Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai L. K., jos atstovei advokatei Daliai Averkienei,

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos įgaliotai atstovei Natalijai Nemenčinskienei, Irmai Šapokaitei,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. K. įgaliotos atstovės advokatės Dalios Averkienės skundą dėl ne teismo tvarka Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) specialistės Onos Subačienės 2021 m lapkričio 25 d. nutarimo Nr. VTPSI-ANR-N-157-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

L. K. 2021 m. balandžio 21 d. 10.10 val. savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), vakarų, šiaurės ir rytų pusėje rekonstruojama namo dalis (butas) adresu (duomenys neskelbtini). Atlikta neypatingo, gyvenamosios (dviejų butų pastatai) paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Išmatavimai yra apie 9,35 x 13,90 x 12,50 m, bendras aukštis iki aukščiausios pastato konstrukcijos dalies yra apie 5,20 m. Pagal nekilnojamo turto registro duomenis, registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paskirtis – Kita, naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos. Sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Įregistravimo pagrindas – 2017-08-07 Kultūros paveldo departamento pranešimas Nr. 08-02. Tokiais savo veiksmais L. K. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 punkto, to paties straipsnio 5 dalies, 14 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 27 straipsnio 22 dalies reikalavimus, bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 352 straipsnio 7 dalyje.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

L. K. atstovė advokate D. Averkienė Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos 2021 m. lapkričio 25 d. nutarimą. Skunde nurodoma, kad nutarimas priimtas nevisapusiškai įvertinus statinio rekonstravimo darbų apimtis bei nepilnai ištyrus visų faktinių aplinkybių, nesilaikant nei teisės aktų reikalavimų, nei teismų praktikos, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas. Skunde nurodyta, kad Institucijai buvo žinoma apie pradėtus būtinus statybos darbus dėl statinio avarinės būklės. Pareiškėja ne kartą siuntė Institucijai el. laiškus teikiant informaciją bei nurodant priežastis dėl atliekamų darbų, siekiant išvengti pastato griūties. Mano, kad nėra jokių kliūčių gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos projekto derinimui nei iš gyvenamojo namo bendraturčių, nei iš Kultūros paveldo apsaugos poskyrio ar kitų institucijų, leidimui gauti buvo per mažai laiko. Atlikus dalį būtinų statybos darbų, kiti darbai buvo sustabdyti, darbai buvo atliekami tik tokios apimties, kurie būtini išvengti pastato griūties.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu į advokatės D. Averkienės skundą prašė pareiškėjos skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad Institucijos priimtas nutarimas yra motyvuotai pagrįstas ir teisėtas. L. K. patraukta administracinėn atsakomybėn už savavališką statybą, t. y. už pažeidimą, nustatytą ANK 352 straipsnio 7 dalyje.

Pareiškėjos padarytas administracinis nusižengimas - neypatingo statinio, esančio kultūros paveldo vietovėje, rekonstravimas neturint statybą leidžiančio dokumento - pažeidžia visos visuomenės interesą, kad statiniai būtų statomi, laikantis teisės aktų reikalavimų, juose įtvirtintų statinio saugaus eksploatavimo reikalavimų ir kitų esminių statinio reikalavimų bei nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Skunde nurodytos aplinkybės, kad tokiais savavališkais darbais nebus neigiamo poveikio tretiesiems asmenims laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, kad neypatingas statinys, kuriame atlikti savavališki statybos darbai yra kultūros paveldo vietovėje, todėl bet kokių statybos darbų atlikimas savaime lemia statinio būklę bei eksploatavimo trukmę, o tokių darbų nesuderinimas su atsakingomis institucijomis kelia grėsmę ne tik kitų asmenų nuosavybės teise valdomų patalpų būklei, tačiau ir šių asmenų jų saugai bei sveikatai.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad pats reikalavimų nesilaikymas jau savaime laikytinas pažeidimu, kurio neigiami padariniai sukelia atitinkamas teisines pasekmes - nagrinėjamu atveju aktuali sankcija, kuri taikytina už administracinės teisės pažeidimą.

