- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-10
- Bylos Nr.
- e2YT-7366-1203/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00841-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Robertas Ročys
- Pareiškėjas
- D. K.
- Kategorijos
- 2.4.2.8Įgyjamoji senatis
- 3.4.5.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Robertas Ročys
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys biudžetinė įstaiga (toliau – ir BĮ) Ukmergės rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas, BĮ Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Signalas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas pareiškimu prašo nustatyti faktą, kad jis ilgą laiką, ne mažiau kaip 10 metų, sąžiningai nenutraukiamai, atvirai, teisėtai kaip savo valdo, tvarko ir naudoja nekilnojamąjį turtą – garažą su rūsiu, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „Signalas“.
2. Pareiškime nurodė, kad:
2.1. Pareiškėjas 2007 m. kovo 1 d. nupirko garažą su rūsiu, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „Signalas“. Pareiškėjas tapo garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Signalas“ nariu. Su statybos ir eksploatavimo bendrija „Signalas“ pareiškėjas yra atsiskaitęs, visi mokesčiai sumokėti. Pirkimo–pardavimo sutartis neišsaugota. VĮ Registrų centras nėra įregistruotos daiktinės teisės į šį garažą, nebuvo padaryta inventorinė byla.
2.2. Pareiškėjas ilga laiką, ne mažiau kaip 10 metų, sąžiningai, nepertraukiamai, atvirai, teisėtai kaip savo valdo, tvarko ir naudoja nekilnojamąjį turtą – garažą su rūsiu, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „Signalas“. Visą tą laiką elgiasi kaip garažo savininkas ir suvokia, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už pareiškėją į valdomą turtą (el. b. l. 2–5).
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašo pareiškėjo pareiškimą tenkinti. Atkreipė dėmesį, kad nors pateikiama kadastrinių matavimų byla ir garažų kooperatyvo „Signalas“ 2025 m. balandžio 11 d. pažyma apie atsiskaitymą, tačiau neteikiami jokie pirminiai duomenys (statybos leidimo, kooperatyvo „Signalas“ steigimo dokumentų, bendrijos (kooperatyvo) narių sąrašų ir kt.), patvirtinantys garažų sukūrimo (statybos) teisėtumą ar bent jau bandymai juos gauti (pvz., paklausimai archyvui apie išlikusius dokumentus, archyvo atsakymas ir pan.). Taip pat neaišku, kaip pareiškėjas tapo garažo savininku (nurodo, kad 2007 m. pirkimo-pardavimo sutartis neišlikusi). Atsižvelgiant į išdėstytą svarstytina, ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina įrodinėjimo pareigą civiliniame procese. Vis dėlto, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad yra pagrindas nustatyti įgyjamosios senaties faktą, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškimo patenkinimui (el. b. l. 37–38).
4. Suinteresuotas asmuo BĮ Ukmergės rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo priimti sprendimą šioje byloje teismo nuožiūra. Patvirtino, kad pareiškime nurodytas nekilnojamas turtas (garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini)) nėra ir nebuvo Ukmergės rajono savivaldybės nuosavybė, nėra įtrauktas į savivaldybės turto apskaitą, taip pat nėra duomenų apie tai, kad šis turtas buvo perduotas savivaldybei kaip valstybės turtas. Administracija neginčija valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo ir jai nėra žinomos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios pareiškėjų prašomą nustatyti juridinį faktą. Pareiškėjo pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatyme apibrėžtas įgyjamosios senaties taikymo sąlygas. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka minėtas įstatymo nustatytas sąlygas bei nesant duomenų, kad minėtą nekilnojamąjį turtą būtų perėmęs koks nors kitas asmuo, administracija neprieštaraus pareiškėjo pareiškimo patenkinimui (el. b. l. 43–46).
5. Suinteresuotas asmuo BĮ Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo sprendimą priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo prncipais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei ištyrus įrodymus (el. b. l. 74–77).
6. Suinteresuotas asmuo Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Signalas“ per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareiškimą.
7. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviams apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta 2025 m. gegužės 16 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (el. b. l. 81–82).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Pagal CK 4.68 straipsnio 2 dalį nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka.
9. Vadovaujantis CK 4.69 straipsnio 1 dalimi įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. Remiantis CK 4.69 straipsnio 2 dalimi įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo. Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.
10.1. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016);
10.2. Įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011);
10.3. Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi, kai nustatoma, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas tęsiasi ilgą laiką ir išlieka sąžiningas, teisėtas, atviras (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008).
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, t. y. pastatą–garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane: (duomenys neskelbtini); pastato, kuriame yra garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), statybos metai 1974 m., statybos pabaigos metai 1974 m., adresas (duomenys neskelbtini).
12.1. 2025 m. vasario 17 d. pareiškėjas D. K. pas Ukmergės rajono 1-ojo notarų biuro notarę Ritą Slapšienę sudarė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo A. K. valdyti pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą – garažą, esantį garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „Signalas“ (el. b. l. 7);
12.2. 2025 m. balandžio 11 d. garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Signalas“ pažymoje nurodyta, kad nuo 2007 m. garažo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas yra D. K. (el. b. l. 9);
12.3. Byloje yra pateikta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, registro numeris (duomenys neskelbtini), dėl pastato–garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane: (duomenys neskelbtini); pastato, kuriame yra garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai 1974 m., statybos pabaigos metai 1974 m., adresas (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane – (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10–21).
13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864) 33 straipsniu įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).
15. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisę į garažą pareiškėjas būtų įgijęs vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų (pareiškėjas yra minėto turto valdytojas vėliausiai nuo 2007 m.). Nagrinėjant bylą nenustatyta, jog garažas būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų atsisakęs valdymo ar kad šį turtą būtų užvaldęs kas nors kitas. Viešajame registre neįregistruotos kitų asmenų daiktinės teisės į šį objektą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).
16. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad aptariamą nekilnojamąjį turtą pareiškėjas pradėjo valdyti teisėtai ir valdo jį sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip dešimt metų. Esant tokioms aplinkybėms yra pakankamas pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą ir nustatyti nuosavybės teisę į pareiškime nurodyto nekilnojamojo turto – pastato–garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą (CK 4.68 straipsnis). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra pagrindas įregistruoti nuosavybės teisę į minėtą garažą.
17. Tenkindamas pareiškimą teismas įvertino ir tai, kad suinteresuoti asmenys nereiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo reikalavimų, taip pat nebuvo gauta prieštaravimų iš kitų asmenų (apie posėdžio vietą ir laiką buvo paskelbta viešai specialiame teismo tinklapyje).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268-270, 443, 530-533 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į pastatą–garažą su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane: (duomenys neskelbtini); pastato, kuriame yra garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai 1974 m., statybos pabaigos metai 1974 m., adresas (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane – (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjui įregistruoti nuosavybės teisę.
Sprendimui įsiteisėjus pranešimą apie šį sprendimą ir jo nuorašą išsiųsti Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registrui.
Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.