Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2023-02-27 · Byla Nr. BIK-114/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-27
Bylos Nr.
BIK-114/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03190-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Olegas Fedosiukas (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Artūras Pažarskis
Nuteistasis
K. B.
Kasacinio skundo Nr. DOK-947/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03190-2020-0 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2023 m. vasario 27 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Artūro Pažarskio, susipažinusi su nuteistojo K. B. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 18 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kasatorius K. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir jį išteisinti, nes jis galimai nuteistas nekaltai. Pasak kasatoriaus, eismo įvykį sukėlė pačios pėsčiosios ir jos dėl to kaltos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Taip pat pažymėtina, kad BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008 ir paskesnės kasacinės nutartys, pavyzdžiui baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-75-511/2022).

Kasatorius, ginčydamas jo atžvilgiu priimtus teismų sprendimus, tvirtina, kad teismai netinkamai atskleidė materialinės teisės normas, susijusias su priežastiniu ryšiu. Šį savo teiginį kasatorius, kaip matyti, grindžia ne teisiniais argumentais, o sau palankiu bylos įrodymų vertinimu bei faktinių bylos aplinkybių interpretavimu. Kasatorius, išanalizavęs bylos duomenis bei akcentuodamas pirmosios instancijos teismo suformuluotą išvadą, kad nukentėjusiosios (pėsčiosios) Z. K. ir O. R. tamsiu paros metu ir esant blogo matomumo sąlygomis (dargana), menkam gatvės apšvietimui, dėvėdamos tamsios spalvos drabužius ir atitinkamai nedėvėdamos šviesą atspindinčių elementų, atšvaito ar neturėdamos žibinto, o po to kirsdamos nereguliuojamą Topolių daržų gatvės sankryžą, kurioje nėra pėsčiųjų perėjos, sankryžą kirto ne pagal šaligatvių ir kelkraščių liniją, o už jos, nebuvo atidžios ir neįvertino atstumo iki artėjančios transporto priemonės ir jos greičio, tuo sudarė sunkiai pastebimą kliūtį kertama gatve važiuojančioms transporto priemonėms, t. y. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir neįsitikino, kad kirsti sankryžą bus saugu, pažeidė KET 9, 41, 42 ir 44 punktų reikalavimus, teigia, kad visgi nukentėjusiosios, o ne jis sukėlė eismo įvykį. Tačiau kasatorius nenurodo, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į įrodymų visetą bei susidariusią situaciją, kad KET reikalavimus pažeidė ir nukentėjusiosios, galutinai konstatavo, kad būtent jo veiksmai vairuojant automobilį ir pažeidžiant KET 9, 127, 128, 129 punktų reikalavimus, sąlygojo eismo įvykio kilimą ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, t. y. pėsčiosios Z. K. žūtimi bei O. R. sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad faktiniu aspektu suformuluoti kasatoriaus argumentai, kuriuos aptarė ir įvertino apeliacinės instancijos teismas nesudaro pagrindo nagrinėti skundą kasacine tvarka, nes kasacinės instancijos teismas nėra trečioji instancija faktinių bylos aplinkybių nagrinėjimui ir įrodymų vertinimui. Kasaciniame skunde privalo būti suformuluoti aiškūs teisiniai argumentai, sudarantys pagrindą nagrinėti baudžiamąją bylą teisės taikymo aspektu dėl galimai padarytų esminių BPK pažeidimų ir/ar netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo nuostatų.

Atsižvelgdama į tai, atrankos kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nėra suformuluota teisinių argumentų, kurie pagrįstų kasacijos pagrindų, nustatytų BPK 369 straipsnyje, buvimą, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo K. B. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas FedosiukasDaiva Pranytė-ZalieckienėArtūras Pažarskis