III. Teismo išvados

L. K. atstovės advokatės D. Averkienės skundas netenkinamas.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama L. K. savo kaltę dėl nusižengimo padarymo nepripažino ir paaiškino, kad gyvenamajame namie adresu (duomenys neskelbtini), dar 2015 metais ji pradėjo šio namo rekonstrukcijos darbus, namas buvo avarinės būsenos – pradėjo slinkti bei bereti trys namo sienos, todėl siekiant išspręsti šią problemą buvo keiptasi į vertinimo avarinės būklės komisiją. Mūsų kaimynai, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), 2010 metais pradėjo aktyvią rekonstrukcija savo namo dalyje, buvo pasirašytas sutikimas, buvo pakeista viso namo stogo konstrukcija. Prasidėjus pandemijai visi rekonstrukcijos darbai užtruko. Namo sienos jų pusėje pradėjo smukti. Gavo rekonstrukcijos būklės įvertinimą, projektuotojas vykdė visus suderinimus. Dalyvavo techninis inžinierius, kuris rekomendavo bei liepė įrengti apsauginės atramas, kad neįvyktų pastato griūtis. Mano, kad gautas pastato konstrukcinė būklės vertinimas gali ir turi būti prilyginamas ekspertizės būklei, savivaldybės darbuotojai jai to rekomendavo. Teisinių priemonių gauti leidimus, pritarimus buvo imtasi. Jos, kaip darbų užsakovės bei projektuotojo santykiai buvo įteisinti sutartimi. Namas yra sudėtingos konstrukcijos, stovi miesto senamiestyje, projektavimo darbai vyko apie pusė metu. Inspekcijos darbuotojai buvo ne kartą kviečiami į objektą darbų atlikimo įvertinimui. Projektavimo darbus atliko J. M., T. R. bei R. S.-S..

