- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-05
- Bylos Nr.
- 2S-1135-796/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03965-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Pareiškėjas
- R. E.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotojo asmens antstolio G. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. E. skundą dėl antstolio G. J. veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, antstolis G. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas R. E. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti antstolio G. J. patvarkymą dėl lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje areštą, arba leisti disponuoti 1 MMA (380 Eur) suma. Teikdamas skundą pareiškėjas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 ir 2016-04-21 Kauno apygardos teismo nutartimi Nr. 25-988-254/2016. Nurodė, kad valstybė nepajėgi aprūpinti nuteistųjų būtiniausiais maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis. Teigia, jog gaunamų produktų ir reikmenų nepakanka, todėl asmuo gali apsipirkti specialiose parduotuvėse, o tai turėtų užtikrinti prigimtinę teisę į orumą. Pažymėjo, jog nuteistieji patys privalo susimokėti už siunčiamų laiškų pašto išlaidas, už elektrą ir telefoninius pokalbius. Antstolis G. J. 2017-03-09 patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė skundą nagrinėti teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi pareiškėjo R. E. skundą tenkino – panaikino antstolio G. J. 2017-02-21 patvarkymą Nr. S‑17‑91‑1314, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0091/04/02040 bei nurodė, kad išieškojimo nukreipimas į skolininkui priklausančias lėšas, netaikant ribojimo vykdyti išieškojimą iš lėšų, neviršijančių Vyriausybės nustatytos vienos MMA, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, yra neteisėtas. Taip pat nurodė, jog pareiškėjas pateiktame skunde nenurodė, kokios paskirties lėšos yra piniginės lėšos, kurias pareiškėjas turi ir gauna į Alytaus pataisos namuose esančią sąskaitą, tačiau pažymėjo, jog byloje nėra duomenų apie pareiškėjo darbo teisinius santykius.Pažymėjo, kad antstolio 2017 m. vasario 21 d. patvarkymu Nr. S-17-91-1314 areštuotos pareiškėjo piniginės lėšos 492,62 Eur sumai, esančios įkalinimo įstaigos sąskaitoje, netaikant ribojimo išieškoti iš lėšų, neviršijančių Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Atsižvelgdamas į CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribojimą, t. y. draudimą vykdyti išieškojimą iš lėšų neviršijančių Vyriausybės nustatytos vienos MMA, teismas darė išvadą, kad išieškojimas iš pareiškėjui (skolininkui) priklausančių piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, yra galimas, tačiau antstolio veiksmai, kuriais skundžiamu 2017 m. vasario 21 d. patvarkymu Nr. S-17-91-1314 išieškojimas nukreiptas į skolininkui priklausančias lėšas, netaikant ribojimo išieškoti iš lėšų, neviršijančių Vyriausybės nustatytos vienos MMA, esančių Alytaus pataisos namų sąskaitoje, neteisėti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolis G. J. prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-18 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo R. E. skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti. Nurodė, kad remiantis CPK 668 straipsnio 1 dalies, CPK 739 straipsnio nuostatomis, antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į skolininko, atliekančio bausmę pataisos namuose, į asmeninę sąskaitą įplaukiančias pinigines lėšas, nors jos ir neviršija 1 MMA. Draudimas nukreipti išieškojimą į lėšas neviršijančias 1 MMA taikomas vienkartiniam išieškojimui. Lėšos, patenkančios į apelianto sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 str. ir 668 str. 1 d. nurodytus atvejus. Teigia, jog tokia pozicija yra išdėstyta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. priimtoje nutartyje Nr. 2S-2258-392/2016. Be to, lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir, kaip jau minėta, įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl mano, kad antstolio veiksmai turėtų būti vertintini kaip teisėti. Atkreipia dėmesį, jog atliekant bausmę pataisos namuose, skolininkas yra visiškai išlaikomas valstybės.Teigia, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Taip pat atkreipė dėmesį, jog Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-13 priimtoje nutartyje Nr. 2S‑1478-513/2016 nurodyta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo laisvė apribota ir jis turi įstatyme nustatytas teises, tačiau nuteistųjų teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėse nėra daugiau ginama nei nukentėjusiųjų teisė gauti nusikalstamais veiksmais padarytą žalos atlyginimą vykdymo procese. