- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-06
- Bylos Nr.
- 2-64-553/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00171-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Socialinės apsaugos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. J. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama pripažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) Panevėžio skyriaus veiksmus ir neveikimą (netinkamą veikimą) netinkamais ir priteisti jai iš Lietuvos Respublikos 2 376,69 Eur patirtos neturtinės žalos atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Kadangi ieškovė prašo priteisti neturtinę žalą dėl VSDFV Panevėžio skyriaus neteisėtų veiksmų, jos pateiktas ieškinys yra teismingas administraciniam, o ne bendrosios kompetencijos teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovė padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį ir išnagrinėti bylą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas padarė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų pažeidimą, kadangi šiose nuostatose numatyta, kad ieškinys negali būti paliktas nenagrinėtu dėl tos priežasties, kad byla teisminga administraciniam teismui. Tokiais atvejais byla turi būti perduodama nagrinėti pagal rūšinį teismingumą. Taip pat buvo, galimai, pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, kadangi skundžiamoje nutartyje nėra jokių argumentų ir motyvų (sutrumpintų motyvų), kodėl teisėja nesivadovauja CPK 36 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
4.2. Pirmosios instancijos teismui neatlikus viešojo administravimo subjekto veiklos tyrimo (CPK 27 straipsnio 1 dalies ir 7 dalies nuostatose numatyta, kad apygardos teismams teismingos bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo ir dėl juridinio asmens veiklos tyrimo) ir nepripažinus neteisėtų veiksmų, siūlymas kreiptis į administracinį teismą yra, galimai, prieštaraujantis Lietuvos Respublikos teisės aktams ir protingumo kriterijams, todėl skundžiama nutartis yra panaikintina ir, vadovaujantis CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies nuostatomis, išnagrinėtina Lietuvos apeliaciniame teisme iš esmės.
4.3. Skundžiamas procesinis sprendimas neatitinka ir nutarties turiniui keliamų reikalavimų, kadangi paduoto ieškinio dalykas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo buvo ignoruotas, jo net nepaminėjus kaip spręstino, išsprendus ieškinio priėmimo klausimą rašytinio proceso tvarka ir priimant nutartį bei nepateikus jokių tokio savo sprendimo argumentų ir motyvų (sutrumpintų motyvų).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
6. CPK 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau ši teisė nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, laikytis rūšinio teismingumo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-219/2019 21 punktas).
7. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi ieškinį atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. nustačius, kad ieškinys neteismingas bendrosios kompetencijos teismui.
8. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė CPK 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų pažeidimą, pagal kurias iškelta civilinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas negali būti paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, jog byla teisminga administraciniam teismui; šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą.
9. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrosios kompetencijos teismas, spręsdamas pareikšto ieškinio priėmimo klausimą, visų pirma ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti ieškinio teismingumą, t. y. nustatyti ieškinyje nurodomo teisinio santykio prigimtį ir pobūdį. Tuo atveju, jeigu ieškinys neteismingas paduotam teismui, teismas tokį ieškinį privalo atsisakyti priimti. Tačiau jeigu priėmus ieškinį bendrosios kompetencijos teisme ir iškėlus civilinę bylą vėliau paaiškėja, kad byla teisminga administraciniam teismui, teismas negali tokios bylos nutraukti arba palikti ieškinio nenagrinėto, o privalo bylą perduoti pagal rūšinį teismingumą administraciniam teismui. Jeigu bendrosios kompetencijos teismas procesiniu sprendimu iš esmės išnagrinėja bylą, kuri teisminga administraciniam teismui, tai sudaro absoliutų tokio procesinio sprendimo negaliojimą pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-219/2019 33 punktas).
10. Pažymėtina, kad faktas, jog ieškovės ieškinys nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, buvo nustatytas dar iki ieškinio priėmimo, todėl apeliantės argumentas dėl CPK 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų pažeidimo laikytinas nepagrįstu.
11. Ieškovė atskirajame skunde taip pat išdėstė abejones, ar skundžiama nutartimi teisingai nustatytas jos paduoto ieškinio teismingumas, t. y. pažymėjo, kad pagal CPK 27 straipsnio 1 dalį ir 7 dalį, apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja, atitinkamai, bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir bylas pagal ieškinius dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.
12. Pagal CPK 36 straipsnio 2 dalį, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
13. Ieškovės ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, kad VSDFV Panevėžio skyrius lapkričio mėnesį atliko neleistiną nuskaitymą iš jos netekto darbingumo pensijos ir tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. Al-896 „Dėl minimalių vartojimo poreikių dydžių patvirtinimo“. Taigi, vertintina, kad ieškovės prašomas priteisti patirtos neturtinės žalos atlyginimas yra kildinamas ne iš privatinių teisinių santykių, bet iš viešosios teisės (lot. acte iuris imperii) reglamentuojamų teisinių santykių, todėl patenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų ginčų kategoriją, taigi, yra priskirtinas administracinio teismo kompetencijai.
14. Akcentuotina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, Lietuvos apeliaciniame teisme jau buvo spręsta dėl anksčiau Šiaulių apygardos teismui ieškovės paduotų ieškinių, kuriuose nurodyti iš esmės tapatūs reikalavimai tam pačiam atsakovui, grindžiami tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis, teismingumo. Nors ieškovė įvardija, kad ieškinys yra dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir skundžiamos institucijos veiklos tyrimo, tačiau, kaip buvo pažymėta Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-36-464/2025, ieškovė nesuformulavo ieškinio dalyko dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir nenurodė faktinių aplinkybių (ieškinio pagrindo), kuriomis pagal įstatymą toks prašymas turėtų būti grindžiamas. Be to, kaip buvo pažymėta Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-898-467/2024, juridinio asmens veiklos tyrimo institutas nėra skirtas spręsti juridinio asmens atsakomybės, vykdant jam priskirtas funkcijas, tame tarpe ir teikiant viešąsias paslaugas konkretiems asmenims, taikymo klausimus.
Dėl bylos procesinės baigties
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.