Institucijos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad 2020 m. gruodžio mėn. statybos inspekcija gavo skundą dėl atliekamų darbų (duomenys neskelbtini) gatvėje, esančiame gyvenamajame name. Kadangi tuo metu valstybėje buvo paskelbtas karantinas dėl pandemijos, todėl tik 2021 m. balandžio mėn. statybos inspekcijos specialistai atliko patikrinimą. Patikrinimo metu specialistai nuvykę į statybos objektą adresu (duomenys neskelbtini), bei įvertinę esamą situaciją konstatavo, jog vykdoma namo dalies rekonstrukcija. Buvo susiekta su namo savininkė, kuriai buvo paaiškinta, jog nėra išduotas leidimas šiems rekonstrukcijos darbams atlikti. Buvo nustatytas namo matmenų keitimas, papildomos atraminės kolonos įrenginėjamos. Jau buvo galima sakyti, kad to seno namo kaip tokio jau nebeliko, viskas buvo naujai sutvirtinta, pakeistas stogas, kaimynas leidimą darbams atlikti buvo gavęs, o L. K. tokio išduoto leidimo neturėjo. L. K. buvo pasakyta, kad dėl tokių jos veiksmų bus surašytas savavališkos statybos aktas. Jai buvo paaiškinta, kad toks leidimas statyboms vykdyti yra būtinas, tačiau pastaroji vis ginčijosi bei sakydavo, jog yra gauti raštai iš savivaldybės, bet jai buvo paaiškinta, jog tai nėra leidimas, projektiniai pasiūlymai buvo atmesti. Tuo metu L. K. buvo atsiuntusi sąlygas, bet tai buvo tik pradžia, tik bandymas įteisinti statybas. Matydama, kad namo savininkė nespėja sutvarkyti visus būtinus dokumentus, L. K. buvo duotas penkių mėnesių laikotarpis, buvo tikimasi, jog ji gaus leidimą statybai. Tačiau net ir šiam laikui praėjus, leidimas nebuvo gautas, todėl 2021 m. rugsėjo mėn. buvo surašytas savavališkos statybos aktas su nurodymu, arba gauti leidimą, arba atstatyti namo į pradinę padėtį. Po to buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o lapkričio 25 d. turėjo vykti bylos nagrinėjimas, į posėdį L. K. neatvyko, surašius nutarimą jai buvo skirta bauda. Jei šiems darbams atlikti būtų atlikta ekspertizę, tuomet kokių pretenzijų nebūtų. Atstovės teigimu namie buvo iš esmės atlikti nauji darbai – sutvirtintas stogas, įstatinėjami nauji langai, atraminės sienos, pasikeitė namo aukštis, plotas. Atsirado naujos penkios papildomos kolonos stogui laikyti, po rekonstrukcijos pasikeitė (padidėjo plotas) namo matmenis. Bendraujant su L. K. inspektorė jai skambindavo, teiravosi, ar ji gavo el. paštu laiškus, registruoti laiškai ją ne visuomet pasiekdavo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė D. Averkienė teismo posėdyje paaiškino, kad gyvenamais namas adresu (duomenys neskelbtini), yra senos 1930 metų statybos. Atstovės manymu šio namo būklę buvo avarinė, namo konstrukcijos buvo avarinės būklės. Šio namo būklei įvertinti buvo kreiptasi į specialistus, kurie atidžiai apžiūrėję namą surašė statinio konstrukcijų vertinimo aktą. Šiam vertinimo akte pakankamai išsamiai nurodyta statinio avarinę būklę – aprašyti sienų, grindų, perdangos, kaip laikančios konstrukcijos, visišką nusidėvėjimą. Inspekcija buvo informuota, jog nebuvo galimybės greitai pateiktų visų būtinų dokumentų dėl pandemijos, pastato avarinę būklę nepasikeitė ir po šio akto surašymo, nes šiems darbams atlikti reikėjo imtis nedelsiant dėl to, kad buvo didelę grėsmė, jog nugrius stogas, buvo pavojingai pasvėrė namo sienos, grindis supuvo bei įgriuvo, namo pamatai su įskelimais, todėl esant šiai situacijai reikėjo skubiai imtis veiksmų. Mano, kad jo ginamoji nepiktavališkai atliko šiuos darbus, visi veiksmai buvo nukreipti į statybos leidimo gavimą, galbūt ne visi darbai, susiję su dokumentų įforminimų buvo atlikti, bet darbus reikėjo atlikti skubiai, nes priešingu atveju pastatas butų nugriuvęs. Mano, jog sprendimas dėl baudos skyrimo buvo priimtas nepagrįstai, skubotai, nepilnai statybos inspekcijos pareigūnams įsigilinus į esamą situaciją.

Liudytoja R. S.-Stanulienė teismo posėdyje paaiškino, kad ji kaip projekto dalies vadovė atliko gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), konstrukcijų tyrimą, buvo gauta užsakovės užduotis, kad pastatas turi avarinių požymių, statinio lubos, grindys, pamatai, neatitinką dabartinių reikalavimų, normų. Daugiausia prie šio projekto dirbo J. M.. Apžiūrint statinį buvo įsitikintą visų konstrukcijų būklę, buvo atlikti matavimai, siekiant nustatyti, ar pastato perdanga nėra pavojingai įlinkusi, t. y. daugiau, nei to leidžia statybos normos. Pagal STR avarinės būklės taisyklės išmatuotų konstrukcijų būklę viršijo liestinas normas. Buvo matyti statinio medinės dalies (sienos, grindys) kinvarpų poveikis, tai išbalansuoja visą konstrukciją, tokie dalykai gali priversti prie pastato griūties. Buvo atlikti ir ardomi tyrimai siekiant nustatyti, ar medinių konstrukcijų dalis buvo paveiktos puvimo, šie įtarimai pasitvirtino. Medinės konstrukcijos buvo stipriai pažeistos, reikėjo šalinti avarinės būklės požymius, vyksta konstrukcijų išramstymai ar atstatymas, buvo atliekami tokie darbai, kad ateityje jų nereikėtų kartoti. Nemano, jog tokioje situacijoje buvo būtinumas kreiptis į ekspertus, padaryti darbai priskiriami prie rekonstrukcijų darbų. Buvo surašyta rekomendacinio pobūdžio išvada, projektai visada turi būti. Jei pasikeitė namo stogo konstrukcijos, pastato dydis, tai jau čia reikia žiūrėti į ateitį. Mano, kad atlikti šiuos darbus buvo būtina, kad namas nenugriūtų. Su tokia išvada užsakovė turėjo suprasti, kad tokie darbai yra būtini, pastatą reikėjo stiprinti, remontuoti, uždengti, kad toliau neirtų. Buvo pateikta išvadą, o užsakovas sprendžia kokiu darbų imtis. Buvo atlikti tyrimai nustatyti pastato techninę būklę. Užsakovei buvo rekomenduojama rengti projektą.