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju antstolis neturi teisinio pagrindo panaikinti skolininko lėšų areštą ar jį sustabdyti, nes skolininkas nepateikė jokių įrodymų apie jo būtiniausius, papildomus poreikius, kurie nėra garantuojami ar užtikrinti valstybės lėšomis. Antstolis šiuo atveju turėjo ne teisę, o pareigą nukreipti priverstinį skolos išieškojimą į skolininko pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, nes CPK 658 straipsnio 3 dalis nustato antstoliui pareigą bylose dėl sumų išieškojimo nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti įteikiant arba pasiunčiant raginimą areštuoti skolininko turtą.Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 p. imperatyviai numato, jog nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (11 priedas). Šiuo pagrindu 2017 m. vasario 21 d. buvo parengtas patvarkymas Nr. S-l7-91-1314 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Atkreipė dėmesį, jog sprendimų vykdymo instrukcijos 11 priede įtvirtinta „patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“ forma yra griežto turinio bei nesudaro galimybės antstoliui šio teksto keisti, modifikuojant išieškojimo tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar antstolė turi teisę areštuoti visas skolininko pinigines lėšas, esančias asmeninėje laisvės atėmimo vietos sąskaitoje ir pervesti jas į depozitinę sąskaitą.Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Antstolis turi veikti taip, kad vykdymo veiksmai būtų teisėti ir atliekami ne tik formaliai laikantis įstatymo, bet realiai užtikrintų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Antstolių įstatymo 3 straipsnis).Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog antstolio G. J. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0091/04/02040 pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2004-03-26 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-27-02/2004 dėl 86,60 Eur (299,00 Lt) išieškojimo iš R. E. išieškotojos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai. Šioje vykdomojoje byloje antstolis 2017-02-21 priėmė patvarkymą Nr. S-17-91-1314 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Patvarkyme antstolis nurodė, kad CPK 668 straipsnio pagrindu areštuoja 86,60 Eur skolos ir 406,02 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 492,62 Eur iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Antstolio kontoroje taip pat vykdoma vykdomoji byla Nr. 0091/04/00970 pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2003-08-22 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-140-03/2003 dėl 36,20 Eur (125,00 Lt) baudos išieškojimo iš R. E. išieškotojos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, naudai. Antstolis G. J., nesutikdamas su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017‑04‑18 nutartimi nurodė, jog remiantis CPK 668 straipsnio 1 dalies, CPK 739 straipsnio nuostatomis, antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į skolininko, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninę sąskaitą įplaukiančias pinigines lėšas, nors jos ir neviršija 1 MMA. Teigia, jog lėšos, patenkančios į apelianto sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 str. ir 668 str. 1 d. nurodytus atvejus. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, jog civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog antstolis priimdamas patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštavo skolininkui priklausančias lėšas vadovaudamasis CPK 688 straipsniu. Tai reiškia, jog antstolis skolos išieškojimą nukreipė į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas CPK 668 str. 1 d. nuostatomis apibrėžė turtą į kurį išieškojimas negali būti nukreipiamas, t. y. išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas ir sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Šio straipsnio nuostatos yra aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Šiuo atveju, skolininkui priklausančios lėšos esančios laisvės atėmimo vietos įstaigų sąskaitoje prilygintos skolininko pinigų sumoms, ar kitam turtui, esančiam pas kitus asmenis, todėl nei įstatymai nei teismų praktika nenumato galimybės netaikyti draudimo nukreipti išieškojimą į pinigų sumas, neviršijančias Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis išieškojimo vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais, teismas konstatuoja, jog remiantis šiais atskirojo skundo argumentais Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017‑04‑18 nutarties naikinti nėra teisinio pagrindo.Apeliantas taip pat nurodė, jog nagrinėjamu atveju antstolis neturi teisinio pagrindo panaikinti skolininko lėšų areštą ar jį sustabdyti, nes skolininkas