys neskelbtini), žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, pranešdamas, jog jo sugyventinė M. M., gim. (duomenys neskelbtini), prieš jį smurtauja.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta pasirašytinai (2,3 b.l.), neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, gautas prašymas nagrinėti bylą nedalyvaujant (3 b.l.). Tokiu atveju teismas daro išvadą, kad byla gali būti išnagrinėta ir nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Bylą nagrinėja teisėja vienasmeniškai, todėl teismo posėdžio protokolas nerašomas.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esančio K. V. pasiaiškinimo matyti, kad jis pripažįsta padaręs teisės pažeidimą (9-10 b.l.). K. V. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str., be jo paties prisipažinimo taip pat įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (3-4 b.l.), tarnybiniais pranešimais (5-6,11,29 b.l.), nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (12 b.l.), pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 1836, iš kurio matyti, kad K. V. 2015 m. vasario 28 d. buvo nustatytas 1,96 promilių girtumas (14 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, 2015 m. vasario 28 d. apie 17 val. 41 min. K. V., būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,96 promilių girtumas, savo namuose, bute, adresu (duomenys neskelbtini), žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, pranešdamas, jog jo sugyventinė M. M., gim. (duomenys neskelbtini), prieš jį smurtauja. K. V. suprato, jog kreipiasi į specialiąsias tarnybas, kurių pagrindinė pareiga yra užtikrinti neatidėliotiną ir tikslų reagavimą į asmenų pagalbos prašymus, pateikė melagingus duomenis, suvokdama, jog šių tarnybų pagalba nereikalinga, todėl konstatuotina, jog jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. K. V. kaltas dėl šio pažeidimo padarymo, todėl baustinas administracine nuobauda.

K. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog pripažino pažeidimo padarymą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad teisės pažeidimą padarė būdamas neblaivus (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 8 p.).

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (galiojančių administracinių nuobaudų neturi), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei daro išvadą, kad K. V. skirtina administracinė nuobauda, numatyta įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą, sankcijoje – bauda, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui.

Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė prašymą dėl turtinio nuostolio atlyginimo (30 b.l.) ir turtinę žalą patvirtinančius įrodymus (21-23, 26-28 b.l.). Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad, tokiu atveju, jeigu administracinių teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį <...>. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė paskaičiavimus, kad dėl melagingo K. V. iškvietimo policijai buvo padarytas 32,11 Eur turtinis nuostolis. Pažymėtina tai, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekse turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas turtiniu nuostoliu laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, pareigūnai sugaišo darbo laiką, patyrė tarnybinio automobilio eksploatavimo išlaidų.

Teismas pažymi, kad policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto, tai reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tame tarpe ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kita, atlikti lėšas skiria valstybė. Akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo naudojamas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad dėl melagingo K. V. pranešimo į iškvietimą reagavę pareigūnai ar Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė nuostolių, kaip jie suprantami LR CK 6.249 straipsnio prasme, dėl ko galėtų būti pripažinti nukentėjusiu asmeniu ir reikalauti patirtos žalos atlyginimo, todėl teismas atsisako administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarka nagrinėti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą dėl turtinio nuostolio atlyginimo. Teismas pažymi, jog tai neatima Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato teisės kitais būdais reikalauti atlyginti nuostolius. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad su administracinio teisės pažeidimo padarymu susijusių turtinių nuostolių atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (2013 m. lapkričio 7 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1169-498/2013, 2013 m. gruodžio 19 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1340-175/2013).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 186 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302⁴ straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

K. V. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str., ir skirti jam administracinę nuobaudą – 110 Eur (vieno šimto dešimties eurų) baudą.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6030. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą dėl turtinio nuostolio atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Laima Šeputienė