Liudytojas J. M. teismo posėdyje paaiškino, kad į jį kaip specialistą kreipėsi T. R. su prašymu padaryti pastato adresu (duomenys neskelbtini), konstrukcijų būklės įvertinimą ir tuo pagrindu parengti techninio projekto dokumentacija, jis taip pat dalyvavo ir kai kurių darbų vykdyme. Liudytojo teigimu jam pačiam teko nuvykti į vietą bei apžiūrėti pastatą jo pradinėje stadijoje bei po atliktų rekonstrukcijų darbų. Pastatas nebuvo paminklinis objektas, buvo paprašyta savininkų, kad jie atidengtų visas mūsų nurodytas konstrukcijas, pašalino tinka lauke bei statinio patalpų viduje. Po to, kai konstrukcijų erdvės buvo atidengtos buvo atliktas vertinimas jų būklės – apžiūrėjo pamatus, sienas, perdanga. Buvo padaryta išvada, kad toks STR, pagal kurį vykdomi tie tyrimo darbai, pirmame priede yra lentelės, kuriuose nurodyta kas kokiai būklei atitinka. Buvo supuvusių rastų nemažai, ypač sienoje, grindys supuvę, visos konstrukcijos turėjo puvimo požymių, o ypatingas avarinės būklės požymis buvo perdanga. Buvo padaryta išvadą, kad pastatas yra avarinės būklės bei rekomendavome kokius darbus reikėjo atlikti. Tie darbai, išskyrus papildomas kolonas, buvo paprasto remonto pobūdžio, sienų apšildymas, rastų keitimas, perdangos stiprinimas, viskas buvo stiprinimai, o ne keitimas. Kadangi taip pat buvo ir problemos su sklypu ir negalėjome gauti leidimo, liudytojas padarė techninį projektą, pagrindinis dalykas buvo atraminė sienutė ir tos kolonos, kurios laiko tą atraminę sienutę, šlaitas yra status, reikėjo sustiprinti. Tai tie darbai buvo dalinai padaryti, ne visi ir jie neprieštaravo tiems projektiniams pasiūlymams. Mūsų projektas buvo rekonstrukcijos projektas, nes pasikeitė tūriai, atitiko rekonstrukcijos statybos rūsį, darbai įvykdyti ne iki galo, tai buvo tik pradžia. Iš tikrųjų tie rekonstrukcijos darbai buvo ir avarinės būklės likvidavimo darbai. Plotas buvo suderintas jau projektiniuose pasiūlymuose. Projektiniai pasiūlymai buvo suderinti, žmonės nepadarė to, kas nebuvo suderinta projektiniuose pasiūlymuose. J. M. teigimu jis kontroliavo tų darbų atlikimą. Šio pastato projekto vadovas yra T. R., o R. S.-S. yra projekto dalies vadovė. T. R. padarė tuos projektinius pasiūlymus, gavo pritarimą, suderino ir pagal tuos pasiūlymus ir padarytas jo projektas buvo atiduotas užsakovui. Užsakovui buvo rekomenduojama stiprinti perdanga, stiprinti rastus, šiltinti pastatą ir pamatus, tvarkyti stogą. Jis rekomendavo įrengti kolonas, nes senos medinės kolonos buvo jau supuvę, todėl reikėjo juos keisti, nes ant kolonų rėmėsi stogo konstrukcija, kolonos buvo kartu su atraminė sienutė, kad pašalinti grunto galimos nuošliaužos grėsmė. Čia kalba eina apie apatinės kolonas, nes jos yra tęsinys tos atraminės sienutės pradžios. Tos kolonos buvo būtinos dėl šlaito profilio ir dar šios kolonos tarnavo kaip atrama stogo konstrukcijai. Dėl darbų derinimo užsiminėjo R. R., jis buvo padavęs savivaldybei dokumentus, bet jam atsakė, kad reikia papildomai suderinti ir gauti užduoti projektavimui ir jis gavo ją. Problema yra tą, kad nustačius pastato avarinę būklę, galima vykdyti jos likvidavimo darbus, klausimas tik kokio pobūdžio darbai daromi, stiprinimai irgi yra paprasti remonto darbai. Kolonos gavosi, kad nenorėjome, jog paskui reikėtų ramstyti šlaitus ir vėl daryti darbus, tai todėl buvo rekomenduojama padaryti iš karto tas kolonas. Visi darbai buvo atlikti su liudytojo rekomendacijomis.