nepateikė jokių įrodymų apie jo būtiniausius, papildomus poreikius, kurie nėra garantuojami ar užtikrinti valstybės lėšomis, tačiau ir su šiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl antstolis nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą, todėl šis antstolio atskirojo skundo argumentas yra nepagrįstas.Atskiruoju skundu apeliantas pažymėjo, jog sprendimų vykdymo instrukcijos 11 priede įtvirtinta „patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“ forma yra griežto turinio bei nesudaro galimybės antstoliui šio teksto keisti, modifikuojant išieškojimo tvarką. Apeliacinės instancijos teismas su šia atskirojo skundo išvada nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, jog sprendimų vykdymo instrukcijos prieduose pateiktos patvarkymų formos yra tik rekomendacinio pobūdžio, kurias antstolis gali ir turi modifikuoti pritaikant konkrečiai situacijai ir atsižvelgdamas į įstatymo o šiuo konkrečiu atveju į CPK 668 str. 1 d. reikalavimus, todėl konstatuotina, jog šis atskirojo skundo argumentas yra nepagrįstas.Apeliacinės instancijos teismas be kitą ko konstatuoja, jog apeliantas neteisingai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-19 nutartį Nr. 3K-3-202-421. Apeliantas mano, jog CPK 668 str. nustatytas vieno MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir (inter alia) pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja bei darė išvadą, jog CPK 668 str. 1 d. nustatytas ribojimas taikomas tik išieškant iš lėšų, likusių iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Nagrinėjamu atveju, antstolis G. J. vykdė išieškojimą CPK 688 str. pagrindu, bet ne CPK 736 straipsnio pagrindu bei nepaisydamas draudimo nukreipti išieškojimą į pinigų sumas, neviršijančias vienos MMA, pažeidė vykdymo veiksmus reglamentuojančius teisės aktus, todėl konstatuotina, jog antstolio veiksmai buvo neteisėti. Pažymėtina, jog jeigu yra išieškoma iš sumų įplaukiančių į nuteistojo sąskaitą CPK LI skyriuje nustatyta tvarka kaip iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų yra taikomos CPK 736 str. 1 d. numatytos taisyklės, kurios numato ir išieškojimą iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto vieno MMA. Vadovaujantis formuojama kasacinio teismo praktika šie abu išieškojimo būdai gali būti taikomi kartu. Pažymėtina, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės sprendimo priėmimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas, dėl jų plačiau nepasisako. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai pareiškėjo skundą, nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė išsamius ir teisingus motyvus, jog atsižvelgiant į CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribojimą, t.y. draudimą vykdyti išieškojimą iš lėšų neviršijančių Vyriausybės nustatytos vienos MMA, teismas daro išvadą, kad išieškojimas iš pareiškėjui (skolininkui) priklausančių piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, yra galimas, tačiau antstolio veiksmai, kuriais skundžiamu 2017 m. vasario 21 d. patvarkymu Nr. S-17-91-1314 išieškojimas nukreiptas į skolininkui priklausančias lėšas, netaikant ribojimo išieškoti iš lėšų, neviršijančių Vyriausybės nustatytos vienos MMA, esančių Alytaus pataisos namų sąskaitoje, neteisėti. Tačiau pirmosios instancijos netinkamai suformulavo nutarties rezoliucinę dalį ir panaikino visą antstolio 2017 m. vasario 21 d. patvarkymą Nr. S-17-91-1314, o ne jo dalį naikinamas.Esant išdėstytoms aplinkybėms, antstolio G. J. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-18 nutartis pakeistina, nurodant, kad panaikinama antstolio 2017-02-21 priimto patvarkymo Nr. Nr. S-17-91-1314 dalis, kuria priverstinis išieškojimas nukreiptas į pareiškėjui priklausančias lėšas, neviršijančias Vyriausybės nustatytos vienos MMA, esančias laisvės atėmimo vietos administruojamoje sąskaitoje, taip pat įpareigojant antstolį patikslinti minėtą patvarkymą nurodant, jog priverstinis išieškojimas netaikomas pareiškėjui priklausančioms lėšoms neviršijančioms 1 MMA.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
antstolio G. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-18 nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo R. E. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti 2017-02-21 antstolio patvarkymo Nr. S-17-91-1314 dalį, kuria priverstinis išieškojimas nukreiptas į pareiškėjui priklausančias lėšas, neviršijančias Vyriausybės nustatytos vienos MMA, esančias laisvės atėmimo vietos administruojamoje sąskaitoje.
Įpareigoti antstolį G. J. patikslinti 2017-02-21 patvarkymą Nr. S-17-91-1314 nurodant, jog priverstinis išieškojimas netaikomas pareiškėjui priklausančioms lėšoms neviršijančioms 1 MMA.