Liudytojas T. R. teismo posėdyje paaiškino, kad jam kaip specialistui architektui teko prisidėti prie gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), projektinio sprendimo paruošimo, darbų. Su J. M. jie buvo atvykę prie šio namo, J. įvertino visą situacija vizualiai, apsitarėme dėl projektinių sprendimų, kuriuos jis paruošė, tada su kultūros departamentu susikontaktavome. Jis vadovavosi J. padarytomis išvadomis, Po atliktų darbų jis šio pastato nematė. Buvo sprendimai klausimai susiję su pastato konstrukcijų stiprinimo, sutvirtinimo, kiti techniniai klausimai. Statinys 1930 metų, todėl jo techninę būklę buvo faktiškai avarinę. J. jam pasakė kokius darbus jis turėjo atlikti, jis tuos sprendimus padarė architektūrinėje dalyje, o J. parengė konstrukcinę dalį. Stogo kampas pasikeitė, nes reikėjo kad tas stiebas surištų atraminę sienutę, kad būtų vientisa konstrukcija. Neatlikus šių darbų nežino, ar tas pastatas stovėtų iki šių dienų.

Institucijos atstovė Irma Šapokaitė paaiškino, kad palaiko atstovės Natalijos Nemenčinskienės paaiškinimus, byloje surinkti įrodymai patvirtina inspekcijos nutarimo pagrįstumą, nėra ekspertizės. Numatyta, kad statinio naudotojas vykdydamas statinio eksploataciją, turi užsakyti statinio ekspertizę ir būtent ši ekspertizė ir nustato, kokie veiksmai turi būti atliekami. Šiuo atveju liudytojai aiškiai nurodė, kad ginčo atveju pateikta konstrukcijų tyrimo išvada yra techninio projekto dalis, tai dokumentas rengtas tam, kad būtų patvirtinti statybos darbai, buvo sprendžiama kaip reikėtų jas šalinti, tačiau šiuo atveju duomenų apie tai, kad buvo atlikta ekspertizė nėra ir asmenys patvirtino, kad neturi kvalifikacijos atestato. Laikytina, kad traukiamas atsakomybėn asmuo pagrįstai patrauktas atsakomybėn už savavališką rekonstravimą. Ginčo atveju yra statinio rekonstravimas pakeičiant statinio išorės matmenis, atkreiptina dėmesys, kad net ir avarinė būklė neatleistų nuo statybą leidžiančio dokumento gavimą. Tai, kad kvalifikuoti specialistai rengia statytojui dokumentus, netinkamai pakonsultavo, nešalina administracinė atsakomybės, protokolas ir nutarimas surašyti tinkamai. Taip pat dar trumpai pasisakant dėl baudos dydžio, tikime, kad Teismas žino teismų praktiką, administracinė nuobauda turi kelis tikslus, skatinančią nenusižengti, veikti tinkamai, šiuo atveju atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių nebuvo nustatyta, nustatyta visos būtinos aplinkybės baudos skyrimui, bauda skirta pagrįstai, nustatytos byloje aplinkybės leidžia skirti pažeidėjui nuobaudą, kuri paskirta, mažesnės nei numatyta, nepasiektų tikslų, pažeidėjas manytų, kad gali atlikti savavališką statybą be leidžiančio dokumento. Šiuo atveju byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad visos aplinkybės, kad paskirta nuobauda pagrįsta. Prašo skundą atmesti ir palikti institucijos nutarimą nepakeistą, o skundo netenkinti ir atmesti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų.

Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. balandžio 22 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. SSA-00-210927-00097 matyti, kad patikrinimas įvyko gyvenamajame namie adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu užfiksuoti šio statinio bendras sienų, aukščio, kolonų duomenis su fotonuotraukomis, (b. l. 97-110).

Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateiktų duomenų matyti, kad L. K. buvo surašytas savavališkos statybos aktas dėl neypatingo statinio – gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos neturint statybos leidimo atliekamiems darbams vykdyti.

Dėl ANK 352 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo sudėties

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

ANK 352 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmenims už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų apsaugos zonose, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje. Šie veiksmai užtraukia baudą nuo 1 700 iki 3 500 eurų.

Pažymėtina, kad šios normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir kitus poįstatyminius teisės aktus.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punktas apibrėžia savavališką statybą kaip statinio ar jo dalies statybą neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 punkte numatyta, kad statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Minėto straipsnio 5 dalyje pabrėžiama, kad, jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad statybą ypatingo ar neypatingo statinio rekonstravimo, nesudėtingojo statinio rekonstravimo mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais, nesudėtingojo statinio rekonstravimo kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais leidžia leidimas rekonstruoti statinį. To paties straipsnio 22 dalyje nurodyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

L. K. teismo posėdžio metu dėl padaryto administracinio nusižengimo savo kaltės neįžvelgia, taip pasielgė neturėdama kito pasirinkimo, kadangi namo sienos, grindys buvo supuvusios, visos konstrukcijos buvo avarinės būklės, pelijo sienos, buvo didelę grėsmė, jog pats namas nugrius. Gavo rekonstrukcijos būklės įvertinimą, projektuotojas vykdė visus suderinimus. Dalyvavo techninis inžinierius, kuris rekomendavo bei liepė įrengti apsauginės atramas, kad neįvyktų pastato griūtis. Mano, kad gautas pastato konstrukcinė būklės vertinimas gali ir turi būti prilyginamas ekspertizės būklei, savivaldybės darbuotojai jai to rekomendavo. Teisinių priemonių gauti leidimus, pritarimus buvo imtasi. Jos, kaip darbų užsakovės bei projektuotojo santykiai buvo įteisinti sutartimi. Namas yra sudėtingos konstrukcijos, stovi miesto senamiestyje, projektavimo darbai vyko apie pusė metu.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2021 m. balandžio 22 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. SSA-00-210927-00097 matyti, kad patikrinimas įvyko gyvenamajame namie adresu (duomenys neskelbtini), akte konstatavo, kad neturint statybą leidžiančio dokumento – leidimo atlikti kapitalinį remontą, vykdomi dalies namo kapitalinio remonto darbai. Užfiksuota, kad namo išmatavimai yra apie 9,35 x 13,90 x 12,50 m, bendras aukštis iki aukščiausios pastato konstrukcijos dalies yra apie 5,20 m. Nustatyta, kad šiame objekte savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype vakarų, šiaurės ir rytų pusėje yra rekonstruojama namo dalis, atliekamas neypatingo, gyvenamosios (dviejų būtų pastatai) paskirties pastato rekonstravimas – pertvarkomos laikančiosios konstrukcijos, įrengiamos naujos kolonos, taip pakeičiant (padidinant) statinio išorės matmenis, žr. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr.(duomenys neskelbtini) schema, 5 lapas).

Nėra byloje ginčo dėl to, kad aptariamas statinys buvo avarinės būklės. Tokias aplinkybes patvirtina byloje esantys teismo ištirti įrodymai: pačios L. K. paaiškinimai, byloje pateiktos statinio nuotraukos (b. l. 22-26), gyvenamojo namo konstrukcijų būklės įvertinimo duomenimis, (b. l. 17-18).

Šioje byloje esminis klausimas keliamas ne tas, ar statinys (šiuo atveju – gyvenamojo namo dalis butas Nr.2) atitinka esminius statinio reikalavimus pagal Statybos įstatymo nuostatas, ar šis statinys kėlė kokią nors grėsmę ir ar privalėjo pareiškėja imtis veiksmų, kad būtų pašalinti defektai, tačiau būtina nustatyti, ar vykdydama statybos darbus L. K. laikėsi teisės aktų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) 2 straipsnio 50 dalis numato, kad statinio ekspertizė - tai esamo ar statomo statinio techninės būklės įvertinimas, turint tikslą nustatyti, ar statinys atitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. Dl-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6.3 punkte numatyta, kad bendroji statinio ekspertizė - tai statinio, kaip vientiso daikto, įvertinimas, patikrinant, kaip esamo ar statomo statinio techninė būklė atitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, statinio normatyvinę kokybę, kitus statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus, o statinio avarijos ar avarinės būklės atveju - nurodant šių įvykių priežastis, atsiradusias ir prognozuojamas pasekmes, o 6.12 punktas numato, kad statinio dalies (dalinė) ekspertizė - tai bendrosios statinio ekspertizės sudėtinė dalis, statinio dalies įvertinimas, patikrinant, kaip statinio dalies techninė būklė atitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, statinio normatyvinę kokybę, kitus statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus, o statinio dalies avarijos ar avarinės būklės atveju - nurodant šių įvykių priežastis, atsiradusias ir prognozuojamas pasekmes. Statybos įstatymo 17 straipsnio 4 dalis numato, kad vadovauti statinio projekto (jo dalies) ekspertizei ir statinio (jo dalies) ekspertizei (eiti statinio projekto (jo dalies) ekspertizės arba statinio (jo dalies) ekspertizės vadovo pareigas) turi teisę statybos inžinieriai ir architektai, atitinkantys šio įstatymo 12 straipsnio 4, 5, 6 ir 7 dalyse nustatytus reikalavimus.

Patikrinimo metu (2021 m. balandžio 21 d.) nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė statinio ekspertizės, kurioje būtų pateikta išvada, kas statinys pripažįstamas avariniu, namo dalies bendro ploto padidinimas, keičiant stogo konstrukcija, papildomų kolonų sumontavimas, naujų pamatų (sienelės) įrengimas, langų įrengimas nėra susijęs su namo avarinės būklės šalinimu. Tokio pobūdžio atlikti statybos darbai, teismo vertinimu, negali būti laiko kaip esamos avarinės būklės padėties statinio stabilizavimas. L. K. atliktiems darbams buvo būtinas statybą leidžiantis dokumentas atlikti kapitalinį remontą, kuris iki aptariamų darbų pradžios gautas nebuvo. Nepagrįsti skundo argumentai, kad siekiant užtikrinti, jog statinio būklė tenkintų esminius statinio reikalavimus, nebuvo kitos išeities, tik atlikti aptartus statybos darbus.

Pareiškėja teigia veikusi esant būtinajam reikalingumui, siekdama pašalinti realią grėsmę aplinkai bei asmenims. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus, neabejoja, kad buvo būtina imtis veiksmų, siekiant stabilizuoti aptariamo statinio būklę. Vis dėlto buvo atlikti tokie veiksmai, kurie nėra priskiriami neatidėliotiniems statinio saugojimo darbams, L. K. pasirinko statybos darbus, kuriems įstatymų nustatyta tvarka buvo būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Pagal ANK 7 straipsnį, asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjai buvo žinoma aplinkybė, jog 2020 m. liepos mėn. pastato konstrukcijų būklės įvertinimas nėra statybą leidžiantis dokumentas, ir tą suvokdama ji vykdė statybos darbus, kaip nurodė, siekdama išvengti grėsmės aplinkai ir asmenims, todėl vertinant pažeidėjos elgesį, suponuoja išvadą, kad pastaroji veikė tyčia.

Tas faktas, kad dėl gyvenamojo namo dalies būklės reikėjo imtis veiksmų, pašalinant avarinę jo būklę, nepaneigia L. K. pareigos laikytis Statybos įstatymų nuostatų bei gauti statybą leidžiantį dokumentą. Konstatuotina, kad Institucijos priimtas procesinis sprendimas dėl L. K. nubaudimo pagal ANK 352 straipsnio 7 dalies nuostatų, yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti šioje dalyje jos skundą nėra pagrindo.

Šių byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ANK 352 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties elementai. L. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 352 straipsnio 7 dalyje.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Taip pat ANK 34 straipsnio 6 dalis nustato, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019). Taigi pagal teismų praktiką minėtos nuostatos taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų, esant tik išskirtinėms aplinkybėms, jų visumai.

Skirdama L. K. nuobaudą, Institucija atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – administracinė tvarka nėra bausta, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis neteista. L. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi administracinį nusižengimą (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį (skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje) nėra, kadangi L. K. nenurodė ir byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių duomenų, kurie sudarytų prielaidas jai taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta baudą arba švelnesnę nuobaudos rūšį ar jos iš viso neskirti. Šiuo atveju, teismo vertinimu, administracinėms nuobaudoms keliami tikslai bus pasiekti L. K. paskyrus ANK 352 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad skundžiamas nutarimas L. K. atžvilgiu yra priimtas pagrįstai ir teisingai, todėl jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas atmestinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Paduoto skundo pagrindu L. K. atstovė advokatė D. Averkienė prašo priteisti iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos bylinėjimosi išlaidas pagal pridedamus dokumentus (mokėjimo pavedimas 726 Eur sumai).

ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. K. pasinaudojo šia teise ir sudarė teisių paslaugų teikimo sutartį su advokatė Dalia Averkienė (b. l. 66), bylą nagrinėjant teisme pareiškėjos interesams atstovavo advokatė D.Averkienė. Skundo bylos duomenimis Swedbank mokėjimo pavedimu atstovavimo išlaidos sudaro 726 Eur (b. l. 67)

ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (iš lot. su atitinkamais pakeitimais) taikomos BPK nuostatos. Proceso išlaidų ir jų atlyginimo klausimą reglamentuoja BPK 103–106 straipsniais.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BPK 104 straipsnio, 106 straipsnio 2 dalies nuostatas sprendžiant klausimą dėl L. K. patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, nes L. K. procese dalyvavo ne kaip nukentėjusioji, o kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-222/2016 yra išaiškinęs, kad BPK nenumato išteisintojo išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) gynėjo advokato, atlyginimo (apmokėjimo) klausimo. Tokias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, kaip tai numatyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teises ir teisėtus interesus baudžiamajame procese. Kadangi administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal BPK taisykles (ANK 666 straipsnis), todėl šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas yra aktualus ir nagrinėjamu atveju sprendžiant asmens, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas nubausti asmenį padarius administracinį nusižengimą, patirtų advokato išlaidų atlyginimo, klausimą. Atsižvelgiant į tai, skundas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. K. atstovės advokatės Dalios Averkienės skundo netenkinti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) specialistės Onos Subačienės 2021 m lapkričio 25 d. nutarimą Nr. VTPSI-ANR-N-157-2021, palikti nepakeistu.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.